„Verslas ir politika“ supažindina su Lietuvos Respublikos Seimui pristatyta

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2015 METŲ VEIKLOS ATASKAITA

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2016“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 21 vietos pakilo į 20 (Latvija – 22, Estija – 16, Lenkija – 25 vietoje). Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, Lietuva užima 8 vietą.

Pasak Algirdo Butkevičiaus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vadovo, praėjusieji metai buvo kritiniai – tarptautinės ekonomikos augimo tempų lėtėjimas ir Rusijos ekonomikos nuosmukis smarkiai paveikė Lietuvos ekonomiką.

Premjeras teigė, kad Vyriausybės ir verslo bendruomenės susitelkimas padėjo perorientuoti eksporto srautus, pasiekti rekordiniai investicijų srautai, sukurta daug naujų darbo vietų.  Suprasdama, kad Lietuvai reikia esminės darbo santykių ir socialinės apsaugos reformos, Vyriausybė daug dėmesio skyrė naujo socialinio modelio kūrimui.

,,Verslas ir politika“ pateikia trumpintą Vyriausybės 2015 m. veiklos ataskaitos variantą.

2015 metais šalies ūkio augimą neigiamai paveikė Rusijos ekonomikos smukimas ir bendros tarptautinės ekonomikos augimo tempų sulėtėjimas, kurį lėmė žaliavų kainų smukimas, dideli svyravimai valiutų rinkose, geopolitinė įtampa ir kiti globalūs veiksniai.

Nors praėjusiais metais fiksuotas mažesnis bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – BVP augo 1,6 procento, palyginti su 2014 metais, tačiau stabilią Lietuvos ekonomikos būklę atspindi svarbiausi ekonomikos rodikliai, tokie kaip subalansuoti viešieji finansai, didėjantis darbo užmokestis, augančios tiesioginės užsienio investicijos ir sparčiai didėjantis pramonės produkcijos mastas.

Sukurta naujų darbo vietų (2015 metais šalies darbdaviai užregistravo 235,5 tūkst. laisvų darbo vietų – 3,9 procento daugiau nei 2014 metais), mažėjantis nedarbo lygis (sumažėjo nuo 10,7 iki 9,1 procento) ir didėjantis darbo užmokestis rodo vis gerėjančią šalyje dirbančių ir ieškančių darbo asmenų padėtį. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje 2015 metais sudarė 712,1 euro ir padidėjo 5,1 procento, palyginti su 2014 metais.

Prie darbo užmokesčio didėjimo reikšmingai prisidėjo Vyriausybės inicijuotas minimaliosios mėnesinės algos padidinimas. Darbo užmokesčio didėjimas – svarbus ekonomikos raidos veiksnys, daręs teigiamą poveikį namų ūkių pajamoms ir paskatinęs privatų vidaus vartojimą, kuris, palyginti su 2014 metais, realiai išaugo net 4,9 procento.

Puikūs ekspertų vertinimai ir sparčiai didėjantis investicijų mastas

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 metų konkurencingumo tyrime Lietuvos konkurencingumas tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors užimtą poziciją. Tam turėjo įtakos Vyriausybės priimti sprendimai, mažinantys biurokratinę naštą verslui, tam tikrų perteklinių reikalavimų pradedantiesiems verslininkams atsisakymas.

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2016“ duomenimis, Lietuva bendrame 189 pasaulio šalių reitinge pagal verslo sąlygas iš 21 vietos pakilo į 20 (Latvija – 22, Estija – 16, Lenkija – 25 vietoje). Palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, Lietuva užima 8 vietą.

Išankstiniais duomenimis, 2015 metais Lietuva 2,43 karto lenkė Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkius pagal užsienio investicijų projektų skaičių milijonui gyventojų ir yra regiono lyderė. Tiesioginių užsienio investicijų srautų didėjimas ir vidaus materialinių investicijų augimas atspindi sėkmingos ūkio plėtros politikos rezultatus.

Per 2015 metus pritrauktas 31 investicijų projektas, pagal juos numatoma sukurti 2 647 naujas darbo vietas. Svarbu pažymėti, kad Vyriausybė prioritetą teikė investicijoms, kuriančioms vidutinę ir aukštą pridėtinę vertę, – šioje srityje numatoma sukurti 2 217 naujų darbo vietų. Išankstiniais duomenimis, 2015 metų III ketvirčio pabaigoje sukauptos tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 2,4 procento, palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu.

Džiugina tai, kad, nepaisant globalios įtampos ir lėtėjančio tarptautinės ekonomikos augimo, šalies vidaus materialinės investicijos sparčiai augo. Išankstiniais duomenimis, 2015 metais materialinės investicijos šalyje, palyginti su 2014 metais, padidėjo 10 procentų.

Didžiąją dalį investicijų sudarė nekilnojamojo turto įmonių investicijos (18 procentų visų investicijų) bei viešojo valdymo ir gynybos įstaigų investicijos (15 procentų visų investicijų). Pagal 2007–2013 metų ES fondų veiksmų programas iki 2015 metų pabaigos buvo baigti įgyvendinti 8 303 projektai, jų bendra vertė – 8,8 mlrd. eurų.

Susitelkimas ir ambicingi darbai subalansavo eksporto srautus

Vyriausybė ypač stengėsi skatinti eksportą ir ieškoti naujų eksporto rinkų, o tai padėjo išlaikyti šalies ekonomikos augimą ir sumažinti neigiamus Rusijos ekonomikos smukimo padarinius. Bendras realusis prekių ir paslaugų eksportas 2015 metais, palyginti su 2014 metais, išliko teigiamas – augo 1,2 procento, tačiau prekių eksportas sumažėjo 5,7 procento. Labiausiai prekių eksporto vertę smukdė naftos produktai ir reeksportas, o lietuviškos kilmės prekių eksporto vertė (neįskaitant naftos produktų), palyginti su 2014 metais, didėjo 2,6 procento.

2015 metais eksportas į Rusiją smuko net apie 40 procentų. Tačiau nuoseklus Vyriausybės darbas jau šiandien davė gerų rezultatų ir padėjo į eksportą orientuotiems sektoriams prisitaikyti prie pokyčių. Sėkmingą šalies eksporto struktūros persiorientavimą rodo ir prekių eksporto į ES valstybes nares rezultatai – eksportas į šių valstybių narių rinkas padidėjo 5,5 procento.

Vyriausybė kartu su pagrindiniais ekonominiais partneriais išskyrė 10 prioritetinių eksporto rinkų (Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Izraelis ir Japonija). Jose telkiamos institucijų pastangos sudaryti palankias sąlygas verslui eksportuoti savo produkciją ir paslaugas.

Kartu aktyviai ieškota naujų eksporto galimybių – 2015 metais sudarytos sąlygos Lietuvos įmonėms eksportuoti savo produkciją net į 12 naujai atvertų rinkų. Pernai Lietuva tapo viena pirmųjų valstybių Europoje, kurioms leista importuoti mėsos produktus į Jungtines Amerikos Valstijas, taip pat atsiveria Kinijos rinka pieno produktams.

Reikšmingai sumažinta socialinė atskirtis

Vyriausybė, socialinės atskirties mažinimą išskyrusi kaip aiškų prioritetą, tikslingai ėmėsi socialinę padėtį gerinančių priemonių ir nuosekliai įgyvendino socialiai orientuotos ekonomikos augimo politiką. Svarbu, kad socialinė politika nebuvo vykdoma izoliuotai, rūpinantis vien socialinėmis išmokomis, kartu buvo didinama šeimos ūkių gerovė ir imtasi prevencinių skurdo atsiradimo priemonių. Svarbu pažymėti, kad 2015 metais gerėjo visi pagrindiniai šalies socialiniai rodikliai.

Gyventojų socialinės padėties pokyčiams didžiausios įtakos turi šeimos ūkio pajamų pasikeitimas, tačiau Lietuva vis dar susiduria su didele pajamų nelygybės problema. Siekdama padidinti skurdžiausiai gyvenančių asmenų pajamas, Vyriausybė inicijavo minimaliosios mėnesinės algos padidinimą. Nuo 2015 m. liepos 1 d. minimalioji mėnesinė alga padidėjo nuo 300 iki 325 eurų, o nuo 2016 m. sausio 1 d. ji siekia 350 eurų.

Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, nuo 2016 metų padidėjo 8,21 euro, ir tai pajuto apie 857 tūkstančius asmenų. Nuo 2016 metų taip pat padidintas neapmokestinamasis pajamų dydis nuo 166 iki 200 eurų. Šiuo sprendimu padidinus realias dirbančių žmonių pajamas, didėja mokesčių progresyvumas.

Bendras nedarbo lygis Lietuvoje priartėjo prie natūraliojo nedarbo lygio rodiklio. Džiugina ir kryptingai mažėjantis jaunimo (15–24 metų) nedarbas – per 2015 metus jis sumažėjo 3 procentais ir sudarė 16,3 procento. Vyriausybė įsipareigojo didinti socialinę įtrauktį, todėl nuošalyje neliko didžiausius sunkumus darbo rinkoje patiriantys asmenys, t. y. ilgalaikiai ir nekvalifikuoti bedarbiai. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų bedarbių nuosekliai sumažėjo nuo 33,6 procento 2014 metais iki 29,7 procento 2015 metais.

Sustiprintas šalies energetinis saugumas ir sumažintos gamtinių dujų kainos

Sėkmingai įgyvendinti strateginiai elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPol Link“ projektai leido Lietuvai prisijungti prie Vakarų Europos rinkų. Elektros jungtis „NordBalt“ užtikrina elektros energijos tiekimo patikimumą ir jos šaltinių įvairinimą tiek Lietuvos, tiek Baltijos regiono mastu. Elektros jungtis „LitPol Link“ pirmą kartą sujungė Baltijos valstybių ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras, – tai labai svarbus indėlis kuriant ES energijos vidaus rinką.

Atvėrus gamtinių dujų rinką Lietuvoje, Vyriausybė ir toliau ieškojo būdų, kaip sumažinti dujų kainą vartotojams. Per pastaruosius 3 metus gamtinių dujų maistui ruošti kaina sumažėjo nuo 0,9 iki 0,75 euro už kubinį metrą, o būstui šildyti – nuo 0,65 iki 0,44 euro už kubinį metrą. Žengtas dar vienas svarbus žingsnis didinant dujų rinkos integraciją į ES rinką – pasiektas susitarimas dėl Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) projekto finansavimo.

Dėmesys viešojo valdymo tobulinimui

Siekdama didinti viešojo sektoriaus efektyvumą, Vyriausybė 2015 metais toliau tęsė įvairias sistemines viešojo valdymo tobulinimo iniciatyvas. 2015 metais didžiausias leistinas viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius sumažintas 1 368 pareigybėmis. Institucinės sandaros tobulinimas taip pat jau davė apčiuopiamų rezultatų. Iki 2015 metų pabaigos reorganizuota 13 mažų valstybės biudžetinių įstaigų, kuriose dirbo mažiau negu 20 darbuotojų.

Taip pat priimtas sprendimas atsisakyti valstybės dalyvavimo 18 viešųjų įstaigų, kurios atlieka valstybei nebūdingas funkcijas ar teikia visuomenei neaktualias paslaugas. 2015 metais atlikta analizė rodo, kad Vyriausybei atskaitingų institucijų ir įstaigų bendrųjų funkcijų atlikimo efektyvumas didėja – vis daugiau įstaigų centralizuoja bendrųjų funkcijų atlikimą (buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų, turto valdymo ir kitas), o tai leidžia sumažinti personalo valdymo, nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros išlaidas.

Pasiektas daugiabučių namų renovacijos proveržis

2013 metais patvirtinus naująjį daugiabučių namų atnaujinimo modelį, įvyko didysis renovacijos proveržis – iki 2016 metų iš viso modernizuota 1 570 daugiabučių namų. Didžiausi darbai atlikti 2015 metais (atnaujinti 574 daugiabučiai namai, kuriuose yra 15 064 butai). Atnaujintuose daugiabučiuose namuose skaičiuojamosios šiluminės energijos sąnaudos sumažintos apie 15,5 procento.

Dar didesniam energiniam efektyvumui pasiekti planuojama pereiti prie kompleksinės renovacijos, kai bus sutvarkoma visa kvartale esanti infrastruktūra. Su užsienio ekspertų pagalba 2015 metais parengti ir 2016 metais bus įgyvendinami 3 demonstraciniai kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai Šiaulių miesto, Utenos rajono ir Birštono savivaldybėse.

Numatyta daugiabučių renovaciją vykdyti dar didesne apimtimi ir įsteigti Rizikos pasidalijimo fondą, kurio paskirtis – pritraukti privačių investuotojų lėšas. Be to, įsibėgėja viešųjų pastatų atnaujinimo ir gatvių apšvietimo modernizavimo projektai.

Sėkminga kova su šešėline ekonomika

Šešėlinė ekonomika Lietuvoje traukėsi intensyviausiai tarp Baltijos šalių. Šalyje šešėlinė ekonomika sumažėjo 1,3 procento (iki 25,8 procento). 2015 metais kovos su šešėline ekonomika kompleksinėmis priemonėmis nustatyta 127,4 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių, t. y. 27 procentais daugiau nei 2014 metais. Gyventojų pajamų mokesčio surinkta 8,7 procento daugiau negu 2014 metais.

Iš nelegalios apyvartos pašalintų prekių apytikslė vertė sudarė daugiau nei 35,74 mln. eurų. Nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto Tuščių pakelių tyrimo duomenimis, neapmokestintų tabako gaminių rinkos dalis sumažėjo nuo 41,3 procento 2010 metais iki 19,6 procento 2015 metais.

Sėkmingai pradėtos derybos dėl narystės EBPO

Įstojus į euro zoną, šalies ambicijos stiprinti savo matomumą ir konkurencingumą tarptautiniu lygiu nesumažėjo. 2015 metais Vyriausybė stojimą į EBPO nusakė kaip prioritetinį darbą ir ėmėsi telkti viešojo valdymo institucijų pastangas. Narystės nauda Lietuvai bus akivaizdi, nes skatins perimti gerąją užsienio šalių praktiką, leis dalyvauti diskusijose ir kartu su stipriausiomis pasaulio valstybėmis ieškoti problemų sprendimų, sustiprins investuotojų pasitikėjimą ir atvers kelius į platesnes eksporto rinkas.

2015 m. birželio 4 d. EBPO Ministrų taryba oficialiai pakvietė Lietuvą pradėti stojimo į organizaciją procesą ir jau pritarė Lietuvos stojimo į EBPO Pradiniam memorandumui.

Viešieji finansai – šalies gerovei ir ūkio plėtrai

Finansinė konsolidacija. Nepaisant padidėjusių valstybės išlaidų krašto bei socialinei apsaugai ir kitų įsipareigojimų, valdžios sektoriaus deficitas išlaikytas artimas 2014 metų deficito lygiui. Išankstiniais Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) vertinimais, 2015 metais valdžios sektoriaus deficitas sudarė mažiau nei 0,9 procento BVP ir buvo mažesnis nei planuotas (ne didesnis kaip 1,2 procento BVP).

Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus skolos lygis (skolos santykis su BVP), įvertinus pritaikytas išvestines finansines priemones, per metus padidėjo 1,9 procentinio punkto BVP ir 2015 metų pabaigoje sudarė apie 42,6 procento BVP. Lietuvos valdžios sektoriaus skola nominaliąja išraiška per metus padidėjo apie 1,1 mlrd. eurų ir prognozuojama, kad 2015 metų pabaigoje sudarė apie 15,9 mlrd. eurų. Skolos padidėjimą lėmė ES finansinės paramos disbalansas ir išankstinis lėšų kaupimas, siekiant perfinansuoti 2016 metų vasarį išpirktą 1 mlrd. eurų euroobligacijų emisiją. Skolos padidėjimui įtakos turėjo ir dėl Vyriausybės vykdomos griežtos fiskalinės politikos mažėjantis, tačiau vis dar deficitinis valdžios sektoriaus balansas.

Į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus 2015 metais įplaukė 7,1 mlrd. eurų pajamų (be ES fondų lėšų), t. y. 471 mln. eurų, arba 7,1 procento, daugiau nei 2014 metais. Teigiamam pokyčiui poveikį padarė pagrindinių mokesčių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir akcizų – augimas, nors didžiausią įtaką pajamų padidėjimui turėjo pajamos iš pelno mokesčio (palyginti su 2014 metais, padidėjo 14,8 procento).

Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamos pagal didžiausias mokesčių grupes, mln. eurų

Šaltinis – Finansų ministerijos (Mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitos 1-VP) duomenys

Valstybės atsargų kaupimas sunkiems laikams. 2015 metų lapkritį priimti Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimai. Šių teisės aktų tikslas – užtikrinti reguliarų pinigų srautą į Rezervinį (stabilizavimo) fondą, o tai sudarys sąlygas valstybei sušvelninti ekonominių ir finansinių krizių metu atsiradusį finansavimo trūkumą. Į Rezervinį (stabilizavimo) fondą įplauks daugiau lėšų iš papildomų finansavimo šaltinių. Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatuose nustatyti finansavimo šaltiniai iš valstybės per ilgą laiką sukaupto turto efektyvaus naudojimo pajamų, t. y. kiekvienais metais į Rezervinį (stabilizavimo) fondą bus pervedama iš valstybės biudžeto 50 procentų gautų lėšų: privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus, valstybei priklausančių akcinių bendrovių sumokėtų dividendų, pardavus viešo aukciono būdu valstybės nekilnojamąjį turtą bei kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus.

Į minėtą fondą turės būti pervedamos ir perteklinio valstybės biudžeto lėšos. 2016 m. sausio 1 d. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde buvo sukaupta 62 963,8 tūkst. eurų. Per 2016 metus Rezerviniame (stabilizavimo) fonde numatoma sukaupti 129 373 tūkst. eurų (iki 2017 m. sausio 1 d.).

ES struktūriniai fondai. 2015 metai buvo paskutiniai 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programų, kurioms įgyvendinti numatyta beveik 6,8 mlrd. eurų, įgyvendinimo metai. Investuotos visos 2007–2013 metų programavimo laikotarpiui numatytos ES fondų lėšos, iš jų per 2015 metus projektų vykdytojams iš valstybės biudžeto išmokėta 769,7 mln. eurų (11,5 procento) ES fondų lėšų. Nuo 2007–2013 metų veiksmų programų įgyvendinimo pradžios iki 2015 m. gruodžio 31 d. įgyvendintų projektų, finansuojamų 2007–2013 metų veiksmų programų lėšomis, skaičius siekė 8,3 tūkst., jų vertė – 8,8 mlrd. eurų, iš kurių ES fondų lėšos sudarė 6,8 mlrd. eurų.

2015 metais Lietuvai buvo išmokėta didžiausia galima gauti iki veiksmų programų uždarymo suma – 95 procentai visų ES fondų lėšų (6 436,7 mln. eurų). Likę 5 procentai ES lėšų Lietuvai galės būti pervesti tik po 2017 m. kovo 31 d. atsiskaičius Europos Komisijai už veiksmų programų įgyvendinimą ir Europos Komisijai patvirtinus, kad programos įgyvendintos tinkamai.

Lietuvos 2007–2013 metų ES lėšų investavimo strategijos įgyvendinimas iki 2015 m. gruodžio 31 d., mlrd. eurų

Šaltinis – ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistema (SFMIS)

Įgyvendinant 2014–2020 metų finansinį laikotarpį, 2015 metais baigtas 2014–2020 metų finansinio laikotarpio priemonių planavimas – priemonėms paskirstyta didžioji dalis (99 procentai) Lietuvai skirtų ES fondų lėšų. Projektams paskirstyta 12 procentų (792 mln. eurų) ES fondų lėšų, 5 procentai lėšų (341 mln. eurų) jau išmokėta.

Daugiausia lėšų išmokėta, siekiant atnaujinti daugiabučius, didinti užimtumą ir atnaujinti kelių infrastruktūrą. Įgyvendinant finansines priemones, įsteigti 3 fondai, kuriems bus skirta 224 mln. eurų miestų plėtrai, energinio efektyvumo ir būsto renovavimo projektams.

Baigtas valstybės nekilnojamojo turto centralizuoto valdymo reformai įgyvendinti reikalingų teisės aktų parengimo procesas. Šio turto valdymo kontrolei užtikrinti 2015 metais sukurta Valstybės turto informacinė paieškos sistema.

Mokesčių politika

Siekiant tolygesnės mokestinės naštos pasiskirstymo tarp darbo ir kapitalo, didesnio pajamų ir turto apmokestinimo progresyvumo, vien socialiai reikšmingų ir tikslingų mokestinių lengvatų taikymo, 2015 metais priimti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymai.

Šių pakeitimų tikslas – didinti mokesčio progresyvumą didinant neapmokestinamųjų pajamų dydžius (nuo 2016 m. sausio 1 d. padidintas didžiausias taikytinas neapmokestinamųjų pajamų dydis nuo 166 iki 200 eurų), mažinti mokestinę naštą mažiau uždirbantiems asmenims, taip pat asmenims, auginantiems vaikus. Siekiant tolygiau paskirstyti mokestinę naštą tarp darbo ir kapitalo pajamų, sumažinama kapitalo pajamoms (palūkanoms, pajamoms iš vertybinių popierių perleidimo bei pajamoms iš kito nei gyvenamasis būstas (gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka) nekilnojamojo turto perleidimo) taikomų pajamų mokesčio lengvatų.

Priėmus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą, optimizuoti informacijos, kurios reikia nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams bei mokestinei prievolei nustatyti ir jos vykdymui užtikrinti, taip pat bendradarbiaujant su kitų šalių mokesčių administracijomis, pateikimo procesai.

Šio įstatymo pakeitimais Lietuvos finansų įstaigos įpareigotos tvarkyti ir automatiniu būdu kartą per metus mokesčių administratoriui pateikti apmokestinimui reikšmingą informaciją apie Lietuvos rezidentų sąskaitas, jeigu jų likutis metų pabaigoje viršys 5 tūkst. eurų, arba metinės įplaukos viršys 15 tūkst. eurų.

Išankstiniu Lietuvos statistikos departamento vertinimu, Lietuvos bendrasis vidaus produktas 2015 metais padidėjo 1,6 procento. Remiantis negalutiniais duomenimis, didžiausią įtaką ūkio augimui turėjo šalyje didėjantis vartojimas ir išaugusios investicijos. Daugiausia didėjo didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų bei apdirbamosios gamybos veiklų bendroji pridėtinė vertė.

2015 metais, palyginti su 2014 metais, visos parduotos pramonės produkcijos mastas palyginamosiomis kainomis padidėjo 4,9 procento (to meto kainomis sudarė 19 mlrd. eurų).

2015 metais mažmeninės prekybos (išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą) apyvarta tuometinėmis kainomis siekė 9 mlrd. eurų. Realus (įvertinus palyginamosiomis kainomis) mažmeninės prekybos apyvartos masto pokytis 2015 metais, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,5 procento, tačiau vis dar buvo 5,9 procento mažesnis nei 2008 metais (2014 metais, palyginti su 2008 metais, šis rodiklis buvo mažesnis 10,8 procento).

Šalies prekių eksportas 2015 metais to meto kainomis sudarė 22,98 mlrd. eurų ir, palyginti su 2014 metais, mažėjo 5,7 procento. Pokytį daugiausia nulėmė ženklus mineralinių produktų eksporto kainų sumažėjimas. Lietuviškos kilmės prekių eksportas, atmetus mineralinių produktų įtaką (itin priklausančių nuo naftos ir jos produktų rinkos pokyčių), 2015 metais didėjo 2,6 procento.

