Apžvalgininko pastabos

Gintautas KNIUKŠTA

Šiandien, ko gero, populiariausias šalies politikas yra buvęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuriam kelią į politikos aukštumas nutiesė Rolandas Paksas ir jo vadovaujama partija „Tvarka ir teisingumas“.

Būtent ši partija ir jos turimas  postas Vyriausybėje  S. Skverneliui suteikė daugybę dividendų. Per rekordiškai trumpą laiką jis tapo didžiausią žmonių pasitikėjimą turinčiu mūsų šalies politiku. Mažai kam žinomas tvarkos sergėtojas tapo vienu iš populiariausių ministrų, o reitingai šovė į viršų net  jam užvėrus ministerijos duris.

Balandžio mėnesio „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kuriuos paskelbė „Lietuvos rytas“, Saulius Skvernelis atsidūrė tarp trijų populiariausių šalies politikų. O Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurioje jam numatytas lyderio vaidmuo rinkimų į Seimą sąraše, atsidūrė antroje vietoje.

Jei rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, už socialdemokratus balsuotų 15,7 proc. respondentų, tuo tarpu prieš mėnesį jų buvo 21,2 proc. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos populiarumas nuo 7,1 proc. kovo mėnesį išaugo iki 11,1 proc. balandį.

Liberalų sąjūdžio reitingas sumažėjo nuo 10,4 proc. kovo mėnesį iki 9,6 proc. balandį, išaugo partijos „Tvarka ir teisingumas“ reitingas – nuo 7,7 proc. kovą  iki 8,4 proc. balandį. Sumažėjo premjero ir socialdemokratų lyderio A. Butkevičiaus populiarumas – jo reitingas smuko nuo 12,7 proc. kovo mėnesį iki 8,9 proc. balandį.

Pirmoji šioje apklausoje yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurią nurodė 16,4 proc. apklaustųjų. S. Skvernelio populiarumas išaugo nuo 4,4 proc. iki 5,6 proc.

Šiandien daug kas klausia, kodėl S. Skernelis pasirinko Valstiečių ir žaliųjų sąjungą? Samprotavimų girdėta įvairių: nuo giminystės R. Karbauskiui iki pažadų būti Vyriausybės nariu naujajame ministrų kabinete.

Didėjantys Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reitingai labiausiai erzina socialdemokratus. Ypač tai veikia jų lyderį A. Butkevičių, kuris jau neslėpdamas kalba,  jog nepataisomą žalą daro kai kurie Seimo socialdemokratų frakcijos nariai, kurie neša į viešumą pareiškimus, nederinę  jų nei su frakcijos, nei su partijos vadovybe.

Žinoma, nenuginčijamas ir tas faktas, kad nenusakomą žalą daro ir pati premjero aplinka, piešdama šalies padėtį rožinėmis spalvomis ir nepaliaujamai girdama premjerą ir jo žingsnius. Kitas dalykas – kad premjeras yra vadovas visos Vyriausybės, tuo tarpu kai kalba pasisuka apie kritiką kai kurioms sritims, Ministras Pirmininkas prisimena, kuri partija šią veiklą kuruoja…

R. Karbauskio sugrįžimą į didžiąją politiką vainikavo įvairūs oponentų pareiškimai. Kaip didžiausia nedorybė yra pateikiama tai, kad jis parduoda rusiškus kombainus Lietuvos ūkininkams, neparduoda žemės užsieniečiams, nenori statyti Visagino atominės elektrinės.

Praėjusiais metais socialdemokratas J. Požela rašė:

,,Žinomas Lietuvos žemvaldys milijonierius Ramūnas Karbauskis vėl išlindo į viešumą ir neslėpdamas pranešė apie savo ketinimus sugrįžti į didžiąją politiką. Niekas jau tuo ir nesistebi. R. Karbauskis niekada neslėpė savo kaip magnato ambicijų ir interesų. Jo įsteigtos partijos inicijuoti referendumai – dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams, prieš Visagino AE projektą, priešinimasis skalūninių dujų paieškai Lietuvoje – akivaizdžiai atspindėjo vieno iš stambiausių šalies žemvaldžių užmojus.

Vis dėlto ėjimo į rinkimus kelią R. Karbauskis pasirinko primityvų – pažiūrėkite, dabartinė valdžia nieko nedaro. Neretai primityvios priemonės pasiteisina, tačiau šiuo atveju net paprasto žmogaus akimis žiūrint, neatitikimai tarp verslininko teiginių ir realybės – akivaizdūs“.

Ar dabartinė valdžia pasirinko nieko nedarymo taktiką? Žinoma, dėl šio teiginio galima ginčytis, tačiau juk ne vienas R. Karbauskis nepastebi  jokių pokyčių Lietuvos žmonių gyvenime.

„Drąsiai galiu pasakyti, kad svarbiausia gyvenime – tolerancija ir kantrybė, sugebėjimas viską atlikti šiandien, nes rytojus gali ir neišaušti. Tik negalvokite, jog nieko neplanuoju. Planų turiu daugeliui metų į priekį ir stengiuosi juos kuo greičiau įgyvendinti“, – sakė viename susitikime Ramūnas Karbauskis.

