„Rail Baltica“ projektas planuojamas baigti 2025 metais, o 2026 m. europine vėže pajudės pirmieji krovininiai ir keleiviniai sąstatai – šis ir kiti reikšmingi įsipareigojimai bei tolesnio bendradarbiavimo principai bus numatyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos trišalėje sutartyje. Pažanga derybose pristatyta Seime, Europos reikalų komitete.

Baltijos šalys vieningai sutarė, kad sieks aukščiausio įmanomo Europos Sąjungos  paramos intensyvumo lygio, kuris šiuo metu yra 85 proc. Kartu numatyta, kad šalys galės peržiūrėti savo įsipareigojimus, jeigu ES pasiūlys nepakankamą finansavimą.

Latvija ir Estija pritarė, kad Kauno–Vilniaus jungtis yra neatskiriama „Rail Baltica“ projekto dalis, ir remia Lietuvos siekį šią jungtį finansuoti ES lėšomis. Tai reiškia, kad iki šiol nuo europietiškos vėžės atskirtas Vilnius bus įtrauktas į vieningą Europos transporto sistemą. Trišalė sutartis sudarys prielaidas ateityje nuo Vilniaus iki Talino geležinkeliu nuvykti vos per 4 valandas.

Daug dėmesio Lietuvos derybininkai skyrė bendradarbiavimui su Lenkija: jau dabar nuo pasienio su šia kaimyne iki Kauno nutiesta europinė vėžė. Tačiau geležinkelio infrastruktūra nuo Lenkijos sienos iki Varšuvos yra prastos būklės, vietomis galimas vos 30 km/h greitis, ir tik ateityje žadama pasiekti 160 km/h. Tuo tarpu Lietuvos teritorijoje įsipareigota pasiekti 240 km/h greitį. Baltijos šalys tikisi, kad glaudesnis bendradarbiavimas su Lenkija padės pašalinti greičio apribojimą ir leis realizuoti visą „Rail Baltica“ projekto potencialą.

Susisiekimo viceministro Arijando Šliupo vadovaujama tarptautinių derybininkų grupė susitarė, kad „Rail Baltica“ infrastruktūra ir žemė bus kiekvienos iš valstybių nuosavybė. Taip pat yra bendras sutarimas, kad svarbu efektyviai valdyti sukurtą geležinkelį, bet nebūtinai tai gali daryti tik vienas bendras infrastruktūros valdytojas. Vietoj to bus siekiama apibrėžti bendradarbiavimą infrastruktūros apmokestinimo, pajėgumų skyrimo, saugos ir reguliavimo srityse.

„Per šį mėnesį ketiname parengti Trišalės sutarties tekstą, o vasarą skirsime pasiruošimui rugpjūčio 11 d. įvyksiančiam aukšto lygio pareigūnų susitikimui Rygoje“, – artimiausius darbus apibendrino viceministras A. Šliupas.

Parlamente sukurtos „Rail Baltica“ projekto grupės nariai įvertino pasiektus Lietuvos, Latvijos ir Estijos susitarimus, pasidžiaugė Baltijos šalių konstruktyvumu sprendžiant esminius „Rail Baltica“ geležinkelio klausimus. Parlamentinė šio projekto kontrolė tampa svarbiu Seimo prioritetu ir indėliu „Rail Baltica“ projekto plėtroje.

„Sveikintinas Seimo darbo grupės domėjimasis „Rail Baltica“ projekto eiga. Kitas žingsnis būtų dėl „Rail Baltica“ projekto priimti specialios paskirties įstatymą – tokį, koks buvo priimtas statant suskystintų gamtinių dujų terminalą“, – apie Seimo indėlį į projekto „Rail Baltica“ sėkmę kalbėjo projektą vykdančios bendrovės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys.

Šiuo metu Lietuvoje užbaigti projekto „Rail Baltica“ pirmojo etapo darbai ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno centrinės stoties. 120 km ilgio atkarpoje buvo nutiesta nauja europinio standarto vėžė, atnaujinta esama rusiško standarto geležinkelio linija. Vykdant projektą iš viso sutvarkyta, įrengta ir pastatyta: 19 tiltų, 4 viadukai, 108 iešmai, 40 pervažų, 98 pralaidos, 10 geležinkelio stočių ir 20 peronų. Bendra statybų kaina – 364,5 mln. Eur.

UAB ,,Rail Baltica statyba“ inform.