Toliau mažėjo nedarbas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2015 metais nedarbo lygis šalyje siekė 9,1 procento ir, palyginti su 2014 metais, sumažėjo 1,6 procentinio punkto. Mažėja bedarbių tarp jaunimo, taip pat ilgalaikių bedarbių.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 5,1 procento, arba 34,7 euro, ir sudarė 712,1 euro. Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) 2015 metais padidėjo 5,8 procento.

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 metų konkurencingumo tyrime Lietuva pagal konkurencingumą tarp 140 šalių pakilo net 5 pozicijomis – iš 41 į 36 vietą – ir pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją. Iš tyrime apžvelgiamų 3 subindeksų labiausiai – iš 44 į 37 vietą – kyla inovacijų ir verslo išmanumo subindeksas.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonominę aplinką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, Lietuva pakilo iš 37 į 35 vietą. Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, kuris apima aukštąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą, prekių rinkos ir darbo rinkos efektyvumą, finansų rinkos plėtrą, technologinę parengtį, rinkos dydį, Lietuva pakilo dviem pozicijomis – iš 38 į 36 vietą.

Pasaulio konkurencingumo indeksas (Lietuvos vieta)

Šaltinis – Pasaulio ekonomikos forumo tyrimo duomenys

Dėmesys smulkiajam ir vidutiniajam verslui. Gerinant finansinių išteklių prieinamumą, 2015 metais finansų inžinerijos priemonėmis (paskolos, garantijos, rizikos kapitalo investicijos) ir susijusia priemone „Dalinis palūkanų kompensavimas“ paremti 1 723 smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) subjektai.

2015 metais buvo suteikta 300 paskolų, kurių suma – 45,16 mln. eurų, suteiktos 802 garantijos, kurių suma – 63,52 mln. eurų, į 12 įmonių investuotas rizikos kapitalas, o bendra investicijų į naujas ir esamas portfelio įmones suma siekė 10,23 mln. eurų, 609 SVV subjektams kompensuotos palūkanos, palūkanų kompensavimo suma siekė 17,67 mln. eurų.

Siekiant paskatinti socialinio verslo plėtrą, patvirtinta Socialinio verslo koncepcija, kuria nustatytos tinkamos sąlygos tokiam verslui skatinti ir valstybės pagalbai gauti, taip pat patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015–2017 metų veiksmų planas, kuriame numatyti veiksmai, siekiant įgyvendinti 3 uždavinius: sukurti socialiniam verslui palankią teisinę aplinką, sukurti socialiniam verslui palankią finansinę ir mokestinę paramos sistemą ir skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir žinomumo didinimą. Socialinis verslas – tai verslo modelis, pagal kurį, naudojant rinkos mechanizmą, pelno siekimas siejamas su socialiniais tikslais ir prioritetais, remiamasi socialiai atsakingo verslo bei viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatomis, taikomos socialinės inovacijos.

Kuriamas verslo konsultantų tinklas, siekiant tobulinti verslo pradžios ir plėtros konsultacijas SVV subjektams. Verslo pradžios konsultacijos bus teikiamos ką tik įkurtiems iki vienų metų veikiantiems SVV subjektams, kuriems konsultacijos verslo planavimo, mokesčių, paramos verslui ir kitais klausimais bus kompensuojamos 100 procentų. Verslo plėtros konsultacijos bus teikiamos ir SVV subjektams, veikiantiems nuo vienų iki 5 metų.

Įvairiose Lietuvos savivaldybėse 2015 metais suteikta 75 267 valandos konsultacinių paslaugų 9 741 naudos gavėjui, suorganizuoti 274 verslo informaciniai renginiai ir įsteigti 129 SVV subjektai.

VšĮ „Versli Lietuva“, įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliai jaunimui“, 2015 metais suteikė 8 220 valandų konsultacijų norintiems pradėti ir vykdantiems verslą, surengė 34 verslumo skatinimo renginius. Rezultatas – 2015 metais jaunimas įsteigė 177 įmones.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka. Praėjusių metų pabaigoje EBPO baigė metus trukusią Lietuvos valstybės valdomų įmonių (toliau – VVĮ) sektoriaus peržiūrą ir pateikė rekomendacijas, kuriose Lietuva skatinama imtis veiksmų keturiose srityse: 1) stiprinti valstybės nuosavybės funkciją, įskaitant ištekliais aprūpintą koordinavimo funkciją ir tinkamą Vyriausybės sprendimų įgyvendinimą; 2) didinti įmonių valdybų nepriklausomumą, įskaitant nepriklausomų valdybos narių skaičiaus didinimą; 3) peržiūrėti VVĮ teisines formas, įskaitant VVĮ pertvarkymą į bendroves bei racionalizuojant sektorius, kuriuose veikia daug tą pačią veiklą vykdančių VVĮ, t. y. 42 miškų urėdijos ir 11 kelių eksploatavimo įmonių; 4) bent didesnėms VVĮ nustatyti privalomus informacijos atskleidimo reikalavimus.

Jau pradėti darbai, susiję su rekomendacijų įgyvendinimu: patvirtinta kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės valdybas parinkimo tvarka. Numatoma suvienodinti kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės ir akcinių bendrovių ar uždarųjų akcinių bendrovių kolegialius priežiūros ir valdymo organų narius parinkimo tvarką. Vadovaujantis 2015 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimais, nepriklausomų narių skaičius valstybės įmonių, atitinkančių šiame įstatyme nustatytus kriterijus, valdybose turi sudaryti ne mažiau kaip trečdalį įstatuose nurodyto valdybos narių skaičiaus. Kitų įmonių valdybose pagal poreikį taip pat gali būti tokių fizinių asmenų.

2015 metais, tobulinant valstybės ir savivaldybių įmonių valdymą, nustatyta valdybų narių atlygio skyrimo tvarka; įtvirtinta rekomendacija valstybei atstovaujančioms institucijoms pasiūlyti šioms įmonėms apdrausti valdybos narių civilinę atsakomybę. Pritarta siūlymui viešai skelbti apie valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybos nario atranką valstybės įmonės Registrų centro leidžiamo elektroninio leidinio atskirame skyriuje.

              VERSLAS IR INOVACIJOS

Pasaulio banko tyrimo „Doing Business 2016“ duomenimis, Lietuva 2015 metais užėmė 20 vietą iš 189 šalių ir, palyginti su 2014 metais, pakilo per 1 poziciją (2014 metais atnaujinus „Doing Business“ skaičiavimo metodiką, Lietuva iš 24 pozicijos pakilo iki 21). Vertinant vien tik tarp ES valstybių narių, Lietuva pernai užėmė 8 vietą. Didžiausią pažangą vertinamuoju laikotarpiu (2014 m. birželio 1 d. – 2015 m. birželio 1 d.) Lietuva padarė: turto registravimo srityje – iš 9 pakilo į 2 vietą, sutarčių vykdymo srityje – iš 14 pakilo į 3 vietą, verslo pradžios srityje – iš 11 pakilo į 8 vietą, prisijungimo prie elektros tinklų srityje – iš 105 pakilo į 54 vietą ir smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje – iš 78 pakilo į 47 vietą. Lietuva užima aukštas vietas ir pagal statybos leidimų gavimo (18 vieta), užsienio prekybos (19 vieta) ir kredito gavimo (28 vieta) rodiklius. Pasaulio bankas, vertindamas šalių pažangą pagal 10 rodiklių, pripažino, kad Lietuva įgyvendino 5 teigiamas reformas 3 srityse: verslo pradžios, prisijungimo prie elektros tinklų (2 reformos) ir smulkiųjų investuotojų apsaugos srityse (2 reformos).

Verslo aplinkos indeksas „Doing Business“ (Lietuvos vieta)

Šaltinis – Pasaulio banko duomenys

Remiantis Europos Komisijos parengta Inovacijų sąjungos rezultatų suvestine (angl. Innovation Union Scoreboard), kurioje pateikiamas mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo ES valstybėse narėse (ES 27) lyginamasis vertinimas bei jų mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pranašumai ir trūkumai, Lietuvos suminis inovatyvumo indeksas 2014 metais buvo 0,283 (2015 metų duomenys bus paskelbti 2016 metų liepą). Lietuva kartu su Estija, Čekija, Italija, Portugalija, Malta, Ispanija, Vengrija, Slovakija, Graikija, Kroatija ir Lenkija priklauso nuosaikių inovatorių grupei (angl. moderate innovators). Lietuvos stiprioji pusė – žmogiškųjų išteklių, finansų ir paramos sritys. Lietuva lenkia ES vidurkį pagal šiuos inovatyvumo indikatorius: išlaidos su moksliniais tyrimais ir technologijų plėtra nesusijusioms inovacijoms, aukštąjį išsilavinimą turinčių gyventojų ir vidurinį išsilavinimą turinčių jaunuolių skaičiai. Lietuvos atotrūkį nuo ES vidurkio inovacijų srityje daugiausia lemia mažos pajamos iš licencijų ir patentų, nedidelis trečiųjų šalių doktorantų skaičius, mažas patento paraiškų skaičius.

Lietuvoje vidutinis inovatyvumo augimas yra spartesnis nei ES šalių vidurkis: per 8 metus (nuo 2007 iki 2014 metų) vidutinis inovatyvumo augimas siekė 2,14 procento, o ES – 0,98 procento. 2007–2014 metų laikotarpiu sparčiai didėjo su licencijomis ir patentais susijusios pajamos iš užsienio (61 procentas), bendrijos dizaino paraiškų skaičius (18 procentų) ir paraiškų bendrijos prekės ženklams skaičius (18 procentų).

Didžiausias nuosmukis šiuo laikotarpiu užfiksuotas pagal šiuos indikatorius: patentų paraiškų pagal patentinės kooperacijos sutartį visuomeninėms problemoms spręsti skaičius (11 procentų), rinkos ir įmonės mastu naujų inovacijų pardavimo apimtys (11 procentų) ir doktorantų ne iš ES valstybių narių skaičius (10 procentų). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad beveik pusė Inovacijų sąjungos švieslentėje naudojamų duomenų yra 2–3 metų senumo, todėl Lietuvos inovacinės veiklos vertinimas iš tiesų negali realiai atspindėti dabartinės situacijos ir pastaruoju metu įvykusių pokyčių, tikrasis Vyriausybės įgyvendinamų iniciatyvų ir priemonių poveikis bus matyti po kelerių metų.

Išankstiniais duomenimis, per 2015 metų 3 ketvirčius tiesioginės užsienio investicijos padidėjo 0,31 mlrd. eurų, arba 2,4 procento (nuo 12,86 mlrd. eurų 2014 metų pabaigoje iki 13,17 mlrd. eurų 2015 metų III ketvirčio pabaigoje). 2014 metais sukauptos tiesioginės užsienio investicijos per metus išaugo 1,1 procento). 2015 metų išankstinius duomenis Lietuvos statistikos departamentas paskelbs 2016 metų balandį.

Verslo sąlygų gerinimas

Administracinės naštos mažinimas. 2015 metais įgyvendintos 77 (iš 92) priemonės iš Vyriausybės patvirtinto 2014–2015 metų administracinės naštos mažinimo plano. Reikšminga pažanga pasiekta diegiant elektronines paslaugas: sukurtos teritorijų planavimo dokumentų registravimo elektroninės paslaugos; pradėtos taikyti elektroninės prekių laikinojo saugojimo deklaracijos, pateikiant prekes laikinajam saugojimui laikinojo prekių saugojimo sandėliuose (importo ir eksporto terminaluose) ir muitinės sandėliuose; sudarytos sąlygos asmenims prašymą įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju pateikti elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapį. Įvertinta, kad 2015 metais administracinė našta ūkio subjektams buvo sumažinta 1,875 mln. eurų.

2015 metais kartu su EBPO baigta vykdyti Reguliavimo politikos peržiūra. EBPO ataskaitoje, be pažangos vertinimo, pateikiamos ir rekomendacijos Lietuvai, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas reguliavimo politikos įgyvendinimui praktikoje, geresnio reglamentavimo priemonių vykdymui ir efektyvumo didinimui, verslo priežiūros reformos įgyvendinimui. Remiantis EBPO pateiktomis rekomendacijomis, parengtas Rekomendacijų priemonių plano projektas, pagal kurį bus tobulinama Lietuvos geresnio reglamentavimo sistema.

Ūkio subjektų priežiūros institucijų pertvarka. Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Šio sprendimo įgyvendinimas užtikrins, kad nesaugūs produktai iš rinkos būtų pašalinami efektyviau, vartotojų skundų bei verslininkų konsultavimo procesai taptų spartesni.

Audito ir apskaitos tarnyba, Turto vertinimo priežiūros tarnyba ir Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos sujungti į vieną Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o nemokumo politikos formavimo funkcija perduota Finansų ministerijai. Naujoji įstaiga užtikrins suvienodintos licencijavimo bei priežiūros politikos vykdymą, priežiūros institucijų specialistų kompetencijų didinimą bei priežiūros procesų atlikimo efektyvumą, spartesnį pažangių priežiūros atlikimo metodų bei priemonių diegimą, bus suvienodintos poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo sistemos.

Sveikatos apsaugos srityje vietoj šiuo metu veikiančių 10 visuomenės sveikatos centrų įsteigtas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos su juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais apskrityse. Šis centras užtikrins, kad ūkio subjektų priežiūra bei administracinių paslaugų teikimas būtų vykdomi koordinuotai ir taikant vienodą praktiką visuose regionuose.

Iš 31 patvirtinto priežiūros institucijų veiklos optimizavimo sprendimo iki 2016 m. sausio 1 d. įgyvendinta 14 sprendimų. Dar 9-iems sprendimams įgyvendinti reikalingi teisės aktų projektai šiuo metu svarstomi Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seimas).

Įmonių ir viešųjų įstaigų teisinio reguliavimo tobulinimas. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui, 2015 metų gegužę priimtas Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo įtvirtintas draudimas mažosios bendrijos nariui sudaryti su mažąja bendrija civilines sutartis (išskyrus su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę paslaugų sutartį). Šiuo pakeitimu tikimasi išvengti nesąžiningų atvejų, kai mažosios bendrijos nariai pagal civilines paslaugų sutartis su mažąja bendrija pastarajai teikia įvairaus pobūdžio paslaugas, tokiu būdu padidina mažosios bendrijos sąnaudas ir sumažina mokėtino pelno mokesčio bazę, taip pat išvengia pareigos grąžinti pelno dalį.

Parengtas ir derinti pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai, kuriais siekiama palengvinti verslo sąlygas – atsisakyti notarinės formos reikalavimo uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartims, kai akcininkų asmenines vertybinių popierių sąskaitas tvarko finansinių priemonių asmeninių sąskaitų tvarkytojai, taip pat įtvirtinti procedūrą, pagal kurią akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės galėtų pakeisti išleistų tos pačios klasės akcijų skaičių ir akcijos nominalią vertę, nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio.

2015 metų spalio pabaigoje pakartotinai Seimui pateiktas patobulintas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma sudaryti teisines sąlygas kaupti ir tvarkyti Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje duomenis apie viešosios įstaigos dalininkus, teikti juos suinteresuotiems asmenims.

Taip siekiama padidinti viešųjų įstaigų skaidrumą, užtikrinti viešojo turto apskaitą ir su disponavimu šiuo turtu susijusių sprendimų racionalumą, kai viešųjų įstaigų dalininkai (dalyviai) yra valstybė, savivaldybės, užtikrinti mokesčių administravimo institucijų, teisėsaugos institucijų vykdomos veiklos veiksmingumą ir efektyvumą, tiriant nusikalstamas veikas mokesčių srityje, sukčiavimo pobūdžio nusikalstamas veikas.

Bankroto ir nemokumo teisinis reguliavimas. 2015 metų pabaigoje Seimas priėmė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimo įstatymą, kuriuo sudarytos palankesnės sąlygos sąžiningiems bankrutavusiems fiziniams asmenims anksčiau panaikinti iki bankroto susidariusias skolas ir atkurti jų mokumą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ar numato verstis individualia veikla, anksčiau suteikti dar vieną galimybę pradėti verslą.

Nuo 2015 m. spalio 1 d. veikia atnaujinta Bankroto administratorių atrankos kompiuterinė programa, kuri užtikrina skaidrų bankroto administratorių paskyrimą ir kokybiškų bankroto administravimo paslaugų teikimą.

Siekiant geriau sureguliuoti bankroto administravimo išlaidų nustatymo ir apmokėjimo klausimus, tobulinti su administravimo išlaidomis sietinų supaprastinto bankroto proceso taikymo, turto pardavimo, procesinių ginčų teismuose nagrinėjimo ir kitų klausimų reguliavimą, taip pat sudaryti galimybę bankrutuojančiai įmonei pradėti restruktūrizavimo procesą ir įtvirtinti nuostatas, skatinančias įmonės ar jos dalies pardavimą, Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Taip pat Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti lankstesnes bei veiksmingesnes įmonių restruktūrizavimo procedūras, sudarančias teisines prielaidas perspektyvių įmonių finansinius sunkumus įveikti kuo anksčiau, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą, taip pat panaikinti piktnaudžiavimo įmonių restruktūrizavimu galimybes.

Projekte nustatoma, kad dėl restruktūrizavimo plano turi balsuoti tik tie kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas turės įtakos.

Eksporto skatinimas. 2015 metų kovą atnaujintos rekomendacijos, kaip 2014–2015 metais įvairinti Lietuvos eksportą ir sumažinti nuostolius, patiriamus dėl Rusijos paskelbto embargo maisto produktams. Numatytomis priemonėmis siekiama 3 pagrindinių tikslų: padėti verslininkams ieškoti naujų rinkų ir verslo partnerių, pagerinti priėjimą prie finansavimo šaltinių ir stiprinti Lietuvos ekonomikos atstovavimą užsienyje.

Siekiant skatinti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių paiešką, skirta 4,22 mln. eurų investicijų mažosioms ir vidutinėms įmonėms savo produkcijai pristatyti užsienyje ar Lietuvoje vykstančiose parodose pagal ES priemonę „Naujos galimybės LT“. Finansavimas skirtas 17 projektų įgyvendinti. 2014–2020 metų laikotarpį pagal šią priemonę iš viso numatyta investuoti 28,9 mln. eurų ES lėšų.

Reaguojant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir siekiant sudaryti sąlygas Lietuvos verslui sėkmingai vykdyti eksportą, 2015 metais peržiūrėtos Eksporto gairėse nustatytos rinkos, suteiktas prioritetas didžiausią potencialą turinčioms rinkoms. Atlikus analizę išskirta 10 valstybių: Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Ukraina, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Izraelis ir Japonija. Į jas siūloma dar labiau atkreipti dėmesį planuojant valstybės skatinimo priemones ar viešojo sektoriaus veiksmus.

Atnaujinta eksportuotojų duomenų bazė, kurioje pateikiami detalūs Lietuvos įmonių aprašymai, kontaktinė informacija. Eksportuotojų duomenų bazėje užsienio įmonės gali pateikti viešus bendradarbiavimo pasiūlymus ir nurodyti, kokių gaminių tiekėjų ar paslaugų teikėjų jos ieško Lietuvoje, arba gauti konsultacijų.

Komercijos atašė dirba Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje, Rusijoje (Maskvoje ir Sankt Peterburge), Ukrainoje, Kinijoje, Azerbaidžane, Norvegijoje, Izraelyje, Baltarusijoje, Vokietijoje.

Paminėtini šie svarbiausi komercijos atašė 2015 metų veiklos rezultatai: rastos 9 užsienio įmonės – potencialios Lietuvos įmonių verslo partnerės, surengta 15 individualių vizitų įmonėms, pasiūlytos 76 verslo misijos, suorganizuoti 99 verslo renginiai, surengti 87 dvišaliai verslo atstovų susitikimai, atrinkti ir perduoti viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“ 48 galimi investiciniai projektai.

Investicijų skatinimas. 2015 metais pritrauktas 31 tiesioginių užsienio investicijų projektas, numatantis 2 647 darbo vietų sukūrimą, iš jų 25 tiesioginių užsienio investicijų projektai yra vidutinės ir aukštos pridėtinės vertės, numatantys 2 217 darbo vietų sukūrimą. Lietuvoje savo veiklą plėsti ir investuoti pasirinko tokios kompanijos kaip technologijų ir verslo kompetencijų centrą Vilniuje įkūrusi „Nasdaq“, Klaipėdoje naftos ir dujų technologijų gamybos padalinį įkūrusi „CSUB“, Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje atidariusi gamyklą Norvegijos kapitalo įmonė „Devold“ ir sparčiausiai auganti Kinijos informacinių technologijų kompanija „Fun Guide“. Išankstiniais „fDi Markets“ duomenimis, 2015 metais Lietuva 2,43 karto lenkia Centrinės ir Rytų Europos šalių vidurkį pagal užsienio investicijų projektų skaičių milijonui gyventojų ir yra regiono lyderė.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, patvirtintas Investicijų skatinimo ir pramonės plėtros 2014–2020 metų programos veiksmų planas.

Parengti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimų, kuriais siekiama supaprastinti reikalavimus zonos įmonės statusui gauti ir nustatyti, kad kol nėra įsteigta zonos valdymo bendrovė, sklypus zonoje išsinuomojusiems investuotojams taikomos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo garantuojamos mokestinės lengvatos.

Siekiant teisės sistemoje sukurti papildomą veiksmingesnį žemės nuomos būdą – viešą konkursą – be jau esamų žemės nuomos būdų, t. y. aukcione ir be aukciono, parengti pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo.

Siekiant įtvirtinti aiškesnį ir su ES teise suderintą reguliavimą, kuris prisidėtų prie investicinės aplinkos gerinimo, parengtas Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Projektu siekiama reglamentuoti koncesijų dalyką, suteikimą, valdymo, vykdymo ir ginčų sprendimo tvarką, koncesijų subjektų teises, pareigas ir atsakomybę.

Siekiant, kad padidėtų investicijų į akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijas saugumas ir šių vertybinių popierių patrauklumas investuoti, taip pat būtų sudaryta galimybė uždarosioms akcinėms bendrovėms obligacijas siūlyti viešai, taip išplečiant šių bendrovių galimybę skolintis, 2015 metų pabaigoje Vyriausybei pateikti patobulinti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymų projektai. Jais siūloma tobulinti akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmą ir didinti uždarųjų akcinių bendrovių finansavimo šaltinių spektrą.

Siekiant, kad būtų skatinami darbuotojai, kad jie labiau įsitrauktų į bendrovių veiklą, padidėtų jų motyvacija, akcinės bendrovės teisinės formos patrauklumas (akcijas galima siūlyti viešai) ir galimybė panaudoti ją vidutiniam verslui vykdyti, būtų sudarytos sąlygos plėsti uždarųjų akcinių bendrovių veiklos finansavimo spektrą, parengtas ir derinti pateiktas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Juo siūloma sudaryti teisines prielaidas akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms nemokamai ar iš dalies mokamai suteikti akcijų darbuotojams, valdymo organų nariams; sumažinti akcinių bendrovių įstatinio kapitalo minimalų dydį; atsisakyti uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų skaičiaus apribojimo.

Siekiant pritraukti rizikos ir privataus kapitalo investicijas į tikrąsias ūkines bendrijas ir komanditines ūkines bendrijas, parengtas ir derinti pateiktas Lietuvos Respublikos ūkinių bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma tobulinti šių teisinių formų juridinių asmenų teisinį reguliavimą.

