Jūs esate
Pagrindinis > Šiandien > R. Grajauskas: ,,Lietuva išvengė recesijos“

R. Grajauskas: ,,Lietuva išvengė recesijos“

Rokas Grajauskas
Rokas Grajauskas

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį augo tiek pat, kiek ir pirmąjį – 1,3 proc., palyginti su praėjusių metų atitinkamų laikotarpiu. Tuo tarpu palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu, augimas siekė 0,6 proc. Tai reiškia, kad Lietuva išvengė vadinamosios techninės recesijos, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės.

Atsižvelgiant į antrojo ketvirčio BVP augimo tempus, „Danske Bank“ artimiausiu metu peržiūrės Lietuvos ūkio augimo prognozę 2015 metams (ankstesnė prognozė – 2,5 proc.). Tuo tarpu prognozė 2016 ir 2017 metams nesikeičia – Lietuvos ekonomika turėtų augti atitinkamai 3,2 ir 3,4 procento.

Vidaus paklausa išlieka stipri

Pagrindinis Lietuvos ūkio augimo šaltinis išlieka vidaus paklausa. Augant atlyginimams ir užimtumui, tolygiai plečiasi ir vartojimas. Mažmeninės prekybos apimtys, kurios leidžia prognozuoti ir vartojimo dinamiką, antrąjį ketvirtį plėtėsi dar greičiau nei pirmąjį (atitinkamai 5,4 ir 4,1 proc.).

Ekonominiams įmonių lūkesčiams išliekant teigiamiems, nesimato ir investicijų sulėtėjimo ženklų. Ypač džiugina automobilių įsigijimai, kurie antrąjį ketvirtį augo net 18 proc., ir kurių didžiąją dalį įsigyja verslo įmonės. Statybos įmonės taip pat vis dar išgyvena ekonominį bumą – pirmąjį ketvirtį statybos įmonių apyvarta augo net 18 proc., jų aktyvumas išlieka didelis ir antrąjį ketvirtį. Reikšmingą postūmį statybos darbams šiais metais suteikia ir rekordinės gyvenamųjų pastatų renovacijos programos apimtys.

Prekybos balansas tempia žemyn

Pagrindinis veiksnys, tempęs žemyn Lietuvos ekonomikos augimą pirmoje šių metų pusėje, buvo sumenkęs prekybos balansas. Atsižvelgus į kainų pokyčius, balandį–gegužę prekybos deficitas dar pagilėjo, palyginti su pirmaisiais šių metų mėnesiais. Taip nutiko dėl menkai augusio eksporto ir sparčiau besiplėtusio importo.

Pagrindinis neigiamas veiksnys eksporto plėtrai išlieka besitraukianti Rusijos ekonomika. Atsižvelgus į kainų pokyčius, pirmąjį ketvirtį metinis eksporto susitraukimas į Rusiją siekė 31 proc., tuo tarpu gegužę padidėjo iki 33,5 proc. Tai nestebina, kadangi importo apimtys Rusijoje taip pat nuosekliai mažėja – importo susitraukimas buvo didžiausias būtent gegužę ir siekė 42 procentus.

Kita vertus, neigiamas poveikis Lietuvos ekonomikai būtų gerokai didesnis, jei ne Lietuvos eksportuotojų lankstumas. Sausį–gegužę eksportas augo daugiau kaip 10 proc. į ES šalis, 15 proc. į Šiaurės Europos šalis, 13 proc. į kitas rinkas, tokias, kaip Pietų Korėja, Turkija, Saudo Arabija, pietryčių Azijos šalys. Prie praradimų Rusijos rinkoje itin sėkmingai prisitaikė pieno pramonės įmonės, kiek mažiau – mėsos perdirbėjai. Iš viso prekių eksportas sausį–gegužę augo 1 proc., o importas – 10 procentų.

Duobė ilgai nesitęs

Nors krizė Rusijoje dar kurį laiką tęsis, o ekonominės situacijos šioje šalyje pagerėjimo geriausiu atveju galime tikėtis metų pabaigoje, sėkmingas Lietuvos verslo persiorientavimas į kitas rinkas leis pamažu blėsti neigiamam Rusijos veiksniui. Antroje metų pusėje augimo tempui dėl „bazės efekto“ įtakos nebedarys ir Rusijos embargas maisto produktams, kuris buvo pradėtas taikyti praėjusių metų rugpjūtį.

Lietuvos eksporto persibalansavimas nuo rizikingos ir nepatikimos Rusijos rinkos į dideles ir gerokai turtingesnes Vakarų ir Šiaurės Europos rinkas vyksta pačiu laiku, kai Rusijos ekonomika toliau grimzta į recesiją, o euro zonos ir Šiaurės Europos šalys demonstruoja vis ryškesnius ekonominio atsigavimo ženklus. Tai suteikia vilties, kad Rusijos veiksnys didesnių ilgalaikių padarinių Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvoms neturės.

Parengė Rokas GRAJAUSKAS, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas,

BNS

 

Parašykite komentarą

Top