Kas jis, Ramūnas Karbauskis? Jį galima vadinti Lietuvos agronomu, verslininku, ūkininku, politiku, mecenatu,  jis valdo 100 proc. „Agrokoncerno“ akcijų. Jam taip pat priklauso po 100 proc. bendrovių ,,Agrokoncerno grūdai“, „Šiaulių agrocentras“ akcijų. R. Karbauskis tiesiogiai ar per įmones valdo apie 30 tūkst. ha dirbamos žemės. „Agrokoncerno“ grupę sudaro 25 Lietuvoje, Latvijoje, Baltarusijoje registruotos įmonės, grupė valdo akcijų paketus dar 7 įmonėse.

1994 m. jis  baigė Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą, įgijo mokslinio agronomo specialybę. 1990 m. įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Agrokoncernas“ . Ramūnas Karbauskis – šio ,,Agrokoncerno“ grupės prezidentas, nuo 1998 m. – ūkininkas.

1997–2001 m. jis – Lietuvos valstiečių partijos pirmininkas. 1996–2000 m. ir 2000–2004 m. – Seimo narys. Nuo 2000 m. spalio 24 d. iki 2001 m. gegužės 15 d. – Seimo Pirmininko pavaduotojas. Šiaulių rajono savivaldybės taryboje – 1997–2000 m. Nuo 2009 m. – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkas, nuo 2012 m. – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas.

Nuo 2006 m. Ramūnas Karbauskis – Lietuvos šaškių federacijos prezidentas. Nuo 2009 m. – Lietuvos žemaitukų asociacijos vicepirmininkas.

Ramūnas Karbauskis – serialo ,,Naisių vasara“ scenarijaus autorius ir mecenatas, festivalio visai šeimai ,,Naisių vasara“ sumanytojas ir mecenatas. Taip pat – Naisių vasaros teatro steigėjas ir mecenatas.

2013 m. Ramūnas Karbauskis kartu su Andriumi Mamontovu įkūrė paramos ir labdaros fondą  ,,Švieskime vaikus“. Jis mums pažįstamas kaip Baltų dievų muziejaus, Inkilų muziejaus, Baltų žolynų muziejaus, Krašto istorijos muziejaus Naisiuose sumanytojas ir mecenatas, Šiaulių rajono jaunimo centro steigėjas.

R. Karbauskiui priklausančiose bendrovėse dirba 1,3 tūkst. žmonių. Daug darbuotojų, dirbančių jo įmonėse, jis išsiugdė ir užsiaugino pats. Verslą jis pradėjo devyniolikos, būdamas antrame Lietuvos žemės ūkio akademijos kurse. Kai registravo savo įmonę, patyrė daug sunkumų, todėl išstudijavo įmonių įregistravimo rengimo nuostatus ir sukūrė panašios specifikos verslą – rengė naujų įmonių įregistravimo nuostatus.

R. Karbauskis ne kartą yra sakęs, kad pagrindinis dalykas versle nėra tik kapitalas ir įtaka. „Mes, turėdami įmonės biurą ir netgi sekretorę, su kolega į darbą atvykdavome troleibusu, nes neturėjome automobilių. Bet šios laikinos kliūtys neatėmė iš mūsų noro siekti, tobulėti ir pelnyti tam tikrą vietą verslo rinkoje. Svarbu, kad neišnyktų vertybės ir išsikristalizuotų tai, kas gyvenime yra reikšmingiausia. Drąsiai galiu pasakyti – jei būčiau vartojęs alkoholį, manęs šiandien čia nebūtų“, – viename susitikime su studentais sakė  R. Karbauskis.

R. Karbauskis dabar atvirai teigia, kad sėkmės rinkimuose atveju  jis nesieks nei ministro, nei premjero pareigų. Anot jo, Seimas turi skelbti  pagrindines šalies politikos kryptis, nes Lietuva – parlamentinė valstybė, dabar gi Vyriausybė formuoja politiką, o Seimo nariai tik rankas kilnoja.

Didėjantis R. Karbauskio populiarumas erzina ne tik premjerą. Socialdemokratai ir ne tik jie puikiai supranta, kad Valstiečių ir žaliųjų sąjunga vilioja jų rinkėjus: nesusikompromitavusi, savo gretose turinti puikių politikų, ši partija tampa vis patrauklesnė žmonėms.

R. Karbauskis ne kartą akcentavo specialistų stoką kitose partijose. Bene labiausiai tai iliustruoja Darbo partijos pavyzdys, kuri gyrėsi turinti bene daugiausia narių. Šios partijos įkūrėjas V. Uspaskichas ne kartą yra teigęs, kad partietis, užėmęs Vyriausybės nario kėdę, turi padėti Seimo nario mandatą, užleisti vietą kitam.

Deja, tikrovėje yra kitaip. Kitus kritikuoti yra kur kas lengviau, negu pačiam rodyti pavyzdį. R.Karbauskio žemaitiškas užsispyrimas gali bent iš dalies ištirpdyti žmonių nepasitikėjimą politikais ir partijomis.

Laiko liko nedaug – tik pusmetis, po rinkimų aiškiau matysime, apie kokią Lietuvą kalbėjo Ramūnas Karbauskis.