Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Profesorius Vytautas Nekrošius: ,,Teisėjai savo galiomis yra stipresni už parlamento narį“

Profesorius Vytautas Nekrošius: ,,Teisėjai savo galiomis yra stipresni už parlamento narį“

Vytautas Nekrošius.

Pastaruoju metu Lietuvoje mitingas veja mitingą. Pasibaigus lenkų demonstracijai, Vilniaus Nepriklausomybės aikštėje prasidėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės organizuotas mitingas „Už Lietuvą! Už teisingumą!“.

Mitingo dalyviams išdalintas viešas kreipimasis į Lietuvos Seimą, Prezidentę ir Vyriausybę, kuriame išdėstyti pagrindiniai mitingo organizatorių reikalavimai – grąžinti į darbą atleistus FNTT vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą, atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, generalinį prokurorą Darių Valį bei jo pavaduotoją Darių Raulušaitį, kuo greičiau paviešinti visų šalies partijų, politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu, kitomis nusikalstamomis struktūromis ir t. t.

 Mitinge kalbėjęs Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis pareiškė, kad dabar į kampą yra įspausta visa tauta, nes po komisijos atlikto darbo paaiškėjo, kas vyksta aukščiausiose šalies institucijose ir teisėsaugoje.

  Pasigirsta nemažai visuomenininkų balsų, kad Lietuvos teisinė sistema yra pernelyg politizuota, nešvari, klampi, o teismų priimami sprendimai neįgyvendinami, teisminiai procesai užima daug laiko ir nepasiekia įstatymuose nusakytų tikslų. Apie tai ir kitus dalykus „Verslo ir politikos“ korespondentas Mindaugas MILIAUSKAS kalbėjosi su Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanu, profesoriumi, habilituotu mokslų daktaru Vytautu NEKROŠIUMI.

Poligrafo parodymų neužtenka

Kokia Jūsų – teisininko – nuomonė apie dabartinį FNTT skandalą?

Aš nenoriu vertinti FNTT dalykų vien tik pagal viešą informaciją, gerai yra tai, kad FNTT vadovai kreipėsi į teismą.

Tiek Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovas, tiek ir jo pavaduotojas buvo atleisti remiantis vieno aparato parodymais, o klausimai atliekant patikrinimą poligrafu gali būti pateikiami įvairūs. Man keista, kad žmogus gali būti atleistas remiantis vien melo detektoriaus parodymais. Ar pagrįstai buvo atleisti FNTT vadovai, atsakys teismas, ir viliuosi, kad tai jis padarys greitai.

 Ar galima FNTT vadovus grąžinti į darbą panaikinant ministro Raimundo Palaičio įsakymus?

 Viskas nėra taip paprasta, teisininkų visuomenėje daug klausimų kelia Vyriausybės 34 straipsnis. Manau, kad jis nesuteikia teisės panaikinti visų ministro įsakymų, o leidžia panaikinti tik norminius teisės aktus, tačiau negalima naudoti šios normos likviduojant asmeninius teisės aktus. Manyčiau, kad Jūsų nurodytų teisės aktų naikinimas yra tik teismo prioritetas.

Kaip teismai, teisėjai, gali atsikratyti politizavimo ir politinės įtakos?

 Teismai turi pakankamai instrumentų politizavimui apriboti. Pagrindinis instrumentas yra teisėjų vidaus apsisprendimas. Teismai gali pasakyti griežtą ,,ne“ įtakai iš šono. Įstatymai šiandien efektyviai gina teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teisėjai turi suprasti, kad jie, priimdami teismo sprendimus, savo galiomis yra stipresni už parlamento narį.

Neseniai keturi Kauno apygardos teisėjai pasitraukė iš savo darbo. Prisiminkime dar teisėjo Birštono istoriją – gal tai reiškia, kad teismų sistema valosi iš vidaus?

Pateikime sau klausimą – ar paaiškėjus teisėjo Birštono būklei prieš penkerius metus, sprendimas būtų buvęs toks pats? Manau, kad taip – tiek prieš penkerius metus, tiek dabar teisėjas būtų pasitraukęs arba atleistas iš užimamų pareigų.

Kauno varianto komentuoti nelabai galiu, bet ,,galvų kapojimas“ didina baimę, o ne sistemos efektyvumą. Sistema valosi nuolat. Teisminėje sistemoje nedirba vien idealūs žmonės. Blogai dirbantys ar žeminantys teisėjo vardą žmonės anksčiau ar vėliau pasitrauks iš sistemos arba bus patraukti, bet tai ilgas procesas.