Įvykdytos žemės paėmimo visuomenės poreikiams Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti procedūros, kurių metu paimta visuomenės poreikiams 33,31 ha žemės sklypų, o tai sudaro 7,1 procento Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijos, esančios Kauno rajone.

Turizmo plėtra. Nuo 2015 metų lapkričio įsigaliojus Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymui, sustiprinta turistų apsauga kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju: numatyti griežtesni reikalavimai kelionių organizatoriams, griežtesnės ir kokybiškai naujos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, sustiprinta kelionių organizatorių priežiūra.

Atsižvelgiant į turizmo rinkodaros tendencijas, vidaus ir užsienio rinkų analizę, patvirtinta Lietuvos turizmo rinkodaros 2016–2020 metų strategija. Rinkodaros veikla bus nukreipta į prioritetines 6 tikslines (Italija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Prancūzija, Švedija, Vokietija), 4 tolimąsias (Izraelis, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija), 6 svarbias (Baltarusija, Estija, Latvija, Lenkija, Rusija, Ukraina) ir 5 perspektyvines (Belgija, Danija, Ispanija, Nyderlandai, Suomija) rinkas, iš kurių didėja arba yra prielaidų, jog didės turistų srautai. Numatoma, kad, įgyvendinus šioje strategijoje numatytas priemones prioritetinėse turizmo rinkose, Lietuva taps patrauklia turizmo vietove, atpažįstama dėl patogaus susisiekimo, gamtos ir kultūros paveldo įvairovės, konkurencingų turizmo produktų ir aukšto lygio paslaugų.

59-ajame Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (toliau – PTO) Europos regiono komisijos posėdyje Europos šalys išrinko Lietuvą drauge su Šveicarija ir Juodkalnija vadovauti PTO Europos regiono komisijai (kadencijos trukmė – 4 metai); pirmą kartą Lietuva išrinkta atstovauti Europos regionui PTO Darniojo turizmo komitete ir iškovojo teisę 2016 metais Vilniuje organizuoti PTO Europos regiono komisijos 60-ąjį posėdį.

Pramonė ir prekyba. Siekiant mažinti alkoholio prieinamumą priimtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymas savivaldybėms suteikia daugiau teisių riboti alkoholio pardavimo vietas (jos gali riboti ar drausti alkoholio prekybą švenčių, koncertų, masinių ar kitų renginių metu).

Parengtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame papildytas didiesiems prekybos tinklams draudžiamų atlikti nesąžiningų veiksmų sąrašas, sumažinta administracinė našta verslui, aiškiau sureguliuotas poveikio priemonių taikymo procesas, išplėstos šio įstatymo priežiūrą vykdančios Konkurencijos tarybos teisės ir sudaryta galimybė įslaptinti maisto ir gėrimų tiekėją, kuris skundžiasi dėl prekybininkų nesąžiningų veiksmų.

Parengtos Mažmeninės prekybos taisyklių pataisos, kuriomis suvienodintos konkurencijos sąlygos turgaviečių verslu užsiimantiems asmenims ir panaikintos prielaidos eksploatuoti net minimalių higienos, maisto, atliekų tvarkymo ir kitų reikalavimų neatitinkančias turgavietes.

Siekiant teikti verslui kokybiškesnes paslaugas metrologijos srityje ir optimizuoti metrologijos centrų veiklos sąnaudas, reorganizuota akcinė bendrovė „Vilniaus metrologijos centras“, prie kurios prijungtos akcinė bendrovė „Kauno metrologijos centras“, akcinė bendrovė „Panevėžio metrologijos centras“, akcinė bendrovė „Šiaulių metrologijos centras“ ir akcinė bendrovė „Klaipėdos metrologijos centras“.

Inovacijos

Lietuvos parengta Sumanios specializacijos strategija pirmoji tarp Baltijos šalių aprobuota Europos Komisijos. Strategijos paskirtis – pertvarkyti šalies ūkį aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje, sustiprinti Lietuvos tarptautinį konkurencingumą, paspartinti perspektyviausių, mokslui ir verslui imlių sektorių plėtrą, pritraukti užsienio įmones naudotis Lietuvoje sukurta mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) infrastruktūra, prisidėti prie ES ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo. Jau paskelbti 4 kvietimai teikti paraiškas pagal priemones, pagal kurias vykdomi projektai turės atitikti Sumanios specializacijos krypčių ir jų prioritetų įgyvendinimo programą: „SmartInvest LT“, „SmartInvest LT+“, „Inogeb LT“ ir „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“.

2015 metų rugsėjį Lietuva ir Europos kosmoso agentūra pasirašė Bendradarbiaujančios valstybės plano chartiją. Lietuva kasmet šiai agentūrai mokės apie 1,4 mln. eurų, iš kurių 80–90 procentų bus naudojama Lietuvos verslo ir mokslo subjektų projektams įgyvendinti pagal Europos kosmoso agentūros periodiškai skelbiamus kvietimus Lietuvos atstovams teikti paraiškas. Paraiškas dėl projektų galima teikti tokiose srityse kaip astrofizika, mikroelektronika, robotika, medžiagotyra, mechatronika, informacinės technologijos, geoinformatika ir kitos.

Siekiant sudaryti sąlygas skatinti verslo įmones kurti naujus produktus ir taip didinti savo ir šalies konkurencingumą, parengtas Ikiprekybinių pirkimų vykdymo tvarkos aprašas, sukurta ikiprekybinių pirkimų finansavimo iš ES fondų investicijų schema. Nuo šiol vykdydamos ikiprekybinius pirkimus valstybės įstaigos ir institucijos galės inicijuoti mokslinius ir (arba) eksperimentinės plėtros tyrimus, kuriant naujus, rinkoje nesamus produktus, arba iš esmės bus patobulinami jau esami produktai, kuriais būtų veiksmingai sprendžiama viešojo sektoriaus problema.

2015 metais įgyvendinant priemonę „Inočekiai LT“ buvo vykdomi 456 projektai (skirtos paramos suma – 1,9 mln. eurų). Įgyvendinta schema, skirta intelektinės nuosavybės teisių apsaugai tarptautiniu mastu skatinti, pagal kurią 2015 metais valstybės parama skirta 20 išradimų patentuoti ir 8 dizainams registruoti.

2015 metais parengtas ir svarstyti pateiktas inovacijų sistemos esminės pertvarkos planas, paremtas Lietuvos Respublikos inovacijų skatinimo įstatymo projekto parengimu ir priėmimu. Apsisprendus, kad netikslinga rengti inovacijų skatinimo įstatymo projektą, ieškoma kitų būdų, kaip pertvarkyti inovacijų sistemą.

Nurodant problemines sritis, reikėtų pažymėti, kad vis dar neparengti teisės aktų projektai portfelinių faktoringo garantijų priemonei įgyvendinti, nes užtruko šiai priemonei vykdyti būtino Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto derinimas. Šiame projekte įtvirtintos nuostatos, kad garantijų institucija gali teikti garantijas ir faktoringo sandoriams, obligacijoms bei eksporto kreditams.

                    SOCIALINĖ POLITIKA

Darbo rinka ir užimtumas. Siekiant pritraukti daugiau tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų, kurti daugiau naujų legalių darbo vietų, sudaryti sąlygas darbuotojams lengviau derinti darbą su kitais įsipareigojimais šeimai ar mokslui, padidinti darbo santykių lankstumą, parengtas ir Seimui svarstyti pateiktas Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio (socialinio modelio) įstatymų paketas, kurį sudaro 3 pagrindiniai įstatymai – Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas ir Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymas.

Užimtumo didinimo priemonių taikymas lėmė gyventojų užimtumo procento didėjimą ir nedarbo masto mažėjimą – 2015 metais nedarbo lygis šalyje siekė 9,1 procento (1,6 procento mažiau nei 2014 metais). 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis per metus padidėjo 1,5 procentinio punkto ir sudarė 67,2 procento. Šio amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 68 procentus, moterų – 66,5 procento, atitinkamai 1,5 ir 1,6 procentinio punkto daugiau nei 2014 metais.

Užimtumo, aktyvumo ir nedarbo lygių tendencijos (15–64 metų gyventojų)

Šaltinis – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Registruotas vidutinis metinis asmenų, vyresnių nei 50 metų, nedarbo lygis 2015 metais sudarė 11,9 procento (0,9 procento mažiau nei 2014 metais). Per metus buvo įdarbinta 36,1 tūkst. šios amžiaus grupės asmenų, 21-am tūkst. pritaikytos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Ilgalaikių bedarbių dalis tarp visų bedarbių nuosekliai sumažėjo nuo 33,6 procento 2014 metais iki 29,7 procento 2015 metais. Per metus įdarbinta 18,6 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonės pritaikytos 20-čiai tūkst. ilgalaikių bedarbių.

2015 metais minimalioji mėnesinė alga padidėjo nuo 300 iki 350 eurų: nuo 2015 m. liepos 1 d. ji padidinta iki 325 eurų (padidėjo 8,3 procento), nuo 2016 m. sausio 1 d. – iki 350 eurų (padidėjo 7,7 procento). Padidinti ir biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai – suteikta galimybė labiau įvertinti darbuotojų kvalifikaciją, darbo sudėtingumą, padidinti mažiausiai apmokamų darbuotojų darbo užmokestį.

Taip pat didėjo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis – bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, išaugo 35 eurais (5,1 procento) ir sudarė 712 eurų, neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis – 25 eurais (4,8 procento) ir sudarė 553 eurus. Realusis darbo užmokestis (neto darbo užmokestis atsižvelgus į vartotojų kainų pokyčius) per metus padidėjo 5,8 procento.

2015 metais nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalus dydis grąžintas į prieškrizinį lygį ir sudarė 303 eurus. Vidutinis nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis per metus padidėjo 22 eurais ir sudarė 178 eurus.

Neįgaliųjų socialinė integracija. 2015 metais socialinės reabilitacijos paslaugas bendruomenėje gavo 34 678 neįgalieji ir jų šeimos nariai (5,6 procento daugiau nei 2014 metais). Techninės pagalbos priemonėmis buvo aprūpinti 34 966 neįgalūs asmenys (2,4 procento daugiau nei 2014 metais), neįgaliųjų poreikiams pritaikyta 310 būstų (30 procentų daugiau nei 2014 metais). Skatinant neįgaliuosius studijuoti aukštosiose mokyklose ir įgyti išsilavinimą, 1 006 neįgaliems studentams buvo mokamos išmokos specialiesiems poreikiams tenkinti (2014 metais tokią paramą gavo 1 021 neįgalus studentas).

Profesinės reabilitacijos programoje 2015 metais dalyvavo 711 neįgaliųjų, programą baigė 379 asmenys, 57,1 procento sėkmingai įsidarbino per 6 mėnesius nuo programos baigimo dienos.

Užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvoje, integracija. 2015 metais valstybės parama integracijai (valstybinės kalbos mokymui, švietimui, užimtumui, laikinam apgyvendinimui, socialinei ir sveikatos apsaugai) buvo suteikta 178 užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvoje. Vykdant įsipareigojimus ES, į Lietuvą iš Graikijos pabėgėlių stovyklos perkelta keturių asmenų irakiečių šeima. Be to, valstybės parama integracijai buvo teikiama ir iš Ukrainos karo konflikto zonų į Lietuvos teritoriją perkeltiems 83 Lietuvos Respublikos piliečiams, lietuvių kilmės asmenims ir jų šeimoms.

Siekiant užtikrinti kuo greitesnę užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, integraciją į Lietuvos visuomenę ir darbo rinką, buvo pakeistas Valstybės paramos teikimo užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai tvarkos aprašas – sutrumpinti integracijos laikotarpio terminai ir sumažintos integracijos laikotarpiu mokamos išmokos.

Parama būstui. 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatoms, sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti valstybės parama būstui įsigyti ar išsinuomoti. 2015 metais 220 asmenų ir šeimų buvo suteikti valstybės iš dalies kompensuojami būsto kreditai (3,2 karto daugiau negu 2014 metais).

Piniginė socialinė parama. Toliau buvo tęsiamas nuoseklus piniginės socialinės paramos pertvarkos įgyvendinimas. Gerėjanti šalies ekonominė situacija, pozityvūs pokyčiai darbo rinkoje turėjo įtakos paramos gavėjų skaičiaus ir išlaidų, skiriamų šiai paramai, mažėjimui. Palyginti su 2014 metais, socialinės pašalpos gavėjų sumažėjo 21 procentu ir 2015 metų pabaigoje buvo 110,7 tūkst. asmenų (3,8 procento visų Lietuvos gyventojų). Atitinkamai išlaidos socialinei pašalpai mokėti per metus sumažėjo 25,5 procento (nuo 103,8 mln. iki 77,3 mln. eurų).

 Socialinės pašalpos išlaidų ir gavėjų kaita visose 60 savivaldybių 2002–2015 metais

Šaltinis – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Socialinių išmokų ir piniginės socialinės paramos, teikiamos vaikus auginančioms šeimoms ir nepasiturintiems gyventojams, išlaidos 2015 metais sudarė 174,4 mln. eurų ir, palyginti su 2014 metais, sumažėjo 19,3 procento.

Negalutiniais duomenimis, 2015 metais į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą gauta 3 173,6 mln. eurų įplaukų, t. y. 242,5 mln. eurų (8,3 procento) daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Draudėjų ir apdraustųjų socialinio draudimo įmokos sudarė 95,3 procento įplaukų. Socialinio draudimo įmokų geresnį surinkimą lėmė padidėjęs apdraustųjų skaičius ir padidėjusios apdraustųjų pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

VSDF biudžeto priskaičiuotos išlaidos 2015 metais buvo 3 336,3 mln. eurų, t. y. 45,4 mln. eurų (1,3 procento) mažesnės nei planuotos ir 110,1 mln. eurų (3,4 procento) didesnės nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. Priskaičiuotos išlaidos pensijų socialiniam draudimui sudarė 2 434 mln. eurų – 7,6 mln. eurų (0,3 procento) mažesnės negu planuotos. Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išlaidos pensijų draudimui padidėjo 43,2 mln. eurų (1,8 procento). Sumažintų 2010–2011 metais pensijų kompensacijų išmokėta 66,1 mln. eurų – 33,5 mln. eurų daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Seimui patvirtinus Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą, kompensacijos asmenims bus išmokėtos 2016–2018 metais: 2016– 2017 metais išmokama 33 procentai paradimų, 2018 metais – 34 procentai.

Šeimos politika

2015 metais buvo atrinkti 9 specializuotos pagalbos centrai, kurie kartu su partneriais visoje Lietuvoje specializuotą kompleksinę pagalbą suteikė 10,5 tūkst. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių asmenų (2014 metais – 8,8 tūkst. asmenų).

Jaunimo politika

Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis per metus sumažėjo 3 procentiniais punktais ir sudarė 16,3 procento.

2015 metais į darbo biržą kreipėsi 91 tūkst. 16–29 metų bedarbių (toliau – jauni bedarbiai), dalyvavusių Jaunimo garantijų iniciatyvoje. Iš jų 43,2 procento (39,3 tūkst.) buvo pasirengę vykdyti darbo paiešką.

                ŠVIETIMAS IR MOKSLAS

2015 metais viršyti Vyriausybės iškelti ankstyvojo ugdymo įstaigų lankomumo ir patyčių prevencijos bendrojo ugdymo mokyklose tikslai, pagal planą normalizuotas švietimo pagalbos specialistų ir mokinių santykis, taip pat, palyginti su ankstesniais metais, didesnė dalis mokinių vidurinio išsilavinimo siekė profesinėse mokyklose, buvo atnaujinama daugiau mokyklų turimos infrastruktūros (žr. 9 paveikslą).

Preliminariais duomenimis, nuo 2014 iki 2015 metų šalyje įsteigta 301 nauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė (63 iš jų kaime) – jas lankančių vaikų padaugėjo 2 800-ais (980-čia iš jų – kaime). Tačiau ankstyvojo ugdymo prieinamumo gerinimas kaime vis dar didelis iššūkis: išankstiniais duomenimis, 2015 metais kaime ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes lankė tik 35,4 procento 1−6 metų vaikų (visoje šalyje lankė 69,6 procento). Nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. priešmokyklinis ugdymas bus privalomas, šiuo metu rengiamasi visiems vaikams užtikrinti jį prieinamą ir kokybišką, planuojama įsteigti dar 82 priešmokyklinio ugdymo grupes, 77 pedagogų etatus.

Aukštojo mokslo politikos pertvarka

Siekta padidinti valstybinę paramą studentams, gerai besimokantiems valstybės nefinansuojamose vietose studijuojantiems studentams už studijas sumokėtai kainai kompensuoti skirta 0,64 mln. eurų daugiau negu 2014 metais (iš viso 2015 metais skirta 4,618 mln. eurų), už studijas sumokėtą kainą atgaus 2 450 geriausiai besimokančių valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių studentų (t. y. 9,02 procento studentų, kurie mokėsi valstybės finansuojamose vietose atitinkamą studijų laikotarpį). Siekiant sudaryti geresnes sąlygas doktorantams, jų stipendijos padidintos 25 procentais – pirmųjų studijų metų doktorantų stipendija pakelta nuo 315,4 iki 394,25 euro, antrųjų, trečiųjų ir ketvirtųjų metų doktorantų stipendija – nuo 364,8 iki 456 eurų.

2015 metais studentams toliau teiktos paskolos lengvatinėmis sąlygomis. Iš viso per metus studentai pasirašė 7 047 valstybės remiamų paskolų sutartis, kurių bendra suma – daugiau kaip 10 571 tūkst. eurų (t. y. 311 tūkst. eurų daugiau nei 2014 metais).

Mokslas ir technologijos

Lietuvoje verslo sektorius daugiau investavo į bendradarbiavimą su mokslu. Verslo išlaidos MTEP sudarė 0,3 procento nuo BVP (pastaraisiais metais sudarydavo 0,24 procento ir mažesnę BVP dalį). Tikimasi, kad verslas taps vis imlesnis žinioms, šios investicijos sukurs itin didelę pridėtinę vertę. Siekiama, kad iki 2016 metų pabaigos verslo investicijos sudarytų 0,5 procento nuo BVP.

2015 metais atidaryti Jungtinis gamtos tyrimų centras, taip pat Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centras, tarptautinės prieigos lazerinis kompleksas „Naglis“, agrobiotechnologijų, miškininkystės, biomasės energetikos, vandens ir biosistemų inžinerijos MTEP centrai. 2016 metų kovą atidarius du didžiausius centrus – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų ir Jungtinį gyvybės mokslų – bus baigtos įgyvendinti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programos.

                             TRANSPORTAS

Lietuvos transporto sektorius išliko stabilus ir reikšmingas šalies ekonomikos variklis, nors veiklos rodikliai visus metus buvo prieštaringi ir kai kurios transporto įmonės nevienodai sėkmingai įveikė iškilusius iššūkius. Rusijos embargas ir esančių į Rytus nuo Lietuvos valstybių ekonomikos nuosmukis turėjo nemenkos įtakos transporto sektoriaus veiklai.

Pirmieji šias problemas pajutę kelių transporto vežėjai atrado Vakarų Europos rinkas, taip kompensuodami dalį prarastų rinkų Rytuose. Be to, transporto sektoriui padėjo gerokai smukusios degalų kainos ir teigiamos tendencijos Lietuvoje – augo vartojimas, plėtėsi maisto produktų logistika, populiarėjo elektroninė prekyba. Išankstiniais duomenimis, 2015 metais transporto, sandėliavimo ir ryšių sektoriuje bendrosios pridėtinės vertės (toliau – BPV) sukurta 4 684 mln. eurų, kiek mažiau negu 2014 metais, tačiau procentinė jos dalis šalies BPV – 14,1 procento – išliko nepakitusi.

Išankstiniais duomenimis, 2015 metais transporto įmonės gavo daugiau kaip 7,42 mlrd. eurų pajamų, arba 3 procentais mažiau negu 2014 metais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (toliau – Klaipėdos uostas) veiklos rezultatai 2015 metais buvo puikūs. Klaipėdos uosto krovos apyvarta išaugo 5,8 procento – pakrauta 38,51 mln. tonų, arba 2 096,6 tūkst. tonų daugiau negu 2014 metais, krovinių. Tai geriausias metinis krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje (ankstesnis rekordas užfiksuotas 2011 metais – 36,59 mln. tonų).

 Krovinių krova Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste (tūkst. tonų)

Šaltinis – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys

Tarptautiniuose oro uostuose aptarnauta 4,23 mln. keleivių (13 procentų daugiau negu 2014 metais), o geležinkelių transportu vežta 48 mln. tonų krovinių (2 procentais mažiau negu 2014 metais).

Susisiekimo ministerijos valdomos valstybės įmonės ir akcinės bendrovės (5 valstybės įmonės ir 6 akcinės bendrovės) 2015 metais uždirbo apie 33,5 mln. eurų ikimokestinio pelno, t. y. 1,8 procento mažiau negu buvo planuota. Teigiamus rezultatus labiausiai lėmė didžiausių įmonių – valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (25 mln. eurų ikimokestinio pelno) ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (6 mln. eurų) sėkmingas darbas.

Džiugina tai, kad visi Susisiekimo ministerijos administruojami 2007–2013 laikotarpio ES struktūrinės paramos lėšomis įgyvendinami projektai buvo sėkmingai užbaigti (iš viso 356 projektai), per visą laikotarpį iš viso panaudota 1,57 mlrd. eurų ES fondų lėšų. Sėkmingai pradėtos naudoti 2014–2020 metų laikotarpio ES fondų investicijos: parengti būtini dokumentai ir pradėti įgyvendinti projektai, jiems vykdyti jau išmokėta 63,2 mln. eurų (iš jų 44,5 mln. eurų išmokėta 2015 metais). Tai svarus indėlis į Lietuvos transporto infrastruktūrą.

Pažymėtina, kad 2015 metais veiksminga buvo tarptautinio bendradarbiavimo su Azijos valstybėmis veikla ir naujų rinkų paieška. Aktyviai bendradarbiauta su Kinija plėtojant Naujojo šilko kelio iniciatyvą.

Geležinkelių transporto sektoriuje 2015 metų veikla buvo susijusi su integracija į Europos Sąjungos geležinkelių tinklą. Esminė priemonė šiam tikslui pasiekti yra projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimas – 2015 m. spalio 16 d. oficialiai atidarytas beveik 300 mln. eurų vertės transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruožas nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno. 120 km ilgio ruože Lietuvos teritorijoje buvo nutiesta nauja europinio standarto 1 435 mm pločio vėžė, o šalia jos atnaujinta esama 1 520 mm pločio geležinkelio linija. Visoje trasoje paklota 233 km naujų bėgių 1 435 mm ir 1 520 mm pločio geležinkelio keliams, įskaitant stočių kelynus.

Parengti europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena (projektas „Rail Baltica“) teritorijų planavimo dokumentai – poveikio aplinkai vertinimo programa ir poveikio aplinkai vertinimo ataskaita.

Siekiant sudaryti sąlygas ilginti prekinių traukinių sąstatus, mažinti sustojimų skaičių, didinti traukinių ruožo greitį, 2015 metais baigta antrųjų geležinkelio kelių statyba vienkeliuose ruožuose (Vilniaus aplinkkelio Kyviškės–Valčiūnai, Kūlupėnai–Kretinga, Pavenčiai–Raudėnai ir Telšiai–Dūseikiai).

Tęsiant geležinkelių tinklo modernizavimą, 2015 metais nutiesta 41,23 km naujų, rekonstruota 27,5 km geležinkelio kelių, 139,5 km bėgių pakeista ilgabėgiais, suremontuota 11 pervažų.

