Pasikeitusi gyvenamosios vietos deklaravimo tvarka įsigalios ne nuo liepos 1 d., kaip buvo numatyta, bet nuo kitų metų sausio 1 d.

Registrų centro duomenimis, iš 106 tūkst. gyventojų, įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, iki šiol savo gyvenamąją vietą deklaravo tik 8 tūkst.

Iki 2017 m. sausio 1 d. asmenys, kurie yra įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą  prie savivaldybės, be tikslaus adreso, deklaravimo įstaigoms – seniūnijoms ar savivaldybėms – turi pateikti duomenis apie būstą, kuriame faktiškai gyvena ar yra labiausiai susiję.

Metų pradžioje įsigaliojusiuose gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisose numatyta, jog į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotuose psichikos sveikatos įstaigose.

Registrų centras primena, kad deklaruojant gyvenamąją vietą kitiems asmenims priklausančiame, pavyzdžiui, nuomojame būste, būtina pateikti jo savininkų sutikimą, o būsto savininkai gali nustatyti datą, iki kurios nuomininkams ar įnamiams leidžia gyventi bei deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytame name ar bute. Suėjus nustatytam terminui, laikinų gyventojų gyvenamosios vietos duomenys Gyventojų registre bus panaikinami automatiškai. Taip išvengiama papildomų rūpesčių – savininkui nereikės teikti prašymų panaikinti duomenis bei laukti valdininkų sprendimų.

Lietuvoje gyvenantys asmenys privalo deklaruoti gyvenamąją vietą arba būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o išvykstantys iš šalies ilgesniam nei 6 mėn. laikotarpiui – deklaruoti išvykimą.

Parengta pagal Registrų centro, ELTOS inform.