Seimas po svarstymo pritarė Vietos savivaldos įstatymo pataisoms.

Svarstomais pakeitimais siekiama sudaryti geresnes teisines prielaidas gyventojų dalyvavimui sprendžiant viešuosius vietos reikalus ir bendruomeniškumo plėtrai, sudaryti teisines prielaidas efektyvesnei seniūnijų veiklai, didinti bendruomenei teikiamų paslaugų prieinamumą.

Vietos savivaldos įstatymo pataisų projektu numatoma tobulinti šiuo metu galiojantį seniūnijų statuso ir jų funkcijų reglamentavimą, siūloma nustatyti baigtinį seniūnijų atliekamų funkcijų sąrašą, privalomą visoms be išimties seniūnijoms, taip pat yra paliekama galimybė nebaigtiniam sąrašui, kur įvertinus paslaugų poreikį ir kitus svarbius aspektus seniūnijoms, seniūnijoms tas funkcijas vykdyti pavestų administracijos direktorius arba savivaldybės taryba.

Taip pat savivaldybės tarybai nustatoma galimybė, atsižvelgus į aiškius įstatyme nurodytus kriterijus, pasirinkti pačiai, kokios seniūnijos forma reikalinga, t. y. seniūnija – savivaldybės administracijos filialas arba seniūnija kaip biudžetinė įstaiga.

Seniūnijos galėtų būti šių formų: savivaldybės administracijos filialai, biudžetinės įstaigos.

Seniūnija – biudžetinė įstaiga – galėtų būti steigiama, jeigu atitinka šiuos kriterijus:  seniūnija teikia aptarnaujamos teritorijos gyventojams viešąsias paslaugas; seniūnijos aptarnaujamos teritorijos gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 2 000 gyventojų; seniūnijoje nustatytoms funkcijoms įgyvendinti būtina patvirtinti ne mažiau kaip  10 valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių.

Pataisomis siūloma detaliau reglamentuoti klausimus, susijusius su seniūnaičio statusu ir jo rinkimais.

Numatoma nuo 2019 m., išrinkus naujas savivaldybių tarybas, išplėsti seniūnaičių teises ir pareigas; įstatymuose siūloma įtvirtinti reikalavimus kandidatams į seniūnaičius; iki ketverių metų pailginti jų kadenciją, nustatoma, kad visoje šalyje seniūnaičiai būtų renkami panašiu laiku po savivaldybių tarybų rinkimų.

Siūloma, kad nuo minėtų 2019 m. rinkimų seniūnaitijose, kuriose gyvena ne daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai būtų renkami gyventojų susirinkime, kurį savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuotų seniūnas. Jeigu seniūnija neįsteigta, gyventojų susirinkimą organizuotų savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas valstybės tarnautojas. Seniūnaitis būtų renkamas balsuojant. Išrinktas seniūnaičiu būtų laikomas tas kandidatas, kuris surinko daugiausia susirinkime dalyvavusių gyventojų balsų.

Seniūnaitijose, kuriose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, seniūnaičiai paprastai būtų renkami savivaldybės tarybos nustatyta tvarka organizuojant gyventojų susirinkimą arba gyventojams balsuojant raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis. Išrinktu seniūnaičiu būtų laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas.

LR Seimo, BNS spaudos centro inform.