Automobilių kelių plėtra. Toliau gerinama šalies kelių infrastruktūra – 2015 metais jai modernizuoti ir atnaujinti investuota daugiau kaip 291 mln. eurų. Panaudojant šias lėšas rekonstruota ar sutaisyta 437 km kelių ruožų, išasfaltuota 85 km žvyrkelių, rekonstruota 12 avaringų sankryžų, nutiesta 15,5 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Tai užtikrina geras judumo sąlygas, saugų ir patogų eismą visiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad 2015 metais vietinės reikšmės (savivaldybių) keliams skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų dalis buvo padidinta nuo 25 iki 30 procentų.

Pradėti svarbūs ir neatidėliotini modernizavimo darbai vienoje pagrindinių Lietuvos transporto arterijų – mirties keliu vadinamoje tarptautinėje magistralėje „Via Baltica“. Juos atlikus itin pagerės eismo sąlygos ir gerokai sumažės skaudžių nelaimių tikimybė. 2015 metais modernizuojant šį kelią pradėti kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 17,34 iki 23,40 km rekonstravimo darbai.

Magistralėje Vilnius–Kaunas pradėtos rekonstruoti sankryžos ties Moluvėnais ir Žiežmariais – jos taps dviejų lygių sankryžomis, taip pat rekonstruojamas kelio Vilnius–Švenčionys–Zarasai ruožas tarp Vilniaus ir Nemenčinės – jis taps 4 eismo juostų keliu.

2015 metais buvo sėkmingai vykdomas pirmasis viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektas – užbaigti 8,25 km ilgio Palangos aplinkkelio tiesimo darbai. Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui viešosios ir privačios partnerystės būdu rekonstruoti ir prižiūrėti betoninį kelią Vilnius–Utena.

Vandens transportas. Didinant Klaipėdos uosto konkurencingumą ir siekiant užtikrinti maksimalų pralaidumą, 2015 metais baigti dalies Klaipėdos uosto vidinio laivybos kanalo gilinimo iki 15 m darbai, pastatyta ir rekonstruota 5 842 m geležinkelio kelių ir 89 m krantinių. Kitas sėkmingos Klaipėdos uosto veiklos (didėjančios krovos) faktorius yra tikslingos ir laiku atliktos investicijos į uosto infrastruktūrą.

Skaičiuojama, kad 1 euras, investuotas į uosto infrastruktūrą, t. y. krantinės gilinimo darbus ir panašiai, suteikia dar 2 eurus investicijų, kai terminalai persitvarko ir didina krovą per uostus. Klaipėdos uosto rezultatai aiškiai iliustruoja tiesioginę investicijų įtaką krovos rezultatams – Klaipėdos uosto ilgalaikio turto (investicijų) augimas lemia krovos didėjimą.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ilgalaikio turto ir krovinių krovos dinamika

Šaltinis – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos duomenys

2015 metais įgyvendinus projektą „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba. Statybos darbai (I etapas)“, buvo pastatyta 120 m ilgio krovininė krantinė ir taip sudarytos sąlygos krovininei laivybai tarptautinės reikšmės vidaus vandenų keliu E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Kauno iki Klaipėdos.

Oro transportas. 2015 metai Lietuvos oro uostams buvo rekordiniai – aptarnautų keleivių skaičius smarkiai viršijo šalies gyventojų skaičių ir pasiekė 4,2 milijono. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų paslaugomis pasinaudojusių žmonių srautas per metus išaugo 11,3 procento, o skrydžių sulaukta 5,7 procento daugiau. 2015 metais iš Vilniaus oro uosto ir į jį tiesioginiai reguliarieji skrydžiai buvo vykdomi 43 kryptimis, iš Kauno oro uosto ir į jį – 17 krypčių, iš Palangos oro uosto ir į jį – 4 kryptimis.

Siekiant pritraukti naujų vežėjų į Lietuvos oro uostus ir plėsti skrydžių geografiją, 2015 metais parengta maršrutų į Lietuvos oro uostus ir iš jų skatinimo programa. Vadovaujantis Nereikšmingos de minimis pagalbos teikimo oro vežėjams, siekiantiems pradėti naujus maršrutus, taisyklių nuostatomis, programos lėšomis (daugiau nei 1 mln. eurų) pasinaudojo 8 oro linijų bendrovės, kurios keleiviams pasiūlė papildomų skrydžių iš Lietuvos oro uostų ir į juos.

Siekiant užtikrinti vidutinio ir ilgojo laikotarpių Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą, valstybės kapitalo grąžą ir sparčiau gerinti Lietuvos pasiekiamumą (pritraukti naujų skrydžių ir oro linijų bendrovių), parengti siūlymai dėl Lietuvos oro uostų valdymo koncesijos būdu tikslingumo.

Įvairiarūšių terminalų viešuosiuose logistikos centruose steigimas. Siekiant Lietuvos transporto sistemą tinkamai integruoti į bendrą ES transporto tinklą, kryptingai buvo kuriamos sąlygos įvairių transporto rūšių sąveikai, įrengti ir 2015 metais veiklą oficialiai pradėjo Vilniaus viešojo logistikos centro įvairiarūšis terminalas (toliau – VIT) ir Kauno viešojo logistikos centro įvairiarūšis terminalas. Integruojant įvairiarūšius terminalus į Lietuvos transporto ir logistikos sistemą ir gerinant krovinių vežimo paslaugų kokybę, nuo 2015 metų maršrutu VIT–Klaipėda (KKT, Smeltė) pradėjo reguliariai kursuoti konteinerinis traukinys „VIT ekspres“.

Pasienio kontrolės punktai. 2015 metais prie išorinės ES sienos su Baltarusija įrengti 2 tarptautiniai pasienio kontrolės punktai – Švendubrės ir Tverečiaus. Švendubrės sezoninis upių pasienio kontrolės punktas skirtas kirsti valstybės sieną asmenims, keliaujantiems Nemuno upe vandens transporto priemonėmis – baidarėmis, nedideliais kateriais ar pramoginiais laivais.

Paštas. 2015 metais baigtas įgyvendinti projektas „Elektroninių pranešimų ir elektroninių dokumentų fiziniams ir juridiniams asmenims pristatymo sistemos sukūrimas“ – sukurta Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistema, kuria elektronines siuntas tarpusavyje gali siųsti valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei fiziniai ir juridiniai asmenys.

Elektroninių siuntų pristatymo sistema tiesiogiai skatina informacinės visuomenės plėtrą: Vyriausybei atskaitingos institucijos ir įstaigos gali keistis elektroninėmis siuntomis tarpusavyje ir su fiziniais bei juridiniais asmenimis, todėl laipsniškai mažės tiek popierinių dokumentų apyvarta, tiek nepristatytų gavėjams siuntų skaičius.

                   APLINKOSAUGA IR URBANISTIKA

Pastatų modernizavimas. Įsigaliojus Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programai, 2005–2012 metais Lietuvoje atnaujinti 505 daugiabučiai namai, 2013 metais patvirtinus naująjį daugiabučių namų atnaujinimo modelį, įvyko didysis renovacijos proveržis – iki 2016 metų iš viso modernizuota 1 570 daugiabučių namų (įskaitant 353 daugiabučius namus, modernizuotus pagal Vidaus reikalų ministerijos koordinuojamą Sanglaudos skatinimo veiksmų programą).

Skatinant savivaldybes didinti viešųjų pastatų energinį efektyvumą, patvirtintas Savivaldybių viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų rengimo ir atrankos tvarkos aprašas. 2016 metų pradžioje paskelbus kvietimą atrinkti savivaldybių viešuosius pastatus, bus organizuojamas šių pastatų energinio efektyvumo didinimo projektų parengimas. Dar didesniam energiniam efektyvumui pasiekti planuojama pereiti prie kompleksinės renovacijos, kai bus sutvarkoma visa kvartale esanti infrastruktūra. Padedant užsienio ekspertams 2015 metais parengti ir 2016 metais bus įgyvendinami trys demonstraciniai kvartalų energinio efektyvumo didinimo projektai Šiaulių, Utenos ir Birštono savivaldybėse.

Teritorijų ir veiklos jose planavimas. Seimui patvirtinus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano dalį „Jūrinės teritorijos“, baigtas Lietuvos teritorijos planavimas.

Atliekų tvarkymas. Palaipsniui mažinamas komunalinių atliekų kiekis (2011 metais susidarė 1,34 mln. tonų, 2014 metais – 1,27 mln. tonų) ir sąvartynuose šalinama jo dalis.

Šiam pokyčiui didžiausią įtaką daro ES Sanglaudos fondo 2007–2013 metų lėšomis iki 2015 metų pabaigos padidinti 937 tūkst. tonų per metus komunalinių atliekų perdirbimo ir (ar) kitokio panaudojimo pajėgumai: pradėjo veikti 10 mechaninio biologinio arba mechaninio apdorojimo įrenginių biologiškai skaidžioms atliekos tvarkyti, individualiose valdose pastatyta daugiau kaip 220 tūkst. konteinerių biologiškai skaidžioms atliekoms ir antrinėms žaliavoms rūšiuoti, įrengta 41 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelė.

2015 metais įdiegta privalomo užstato už vienkartines gėrimų pakuotes sistema – tikimasi, kad per 2016 metus (pirmaisiais jos veikimo metais) į sąvartynus pateks 10 procentų mažiau vienkartinių pakuočių atliekų.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Baigta nuo 2014 metų vykdyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos pertvarka. Tai sudarė galimybę kuo daugiau atitinkamo regiono vartotojų vienodomis sąlygomis ir kainomis gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkančias geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

ES struktūrinių fondų 2007–2013 metų finansinio laikotarpio lėšomis iki 2016 metų pastatyta 50 naujų nuotekų valymo įrenginių, 14 geriamojo vandens gerinimo įrenginių, prie nuotekų tinklų prijungta 116 tūkst., o prie geriamojo vandens tinklų – 76 tūkst. naujų vartotojų. Planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos prie nuotekų valymo tinklų bus prijungta 145 tūkst., o prie geriamojo vandens – 80 tūkst. naujų vartotojų.

Miškų ūkis. Priėmus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pakeitimus ir pakeitus susijusius įgyvendinamuosius teisės aktus, sudarytos prielaidos racionaliau tvarkyti visų nuosavybės formų miškus. Pakeitimai leis padidinti medienos biokuro gamybą miškuose, savininkams ir valdytojams gauti papildomų pajamų iš būsimųjų plantacinių miškų, geriau atkurti gamtinę brandą bepasiekiančius medynus antros miškų grupės miškuose, ugdomaisiais miško kirtimais formuoti produktyvesnius ir funkcinę paskirtį labiau atitinkančius medynus, teisingiau ir nešališkai nustatyti medienos tūrį, pasitelkus nepriklausomus medienos matuotojus.

2015 metais sukurta ir pradėta diegti bendros miško kelių priežiūros ir remonto visų nuosavybės formų miškuose sistema, kuriai įgyvendinti 2015–2016 metais skirta 4 mln. eurų Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšų. Tai reikšmingai prisidės prie geresnio miško kelių, ypač esančių privačiuose miškuose, tvarkymo.

ŽEMĖS ŪKIS IR ĮVAIRIAPUSĖ KAIMO PLĖTRA

Lietuvos kaimo plėtra. 2015 metais sėkmingai užbaigta įgyvendinti Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa. Pagal šią septynerių metų programą Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui stiprinti, aplinkai ir kraštovaizdžiui tvarkyti, kaimo gyventojų gyvenimo sąlygoms gerinti, smulkiajam verslui skatinti ir užimtumui kaime didinti buvo skirta 2,286 mlrd. eurų paramos lėšų, panaudota 2,284 mlrd. eurų, arba 99,93 procento visų šiai programai skirtų lėšų.

2007–2013 metų laikotarpio parama pakeitė Lietuvos kaimą: per programos įgyvendinimo laikotarpį įgyvendinta daugiau kaip 12 tūkst. žemės ūkio valdų modernizavimo projektų, paremta beveik 2,7 tūkst. jaunųjų ūkininkų, įsigyta daugiau kaip 20 tūkst. vienetų žemės ūkio technikos, pastatyta naujų ir rekonstruota gamybinių pastatų, rekonstruota daugiau kaip 2 tūkst. km sausinimo sistemų. Įgyvendinant įvairias alternatyvaus (ne žemės ūkio) verslo kūrimo ir plėtros iniciatyvas, sukurta daugiau kaip 3 tūkst. darbo vietų.

Skatinant aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimą, buvo remiami ūkininkaujantys mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse: paremta beveik 3 tūkst. ekologinių ūkių (daugiau kaip 160 tūkst. ha plotas), mišku apželdinta daugiau kaip 22 tūkst. ha apleistos žemės, ne žemės ūkio paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės.

Europos Komisija 2015 metų pradžioje patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programą, kurią sudaro 16 priemonių, apimančių skirtingus žemės ūkio ir kaimo plėtros tikslus. Programai įgyvendinti skirta beveik 2 mlrd. eurų. Šios lėšos skirtos žemės ūkio konkurencingumui didinti, žemdirbių įgūdžiams tobulinti, inovacijoms plėtoti, naujoms darbo vietoms kurti, taip pat nemažai dėmesio bus skiriama bendruomeniškumui skatinti, gyvenimo kokybei gerinti, aplinkosaugai bei klimato kaitai.

2015 metais 25 kartus rinktos paraiškos programos investicinei paramai gauti, gauta daugiau kaip 95 tūkst. paraiškų, kuriose prašoma 715 mln. eurų paramos, išmokėta 113 mln. eurų, įskaitant tęstinius įsipareigojimus. Skatinant bendruomenių inicijuotą vietos plėtrą, 2015 metais rinktos paraiškos vietos plėtros 2014–2020 metų strategijoms parengti (Leader programa), strategijų vertinimas ir tvirtinimas bus baigti iki 2016 metų vidurio.

Siekiant paremti smulkesniuosius žemės ūkio produkcijos gamintojus, nuo 2015 metų 15 procentų ES tiesioginių išmokų bendros sumos skirta išmokai už pirmuosius hektarus finansuoti. Mokant papildomą išmoką už pirmuosius 30 ha kiekvienam ūkiui, paremiami smulkesnieji šeimos ūkiai, kuriems sunkiau pasiekti masto ekonomiją, siekti darnaus vystymosi. Išmokai už pirmuosius hektarus finansuoti 2015 metais skirta 62,68 mln. eurų.

Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra. Išankstiniais Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais eksportuota žemės ūkio ir maisto produktų už beveik 4,5 mlrd. eurų, arba 3,8 procento mažiau nei 2014 metais, importuota – už beveik 3,6 mlrd. eurų, arba 3,7 procento mažiau nei 2014 metais, prekybos balansas sudaro 898,9 mln. eurų.

Nors dėl Rusijos Federacijos paskelbto kai kurių prekių importo draudimo ir sumažėjusių pieno produktų ir grūdų kainų pasaulinėje rinkoje žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė šiek tiek sumažėjo, tačiau būtent bendro šalies eksporto žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis išaugo (nuo 19,1 procento 2014 metais iki 19,4 procento 2015 metais).

Daug nuveikta siekiant padidinti eksporto mastą ir atveriant naujas rinkas lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportui. Ūkio subjektai ir asocijuotos struktūros dalyvavo 11 tarptautinių žemės ūkio ir maisto pramonės parodų įvairiose pasaulio šalyse.

2015 metais buvo gauti leidimai eksportuoti įvairius lietuviškus maisto produktus ir sudarytos sąlygos Lietuvos įmonėms eksportuoti savo produkciją į 12 naujų rinkų: Jungtines Amerikos Valstijas (mėsos produktai), Braziliją (pieno produktai), Argentiną (pieno produktai), Maroką (jautiena), Tunisą (jautiena ir galvijai), Honkongą (jautienos gaminiai), Bosniją ir Hercegoviną (jautiena ir jos produktai), Ukrainą (pieno ir mėsos produktai), Egiptą (jautiena), Čilę (pieno produktai), Kosovą (jautiena ir jautienos gaminiai), Juodkalniją (jautiena ir jautienos gaminiai). Kinijos Liaudies Respublikoje pasirašyti du protokolai dėl pieno produktų bei veislinių galvijų eksporto į šią šalį reikalavimų. Pradėtas bendradarbiavimas su Iranu ir Indija.

 Lietuvos užsienio prekyba žemės ūkio ir maisto produktais, mln. eurų

Šaltinis – Lietuvos statistikos departamento duomenys

Gyvulininkystės sektorius. Gyvulininkystės ūkiams nuo 2015 metų skiriama susietoji parama už laikomus gyvulius – pieninių veislių karves, mėsinius galvijus, pieninių veislių bulius, mėsines avis ir pienines ožkas – mokėti. 2015 metais šiai paramai skirta 43,46 mln. eurų. Kadangi dauguma smulkiųjų ūkininkų laiko gyvulius, šie ūkininkai gauna papildomą paramą už deklaruojamus plotus ir už laikomus gyvulius. Susietoji parama už pienines karves sudarė 23,9 mln. eurų, išmokos dydis – 80 eurų už pieninę karvę.

Dėl Rusijos Federacijos pieno produktų importo embargo ir susidariusios itin sudėtingos situacijos pasaulinėje pieno rinkoje ieškoma kompleksinių priemonių pieno ūkiams paremti, išnaudojant visas galimas ES rinkos reguliavimo priemones ir galimą maksimalią nacionalinę paramą. 2015 metais pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama ir laikinosios išskirtinės pagalbos lėšos, išmokėtos pieno gamintojams, sudarė 48 mln. eurų, o kartu su susietąja parama pieno gamintojai gavo beveik 72 mln. eurų tiesioginės paramos, iš kurios 50 procentų sudarė nacionalinės lėšos.

Nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas, kuriuo siekiama užtikrinti žalio pieno pirkėjų ar jo pardavėjų interesų pusiausvyrą, padidinti skaidrumą rinkoje ir abiejų šalių informuotumą.

Siekiant paskatinti ūkininkus, laikančius mėsinių galvijų, avių ir ožkų bandą, pagerinti laikomų gyvulių bandų genetinę kokybę aukštos veislinės vertės gyvuliais, kompensuojama iki 30 procentų gyvulių pirkimo kainos.

2015 metais toliau buvo teikiama investicinė parama gyvulininkystės sektoriaus ūkiams – 376 paramos gavėjams, modernizuojantiems gyvulininkystės ūkius, išmokėta daugiau kaip 27 mln. eurų paramos.

Atsižvelgiant į žemdirbių siūlymus ir siekiant, kad lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto dyzelinio kuro galėtų įsigyti ne tik augalininkystės ūkiai, bet ir galvijų, kiaulių, paukščių, grybų augintojai bei bičių laikytojai, Vyriausybės patvirtintos naujos lengvatiniu akcizo tarifu apmokestinto dyzelinio kuro įsigijimo taisyklės.

Vienu svarbiausių praėjusių metų prioritetų išliko afrikinio kiaulių maro viruso protrūkio suvaldymas. Pritaikius griežtas biologinės saugos ir prevencijos priemones, pavyko išvengti afrikinio kiaulių maro stambiose komercinėse kiaulininkystės fermose, tačiau smulkiuose ūkiuose, kuriuose nebuvo laikomasi biologinio saugumo priemonių, virusas išplito. 2015 metais smulkiuose kiaulių ūkiuose buvo užregistruota 13, o laukinėje faunoje – net 111 afrikinio kiaulių maro židinių. Ekstremalios situacijos dėl afrikinio kiaulių maro suvaldymo priemonės bus įgyvendinamos ir toliau.

Ieškomas kompleksinis sprendimas, kaip stabilizuoti ir išlaikyti pieno sektorių. Daugiau dėmesio skiriama kiaulienos sektoriui, kadangi, nepaisant tikslinės paramos (afrikinio kiaulių maro III zonos kiaulių augintojų nuostoliams padengti skirta 800 tūkst. eurų), kiaulienos kainos netenkina gamintojų.

Ekologinis ūkininkavimas. Plečiasi ekologinių ūkių plotai – 2015 metais sertifikuotų laukų plotai ekologiškai produkcijai auginti padidėjo beveik 50 tūkst. ha ir sudaro 220 tūkst. hektarų.

Kooperacija. Pradedama aktyviau skatinti kooperaciją. Priimtas Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimo įstatymas, kuris leis atskirti fiktyvius kooperatyvus, nustatyti griežtesnius pripažinimo žemės ūkio kooperatyvu reikalavimus.

Žuvininkystė. 2015 metais baigti vykdyti 247 žuvininkystės sektoriaus projektai pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programą, kuriems išmokėta beveik 71 mln. eurų parama. Populiariausios buvo akvakultūros, žvejybos vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir gamybos priemonės – joms skirta net 57 procentai visų paramos lėšų.

2015 metų rugpjūtį Europos Komisija patvirtino Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programą, kuria siekiama bendrosios žuvininkystės politikos ir ES integruotos jūrų politikos ilgalaikių strateginių tikslų, tarp jų – konkurencinga žvejyba ir akvakultūra, integruotos jūrų politikos plėtra ir subalansuotas žvejybos ir akvakultūros regionų vystymas.

Žemės tvarkymas ir administravimas. Nuo žemės reformos pradžios iki 2016 m. sausio 1 d. pateikta 786,92 tūkst. piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. ha turėtos žemės šalies kaimo vietovėse. Iki 2016 m. sausio 1 d. 775,51 tūkst. piliečių priimti sprendimai atkurti nuosavybės teises į 4 mln. ha žemės, miško ir vandens telkinių. 2016 m. sausio 1 d. duomenimis, kaimo

Iki 2016 m. sausio 1 d. fiziniai ir juridiniai asmenys iš valstybės įsigijo 345,43 tūkst. ha ūkio paskirties žemės (74,86 procento viso asmenų prašymuose nurodyto ploto), į valstybės biudžetą už parduotą visų paskirčių valstybinę žemę 2015 metais gauta 30,07 mln. eurų.

Valstybės tarnybos pertvarka

2015 metais įvyko svarbių pokyčių, susijusių su aukščiausiųjų vadovų konkursais: konkursai į įstaigos prie ministerijos vadovo ir ministerijos kanclerio pareigas pradėti filmuoti ir vykdomi Valstybės tarnybos departamente.

Konkurso komisiją sudaro ne tik konkursą organizuojančios įstaigos atstovai, bet ir Valstybės tarnybos departamento bei Ministro Pirmininko deleguoti atstovai. Siekiant išspręsti laikino vadovavimo problemą, kai delsiama atrinkti ir paskirti nuolatinį įstaigos vadovą, nustatyta, kad sprendimas dėl konkurso į įstaigos vadovo pareigas organizavimo turi būti priimtas per vieną mėnesį nuo dienos, kai šios pareigos tampa laisvos, o konkursas organizuojamas įprasta tvarka per 3 mėnesius nuo jo paskelbimo.

Patvirtinus naujas asmenų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose taisykles, sudarytos palankesnės sąlygos aptarnauti gyventojus: elektroniniais ryšiais pateikti ir saugiu elektroniniu parašu pasirašyti prašymai bus nagrinėjami kaip kiti raštu pateikti prašymai, prašymų pateikimą bus galima užfiksuoti naujais būdais (vaizdo ir garso įrašais), nebebus pareigos nagrinėti asmenų prašymų, grindžiamų akivaizdžiais tikrovės neatitinkančiais faktais, arba aptarnauti asmenis, kurie piktnaudžiauja savo teisėmis, asmenų prašymų nagrinėjimo kokybė bus vertinama ne tik apklausos būdu, bet ir institucijos viduje pagal objektyvius kriterijus.