 Prisiekusieji galimi, bet ne visur

Lietuvoje pasigirsta kalbų, kad reikia reformuoti teismų sistemą, į ją įvedant prisiekusiųjų institutą. Atsižvelgiant į šalies dydį bei kitus faktorius, ar būtų aktualu ir naudinga Lietuvos teismams turėti prisiekusiųjų?

 Tai plačiai diskutuojama, ir vienas iš argumentų yra Vakarų Europos šalių praktika. Nėra nė vienos Vakarų valstybės, kurioje prisiekusieji dalyvautų nagrinėjant visas civilines bylas.

Manau, kad Lietuvoje yra kelios kategorijos bylų, kuriose galima būtų įvesti prisiekusiųjų – tarėjų institutą – tai šeimos, verslo, darbo bylos. Reikia kalbėti apie tarėją, konsultantą specialistą, kuris padėtų teisėjui priimti sprendimą. Lietuvoje prisiekusiųjų – tarėjų įvedimas visoms civilinėms byloms būtų brangus dalykas, abejoju ir jų efektu, nes kiltų bėdų dėl nešališkumo, apmokėjimo ir panašių dalykų, pagaliau susiduriame ir su žmogiškųjų resursų stygiumi.

Reikia atsižvelgti į tai, kad tarėju – prisiekusiuoju gali būti ne bet kas. Teisinė sistema labai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių, joje negalima vadovautis vien emocijomis. Reziumuodamas galiu pasakyti, kad abejoju prisiekusiųjų – tarėjų instituto efektyvumu, jei jis būtų įvestas visose civilinėse bylose.

 Tie, kam tenka dažnai bylinėtis Lietuvos teismuose, skundžiasi, kad procesas užtrunka ilgai, yra nuostolingas ir nesuteikia siektų tikslų. Teisėjai gi nepatenkinti labai dideliu krūviu, ypač tokių nusiskundimų gausu didmiesčių pirmos instancijos teisme. Klausimas būtų labai paprastas – kaip reikėtų reformuoti teismų sistemą, kad teisėjų darbo krūviai būtų mažesni, o procesas neužtruktų labai ilgai?

Vėlgi atsakymą galima sudėlioti į kelias dalis: 1) reikia stiprinti teisėjo padėjėjo institutą, jų gausinimu vien žmogiškaisiais ištekliais problemos neišspręsime, galbūt turėtume suteikti teisėjo padėjėjams daugiau galių; 2) teisėjai galiojančią teisę turi taikyti protingai, galvodami apie tikslus, reikia kūrybingai taikyti  įstatymą; 3) nuo pernai įsigaliojo pakeitimai civilinių bylų srityje, daug kas palengvinta, pavyzdžiui, atsiranda elektroninė byla, supaprastėja procesinių dokumentų įteikimas, bet siekiant įgyvendinti pakeitimus, būtinos investicijos; 4) kalbant apie procesus, kuriuos lemia šalių elgesys, reikia maksimaliai mažai politikos, pati teisė turi būti tokia, kad teisėjas galėtų užkirsti kelią vilkinti bylą.

Dalis pakeitimų trauks į bylų politizavinimą. Tarkim, teismo teisė kištis į privatų ginčą – neliko galimybės priimti sprendimą už akių.

Norint pagreitinti bylų sprendimą, būtinas maksimalus depolitizavimas procesinėje teisėje ir suvokimas, kad teismai ir visa tai, kas su jais susiję, yra specialistų darbo įrankis. Lietuva bylų nagrinėjimo prasme ir laiko, per kurį išnagrinėjama byla, atžvilgiu Europos kontekste atrodo gerai. Taip, sutinku, septyneri metai bylos nagrinėjimo, kol byla pereina visas stadijas, yra nenormalu. Dažnai paprasta, eilinė byla, įskaitant apeliacinį ir kasacinį procesą, yra dveji metai.

Lietuvos teismų įstatymas numato galimybę kurti specializuotus teismus, kurie nagrinėtų tik tam tikros srities bylas. Atsižvelgiant į skyrybų kiekį Lietuvoje (iš dešimties susituokusių porų išsiskiria penkios) ir kitų su šeimos klausimais susijusių bylų gausą, gal jau atėjo laikas steigti vien tik šeimos bylas nagrinėjančius teismus. Kokia galėtų būti tokių teismų sistema ir ar yra tam analogų užsienio valstybėse?

