Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

Nuomonės
Ketvirtadienį Seime pritarta Aplinkos ministerijos siūlomomų Miškų įstatymo pataisų pateikimui, kuris atvertų kelią miškų reformai ir išbrauktų iš įstatymo 42-ių urėdijų skaičių.
Reformos metus bus atleidžiama iki 400 žmonių. Už balsavo – 72 Seimo nariai, prieš – 8, susilaikė – 30.

Į ,,Verslo ir politikos“ klausimus atsako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, Seimo LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas KARBAUSKIS

Kalbėjosi Gintautas Kniukšta, www.verslaspolitika.lt

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė Miškų ūkio įstatymo pataisas dėl miškų urėdijų skaičiaus, tačiau reformų iniciatoriai netrukus pasiūlė panaikinti Generalinę urėdiją, o jos funkcijas perduoti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui ir Valstybinei miškų tarnybai.

Kodėl dabartinė valdančioji dauguma vėl atkakliai siekia reformuoti urėdijas, kodėl taip atkakliai užsimota sumažinti jų skaičių arba iš viso jas panaikinti?

Pirma, siekį, kad urėdijos dirbtų efektyviau, pavadinti „naikinimu“ yra gerokai netikslu. Atvirkščiai – valstybinių miškų valdymą norima stiprinti sutelkiant visų išskaidytų institucijų išteklius į vieną valstybinių miškų valdymo įmonę.

Diskusijos dėl valstybinių miškų efektyvesnio valdymo Lietuvoje tęsiasi jau daugiau nei penkiolika metų. Šiuo metu ES šalyse daugiau nei vieną valstybinių miškų įmonę turi tik Vengrija (22 įmonės) ir Lietuva (42 įmonės).

Mūsų šalyje šį – vienos valstybinių miškų valdymo įmonės – modelį įdiegti per pastaruosius keliolika metų buvo bandoma bene keturis kartus. Atvirai ir nuolat buvo diskutuojama visais įmanomais viešais formatais. Svarus ir mokslininkų indėlis šiose diskusijose.

Veikianti sistema didžiąja dalimi paveldėta iš sovietinių laikų. Keičiantis išorės veiksniams ir siekiant išlaikyti miškų ūkio ekonominį gyvybingumą, labiausiai nukentėjo socialinė darnaus miškų ūkio pusė – nevykdant jokių reformų miškų urėdijose drastiškai mažėja tiesiogiai miškuose dirbančių specialistų skaičius, jų atlyginimai tapo nekonkurencingi, o atlyginimų skirtumai tarp tas pačias funkcijas vykdančių specialistų – neadekvačiai dideli.

Be to, dubliuojamos bendrosios funkcijos 42 miškų urėdijų administracijose neleidžia optimizuoti veiklos sąnaudų ir dėl to kenčia ne tik miškų ūkio veiklos efektyvumas, bet ir pačios investicijos į miškus bei jų auginimą.

Todėl pertvarkai argumentų daugiau nei pakankamai. Europos Sąjungos šalių patirtis aiškiai rodo, kad racionaliausias valstybinių miškų valdymo modelis – viena įmonė arba jos atitikmuo pagal tų šalių nacionalinę teisę su teritoriniais ir/ar funkciniais padaliniais.

Viena iš oficialių versijų dėl urėdijų naikinimo – tai rekomenduoja turtingiausias ir labiausiai pasaulyje išsivysčiusias valstybes vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, į kurią įstoti dabar siekia Lietuva. Ar turite savo viziją kuo baigsis urėdijų reorganizavimas? Kaip reaguojate į pareiškimus, kad labiausiai urėdijų reformomis yra suinteresuoti lobistai – prekeiviai mišku ir medienos perdirbėjai?

Valstybės kontrolė valstybės valdomų įmonių veiklos ir grąžos valstybei vertinimo audite pabrėžė, kad valstybinis miškų ūkio sektorius Lietuvoje vis dar yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus.

Rekomendaciją dėl 42 miškų urėdijų, vykdančių tas pačias funkcijas, sujungimo Lietuvai yra pateikusi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), kurios ekspertai, atlikę Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgą, nurodė imtis priemonių užtikrinant, kad mažų valstybės valdomų įmonių grupės su tapačiomis funkcijomis veiksmingiau skirstytų išteklius ir būtų taikomi aukštesni valdymo ir skaidrumo standartai.

Pagal siūlomą Miškų įstatymo projektą patikėjimo teise valdyti, naudoti valstybinius miškus ir jais disponuoti galės valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“. Ši įmonė būtų įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 VĮ miškų urėdijų, VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos funkcijas.

Įstatymo projekte siūloma, kad VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ būtų suformuota įmonės valdyba iš 7 narių, iš kurių – 4 nepriklausomi, atstovaujantys visuomenės interesams.