Įtvirtinti atlyginimo už viešąsias ir administracines paslaugas nustatymo kriterijai, pagal kuriuos atlyginimo už paslaugas dydis turi būti ekonomiškai pagrįstas paslaugos savikaina ir pelno poreikiu, ne didesniu nei 7 procentai (pelno kriterijus netaikomas, kai paslaugas teikia negalinčios siekti pelno biudžetinės ir viešosios įstaigos).

Savivaldos plėtojimas ir savivaldybių atsakomybės didinimas

Seimui pateiktuose įstatymų projektuose siūloma išplėsti vietos gyventojų atstovų – seniūnaičių – įgaliojimus ir sustiprinti jų statusą – seniūnaičių kadencija ilginama iki 4 metų, taip užtikrinant seniūnaičio darbų tęstinumą; siekiant sustiprinti seniūnaičio autoritetą, nustatomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti seniūnaičiais (jais galės būti tik nepriekaištingos reputacijos, veiksnūs asmenys, ne savivaldybės tarybos nariai); seniūnaičių sueigos siūlymus privalės vertinti atitinkamos savivaldybių institucijos.

Šie pakeitimai leis užtikrinti geresnį gyventojų interesų atstovavimą savivaldybėje. Taip pat, įvertinus seniūnijų veiklos specifiką ir siekiant veiksmingo gyventojų poreikių tenkinimo ir geresnės teikiamų paslaugų kokybės, projektuose siūlomos dvi galimos seniūnijų teisinės formos: seniūnija – savivaldybės administracijos filialas ir seniūnija – biudžetinė įstaiga. Konkrečios seniūnijos teisinę formą pasirinktų savivaldybės taryba, be kita ko, įvertinusi seniūnaičių sueigos nuomonę.

Regionų politika

Regioniniai pajamų ir nedarbo lygio netolygumai išlieka gana nedideli: regionuose registruotas nedarbas viršijo šalies vidurkį ne daugiau kaip 35 procentais, aštuoniuose iš dešimties regionų bruto darbo užmokestis buvo aukštesnis negu 80 procentų šalies vidurkio.

Išankstiniais duomenimis (2015 metų III ketvirtis), pirmą kartą nuo ekonominės recesijos pabaigos ėmė mažėti vidutiniai registruoto nedarbo ir bruto darbo užmokesčio skirtumai tarp regionų ir 1,1 procentinio punkto padidėjo regionų socialinė sanglauda.

Nuo 2015 metų regioninė politika pirmiausiai orientuojama į integruotą ir bendruomenę įtraukiančią teritorijų plėtrą – integruotas teritorines investicijas, tvarios miestų plėtros veiksmus, bendruomenės inicijuojamą vietos plėtrą. 2015 metais parengtos ir 2016 metais pradedamos įgyvendinti kompleksinės miesto ir kaimo vietovių vystymo priemonės, skirtos apleistų teritorijų, mažiau išvystytų miestų ar jų dalių investiciniam patrauklumui didinti, geresnėms verslo sąlygoms sudaryti.

Bendruomenės skatinamos įgyvendinti užimtumo didinimo ir socialinės atskirties mažinimo iniciatyvas. Siekiant, kad regioninės politikos priemonės apimtų ne pavienes savivaldybes, o visą regioną, nustatytas projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais mechanizmas ir priemonės šiems projektams skatinti. Lietuvos pasirinktas regioninės politikos modelis atitinka pažangią ES valstybių taikomą ir Europos Komisijos skatinamą teritorijų atgaivinimo ir vystymo praktiką, todėl 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu vien pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones regionų plėtrai galės būti skirta apie 375 mln. eurų ES struktūrinės paramos lėšų.

                            KOVA SU KORUPCIJA

Organizacijos „Transparency International“ 2015 metais atlikto korupcijos suvokimo indekso tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuva surinko 61 balą (iš 100 galimų) ir užima 32 vietą tarp 168 valstybių. 2014 metais Lietuva surinko 58 balus ir buvo 39 vietoje tarp 174 valstybių, 2013 metais korupcijos suvokimo indeksas buvo 57 balai, 2012 metais – 54 balai.

„Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksas parodo, kaip įvairioms pasaulio valstybėms pavyksta kontroliuoti korupciją. Pagal korupcijos suvokimo indekso vertinimą Lietuva priskiriama prie šalių, geriau kontroliuojančių korupciją ir siekiančių tapti dar skaidresnėmis. Pasiektam rezultatui įtakos turėjo ir nuoseklus bei veiksmingas Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimas.

Europos Komisijos užsakymu atlikto ,,Eurobarometro“ tyrimo „Verslo požiūris į korupciją Europos Sąjungoje“ duomenimis, Lietuvoje labai sumažėjo tokių verslo atstovų, kurie mano, kad kyšių davimas ir naudojimasis ryšiais dažnai yra lengviausias kelias gauti tam tikrų viešųjų paslaugų (nuo 83 procentų – 2013 metais iki 75 procentų – 2015 metais) – pagal šį tyrimo rodiklį Lietuva jau lenkia senas demokratines tradicijas turinčias Europos valstybes (Ispanija – 77 procentai, Portugalija – 80 procentų, Italija – 82 procentai, Graikija – 86 procentai).

Parengtas ir Seimo patvirtintas pagrindinis strateginis kovos su korupcija dokumentas – Nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa. Naujoji programa skirta kovai su korupcija tose srityse, kuriose korupcijos rizika didžiausia. Šios programos naujovė yra tai, kad su korupcija privačiajame sektoriuje susijusioms problemoms spręsti skiriamas gerokai didesnis dėmesys nei ankstesnėje programoje. Siekiant veiksmingai įgyvendinti Nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą,

Viešųjų pirkimų skaidrinimas

Parengti teisės aktų pakeitimai, rekomenduojantys perkančiosioms organizacijoms iš tiekėjų viešuosiuose pirkimuose reikalauti teikti tik elektronines sąskaitas faktūras. Parengti ir Seimui pateikti įstatymų projektai, numatantys, kad perkančioji organizacija ir perkantysis subjektas turi siekti, kad tiekėjai ir jų subrangovai, vykdydami pirkimo sutartis, laikytųsi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų.

Taip pat siūloma nustatyti pareigą, atliekant viešuosius pirkimus, komunikuoti tik elektroninėmis priemonėmis, išskyrus išimtinius atvejus. Šios pataisos sudarys geresnes sąlygas kovoti su korupcijos apraiškomis, užkirsti kelią neleistiniems susitarimams viešuosiuose pirkimuose.

                          TEISĖ IR TEISĖTVARKA

Viešojo saugumo užtikrinimas. Lietuvos gyventojų apklausų duomenimis, didėja saugiai besijaučiančių gyventojų dalis. 2015 metais 79 procentai apklaustųjų nurodė, kad jie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje (mieste ar rajone). Per dešimtmetį šis rodiklis išaugo 32 procentiniais punktais. Gyventojų, manančių, kad jų gyvenamojoje vietovėje rizika tapti nusikaltimo auka yra maža, dalis, palyginti su 2005 metais, padidėjo nuo 40 iki 67 procentų.

Migracijos politika

Vyriausybės iniciatyva pradėtas įgyvendinti projektas, skirtas užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams, kurie grįžta ar planuoja grįžti gyventi į Lietuvą. Šiam tikslui Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuras įsteigė Migracijos informacijos centrą „Renkuosi Lietuvą“, skirtą informacijai ir konsulinei pagalbai visais su grįžimu į Lietuvą ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais teikti.

Centras konsultacijas teikia telefonu, per programą „Skype“, elektroniniu paštu ir internetiniame tinklalapyje.

Priimtas įstatymas, kuriuo prieglobsčio procedūros suderintos su ES teisės aktų reikalavimais, nustatytas užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimo į Lietuvos Respubliką mechanizmas. 2016 metais užsieniečių teisinės padėties reglamentavimas bus tobulinamas, siekiant nustatyti palankesnes imigracijos procedūras užsieniečiams, kurie ketina užsiimti inovatyviu verslu, yra trūkstamų Lietuvos darbo rinkoje profesijų specialistai ar studijuoja ir įgyja profesinę kvalifikaciją Lietuvoje.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma optimizuoti migracijos procesų valdymą – Migracijos departamento funkcijas perduoti policijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

Siekdama būti solidari ir užtikrinti teisingą atsakomybės pasidalijimą tarp ES valstybių narių, Vyriausybė pritarė 1 035 užsieniečių, kuriems reikia prieglobsčio, perkėlimui į Lietuvos teritoriją iš ES valstybių narių ir 70 užsieniečių perkėlimui į Lietuvos teritoriją iš trečiųjų šalių iki 2017 m. gruodžio 31 dienos. Įgyvendinant šiuos įsipareigojimus, įsteigtas Nacionalinis kontaktinis punktas, paskirtas ryšių palaikymo pareigūnas Italijai ir Graikijai, į Lietuvą iš Graikijos perkelti pirmieji užsieniečiai, kuriems reikia prieglobsčio

                                       TEISĖSAUGA

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. Priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas – europietiškas ir subalansuotas vientisas teisės aktas, kuriame atsisakyta arešto bausmės, suteikta daugiau teisių nukentėjusiesiems (įskaitant galimybę priteisti patirtos žalos atlyginimą), įteisintas pažeidėjo dalyvavimas įvairiose prevencinėse programose, didžiosios dalies pažeidimų nagrinėjimas iš teismų perduotas protokolą surašiusiai institucijai.

Asmens veiksnumo ribojimo instituto pakeitimai. Iš esmės pakeistas asmens veiksnumo apribojimo ir asmens pripažinimo neveiksniu institutas – jis suderintas su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija. Atsisakyta absoliutaus neveiksnumo, nustatyta, kad psichine liga sergančio asmens veiksnumą galima apriboti tik tam tikrose srityse, sudarytos galimybės asmeniui pačiam, kai jis yra sveikas, pasirūpinti globėju.

Mediacijos (taikinamojo tarpininkavimo) sistemos plėtra. Parengta Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepcija, numatanti, kad, nagrinėjant tam tikrų kategorijų civilinius ginčus (šeimos ginčus, ginčus dėl nedidelių sumų ir panašiai), prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, reikėtų pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas teiktų nustatytus reikalavimus atitinkantys, į mediatorių sąrašą įtraukti asmenys.

Balsavimo internetu sistema. Parengtas įstatymo projektas, kuriuo siekiama nustatyti balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindus, šios sistemos funkcinius ir saugumo reikalavimus. Įstatymas leis sukurti balsavimo internetu informacinę sistemą ir ją testuoti prieš įteisinant balsavimą internetu įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose.

Teismų veiklos tobulinimas. Seime pritarta teismų reformai, pagal kurią nuo 2018 m. sausio 1 d. šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai būtų sujungti į 12 apylinkių teismų, o vietoj 5 apygardos administracinių teismų liktų tik 2.

Bendras įkalintų asmenų skaičius Lietuvoje 2015 metų pabaigoje, palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, sumažėjo 1 281 asmeniu (14,8 procento). 2015 m. gruodžio 31 d. apygardų probacijos tarnybų priežiūroje buvo 8 536 asmenys (atitinkamu 2014 metų laikotarpiu – 8 611), iš jų – 484 nepilnamečiai (atitinkamu 2014 metų laikotarpiu – 568).

Vidutinis laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius

Šaltinis – Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2015 metų veiklos ataskaita

2015 metais 16 procentų asmenų grįžo į laisvės atėmimo vietas. 2015 metais į laisvės atėmimo vietas atvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę 2 675 asmenys. Iš jų 340 nuteistųjų buvo anksčiau paleisti iš laisvės atėmimo vietų ir per vienus metus nuo paleidimo padarė naujų nusikaltimų ir grįžo į pataisos įstaigas ir 89 nuteistiesiems buvo panaikintas lygtinis paleidimas už vengimą atlikti bausmę (2014 metais atitinkamai 382 ir 108). Į Probacijos tarnybų registrą įtrauktiems probuojamiems asmenims 2015 metais buvo pradėta 250 ikiteisminių tyrimų (2014 metais atitinkamai 259).

KRAŠTO GYNYBA IR NACIONALINIS SAUGUMAS

2015 metais toliau buvo stengiamasi stiprinti šalies gynybinę galią ir kariuomenės pajėgumus. Įgyvendinant politinių partijų susitarimą iki 2020 metų pasiekti 2 procentų gynybos finansavimą, 2015 metais gynybos biudžetas didėjo 32 procentais ir pasiekė 1,15 procento BVP. Tai buvo sparčiausi augimo tempai tarp visų NATO valstybių. Pažymėtina, kad krašto gynybos finansavimas nuo 2013 metų nuolatos didėjo – nuo 0,77 procento (2013 metais) iki 1,48 procento BVP (2016 metais).

 Krašto apsaugos ministerijos biudžeto dinamika

Šaltinis – Krašto apsaugos ministerijos duomenys

2015 metų kovą patvirtinta nauja Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, numatanti suartinti kariuomenės taikos ir karo meto struktūras. Pagrindiniai pokyčiai numatyti reorganizuojant sausumos pajėgas: nuo 2016 metų pertvarkoma Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ir įkuriama nauja Motorizuotoji pėstininkų brigada „Žemaitija“.

Atkūrus šaukimą į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, 2015 metais tarnybą 14 karinių vienetų pradėjo 3 010 karo prievolininkų, iš kurių 2 133 – karo prievolininkai, patys pareiškę norą atlikti tarnybą, ir 877 – karo prievolininkai, esantys privalomai šaukiamų atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą karo prievolininkų sąrašuose ir pateikę prašymą dėl pirmumo ją atlikti. 2015 metais bendras karių skaičius Lietuvos kariuomenėje padidėjo 37 procentais.

2015 metais toliau buvo kuriami ir išlaikomi kariniai pajėgumai: pagal nustatytus kovinės parengties lygius numatytas Lietuvos kariuomenės karinių vienetų, kurių paskirtis – reaguoti į Lietuvos Respublikos suvereniteto pažeidimus, parengimas įgyvendintas 100 procentų.

           ES IR UŽSIENIO POLITIKA

2015 metais didžiausias dėmesys skirtas valstybės išoriniam, energetiniam, informaciniam saugumui stiprinti, Lietuvos narystės EBPO siekiui ir aktyviai ekonominei diplomatijai, glaudesniam bendradarbiavimui su ES ir NATO valstybėmis narėmis, atsakingai narystei ir pirmininkavimui Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai, ryšiams su diasporos atstovais užsienyje gilinti, konsulinių paslaugų prieinamumui ir kokybei gerinti, viešajai diplomatijai.

Pasiekta reikšmingos pažangos siekiant Lietuvos narystės EBPO – 2015 m. birželio 4 d. Lietuva pakviesta pradėti derybas, patvirtintas ir pradėtas įgyvendinti Lietuvos stojimo į EBPO veiksmų planas.

2015 metais diplomatinė tarnyba aktyviai atstovavo Lietuvos verslo interesams ir juos gynė ES taikant prekybos apsaugos priemones: baigtos ES ir Vietnamo derybos, leisiančios Lietuvos eksportuotojams sutaupyti apie 0,6 mln. eurų muitų metinių mokesčių; tęsiamos derybos dėl ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės sutarties, kurios pagrindu Lietuvos BVP vien trumpuoju laikotarpiu papildomai galėtų augti iki 0,4 procento per metus; 2015 metais Kazachstanui tapus Pasaulio prekybos organizacijos nare, eksportuotojai kasmet galės sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų muito mokesčių.

Lietuvos ekonomikos potencialas ir investavimo galimybės pristatytos 320 renginių: verslo forumuose ir verslo misijose, konferencijose, seminaruose užsienyje. Bendromis Lietuvos institucijų pastangomis lietuviškiems mėsai, žuviai, pieno produktams atvertos Jungtinių Amerikos Valstijų, Kinijos, Brazilijos, Tuniso rinkos. Sudarytos ekonominio bendradarbiavimo sutartys su Gruzija ir Indonezija, įkurtos tarpvyriausybinės komisijos su Armėnija ir Gruzija. Prie strateginio Lietuvos projekto tarptautinio konteinerinio traukinio „Vikingas“ prisijungė Gruzija, apie ketinimus prisijungti pareiškė Azerbaidžanas.

Stiprintas bendradarbiavimas su Baltijos ir Šiaurės valstybėmis, Lenkija, Vokietija, Jungtine Karalyste ir Prancūzija. Priimtas bendras Lietuvos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrų pareiškimas dėl dvišalio bendradarbiavimo gilinimo, inicijuota strateginės partnerystės su Prancūzija veiksmų plano peržiūra, aktyvi politika Lenkijos atžvilgiu padėjo pasiekti progresą įgyvendinant strateginius projektus. Iš viso 2015 metais buvo suorganizuoti 47 aukšto lygio susitikimai su ES ir NATO valstybių narių atstovais.

Stiprinant partnerystę su Jungtinėms Amerikos Valstijoms, 2015 metais Lietuvoje apsilankė daugiau kaip 40 Jungtinių Amerikos Valstijų institucijų atstovų, organizuota daugiau kaip 15 aukšto lygio Lietuvos pareigūnų vizitų į Jungtines Amerikos Valstijas. 2015 metais įsigaliojo Lietuvos–Jungtinių Amerikos Valstijų susitarimas dėl partnerystės gynybos srityje, atveriantis galimybes 15 mln. JAV dolerių vertės bendriems projektams karinės infrastruktūros srityje.

Siekiant užtikrinti Lietuvos ES politikos nuoseklumą ir Lietuvos pozicijų efektyvesnį koordinavimą, buvo patvirtintos Lietuvos Europos Sąjungos politikos 2015–2020 metų strateginės kryptys.

Lietuva ir tarptautinės organizacijos. 2015 metais Lietuva baigė dvejus metus trukusį darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. 2015 metais prioritetiniais Lietuvai klausimais išliko Rusijos agresija prieš Ukrainą (4 iš 8 Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdžių šaukti Lietuvos iniciatyva), kova su neteisėta prekyba ginklais (priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl šaulių ginklų), žurnalistų saugumas (priimta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija dėl žurnalistų apsaugos), kova prieš užsienio teroristų kovotojus (surengtas vidaus reikalų ministrų susitikimas, priimtas pirmininko pareiškimas dėl priemonių prieš teroristų laisvą judėjimą), teisės viršenybė ir žmogaus teisės.

Lietuva dalyvavo ES ir globalios vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos politikos formavimo procese, įgyvendino 87 vystomojo bendradarbiavimo projektus, laimėjo 12 Dvynių projektų, kurių vertė – 9,477 mln. eurų (pagal ES Dvynių projektų skaičių Lietuva pirmauja tarp valstybių, nuo 2004 metų įstojusių į ES). Lietuva skyrė beveik 3 mln. eurų įmokai į Europos plėtros fondą, į kitus vystomojo bendradarbiavimo fondus buvo sumokėta daugiau nei 343,8 tūkst. eurų savanoriškų įnašų.

Lietuva išrinkta UNESCO Vykdomosios tarybos nare 2015–2019 metų laikotarpiui, Lietuvos nuolatinis atstovas prie UNESCO tapo tarybos vicepirmininku 2015–2017 metų laikotarpiui.

Lietuva ir regioninis bendradarbiavimas. 2015 metais pirmininkaudama Baltijos Asamblėjai ir Baltijos Ministrų Tarybai, Lietuva ypatingą dėmesį skyrė regiono saugumo užtikrinimo priemonėms stiprinti, ES Rytų kaimynystės politikai, Baltijos valstybių energetiniam saugumui stiprinti, įskaitant sinchronizaciją į Europos elektros tinklus, ir regioninės energetikos rinkai kurti, taip pat informaciniam saugumui.

2015 m. birželio 15–16 d. patvirtintas atnaujintas ES Baltijos jūros regiono strategijos veiksmų planas, pagal kurį Lietuva kartu su Suomija, Švedija ir Šiaurės Ministrų Taryba koordinuoja bioekonomikos srities, o kartu su Švedija – transporto srities įgyvendinimą.

2015 metais Lietuvoje surengtas pirmasis bendras Lietuvos ir Latvijos vyriausybių posėdis, kuriame aptarti aktualūs dvišalio bendradarbiavimo klausimai.

Sustiprintas regioninis bendradarbiavimas ES – 2015 m. birželio 8 d. baigta Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) reforma: išplėstos regioninio bendradarbiavimo sritys – šalia elektros ir dujų infrastruktūros plėtros į planą įtraukti ir dujų bei elektros energijos rinkų kūrimo Baltijos valstybėse ir integracijos į ES rinkas klausimai, Lietuvos iniciatyva sukurta BEMIP darbo grupė sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais klausimams spręsti.

Santykiai su Rusija ir naujosiomis ES kaimynėmis

2015 metais buvo baigti valstybės sienos su Rusija demarkavimo darbai Lietuvos pusėje, tęstos derybos dėl tarpvyriausybinio susitarimo dėl diplomatinių atstovybių Vilniuje ir Maskvoje nekilnojamojo turto, konsultuotasi dėl susitarimo dėl laivybos Kuršių mariose ir vandenų keliais pakeitimo galimybės. Lietuva nuosekliai kėlė Kaliningrade vystomo atominės elektrinės projekto saugos ir galimo poveikio Lietuvos aplinkai ir gyventojams klausimą. Diplomatinėmis priemonėmis aktyviai ginti Lietuvos vežėjų interesai, aktyviai bendradarbiauta su Rusijos liberaliosios opozicijos atstovais, akademine bendruomene.

Taip pat buvo keliami Lietuvos vežėjų problemų Baltarusijoje, Susitarimo dėl vietinio eismo per sieną įgyvendinimo, pagalbos sulaikytiems Lietuvos piliečiams suteikimo klausimai. Svarbi dvišalių santykių tema išliko Baltarusijos atominės elektrinės projektas. Siekiant pagerinti Jungtinių Tautų Espo konvencijos taikymą, Lietuvos iniciatyva Vilniuje įvyko Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų susitikimas dėl dvišalio Espo konvencijos susitarimo projekto. Lietuva ir toliau ragino Baltarusiją kuo greičiau pasirašyti nuo 2009 metų derinamą dvišalį Techninį protokolą dėl bendradarbiavimo Nemuno baseino valdymo klausimais ir atsakingo baseino vandens naudojimo.

Toliau buvo teikiama politinė ir ekspertinė parama Gruzijai, Ukrainai ir Moldovai. Pasirašytas Lietuvos ir Moldovos bendradarbiavimo ekonominės diplomatijos srityje memorandumas, Lietuvos ir Ukrainos susitarimas dėl jaunimo mainų, atnaujinta Lietuvos–Gruzijos chartija dėl europinės ir euroatlantinės integracijos.

         PAŽANGOS RODIKLIŲ POKYČIAI

Pažangos rodiklių, nustatytų Strategijoje, siekimo rezultatai pateikti infografike. Jame pateikiama informacija apie pažangos rodiklių pokyčius, vertinant atskaitos tašką (2009 metai), esamą situaciją (2015 metai) ir siekiamą 2020 metų rezultatą.

Esminiai teigiami pokyčiai: Lietuva šiuo metu – valstybė, kurios gyventojai labiausiai išsilavinę iš visos Europos Sąjungos (toliau – ES): aukštąjį mokslą baigę 53,3 procento visų 30–34 metų asmenų; gerėjo pajamų pasiskirstymo koeficientas (S80 / S20): nuo 2010 metų Lietuva šiuo požiūriu buvo paskutinė ES, šiuo metu – 21 vietoje; daugėjo ir naujų įmonių (statistikos duomenimis, Lietuva – 11 vietoje ES).