 Specializuoti teismai labiausiai išplėtoti Vokietijoje. Nemanau, kad Lietuvoje reikia dar labiau specializuoti teismų sistemą, užtenka padalinimo į bendrosios kompetencijos teismus ir administracinius teismus.

Reikia realizuoti teisėjų specializaciją, galbūt pakeisti bylų nagrinėjimo tvarką pirmos instancijos teismuose. Siūlyčiau įtvirtinti specializacijas teismų viduje: tai reiškia, kad konkretus teisėjas galėtų nagrinėti šeimos bylas. O jeigu įvedame dar vieną teismų rūšį, tikėtina, kad sukuriame nereikalingą biurokratinį darinį, kurio efektyvumas bus menkas.

 Trūksta gerų teisininkų

Lietuvos Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad šeimos koncepcija, kurią patvirtinęs teismas, prieštarauja Konstitucijai. Dabar kai kurie parlamentarai siekia šeimos statusą įtvirtinti Konstitucijoje. Kaip vertinate tokius siekius ir ar yra pavyzdžių Europoje, kad šeimos statusas būtų įtvirtintas šalies Konstitucijoje?

Galiu paminėti Vengrijos variantą – jos Konstitucijoje įtvirtintas tik susituokusios šeimos tipas. Minėta šalis nėra pats geriausias pavyzdys, galima graudžiai pasidžiaugti ir paliūdėti. Seimo nariai imasi normalaus kelio keičiant Konstituciją – kalbu apie  racionalų teisinį būdą siekiant kažką pakeisti, bent išvengiame visiško teisinio nihilizmo.

Tačiau visiškai nedžiugina, kai tautos atstovai pamiršta, kad šalis yra ratifikavusi Europos žmogaus teisių konvenciją, kurioje pasakyta, kad šeima nėra vien santuoka, esama tam tikrų sričių, kuriose nereikia labai smarkiai politikuoti ir uždirbinėti reitingus.

Galbūt Seimas pasirengęs denonsuoti Europos žmogaus teisių konvenciją arba negerbti įsipareigojimų, kurie yra prisiimti. Jei vis dėlto minėta pataisa bus įtvirtinta Lietuvos Konstitucijoje, tai gali grėsti bylomis Europos žmogaus teisių teisme ir sankcijomis. Manau, kad dogmatiškos katalikiškos tiesos turi būti traktuojamos laisviau. Netikiu, kad šalies Konstitucija bus pakeista.

 Visuomenėje vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad šalyje per daug teisininkų, jų tiesiog „prikepta“. Įgijusieji teisinį išsilavinimą nesusiranda darbo. Tad kas kalti šioje srityje – aukštosios mokyklos, įskaitant ir kolegijas, kurios ne visada pasiūlo kokybišką išsilavinimą, ar studentai, kurie neatsakingai pasirenka teisės studijas?

 Čia – vėl keli dalykai. Nuoširdžiai galiu pasakyti, kad  gerų teisininkų trūksta, mūsų fakulteto absolventų net daugiau nei devyniasdešimt procentų įsidarbina, maža to, jie įsidarbina privačiame sektoriuje, kur daugiau rizikos, ir neina į valstybės tarnybą, kurioje daugiau saugumo, garantijų.

Taip, dabar šalyje yra labai daug žmonių, turinčių teisininko diplomą, tačiau tenka pastebėti, kad rinka atsirenka puikiai. Kolegijų sritis yra siaura, o dažnai asmuo, įgijęs teisinį išsilavinimą kolegijoje, nelabai sugeba dirbti teisinį darbą dėl žinių trūkumo.

Siūlyčiau padaryti eksperimentą – paskleisti darbo skelbimą, jog ieškomas teisininkas. Pamatysime, kiek norinčių ir iš kokių aukštųjų mokyklų bus tie žmonės. Kalbu apie tai, kad Vilniaus universiteto Teisės fakulteto teisininkai yra geriausi, nes ten dirba labai aukštos kvalifikacijos dėstytojai, surenkami geriausi studentai.

Man nekyla abejonių, kad čia teisininkai yra geriausiai parengti, tai įrodo vertinimas darbo rinkoje. Teisininkas –  kaip ir medikas: abiejose profesijose  reikia bazinio žinių lygio. Aš niekada nenorėčiau, kad mane operuotų žmogus, kuris baigė tik magistrantūros studijas medicinos sferoje, arba mano likimą spręstų teisėjas, kuris baigė tik teisės  magistro studijas.