Naujos įmonės teisinė forma (valstybės įmonė) ir pagrindine funkcija – kompleksinė miškų ūkio veikla valstybiniuose miškuose – užtikrina visišką apsaugą nuo valstybinių miškų ar šios įmonės privatizavimo ateityje, o taip pat sukuria sąlygas vykdyti ir plėtoti visas valstybės deleguotas funkcijas.

Kokių tikslų iš tiesų yra siekiama šia reforma, juk bandant gaivinti regionus, urėdijų skaičiaus mažinimas ar jų naikinimas Jūsų vadovaujamai partijai būtų nenaudingas, nes nevykdytumėte savo programos dėl regionų?

Neskaidrios ir neefektyvios įmonės niekada nebus regionų gaivinimo varikliais. Atvirkščiai, potencialūs nepotizmo ar net korupcijos židiniai demotyvuoja gyventojus, kuria baimės ir nepasitikėjimo atmosferą.

Pažymėtina, kad svarbiausi darbuotojai – miškininkai lieka ir toliau dirbs vietose, regionuose. Tiesiogiai miške, girininkijose dirbantys specialistai kaip dirbo, taip ir dirbs savo prasmingą darbą. Tarp centrinio biuro ir tiesiogiai miške dirbančiųjų neišvengiamai bus reikalinga tarpinė grandis – įmonės padaliniai, kuriuose ras savo vietą dabartinių miškų urėdijų miškininkai ir inžinieriai.

Naujosios įmonės sudėtyje išliktų visi tiesiogiai miške dirbantieji specialistai (girininkai, eiguliai, medelynų specialistai ir kiti), atsirastų galimybės jiems žymiai padidinti atlyginimus – iki pusantro karto. Tuo pat metu miškų ūkio paslaugas gyventojai ir miško savininkai gautų kaip ir iki šiol – jiems artimiausioje girininkijoje ar įmonės regioniniame padalinyje.

Dėl miškų ūkio pertvarkos nenukentės ir savivaldybių biudžetai: darbuotojų gyventojų pajamų mokestis (GPM) bus mokamas toje savivaldybėje, kurioje dirbama.Pertvarkos eigoje iš viso siūloma atleisti apytiksliai kas dešimtą darbuotoją (viso apie 400), daugelis jų – šiuo metu bendrąsias (ir, dažniausiai, besidubliuojančias) funkcijas vykdantys miškų urėdijų administracijų specialistai.

Galima tik įsivaizduoti, kokio didžiulio masto užduotis turėtų spręsti šiuo metu šalies urėdijose dirbanti 156 buhalterių komanda, kai tikrovėje yra tiesiog nereikalingo biurokratizmo pavydys.

Planuojama, kad dalis naikinamų pareigybių turės galimybę įsidarbinti Valstybinėje miškų tarnyboje ar aplinkos apsaugos kontrolę vykdančiose institucijose (numatoma stiprinti šių institucijų veiklą), kitiems planuojama pagal galimybes pasiūlyti jiems priimtiną perkvalifikavimą.

Kodėl, Jūsų nuomone, visą valstybinių miškų valdymą reikia koncentruoti vienoje įmonėje, neatmetama galimybė, kad ji būtų įkurdinta ir Vilniuje?

Planuojamos steigti valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ centras su maždaug 200-ais darbuotojų bus formuojamas viename iš Lietuvos regionų, tikrai ne Vilniuje.

Visos reformos turi būti labai gerai apgalvotos ir pasvertos. Urėdijos dirba pelningai, moka didžiulius  mokesčius valstybei, miškai prižiūrimi gerai. Kam reformuoti pelningai dirbančias valstybines įmones, priverstinai atleisti žmones iš darbo?

Urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau minėtas Valstybės kontrolės auditas yra negailestingas –Lietuvos valstybiniai miškai valdomi neefektyviai, finansinė grąža valstybei iš miškų ūkio gali ir turi būti didesnė.

Skaičiuojama, kad pertvarkius valstybinių miškų ūkio valdymą ir suformavus iki šiol didžiausią valstybinių miškų ūkinį vienetą Lietuvoje, vien finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė.

Vienoje įmonėje centralizuojant bendrąsias administracines funkcijas ir sumažinus teritorinių padalinių skaičių, kasmet būtų sutaupyta po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto. Tuo pat metu svarbu ir tai, kad įvykdžius pertvarką iš esmės sumažės korupcinių praktikų galimybė,

One thought on “R. Karbauskis sako, kad miškų urėdijos daro daug gerų darbų, tačiau norėtų didesnės finansinės grąžos

  1. Janina Šepetienė:
    Jei skaitete EBPO rekomendacijas, ten nesiūloma steigti vienos įmones .p.Karbauskiui norečiau priminti, jog kai Jis mokesi LŽŪA, aš jų kursui skaičiau miškininkystę, kurios Jis nelankė. Gal todel ir atstovauja tik stambius medienos pramonės atstov’us ir nemato svarbiausio ekologinio miškų vaidmens, o tik kubus ir pelną.

Komentuoti: Verslas ir Politika Atšaukti atsakymą

Top