Tačiau kai kurių sričių pažangos rodikliai byloja, kad Lietuvai reikia pasitempti: pagal globalizacijos indeksą mūsų valstybė – vis dar ES valstybių narių sąrašo apačioje – 2015 metais jai skirta 26 vieta. Vis dar nėra esminių suminio inovatyvumo indekso pokyčių: nors rodiklis nežymiai kilo, tačiau Lietuva tarp ES valstybių narių – vis dar 25 vietoje. Verslo skiriama moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai dalis – 0,3 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP). Nors ši dalis didėjo (2010 metais – 0,23 procento BVP), tačiau tarp ES valstybių narių Lietuva – 23 vietoje.

PAŽANGOS KRYPČIŲ ĮGYVENDINIMAS

Vyriausybė pritarė Valstybės pažangos tarybos pasiūlytoms 5 pažangos 2015–2016 metų kryptims. Jų įgyvendinimo rezultatai:

1. Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo modernizavimas: daugiau dėmesio skirti (taikant finansines ir nefinansines priemones) ikimokykliniam ugdymui, siekti bendrojo ugdymo decentralizavimo ir ugdymo programų kokybės, diegti profesinio mokymo patrauklumo didinimo priemones.

Įteisintas privalomas priešmokyklinis ugdymas – nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. visi 6 metų vaikai privalės lankyti priešmokyklinio ugdymo grupes. Nemažai savivaldybių jau pasirengė visiems būsimiems šešiamečiams sudaryti galimybes dalyvauti priešmokykliniame ugdyme, 2015 metais įsteigta 151 priešmokyklinio ugdymo grupė.

Buvo pertvarkomas mokyklų tinklas: veiklą baigė 12 mokyklų, dar 183 mokyklos struktūriškai pertvarkytos. Labiausiai pertvarka palietė vidurinių mokyklų tinklą. Per metus pertvarkytos 129 vidurinės mokyklos.

Patvirtintas Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas – remiantis juo, bus atnaujinamos bendrosios programos ir tobulinamos mokytojų kompetencijos. Šio aprašo paskirtis – siekti, kad mokymasis taptų ne tik pavienių dalykų mokymu, bet vientisos ir autentiškos mokinio patirties konstravimu. Siekiant nurodyti mokyklai veiklos kryptį, gaires ir suteikti jai galimybių veikti, patvirtinta Geros mokyklos koncepcija.

Plačiai apsvarstytos ir patvirtintos visoms Lietuvos tautinėms bendrijoms pradinio ir pagrindinio ugdymo lietuvių kalbos ir literatūros bendrosios programos, kurios iš esmės keičia buvusias programas. Atnaujintų programų tikslas – suteikti mokiniams humanitarinio išsilavinimo pagrindus, būtinus jauno asmens moralinei, intelektinei, tautinei ir pilietinei brandai.

Pagal 2015 metais pasirašytas su įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis 864 bendradarbiavimo sutartis dėl bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinio mokymo įstaigų mokinių profesinio veiklinimo 90 mokinių iš 118 profesinių mokyklų suteikta galimybių aktyviai pažinti įvairias profesijas. Atidaryta 19 sektorinių praktinio mokymo centrų, aprūpintų pačia naujausia įranga. Profesinio mokymo kokybei ir patrauklumui gerinti 2015 metais parengta 20 modulinių profesinio mokymo programų ir 10 profesinių standartų, kurie įteisinti taps profesinio mokymo ir studijų programų rengimo orientyru.

2. Valstybės tarnybos modernizavimas: spręsti aukštesniosios grandies vadovų atrankos tobulinimo, atlyginimų susiejimo su rezultatais, mokymo, vertinimo ir kitus klausimus, siekiant spręsti lyderystės ir kompetencijos problemas viešajame valdyme.

Parengtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuris pateiktas svarstyti Seimui. Jame siūloma nustatyti paprastesnį ir mažiau administracinių sąnaudų reikalingą valstybės tarnybos teisinį reguliavimą, susijusį su aukščiausiojo lygmens vadovų (valstybės įstaigų vadovų) efektyvesne veikla (valdymu), kompetencijų modelio įtvirtinimu, naujomis jų darbo užmokesčio ir motyvavimo sąlygomis, taip pat aukščiausiojo lygmens vadovų (valstybės įstaigų vadovų) specialias tarnybos sąlygas, susijusias su jų atranka, kasmetiniu ir kadencijos pabaigos tarnybinės veiklos vertinimu, mokymu ir kaitumu.

3.Didesnių paskatų dirbti / įdarbinti sukūrimas: didinti darbo santykių lankstumą, tobulinti darbo apmokestinimą ir taikyti kitas priemones.

Kartu su socialiniu modeliu Seimui pateiktas naujas Lietuvos Respublikos darbo kodekso projektas, kuriame siūloma nustatyti lankstesnius darbo santykius: įtvirtinti naujas darbo sutarčių rūšis, lankstesnį darbo laiko reguliavimą, atleidimo iš darbo nuostatas pritaikyti prie darbo rinkos sąlygų, paprasčiau ir prieinamiau spręsti darbo ginčus, lengviau skelbti streikus, įteisinti lokautą.

4. Aukštojo mokslo kokybės didinimas: sukurti ir įdiegti paskatų universitetams jungtis sistemą, atlikti aukštojo mokslo finansavimo modelio peržiūrą, skatinti tarptautiškumą ir talentų pritraukimą.

Seimui pateiktame Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekte numatomos priemonės, leisiančios gerinti Lietuvos studijų ir mokslo kokybę ir efektyviau naudoti valstybės skiriamas lėšas. Siūloma tobulinti šias sritis: studentų priėmimą ir studijų finansavimą, valdymą ir atskaitomybę visuomenei, studijas ir jų kokybės užtikrinimą, aukštųjų mokyklų vertinimą, akreditavimą ir leidimų vykdyti studijas reglamentavimą, aukštųjų mokyklų turto klausimus.

Didinant tarptautinį konkurencingumą, vykdomos 37 jungtinės studijų programos – 2 ar daugiau universitetų, dažniausiai iš skirtingų šalių, kartu vykdomos studijų programos.

2015 metais finansuoti 80 dėstytojų iš užsienio vizitai dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose. Preliminariais duomenimis, daugėja studentų, išvykstančių į dalines studijas ar praktiką užsienyje: 2013–2014 mokslo metais – 3,17 procento, 2014–2015 mokslo metais – 4,1 procento visų studentų.

Siekiant sudaryti geresnes sąlygas doktorantams, jų stipendijos padidintos 25 procentais. Numatyta galimybė doktorantams mokslinius tyrimus atlikti ne tik universitetuose ar mokslo institutuose, bet ir įmonėse, vykdančiose aukšto lygio mokslinius tyrimus.

5. Subsidiarumo didinimas: užtikrinti aktyvesnį socialinių paslaugų perdavimą bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, spręsti dėl tiesioginių seniūnų rinkimų įteisinimo.

Seimui pateiktuose įstatymų projektuose siūloma išplėsti vietos gyventojų atstovų – seniūnaičių – įgaliojimus ir sustiprinti jų statusą – ilginama seniūnaičių kadencija; nustatomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti seniūnaičiais; seniūnaičių sueigos siūlymai privalės būti vertinami atitinkamų savivaldybės institucijų. Šie pakeitimai leis užtikrinti geresnį atstovavimą gyventojų interesams savivaldybėje.

Siekiant įtraukti bendruomenes į socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems teikimą, finansuoti 428 konkursiniai projektai 60 savivaldybių. Tai svarbus posūkis socialinių paslaugų srityje – suvokta, kad asmeniui reikia kompleksinės pagalbos artimiausioje jį supančioje aplinkoje.

Lietuvos nacionaliniam saugumui daro įtaką ir platesnė regioninė bei visuotinė užsienio politikos aplinka. Europai 2015 metais kilo nevaldomos migracijos pavojus, dar labiau skatinęs politinio radikalizmo tendencijas ir kėlęs rimtą grėsmę ES vienybei ir glaudžiam euroatlantiniam ryšiui.

Toliau plito religinis ekstremizmas Artimuosiuose Rytuose ir pasaulyje, pasireiškęs teroro išpuoliais ne tik savo kilmės šalyse, bet ir Europoje tolesne „Islamo valstybės“ ekspansija. Sudėtingą pilietinio karo Sirijoje padėtį dar labiau paaštrino Rusijos karinis įsikišimas. Nemažai dėmesio ir išteklių tarptautinei bendruomenei teko skirti konfliktams ir neramumams Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės ir Užsacharės Afrikoje, kuriems spręsti prireikė koordinuotos radikalizavimo,

Ekonominė ir energetinė priklausomybė

Padėtis šioje srityje 2015 metais pagerėjo iš esmės, sausio 1 d. pradėjus veikti suskystintų gamtinių dujų terminalui ir pasirašius suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartį su Norvegijos bendrove „Statoil“. Ketvirtadalis reikalingų gamtinių dujų 2015 metais Lietuvai patiekta ne iš bendrovės „Gazprom“, o iš kito šaltinio, taip pasiektas užsibrėžtas tikslas – diversifikuoti energetikos išteklių šaltinius.

2015 metų pabaigoje baigtos tiesti elektros jungtys su Lenkija „LitPolLink“ ir Švedija „NordBalt“ leidžia smarkiai sumažinti elektros importą iš Rusijos ir Baltarusijos, diversifikuoti (įvairinti) Lietuvai elektros energijos importą, užtikrina konkurencingas elektros kainas ir didina energetinį saugumą

Nors dujų visoje ES vartojama vis mažiau, o Rusijos, kaip energetikos išteklių tiekėjos ES, reputacija prastėja, į ES darbotvarkę vėl mėginama grąžinti projektų su Rusija atnaujinimo klausimą, ypač dujotiekio „Nord Stream“ plėtros aplenkiant Ukrainą, kaip dujų tranzito šalį. Tai ne tik mažina dujų tiekimo regione saugumą, bet ir sunkina vieningos ES pozicijos dėl išorės tiekėjų formavimą.

Gali būti, kad artimiausioje perspektyvoje Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais klausimą Rusija gali politizuoti ir siekti užsitikrinti palankias sąlygas, kurios leistų efektyviai naudoti branduolinių elektrinių Astrave (Baltarusijoje) ir Kaliningrado srityje projektus. Rusijos iniciatyvos Kaliningrado srityje plėsti gamtinių dujų saugyklas ir statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą gali veikti Lietuvos energetinį saugumą, nors 2015 metų gruodžio mėnesį pasirašyta ilgalaikė gamtinių dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningrado sritį sutartis.

Rusija 2015 metais toliau vykdė protekcionistinę transporto politiką, trikdančią Lietuvos transporto paslaugų bendrovių veiklą: mažinami krovinių srautai per Baltijos šalių infrastruktūrą nepaveikė bendros Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos apyvartos, tačiau sumažėjo tranzitas į Kaliningrado sritį, ir tai prastino akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ finansinius rodiklius. Kadangi krovinius gabenti geležinkelio keltais brangiau nei vežti sausumos transportu, akivaizdu, kad krovinių, iš Kaliningrado srities plukdomų keltais, kiekis didintas dėl politinių priežasčių.

Branduolinės energetikos plėtojimas regione

Astravo atominės elektrinės projekto klausimas nuolat keltas plėtojant dvišalį dialogą su Baltarusija – ekspertiniu ir politiniu lygmenimis. Didelį susirūpinimą kelia ne tik informacijos stoka ir sparčios statybos, bet ir saugos kultūros problemos, pranešimai apie vagystes, nepriklausomo branduolinės saugos reguliuotojo, atsakingo už projekto priežiūrą, nebuvimas. Lietuvai kelia susirūpinimą ir Rusijos Kaliningrado srities atominės elektrinės projektas; nors statybos darbai laikinai sustabdyti, tačiau gali būti atnaujinti.

Lietuva 2015 metais siekė atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į energetikos sektoriaus ir vandens išteklių naudojimo problemas, kurios tarpusavyje susijusios. Tai itin aktualu šalims, naudojančioms bendrus ir sieną peržengiančius vandens išteklius įvairiems projektams įgyvendinti, taip pat ir energetikos infrastruktūrai plėtoti.

Lietuvos kaimynystėje plėtojami stambūs infrastruktūros projektai gali turėti neigiamos įtakos Neries ir Nemuno upėms, nes jų vandeniu ketinama aušinti Baltarusijos ir Kaliningrado atominių elektrinių reaktorius. Nemuno baseinas (kuriam priklauso ir Neris) užima apie 74 procentus Lietuvos teritorijos, todėl poveikis šių upių ekosistemai labai svarbus Lietuvos gyventojams ir aplinkai.

Kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką

Principinga Lietuvos Respublikos laikysena Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kitais susijusiais klausimais lėmė, kad 2015 metais Lietuvai nedraugiškų užsienio šalių saugumo ir žvalgybos tarnybų aktyvumas nemažėjo. Dėl regione tvyrančios įtampos ir naudojamų agresyvių Rusijos galios politikos elementų prieš Lietuvą buvo veikiama įvairiomis, viena kitą papildančiomis techninėmis žvalgybos priemonėmis, pasitelkus ir žmogiškuosius išteklius. Naudotasi agentūrų tinklais, signalų, atvaizdų žvalgybos pajėgumais.

Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybos veikė tiek Lietuvoje, pasitelkusios čia turimus pajėgumus, tiek iš Rusijos teritorijos. Paminėtinos didesnio ar mažesnio intensyvumo propagandos atakos, kurių tikslas – sukelti papildomų įtampų valstybės viduje ar diskredituoti Lietuvą jos tarptautinių partnerių akyse, griebtasi ir, galimas dalykas, politiškai motyvuotų ekonominių priemonių (Lietuvos vežėjams nuolat trukdyta kirsti Lietuvos–Rusijos valstybių sieną, ribotas importas iš Lietuvos ir panašiai).

Lietuvoje aktyviai veikė Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos – sekė Baltarusijos opozicijos veiklą Lietuvoje, mėgino verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnus, rinko žvalgybos duomenis apie Lietuvos gynybos pajėgumus. Baltarusijos ir Rusijos slaptosios tarnybos vykdė bendras žvalgybos operacijas, kurių tikslas – kenkti Lietuvos, kitų ES ir NATO valstybių interesams.

Kaip ir ankstesniais metais vienas iš užsienio žvalgybų prioritetų – informacijos apie NATO infrastruktūrą, galimą papildomų pajėgumų dislokavimą regione rinkimas. Domėtasi ir šalies energetikos projektais, rinkta informacija apie Lietuvos gynybinę galią, naujos ginkluotės įsigijimą.

Kibernetinės atakos

Lietuvos valstybės institucijų automatizuoto duomenų apdorojimo sistemoms ir tinklams, šalies ypatingos svarbos infrastruktūros objektams, privačiam sektoriui grėsmę kibernetinėje erdvėje 2015 metais kėlė su Rusijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos ir Irano valstybėmis susiję ar šių valstybių remiami subjektai.

Šie subjektai rinko informaciją (šnipinėjo), vykdė kibernetines atakas (DDoS atakas, keitė vartotojų sąsajas), demonstravo jėgą ir galimybes, vykdė kibernetinę žvalgybą. Pagrindinis tokių veiksmų kibernetinėje erdvėje tikslas – gauti informaciją, o ne daryti žalą tinklui ar kompromituoti instituciją.

Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, ypač Federalinė saugumo tarnyba ir Gynybos ministerijos struktūriniai padaliniai, taip pat su jais susiję subjektai (haktivistai, kriminalinio pasaulio atstovai, patriotiniai įsilaužėliai ir panašiai) turi didžiausius kibernetinius pajėgumus, leidžiančius rinkti informaciją, trikdyti Lietuvos valstybės institucijų automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų veiklą, juos užvaldyti, taip pat tikrinti Lietuvos atsakingų institucijų gebėjimus gintis.

Stebint, kaip nuolat modernizuojamos šnipinėjimo programos, skverbties į valstybės institucijų automatizuoto duomenų apdorojimo sistemas, tinklus ir galutinius įrenginius metodus ir taktiką (socialinė inžinerija), nagrinėjant kitas šių programų charakteristikas ir galimybes, tikėtina, kad užsienio valstybės neatsisakys agresyvių veiksmų kibernetinėje erdvėje, stiprės kibernetinės atakos ir kibernetinė žvalgyba, tobulės šnipinėjimo programos.

Kibernetinė erdvė ir toliau bus viena pagrindinių erdvių, naudojamų šnipinėjimui ir veiklai, kurios tikslas – stebėti Lietuvos nacionaliniam saugumui ir šalies gynybinei galiai ypač svarbius infrastruktūros objektus.

Kibernetiniai įsibrovėliai, pasinaudoję neatsakingu ir nerūpestingu informacinių technologijų naudotojų ir administratorių elgesiu, ir toliau rinksis taikinius, neturinčius išankstinio perspėjimo, aptikimo sistemų ir reikiamų kibernetinės gynybos įrankių.

Informacinės atakos

Svarbiausios informacinių atakų temos 2015 metais – Lietuvos ir transatlantinės bendruomenės santykiai su Rusija šios valstybės agresijos prieš Ukrainą ir kovos su tarptautiniu terorizmu sąlygomis. Formuota nuomonė, kad transatlantinė bendruomenė, pasinaudodama krize Ukrainoje, ėmėsi neadekvačių priemonių Rytų kryptimi, pabrėžta, kad ES ekonominės sankcijos Rusijai – neveiksmingos.

Teigta, kad Rusija nekelia grėsmės ir visi mėginimai ją izoliuoti ir riboti jos įtaką pasaulyje nenaudingi Vakarų valstybėms. ES ir NATO vaizduotos kaip pasenusios, neveiksmingos struktūros. Lietuva pristatyta kaip šių nurodymus aklai vykdanti neatsakinga valstybė.

Nedraugiškų šalių informacinės atakos, propaganda ir minkštoji galia naudota siekiant paveikti Lietuvos ir transatlantinės bendruomenės politinius sprendimus, diskredituoti vakarietiškas vertybes ir valstybingumą, skaldyti Lietuvos visuomenę, ypač veikiant tautines bendrijas. Lietuva pristatyta kaip valstybė, skatinanti NATO karinį aktyvumą Baltijos regione, palaikanti ES nepagrįstai Rusijai taikomas sankcijas, kaltinanti Rusiją, tačiau nematanti Ukrainos nelankstumo įgyvendinant Minsko susitarimus ir blokuojanti Rusijos iniciatyvą aktyviau kovoti su terorizmu Artimuosiuose Rytuose.

Rusijos propagandinė žiniasklaida Lietuvoje prognozavo, kad ES ir Lietuva nesusitvarkys su pabėgėlių migracijos krize, kuri gresia Šengeno zonos žlugimu, teroristų prieglobsčiu ir šalių demografinės sudėties pokyčiais.

Norėdama pasiekti platesnę auditoriją, Rusija naudojosi interneto naujienų portalais, internetinės žiniasklaidos straipsnių komentarais, socialiniais tinklais, net ir esant sudėtingai ekonominei būklei toliau finansavo televizijos kanalus „Russia Today“, „Rossiya segodnya“, propagandinio tinklaraščio „Sputnik“ veiklą. Viena iš Rusijos taikomų minkštosios galios priemonių – didėjanti šios šalies televizijos produkcijos pasiūla Lietuvoje registruotų ir retransliuojamų televizijos kanalų programų tinkleliuose. Didelė šios produkcijos dalis – filmai, serialai, koncertai, publicistinės laidos – skirta nostalgijai sovietmečiui žadinti, pritarimui esamai Rusijos politikai didinti, antivakarietiškoms nuotaikoms formuoti ir stiprinti.

Kitas paplitęs ir sistemingai taikomas minkštosios galios elementas – Rusijos kultūros ir meno atstovų gastrolių organizavimas Lietuvoje, naudojant tai propagandiniais tikslais. Rusijos kultūrinio importo pasiūla paprastai padidėja per Lietuvos valstybines šventes ir minint kitas svarbias atmintinas datas, atvyksta Kremliaus politikai atvirai pritariantys atlikėjai, taip siekiama sumenkinti šių įvykių svarbą, sumažinti jiems dėmesį, sukelti vidines diskusijas, priešinti visuomenę.

Žlugdyti Lietuvos piliečių tautinę savimonę, slopinti nacionalinį pasididžiavimą stengiamasi diskredituojant tam tikrus pirmiausia su pasipriešinimu sovietinei okupacijai susijusius Lietuvos istorijos faktus ir asmenis.

Dar viena informacinių atakų kryptis 2015 metais – pastangos sukelti nepasitikėjimą Lietuvos energetinės nepriklausomybės politika, įgyvendintais ir vykdomais strateginiais projektais. Abejota šių projektų tikslingumu, ekonomine nauda, tvirtinta, kad Lietuvos vartotojui parankiau ilgalaikis bendradarbiavimas su Rusija ir jos energetikos išteklių importas.

Su propaganda Lietuvoje kovota ir teisinėmis priemonėmis. Šiuo požiūriu vertintos Lietuvoje transliuojamų televizijų „RTR Planeta“ ir „NTV Mir Lietuva“ laidos, o šių vertinimų pagrindu minėtiems kanalams pritaikyta Lietuvos įstatymuose nustatyta atsakomybė už draudžiamos informacijos transliavimą – pirmą kartą ES istorijoje uždrausta retransliuoti rusiško kanalo „RTR Planeta“ programą.

Euroatlantinės bendrijos iššūkiai

Didžiausi iššūkiai euroatlantinės bendrijos saugumui ir stabilumui 2015 metais – nesiliaujanti Rusijos agresija Rytų Ukrainoje ir Krymo okupavimas, teroristinės grupuotės „Islamo valstybė“ veikla. Saugumo aplinką veikė destabilizuojanti ir valstybes nares priešinanti nelegalios migracijos ir pabėgėlių problema, didėjančios hibridinės grėsmės, ypač prieš NATO, ES ir JAV nukreipta propaganda ES viduje ir kaimyninėse šalyse.

Dėl konflikto Sirijoje kilo didžiausio per pastaruosius dešimtmečius pabėgėlių srauto į Europą suvaldymo problema, kelianti grėsmę Šengeno erdvės stabilumui ir išlikimui, prisidedanti prie radikalių pažiūrų partijų iškilimo. Dar vienas nestabilumo veiksnys – galimas Jungtinės Karalystės, vienos didžiausių euroatlantinių ryšių tvarumo garantų, pasitraukimas iš ES.

Rusija 2015 metais toliau demonstravo nenuspėjamą ir agresyvią karinę laikyseną ir nesiliovė kryptingai veikusi skaldydama ES ir NATO vienybę. Išlaikydama dalies Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos teritorijų kontrolę ir toliau remdama separatistų pajėgas Rytų Ukrainoje, Rusija pradėjo ir karinę operaciją Sirijoje, pažeisdama daugelį tarptautinių taisyklių ir procedūrų, dar labiau kurstydama įtampą regione. Įtampa pasiekė viršūnę Turkijai numušus Rusijos karo lėktuvą, pažeidusį Turkijos oro erdvę.

Kadangi 2015 metais tarptautinė bendruomenė daugiausia dėmesio skyrė konfliktui Sirijoje ir su juo susijusiai pabėgėlių krizei, Rusijos ir Ukrainos konfliktas pamažu įgavo vis daugiau įšaldyto konflikto požymių. Susirūpinimą kelia vis mažėjantis tarptautinės bendruomenės dėmesys šiam konfliktui. Kita vertus, Rusija, įsitraukdama į Sirijos konfliktą, tikėjosi įgyti daugiau svorio derantis dėl ES sankcijų Rusijai panaikinimo, tačiau to neįvyko.