 Svarbiausia – atsakomybė

Viešojoje erdvėje esate drąsiai sukritikavęs aukštojo mokslo reformą, kurios pagrindinis iniciatorius yra VU TF auklėtinis Gintaras Steponavičius. Ko trūksta šiai reformai ir kokius pakeitimus siūlytumėte aukštajame moksle, kad pagerėtų studijų kokybė?

 Manau, kad reformai trūksta kelių esminių dalykų. Pirma – reikia diskusijos dėl reformos turinio, dėl to juk atsirado Konstitucinio Teismo nutarimas, nes viena šalis, t. y. Švietimo ir mokslo ministerija, nusprendė padaryti taip, kaip padarė, manydama, kad toks sprendimas yra geriausias.

Reforma turi būti diskutuotina. Reikia įtraukti bendruomenę į universiteto valdymą, bet nederėtų perlenkti, būtina numatyti, kokios bus bendruomenės galios valdant aukštąją mokyklą.

Antra – aukštojo mokslo politikos formavimas – labai neaiškus, dabar yra per daug aukštųjų mokyklų ir studijų programų.

Blogiausia, kad visas švietimo klausimas, susijęs su aukštuoju mokslu, yra ,,nuleistas“ iki konkurencijos, laukiant, kol tos aukštosios mokyklos, kurios neatlaikys konkurencinės kovos, nunyks. Reikia optimizuoti universitetų tinklą, vykdyti programų ekspertizę, o ne pasikliauti rinka. Valstybė turi nubrėžti raidos kryptis aukštajam mokslui, priešingu atveju tai bus pinigų metimas į balą laukiant kažko.

Esate gana kritiškai atsiliepęs apie vadinamąją pedofilijos bylą, tiksliau sakant, apie kai kuriuos jos dalyvius. Tačiau noriu Jūsų paklausti, kokios buvo padarytos trys pagrindinės klaidos, tiriant šią bylą ir žvelgiant iš moralinio taško? Ar N. Venckienė, esant minėtai bylai, dar gali dėvėti teisėjos mantiją?

 Mano manymu, pagrindinės klaidos buvo tokios: 1)  nutolta nuo tyrimo, užleidžiant vietą politikai, šalia tyrimo realizuota daug interesų (vienas tokių interesų, manau, buvo generalinio prokuroro pakeitimas), politinės jėgos darėsi sau reklamą, dėl to byla neištirta iki šiol; 2) šiandien, pasitelkiant politinį spaudimą, leidžiama ignoruoti vienai iš bylos šalių teismo sprendimus, trukdomas normalus teismų darbas; 3) masinės informacijos priemonių nemąstymas apie mergaitės interesus ir teises.

Mano įsitikinimu, teisėja N. Venckienė jau sulaužė teisėjo priesaiką, jos pastangomis net kelis kartus buvo iš esmės pažemintas teisėjo vardas, nes pati teisėja nevykdo teismo sprendimų, motyvuodama nežinia kuo ir įžeidinėdama savo kolegas. Manau, kad tam tikrais atvejais valstybės vadovai turi galvoti ne apie ambicijas ar reitingus, o apie pagarbą teisės sistemai, Konstitucijos principus.

Neseniai Lietuva atšventė 22-ąjį gimtadienį, valstybei tai nėra daug, tačiau vis dėlto kaip trumpai šį laikotarpį įvertintų profesorius, habilituotas mokslų daktaras Vytautas Nekrošius? Ar jis kaip pilietis patenkintas tuo, ką mato?

Joks žmogus nėra visiškai patenkintas valstybe. Iš esmės aš džiaugiuosi, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, kurioje sudarytos galimybės kurti, dirbti, užsidirbti, rinktis elgesio variantus. Tai labai  svarbu. Teisinė sistema gyvuoja labai neilgai, tačiau negalima suprasti labai siaurai – juk teisinė sistema nėra vien tik įstatymai ir žmonės.

Efektyvi teisė yra tuomet, kai pasikeičia bazinės vertybės, mentalitetas. Tol, kol kalbame apie sąžiningą verslą, bet apgauname partnerį, kol šnekame apie korupciją, bet viršijame greitį, duodame kyšį mus sustabdžiusiam pareigūnui, kalbėti apie kokybinį lūžį nėra prasmės.

Turi praeiti keli dešimtmečiai, kol užaugs karta, kuriai bus svetima siūlyti kyšį ar apgaudinėti savo verslo partnerį. Mes judame į priekį – sunkiai, bet judame. Visose srityse judama pirmyn, tik reikia suvokti paprastą dalyką: esminiai pokyčiai per dieną neįvyksta.

Dėkoju už pokalbį.

 

Parašykite komentarą

Top