Didėjant Rusijos agresyvumui kaimyninių ir kitų valstybių atžvilgiu, darėsi vis akivaizdesnė JAV politinio ir karinio buvimo Rytų Europoje svarba, būtinybė šiai valstybei kartu su sąjungininkais aktyviau prisidėti prie NATO atgrasymo politikos įgyvendinimo. Būtina pažymėti, kad ES valstybės Rusijos agresijos sąlygomis vis dar neužtikrino pakankamo gynybos finansavimo. Vis dar didelis atotrūkis tarp JAV ir Europos valstybių skiriamų gynybos išlaidų, nemažėja ir Aljanso priklausomybė nuo JAV gynybos pajėgumų.

Nepaisant Rusijos pastangų didinti įtampą Vakarų pasaulyje, konfliktas Rytų Ukrainoje sutelkė euroatlantinę bendriją – šalys išlaikė vieningą poziciją Rusijos atžvilgiu ir yra tos nuomonės, kad sąlyga nutraukti sankcijas Rusijai – visiškas Minsko susitarimų įgyvendinimas. Kita vertus, didelio masto iššūkiai, kylantys Europos rytinėje ir pietinėje kaimynystėje, toliau tikrins euroatlantinės bendrijos vieningumo ir integralumo pamatų tvirtumą, taip pat gebėjimą vienu metu spręsti keletą saugumo problemų.

Tradicinės galios politikos apraiškos

Tarptautinė Lietuvos padėtis 2015 metais išliko stabili, tačiau nacionalinį jos saugumą toliau neigiamai veikia agresyvi Rusijos užsienio politika, kurios tikslas – atkurti po SSRS žlugimo prarastą pasaulio galybės statusą ir užsitikrinti vieną svarbiausių vaidmenų tarptautinėje politikoje.

Lietuvos narystę NATO Rusija vertina kaip esminę kliūtį siekti jos geopolitinių tikslų. Teigiama, kad pagrindinis karinių pavojų šaltinis – NATO ir jos karinės infrastruktūros plėtra, karinių pajėgų dislokavimas, pratybų organizavimas šalia Rusijos arba jos sąjungininkių teritorijų. Šios nuostatos – dingstis Rusijai imtis atsakomųjų veiksmų – plėsti karinę infrastruktūrą ir didinti karinį aktyvumą teritorijose, kurios ribojasi su NATO valstybėmis. Todėl Rusija toliau stiprina karinius pajėgumus Vakarų kryptimi, taip pat Kaliningrado srityje.

Čia dislokuotos pajėgos aprūpintos moderniausia priešraketinės gynybos įranga ir ginkluote, Rusijos Baltijos laivynas aprūpinamas naujais kovos laivais, oficialiai paskelbta apie planus reorganizuoti ir sustiprinti europinėje Rusijos dalyje dislokuotus karinius junginius. Nors ES ir jos sąjungininkių įvestos sankcijos ir atpigusi naftas sudavė stiprų smūgį Rusijos ekonomikai, ji toliau didino savo karinį biudžetą, vykdė karinių pajėgų modernizavimo programą ir demonstravo didėjančią galią, rengė milžiniško masto karines pratybas ne tik prie Ukrainos, bet ir prie NATO šalių sienų.

Siekdama sukurti modernias ginkluotąsias pajėgas, Rusija išlaiko pakankamą jų finansavimą. Ekonomikos problemos gali priversti planus keisti ir mažinti numatytas išlaidas, tačiau net ir didelės ekonomikos krizės sąlygomis Rusijos Federacijos ginkluotosioms pajėgoms būtų skiriamas kiek įmanoma didesnis finansavimas.

Projektai kaimyninėje erdvėje

Rusijos užsienio politikos prioritetai ir veikimo posovietinėje erdvėje principai nekito, itin daug dėmesio buvo skiriama šios valstybės kontroliuojamiems politinės, ekonominės ir karinės integracijos procesams, kurių tikslas – riboti tolesnę NATO ir ES plėtrą ir suformuoti alternatyvų kolektyvinės politinės, ekonominės ir karinės sistemos polių.

Įsigaliojusi 2015 m. sausio 1 d. Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) įkūrimo sutartis esminių pokyčių nepadarė: ji iš esmės tik sujungė į visumą iki tol buvusius susitarimus, todėl vis dar svarbesnė – 2010 metais pradėjusi veikti Muitų sąjunga, tam tikru laiku kokybiškai naujas darinys, aukštesnė integracijos pakopa.

Rusijos vidaus ir užsienio politikos interesų įgyvendinimas toliau buvo pagrindinis šį procesą lemiantis veiksnys, paminantis kitų Eurazijos ekonominei sąjungai priklausančių valstybių suverenitetą ir nepriklausomybę. Tai tik dar labiau patvirtino, kad Eurazijos ekonominė sąjunga – ne tik ir ne tiek ekonominės integracijos projektas, kiek geopolitinis darinys, kuriuo Rusija siekia plėsti savo įtaką buvusios Sovietų Sąjungos teritorijoje ir sugrąžinti pasidalinimo įtakos sferomis praktiką politinėje, ekonominėje ir karinėje srityse.

Tiek plėtodama dvišalius santykius su kai kuriomis Eurazijos ekonominei sąjungai priklausančiomis valstybėmis, tiek dalyvaudama atitinkamuose tarptautiniuose formatuose, Lietuva nuosekliai siekė, kad bendradarbiavimas su jomis būtų grindžiamas ne trečiųjų šalių primetama politine valia, bet Pasaulio prekybos organizacijos normomis ir kitais tarptautinės teisės principais.

Rusija, sprendimų Eurazijos ekonominėje sąjungoje priėmėja, ES sankcijų sąlygomis siekia, kad šios abi sąjungos suartėtų, o jos skleidžiama ekonominės erdvės „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“ idėja randa rėmėjų tarp kai kurių ES valstybių politikų. 2015 metais pavyko užtikrinti (taip pat ir Lietuvos pastangomis), kad ES skubotai neįsitrauktų į santykius su Eurazijos ekonomine sąjunga, nežinodama, kokie tikrieji Eurazijos ekonominės sąjungos tikslai, koks jos teisinis pagrindas, kaip ji veikia, nenustačiusi ES interesų, susijusių su šia sąjunga.

Politinėje ir saugumo srityse Rusija mėgino naudotis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Kolektyvino saugumo sutarties organizacijos galimybėmis. Daugelyje Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių (taip pat ir Baltarusijoje) esantys Rusijos kariniai objektai naudojami ir kaip Vakarų įtakos sklaidos užkardymo, ir kaip vietos politinės valdžios lojalumo užtikrinimo priemonė. Be to, Rusija stengiasi plėsti užsienyje esančius savo karinius objektus ir infrastruktūrą. Tai daroma tiek dvišaliu, tiek daugiašaliu Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos pagrindu.

Krizės ilgalaikis poveikis šalies ekonominėms galioms

Lietuvos ekonomika – maža ir atvira, todėl priklausoma nuo pasaulyje vykstančių ekonominių ir politinių procesų – nesparčios ekonominės plėtros euro zonoje, prastėjančios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių ekonomikos būklės ir pasaulio ūkio raidai kylančių iššūkių. Nepalankiausią poveikį Lietuvos ekonomikai darytų prastesnė, nei šiuo metu numatoma, ES šalių ekonomikos plėtra.

ES, kaip regionas, – svarbiausia Lietuvos prekybos partnerė. Sumažėjus eksportui į Rusiją, eksportas į ES tapo dar svarbesnis (prekių eksportas į ES 2015 metais sudarė apie 60 procentų, o 2014 metais – 52 procentus viso Lietuvos prekių eksporto). Lėtai sprendžiamos struktūrinės problemos, didelis įsiskolinimas ir tik po truputį mažėjantis nedarbas riboja kai kurių ES šalių ūkio plėtrą, o išaugusi imigracija didina abejones ekonominės raidos tvarumu. Tai kelia riziką Lietuvos atvirojo ekonomikos sektoriaus augimui, o kartu ir viso ūkio aktyvumui.

Svarbus rizikos veiksnys – neapibrėžtumas prekybos su Rusija klausimu. Prognozuojama, kad Rusijos ekonomika 2016 metais toliau smuks, o vis mažėjančios naftos kainos šios šalies ekonominę perspektyvą blogina. Lietuvos prekyba su Rusija sumažėjusi, be to, 90 procentų prekių, keliaujančių į Rusiją, yra reeksportas, kuris sukuria kur kas mažiau pridėtinės vertės nei lietuviškos kilmės prekių eksportas.

Finansiniai Lietuvos ryšiai su Rusija nėra glaudūs. Tiesioginės užsienio investicijos, atėjusios iš Rusijos, sudaro mažiau nei 1 procentą Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Prastesnė, nei laukta, Rusijos ekonominė raida Lietuvos ūkio aktyvumą veiktų ne tik tiesiogiai, bet ir netiesiogiai: lėtėtų ūkio plėtra kitose svarbiose Lietuvos prekybos partnerėse – Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje.

Vis lėčiau augančios besivystančių šalių, pavyzdžiui, Kinijos, ekonomikos taip pat gali prastinti Lietuvos ūkio perspektyvas. Kadangi Lietuvos prekių eksportas į Kiniją 2015 metais sudarė iki 1 procento viso prekių eksporto, didesnių tiesioginių neigiamų pasekmių neturėtų kilti. Tačiau lėtėjančios besivystančių šalių ekonomikos mažins kitų šalių, svarbių Lietuvos eksporto partnerių, plėtros galimybes, todėl Lietuvos eksportuotojams plėsti prekybą gali būti sunkiau, ypač jeigu aptariamos besivystančios ekonomikos augtų menkiau, nei laukiama.

Nestabilumas regione ir pasaulyje

Saugumo situacija 2015 metais regione ir pasaulyje vis dar buvo įtempta: toliau augo Rusijos imperinės ambicijos, didėjo jos užsienio politikos agresyvumas ir karinės jėgos svarba. Nestabilumo židiniai Artimuosiuose Rytuose, visų pirma pilietinis karas Sirijoje, lėmė, kad Europoje didėjo terorizmo grėsmė, ir sukėlė migracijos krizę.

Rusija siekia susigrąžinti pasaulio galios statusą, mažinti Vakarų įtaką globaliems procesams. Ši valstybė 2015 metais išlaikė agresyvią retoriką, skirtą Vakarams, stengėsi diskredituoti NATO ir ES, skaldyti Vakarų šalių vienybę, toliau skleidė abejones Europos saugumo architektūra, stengėsi pabrėžti jos tariamą neefektyvumą, ypač iškeldama migrantų problemas ir didėjančią terorizmo grėsmę.

Vienas iš Rusijos užsienio politikos prioritetų – panaikinti tarptautines sankcijas, įvestas po šios valstybės agresijos Ukrainoje. Maskva 2015 metais siekė skaldyti ES vienybę, įvesdama ES atsakomąsias sankcijas, taikydama tiesioginius ir netiesioginius prekybos apribojimus kai kurioms ES narėms, siekė plėtoti dvišalius santykius su šalimis, palankiau žiūrinčiomis į Rusiją. Siekdama daryti įtaką ES sprendimams, Rusija ypač daug dėmesio skyrė prorusiškam lobizmui ES ir euroskeptikų vienijimui.

Tarptautinis terorizmas

Didėjančią tiesioginę terorizmo grėsmę ES 2015 metais kėlė islamo fundamentalistų teroristinės organizacijos – „Daesh“ (ISIS) ir su ja konkuruojanti „Al Qaeda“ (AQ). Šios teroristinės organizacijos ketina ir pajėgios vykdyti teroro aktus Europoje. ES ir NATO narės – prioritetiniai ne tik šių, bet ir kitų islamo fundamentalistų teroristinių organizacijų taikiniai. Tai rodo 2015 m. lapkričio 13 d. teroro aktai Paryžiuje. „Daesh“ (ISIS) ir „Al Qaeda“ (AQ) nuolat siunčia savo narius į Europą vykdyti teroristinių operacijų, internete aktyviai skatina jas remiančius musulmonus rengti savarankiškus išpuolius.

Didėjanti tarptautinio terorizmo grėsmė ES netiesiogiai veikia ir terorizmo situaciją Lietuvoje. Reaguojant į didėjančią terorizmo grėsmę ES, Lietuvoje pakeistas teroro aktų grėsmės lygis – iš žemiausio į žemą, sustiprintos žvalgybos tarnybų ir teisėsaugos institucijų pastangos kovoti su terorizmu.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente įsteigtas padalinys kovai prieš terorizmą, sustiprinti terorizmo prevencijos veiksmai, tobulinamas Lietuvos institucijų kovos su terorizmu veiksmų koordinavimas.

Masinio naikinimo ginklų  platinimas

2015 metais toliau siekta pažangos mažinant masinio naikinimo ginklų, medžiagų ir technologijų platinimo keliamą grėsmę saugumui ir stabilumui pasaulyje. Dalis pasaulio valstybių ir nevyriausybinių (sukarintų) organizacijų ir toliau stengiasi įsigyti ir platinti masinio naikinimo ginklus, jų sudedamąsias dalis ir gamybos technologijas.

Neveiksmingi tarptautiniai masinio naikinimo ginklų gamybos ir platinimo kontrolės mechanizmai sudaro sąlygas tam tikriems masinio naikinimo ginklų komponentams ir jų gamybos technologijoms patekti į trečiųjų šalių rankas ir būti panaudotiems prieš NATO valstybes ir jų partneres.

Šiaurės Korėja, nepaisydama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų, kurios ją įpareigoja neplėtoti branduolinės programos ir balistinių raketų bandymų, toliau įgyvendino savo branduolinę ir balistinių raketų programą, kaip paaiškėjo jau 2016 metų pradžioje.

Netolygi socialinė ir ekonominė raida

Teigiamos ekonomikos tendencijos ir gyventojų pajamų augimas 2015 metais iš dalies švelnino socialinius ir ekonominius raidos skirtumus tarp gyventojų grupių ir regionų. Spartesnis mažesnes pajamas turinčių gyventojų pajamų augimas mažino skurdo rizikos mastą. Skurdo rizikos ribai padidėjus 2,6 procento (nuo 235 iki 241 euro), skurdo rizikos mastas sumažėjo nuo 24,8 iki 22,7 procento. Spartesni kaimo gyventojų pajamų augimo tempai 4,5 procentinio punkto sumažino skurdo rizikos lygio skirtumą tarp miesto ir kaimo.

Darbo pajamų, ypač minimaliojo darbo užmokesčio, intensyvesnis didėjimas nuo 9,1 iki 8,3 procento sumažino darbuotojų skurdo rizikos lygį. Kai kurių gyventojų grupių, kurių gaunamų pajamų pagrindas – piniginė socialinė parama, skurdo rizikos lygis turėjo tendenciją didėti: vieno suaugusio asmens su vienu ar daugiau vaikų namų ūkių skurdo rizikos lygis išaugo nuo 33,7 iki 34,7 procento, bedarbių – nuo 61 iki 62,6 procento. Maksimalus piniginės socialinės pašalpos dydis suaugusiam asmeniui – 102 eurai, tik 42 procentai skurdo rizikos ribos dydžio.

Netolygų teritorinį gyventojų pajamų lygio pasiskirstymą iš esmės lėmė skirtingas kokybiško užimtumo ir nedarbo lygis. Du trečdaliai darbo neturinčių asmenų patiria skurdo riziką. Savivaldybėse, kuriose nedarbas didesnis, daugiau ir piniginių socialinių pašalpų gavėjų. Registruoto nedarbo lygis 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2015 metais buvo nuo 5,7 iki 8,6 procento, socialinės pašalpos gavėjai sudarė nuo 1,7 iki 4,4 procento visų šių miestų gyventojų. Savivaldybėse, kuriose registruoto nedarbo lygis didžiausias (14,7–16,6 procento), socialinės pašalpos gavėjų buvo nuo 7,6 iki 9,2 procento visų šių savivaldybių gyventojų.

2015 metais, palyginti su 2014 metais, smarkiai sumažėjo vidutinis socialinės pašalpos gavėjų skaičius – 21 procentu, nuo 140 iki 111 tūkst. asmenų, tai – 3,8 procento visų Lietuvos gyventojų.

2015 metais Lietuvoje darbo neturėjo 8,7 procento (2014 metais – 9,5 procento) darbingo amžiaus asmenų. Registruotų bedarbių mažėjo lėčiau nei socialinės pašalpos gavėjų, vis dar gana daug gyventojų emigravo, tai rodo, kad darbo rinkos atsigavimas nevisiškai atitinka ekonomikos restruktūrizavimo poreikį.

Gyvenimo lygio skirtumus tarp miesto ir kaimo savivaldybių iš esmės lemia kokybiško užimtumo ir nedarbo lygio skirtumai. Didėjant darbo pajamoms ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų įsiskolinimų atitinkamai nedidėjant socialinių išmokų ir socialinės paramos dydžiui, atsiranda pagrindas didėti gyvenimo lygio skirtumams tarp gyventojų grupių, kaimo ir miesto, savivaldybių, nes tarp išvardytų gyventojų grupių ar teritorinių vienetų socialinių išmokų gavėjai pasiskirstę netolygiai.

Didelė gyventojų emigracija

Lietuvos gyventojai yra vieni iš tų, kurie aktyviausiai naudojasi ES įtvirtinta laisvo asmens judėjimo teise. Šia teise 2015 metais pasinaudojo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių nei 2014 metais. Iš Lietuvos emigravo 46,5 tūkst. asmenų, tai yra 26,9 procento daugiau nei 2014 metais. Į Lietuvą 2015 metais imigravo 23,6 tūkst. asmenų, tai yra 2,7 procento mažiau nei 2014 metais. Dėl didesnės už imigraciją emigracijos 22,8 tūkst. sumažėjo Lietuvos gyventojų, ypač darbingo amžiaus – 20 iki 49 metų.

Jie sudarė 73 procentus visų išvykusiųjų; sulaukę 65 metų ir vyresni asmenys sudarė tik 1 procentą visų išvykusiųjų. Minėti vyresnio amžiaus gyventojai sudaro 19 procentų visų Lietuvos gyventojų.

Iš Lietuvos išvykę asmenys į priimančiosios šalies biudžetą ir socialinės apsaugos sistemai sumoka daugiau mokesčių nei gauna socialinių išmokų, nes didžiuma išvykusiųjų –darbingo amžiaus asmenys. Lietuva negalėtų būti priskiriama prie ES valstybių narių, gaunančių naudą dėl laisvo piliečių judėjimo, ypač žvelgiant į perspektyvą, nes ekonominė emigracija greitina Lietuvos visuomenės senėjimą, o tai savo ruožtu mažina darbo jėgos išteklius, silpnina valstybės konkurencingumą ir didina socialinės apsaugos išlaidas.

Nepakankamas gynybos srities finansavimas

2015 metais buvo toliau sėkmingai įgyvendinamas 2014 m. kovo 29 d pasirašytas Lietuvos politinių partijų susitarimas dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių, kuriuo įsipareigota kasmet nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, kad 2020 metais jos pasiektų 2 procentus šalies BVP. Gynybos biudžetas 2015 metais padidintas 32 procentais.

Sparčiausiai tarp visų NATO valstybių didėjantis Lietuvos gynybos biudžetas leido Lietuvai 2015 metais iš priešpaskutinės vietos pakilti į 17 vietą. Lietuva 2015 metais pasiekė gynybos išlaidų proporcijas pagal NATO standartus – išlaidos personalui neviršijo 50 procentų gynybos biudžeto, modernizacijai skirta ne mažiau kaip 20 procentų gynybos biudžeto lėšų.

Ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas

Lietuvos priklausomybė nuo elektros importo iš trečiųjų šalių, elektros sistemos dažnio ir rezervų reguliavimas iš Rusijos kol kas dar kelia iššūkius energetiniam saugumui. Kad Lietuva įvykdytų įsipareigojimus siekdama ES klimato ir kaitos paketo 2030 tikslų, reikia tam tikrų investicijų į energetikos sektorių, o tai įgauna finansinę išraišką elektros gamybos kainoje.

Nėra lygių konkuravimo sąlygų su trečiosiomis šalimis, ir tai veikia investicijų į elektros gamybą atsiperkamumą ir gaminamos elektros kainą, nes trečiosioms šalims nekeliami tokie pat griežti aplinkosaugos reikalavimai, neišspręstas trečiųjų šalių eksporto monopolijų klausimas, o tai joms sudaro sąlygas konkuruoti mažesniais kaštais. Taigi elektros importas iš trečiųjų šalių patrauklesnis už investicijas į vietinę gamybą, dėl to didėja Lietuvos pažeidžiamumas dėl išorės veiksnių, tai yra priklausomybės nuo importo.

Išoriniai apribojimai transporto ir logistikos paslaugų sektoriui. Transporto ir logistikos paslaugų sektoriui 2015 metais prireikė ieškoti alternatyvių rinkų po to, kai Rusija ir Baltarusija ėmė dar labiau griežtinti savo teisinę aplinką, reguliuojančią užsienio vežėjų veiklą, kuri sunkino Lietuvoje registruotų krovininių automobilių patekimą į šias šalis ir tranzitą per jas. Po to, kai Kinija pasirinko Lietuvą savo krovinių srautų paskirstymo centru Rytų Europoje, Lietuvai atsivėrė galimybės smarkiai padidinti krovinių srautus, jeigu bus imtasi infrastruktūros plėtros projektų, pritraukta potencialių investicijų, diversifikuoti bendradarbiavimo projektai, atskiras tarptautinė konkurencinė aplinka kaimyninėse šalyse.

Neigiami eksporto paklausos pokyčiai. Lietuva labai atvira užsienio prekybai, todėl neigiami eksporto paklausos pokyčiai veikia šalies ekonomikos raidą, privačiojo sektoriaus galimybes grąžinti skolą ir finansų sistemos stabilumą.

Viena didžiausių Lietuvos eksporto partnerių, Rusija, 2015 metais patyrė ekonominių sunkumų, mažiau, nei tikėtasi, augo pasaulio ekonomika. Tikėtina, kad dėl prastos išorinės ūkio aplinkos blogėtų ir Lietuvos privačiojo sektoriaus finansinė būklė, nors šalies įmonės jau prisitaikė prie pakitusios ekonominės aplinkos.

Šiaurės Europos šalių bankai – vis dar didžiausi bankų rinkos dalyviai Lietuvoje, todėl labai svarbios rizikos, kylančios iš patronuojančiųjų bankų veiklos. Šiaurės Europos šalyse didelės nekilnojamojo turto kainos ir jų privatus sektorius smarkiai įsiskolinęs, tai gali neigiamai veikti šių šalių finansų sistemos stabilumą ir atsiliepti Lietuvoje veikiantiems bankams, kurių ištekliais gali būti sprendžiamos patronuojančiųjų bankų problemos.

Šias rizikas mažina nebloga Šiaurės Europos šalių bankų finansinė būklė, mažėjantys Lietuvos bankų finansiniai įsipareigojimai patronuojantiesiems bankams, ES valstybėse narėse pastaraisiais metais sugriežtinti prudenciniai reikalavimai (pagal Kapitalo reikalavimų direktyvą ir reglamentą), sukurtas naujas bankų pertvarkymo režimas (pagal Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą), suderinti indėlininkų teises užtikrinantys ir pasitikėjimą finansų sistema didinantys indėlių draudimo reikalavimai (pagal Indėlių garantijų sistemų direktyvą).

Investicijos į didesnės rizikos finansinį ir nekilnojamąjį turtą. Vis dar mažos palūkanų normos didina investuotojų norą prisiimti riziką ir gali lemti kai kurių rūšių turto pervertinimą. Investicijų į nedidelės rizikos finansines priemones grąža ir toliau maža, todėl tiek profesionalūs investuotojai, tiek namų ūkiai labiau linkę investuoti į didesnės rizikos finansinį ar nekilnojamąjį turtą. Be to, neprofesionalūs rinkos dalyviai, imdami naujas paskolas, gali tinkamai neįvertinti palūkanų normų didėjimo rizikos. Kita vertus, mažėjanti bankų finansavimosi kaina, didėjantis paskolų portfelis ir sumažėjusios privačiojo sektoriaus skolos tvarkymo išlaidos mažina finansų sistemos jautrumą šioms rizikoms.

Mažėjanti grąža iš nedidelės rizikos finansinio turto laikymo. Dėl pastaraisiais metais didžiųjų pasaulio centrinių bankų vykdytos skatinamosios pinigų politikos grąža iš nedidelės rizikos finansinio turto laikymo mažėjo, todėl investuotojai, vaikydamiesi pelno, turėjo prisiimti daugiau rizikos, investuodami į ne tokias likvidžias finansines priemones. Kita vertus, griežtesnė JAV pinigų politika, nerimas dėl Kinijos ekonomikos būklės ir sumažėjusios žaliavų kainos rodo, kad staigaus rizikos priedų kilimo tikimybė pastaruoju metu padidėjusi.

Nusikaltimų virtualiojoje erdvėje keliama rizika. Dėl sparčios elektroninių paslaugų plėtros nusikaltimų virtualiojoje erdvėje keliama rizika vis svarbesnė ir Lietuvoje veikiantiems bankams. Finansų institucijos atsako už didelių finansinių išteklių srautų valdymą, todėl tampa patraukliu kibernetinių nusikaltėlių, siekiančių pasisavinti šiuos išteklius ar turėti finansinės naudos iš sutrikdyto paslaugų teikimo, taikiniu.

Jeigu jiems pavyktų pažeisti finansų įstaigų informacinių technologijų sistemų vientisumą ir perimti jų valdomą informaciją, šios įstaigos turėtų ne tik tiesiogiai su tuo susijusių nuostolių, bet ir prarastų reputaciją: klientai liautųsi jomis pasitikėti ir skubiai atsiimtų indėlius.

Kredito unijų sektorius vis dar jautrus rizikai, nors jų turimos vertybinių popierių pozicijos sumenko. Kai kuriose kredito unijose šios investicijos dar sudaro daugiau nei pusę viso jų turto, todėl galima teigti, kad investicijos į vertybinius popierius – tokių kredito unijų pagrindinė veikla. Tikėtina, kad geras vertybinių popierių pozicijas turintis kredito unijų sektorius, obligacijoms staiga nuvertėjus, turėtų nuostolių.

Daugumos savivaldos institucijų finansinė būklė per metus nepagerėjo. Finansai valdyti neefektyviai, o pateiktos finansinės ataskaitos – itin prastos kokybės. Jeigu savivaldos institucijų finansinė būklė imtų sparčiai blogėti, investuotojai gali pradėti Lietuvos viešojo sektoriaus skolą laikyti rizikingesne, o tai didintų Lietuvos skolinimosi sąnaudas. Nors savivaldos institucijų pradelsti mokėjimai šiek tiek sumažėjo, bendram finansinių įsipareigojimų, kuriuos sudaro skola ir mokėtinos sumos, lygiui mažėti neleido didėjusi skola.

Neproporcingas ne bankų teikiamų vartojimo kreditų augimas daro mažiau pajamų turinčius namų ūkius pažeidžiamesnius dėl neigiamų finansų ar ekonomikos sukrėtimų. Šiuo metu daugiau nei 90 dienų pradelsti ne bankų suteikti vartojimo kreditai sudaro beveik ketvirtadalį viso šių kreditų portfelio. Tokią didelę pradelstų vartojimo kreditų dalį gali lemti ir netinkamas rizikos įvertinimas.

Aktyvi ir atsakinga narystė NATO

Lietuva rėmė praktinių saugumo stiprinimo priemonių įgyvendinimą, aktyviai dalyvavo rengiant naujus Baltijos regiono gynybos planus. Siekiant užtikrinti patikimą kolektyvinę gynybą ir atgrasymą, pabrėžta, kad į Lietuvą reikėtų siųsti didesnes sąjungininkų pajėgas, išlaikyti sustiprintą NATO oro policijos misiją Lietuvoje, parengti atnaujintus ir galimus įgyvendinti Baltijos regiono gynybos planus, tobulinti NATO sprendimų priėmimo procedūras.

Priešraketinės gynybos srityje NATO susitarta dėl esminių dokumentų (susijusių su infrastruktūra, operaciniais pajėgumais, gynybos planavimo, politinių gairių ir kitų). Siekiant, kad atsakas į grėsmes būtų visapusiškas, kalbėta apie vieningos ir efektyvios strateginės komunikacijos poreikį, raginta stiprinti bendradarbiavimą informacinio, energetinio ir kibernetinio saugumo klausimais per NATO kompetencijų centrus Baltijos šalyse.

Lietuva aktyviai prisidėjo prie NATO transporto grupių veiklos, pristatydama savo transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus ir infrastruktūros galimybes sąjungininkams ir siekdama būti NATO operacijoms atlikti formuojamų logistikos grandinių dalimi.

Aktyvi ir atsakinga narystė ES

Lietuvos ES darbotvarkėje 2015 metais vyravo migracijos, kovos su terorizmu, energetikos klausimai, užtikrintas deramas dėmesys ES Rytų partnerystei – vienam iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Aktyviai dalyvauta formuojant ir įgyvendinant ES Rytų partnerystės politiką, siekta telkti ES paramą Ukrainai, Gruzijai ir Moldovai, skirtą reformoms vykdyti, kovoti su ekonominiais, socialiniais ir saugumo iššūkiais. Lietuva aktyviai prisidėjo prie ES politikos, skirtos Baltarusijai, peržiūros, siūlydama atsižvelgti į tai, kad paleisti į laisvę politiniai kaliniai, ir atšaukti ES ribojamąsias priemones Baltarusijos piliečiams ir įmonėms.

Nuosekliai dalyvauta formuojant ES politiką visais santykių su Rusija klausimais. Rusijos agresijos Ukrainoje sąlygomis siekta išsaugoti ir pratęsti sankcijas šiai valstybei.

Rengiant ES globalios užsienio ir saugumo politikos strategijos projektą, Lietuva aktyviai dalyvavo konsultacijų procese. Siekta, kad šioje politikoje būtų numatytos galimos bendradarbiavimo / integracijos perspektyvos Rytų partnerėms, nustatyta, kad išorės sienų geresnė apsauga, ES ir NATO, ES ir JAV bendradarbiavimas – prioritetinės kryptys.

Kovos su terorizmu klausimu Lietuva nuosekliai rėmė kuo skubesnį efektyvios ES keleivio duomenų įrašo (PNR) direktyvos su veiksminga duomenų apsaugos garantija priėmimą.

Lietuva aktyviai dalyvavo formuojant ES vystomojo bendradarbiavimo politiką, toliau nuosekliai rėmė ES plėtros politiką. Prisidėdama prie ES Energetinės sąjungos kūrimo, Lietuva kėlė aktualius ir strategiškai svarbius klausimus – didesnio šalių tarpusavio solidarumo ištikus krizėms, bendros ES energetikos rinkos kūrimo, energijos tiekimo šaltinių diversifikavimo, būtinybės kalbėti vienu balsu su trečiosiomis šalimis.

Pavyko pasiekti, kad Lietuvos energetinio saugumo interesai atsispindėtų ES dokumentuose. 2015 metų kovą Europos išorės veiksmų tarnybos išvadose pažymėta Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentiniais Europos tinklais projekto svarba, siekiant didinti ES energetinį saugumą.

2015 metų lapkritį patvirtintoje Europos Komisijos pažangos kuriant ES Energetikos sąjungą ataskaitoje paminėta elektros jungčių „NordBalt“ ir „LitPolLink I“ svarba, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo vaidmuo, pirmąkart diversifikuojant Baltijos šalių dujų rinką, pasveikintas susitarimas dėl Lietuvos–Lenkijos dujų jungties (GIPL), dar kartą pažymėtas Baltijos valstybių susitarimas dėl susijungimo su kontinentinės Europos tinklais (KET).

Dvišalių ir daugiašalių santykių stiprinimas

Bendradarbiavimas su JAV. Toliau aktyviai bendradarbiauta su JAV, siekiant stiprinti transatlantinį ryšį ir skatinti JAV ir toliau prisidėti prie Lietuvos saugumo užtikrinimo. Įgyvendinant Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą, parengtas ir suderintas susitarimas su JAV, apibrėžiantis JAV pajėgų buvimą Lietuvoje. Šis dokumentas sudarė sąlygas JAV pajėgoms iš anksto dislokuoti ir laikyti Lietuvoje karinę techniką, ginkluotę ir įrangą, atlikti JAV finansuojamus Lietuvos kariuomenės infrastruktūros gerinimo darbus.

2015 metais nuosekliai siekta sprendimų dėl JAV gamtinių dujų eksporto liberalizavimo, tai leistų plačiau rinktis dujų tiekėjus, teigiamai veiktų dujų kainą, prisidėtų prie regioninės Baltijos šalių dujų rinkos kūrimo.

Su JAV administracija ir bendrovėmis toliau aktyviai bendradarbiauta siekiant naudotis kariniais ir komerciniais tikslais NATO ISAF tranzitui į Afganistaną ir iš jo skirtu iki 2014 metų pabaigos sėkmingai veikusiu „Šiaurinio kelio“ maršrutu, einančiu per Klaipėdos jūrų uostą.

Per 2015–2016 metus suplanuota 13 mln. JAV dolerių JAV investicijų į Lietuvos karinę infrastruktūrą, taip pat už 33 mln. JAV dolerių bus įsigyta žvalgybos ir ryšio įrangos.

Bendradarbiavimas su Šiaurės ir Baltijos šalimis. Glaudus Baltijos šalių regioninis bendradarbiavimas tradiciškai plėtotas per Baltijos Ministrų Tarybą ir Baltijos Asamblėją. Lietuva, 2015 metais pirmininkavusi šioms tarpvyriausybinio ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo institucijoms, daug dėmesio skyrė regiono saugumo užtikrinimo priemonių ir NATO Parengties veiksmų plano įgyvendinimui kartu su Estija ir Latvija, kitais NATO sąjungininkais.

Siekiama stiprinti Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimą tokiose srityse kaip hibridinės grėsmės, kibernetinis saugumas, bendros pratybos ir operacijos, ginkluotės modernizavimas ir įsigijimas, dalyvavimas Šiaurės ir Baltijos paramos programoje ir kitose.

Šiaurės šalys priėmė sprendimą įtraukti Baltijos valstybes į diegiamą Šiaurės šalyse saugios tarpusavio komunikacijos sistemą. Tapus šios sistemos dalimi, bus įmanomi įslaptinti skubūs telefono pokalbiai, kitoks Šiaurės ir Baltijos šalių ministrų, kariuomenės ir kitų padalinių vadų komunikavimas, jeigu prireiktų. Bus paprasčiau keistis informacija su ne NATO šalimis – Švedija ir Suomija.

Lietuvai, siekiančiai integruotis į ES transporto tinklus, ypač svarbūs bendri Baltijos šalių projektai „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“. Itin daug pastangų dėta tam, kad ES paramos ir nacionalinio finansavimo lėšomis toliau būtų plėtojama transporto sistema – sparčiau įgyvendinami šie projektai, taip pat modernizuotas Klaipėdos jūrų uostas.

Bendradarbiavimas su Lenkija. Karinis bendradarbiavimas su Lenkija – viena iš svarbiausių mūsų valstybės gynybos stiprinimo sričių. Bendradarbiauta priešlėktuvinės gynybos srityje, pradėtos Baltijos šalių ir Lenkijos konsultacijos dėl vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos kūrimo.

Lietuvos kariuomenė ir 2015 metais įsigijo iš Lenkijos trumpojo nuotolio priešlėktuvinės sistemos „Grom“ komponentų. Baltijos šalių oro policijos misijoje Lenkija su savo naikintuvais dalyvavo jau 6-ąjį kartą.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos kartu su Lenkijos laivais dalyvavo bendrose paieškos ir gelbėjimo ir teršalų jūroje likvidavimo pratybose. Toliau bendradarbiavo Lietuvos ir Lenkijos sausumos pajėgos.

Tiek su ankstesnės, tiek su išrinktos naujos Lenkijos valdžios politikais ir pareigūnais tartasi dėl galimybių kartu stiprinti saugumą regione, plėtoti bendrus energetikos ir transporto projektus, intensyvinti verslo ryšius, padėti Rytų partnerėms artėti prie ES ir NATO.

Pasiektas finansavimo susitarimas dėl Lietuvos–Lenkijos dujų jungties.

Bendradarbiavimas su Vokietija. Vokietija – viena svarbiausių Lietuvos partnerių ES ir NATO. Ji jau 8 kartus dalyvavo NATO oro policijos misijoje Baltijos valstybėse, o jos rotacinės pajėgos ir karinė technika – pratybose Lietuvoje. Vokietija paskutiniuoju metu svariai prisideda prie Lietuvos gynybinio pajėgumo didinimo. 2015 metais palaikyti aktyvūs ryšiai daugelyje su saugumu susijusių sričių, reguliariai keistasi įvairaus lygio vizitais. Vokietija aktyviai dalyvauja įgyvendinat NATO Parengties veiksmų planą.

Bendradarbiavimas su Ukraina, Moldova, Gruzija. Šioms trims šalims 2015 metais teikta dvišalė ir konsoliduota tarptautinė parama su ES pasirašytiems asociacijos susitarimams ir iš jų kylančioms reformoms įgyvendinti. Sėkmingas asociacijos susitarimų įgyvendinimas – ir toliau kone didžiausias artimiausių metų iššūkis. Jį įveikti bus galima tik tada, jeigu asocijuotų Rytų partnerystės valstybių vyriausybės turės politinio ryžto imtis būtinų reformų, o šių valstybių gyventojai jas rems. Į šį procesą aktyviau turėtų įsitraukti ES institucijos ir ES valstybės narės – per finansinę, ekspertinę, techninę paramą ir kitas priemones.

Lietuvos ambasada Ukrainoje 2015 metais pradėjo vykdyti NATO kontaktinės ambasados funkcijas.

Bendradarbiaujant su Ukraina ir Moldova siekta įtvirtinti jų pasirinktą europinę kryptį: surengti dvišalių eurointegracijos komisijų posėdžiai Lietuvoje, Lietuvos ir Ukrainos politikos direktorių konsultacijos Kijeve ir Vilniuje, organizuotas Ukrainos viceministrų, kuruojančių eurointegracijos klausimus, vizitas į Lietuvą.

Lietuvos valstybės institucijos Ukrainai 2015 metais skyrė apie 1,64 mln. eurų paramos, o 2014–2015 metais – 2,64 mln. eurų.

Lietuva JAV Gynybos departamento kvietimu prisijungė prie jungtinės Ukrainos ir JAV komisijos, kurios tikslas – stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina saugumo ir gynybos srityje. Sutartį dėl LITPOLUKRBRIG brigados ratifikavo Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamentai, pasirašytas techninis susitarimas dėl brigados veikimo principų. Pradėtas formuoti brigados štabas, susitarta surengti bendras štabo pratybas.

2015 metais pasirašyta atnaujinta Chartija dėl europinės ir euroatlantinės integracijos, kurioje atspindimi Gruzijos euroatlantinės ir europinės integracijos laimėjimai: Lietuva, atsižvelgdama į Gruzijos pažangą, įsipareigojo teikti jai paramą bevizio režimo klausimu. Lietuva rems Gruziją ir išsamaus priemonių paketo, suteikto Gruzijai NATO viršūnių susitikime Velse, klausimais. Europos Komisija 2015 metais paskelbė galutines Ukrainos ir Gruzijos pažangos atveriant kelią faktiniam ES vizų režimo panaikinimui jau 2016 metais ataskaitas.

Kadangi Rusija kai kurioms šalims taiko transporto sritį ribojančias priemones, itin svarbu rasti alternatyvių maršrutų. Todėl didėja konteinerinio traukinio „Vikingas“, kuriuo, be Lietuvos, naudojasi Baltarusijos, Ukrainos, Bulgarijos, Moldovos, Gruzijos ir Turkijos geležinkelių bendrovės, domisi Rumunijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Skandinavijos šalių įmonės, svarba. Šiam projektui 2015 metais skirta daugiau dėmesio.

Santykiai su Rusija ir Baltarusija. Lietuvos dvišalių santykių su Rusija pobūdį 2015 metais daugiausia lėmė jos agresijos prieš Ukrainą sukeltos santykių su Vakarais įtampos ir grėsmės tarptautiniam saugumui bei stabilumui.

Lietuva lieka atvira geriems ir abipuse pagarba grįstiems kaimyniniams santykiams su Rusija ir siekia abiem pusėms naudingo bendradarbiavimo daugelyje sričių, kuris įmanomas tik tada, kai Rusija nutrauks agresiją prieš kaimynines valstybes ir laikysis tarptautinės teisės normų ir principų.

Šiuo metu Rusijos energetinės politikos tikslas – kliudyti Lietuvai visavertiškai integruotis į ES ir jos Energetinę sąjungą. Tam naudojami energetikos ištekliai (dujos, nafta, elektros energija), tiekimo keliai (naujų dujotiekių statyba) ir branduolinės energetikos projektai.

Rusijos karo laivynas per pratybas Baltijos jūroje ir Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje trukdė tiesti Lietuvos ir Švedijos elektros tiltą „NordBalt“, trikdė laivybą į Klaipėdos jūrų uostą. Dėl tokių veiksmų Rusijai pareikštas Lietuvos ir bendras Lietuvos ir Švedijos protestas. Šie įvykiai parodė, kaip svarbu stiprinti ypač didelės svarbos infrastruktūros apsaugą ir tobulinti tarptautinį reglamentavimą išskirtinių ekonominių zonų klausimais.

Nepaisydama Lietuvos pastangų ir abipusiškai naudingų interesų, Rusija toliau vykdė krovinių srautų perorientavimo iš Baltijos šalių uostų į savo šiaurinius uostus politiką, griežtino federalinius įstatymus ir kitą teisinę bazę, reguliuojančią užsienio vežėjų veiklą, inicijavo federalinių kelių mokesčio įvedimą kelių transporto priemonėms (pažeisdama dvišalę 1992 metų Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl bendradarbiavimo principų ir tarpusavio santykių sąlygų transporto srityje). Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, 2015 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl kelių naudotojo mokesčio įvedimo nuo 2015 m. gruodžio 21 d. per Lietuvos teritoriją krovinius vežantiems Rusijos vežėjams.

Su Baltarusija 2015 metais bendradarbiauta transporto, prekybos, kultūros, teisinės pagalbos srityse, palaikyti politiniai ryšiai, teikta vystomoji pagalba Baltarusijos pilietinei visuomenei, remta Europos humanitarinio universiteto veikla Vilniuje. Lietuva aktyviai prisidėjo prie ES politikos, skirtos Baltarusijai, peržiūros – atsižvelgdama į Baltarusijos sprendimą paleisti politinius kalinius, ES panaikino sankcijas Baltarusijai iki 2016 m. vasario 29 dienos.

Visais formatais Lietuva kėlė klausimus dėl Baltarusijos Astravo atominės elektrinės, Lietuvos vežėjų sunkumų Baltarusijoje, Susitarimo dėl vietinio eismo per sieną įgyvendinimo, pagalbos sulaikytiems Lietuvos piliečiams suteikimo ir kitų aktualių problemų. Baltarusijoje Lietuvos vežėjai susidūrė su problemomis ir dėl to, kad jos institucijos skirtingai interpretuoja šalies įsipareigojimus dėl vidaus pervežimo traktavimo pagal tarptautinius ir dvišalius susitarimus. Tai sunkino Lietuvos ekonominį bendradarbiavimą tiek su Rusija, tiek su Baltarusija.

Lietuva toliau stiprino ryšius ir bendradarbiavimą su Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, kitų kaimyninių šalių pilietinės visuomenės atstovais.

Veikla tarptautinėse organizacijose

Lietuva 2015 metais daugiašaliais Jungtinių Tautų (toliau – JT), ESBO, Europos Tarybos formatais aktyviai prisidėjo prie tarptautinės bendruomenės pastangų stiprinti taiką, demokratiją ir saugumą, užtikrinti žmogaus teises. Toliau intensyviai dirbta Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje (toliau – JTST).

Tarptautinių organizacijų (ES, JT, Tarptautinės atominės energetikos agentūros (toliau – TATENA), ESBO) lygiu Lietuva aktyviai kėlė branduolinės saugos kaimynystėje problemas, taip pat vandens saugumo klausimą, kuris aktualus šalims, naudojančioms visoms joms priklausančius ir sieną peržengiančius vandens išteklius įvairiems projektams (taip pat ir energetikos, pirmiausia – branduolinės energetikos) projektams įgyvendinti.

Lietuva nuo 2008 metų įvairiose tarptautinėse organizacijose ir įvairiais formatais nuolat kelia paskandinto cheminio ginklo grėsmės (pirmiausia – Baltijos jūroje) klausimą.

Jungtinės Tautos (JT). Lietuva, kaip nenuolatinė JTST narė, 2014–2015 metais galėjo dalyvauti sprendžiant esminius taikos ir saugumo pasaulyje klausimus.

Lietuva 2015 metų gegužę antrą kartą pirmininkavo JTST. Lietuvos prioritetiniai klausimai JTST buvo: Ukrainos klausimo JTST darbotvarkėje išlaikymas, migracija, žmogaus teisių užtikrinimas ir tarptautinės teisės įsipareigojimų vykdymas, mažieji ir šaulių ginklai, civilių ir ypač žurnalistų apsauga per konfliktus, kova su terorizmu, efektyvus sankcijų Jemene ir CAR įgyvendinimas.

Lietuva antrus metus pirmininkavo Kovos su terorizmu komitetui ir Jemeno 2140 ir Centrinės Afrikos Respublikos 2127 sankcijų komitetams. Nuosekliai diegti nauji komitetų darbo metodai, siekta, kad komitetų darbas būtų skaidresnis, atviresnis, JTST pagalbiniai komitetai ir darbo grupės veiktų efektyviau, būtų glaudžiau bendradarbiaujama su sankcionuota šalimi, tos šalies kaimyninėmis, regiono valstybėmis, regioninėmis organizacijomis. Lietuva ragino atkreipti daugiau dėmesio į paramos teikimą valstybėms, jų gebėjimų sankcijų įgyvendinimo klausimais stiprinimą.

Lietuva 2015–2019 metų laikotarpiui išrinkta į UNESCO Vykdomąją Tarybą, kur pasirengusi toliau aktyviai dirbti žmogaus teisių apsaugos okupuotose Ukrainos teritorijose, žurnalistų apsaugos ir kitais prioritetiniais klausimais.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO). Toliau aktyviai veikdama ESBO, Lietuva atkakliai siekė, kad ESBO politinėje darbotvarkėje būtų išlaikytas Krymo okupacijos klausimas. Nuosekliai keltas klausimas dėl žmogaus teisių pažeidimų Krymo pusiasalyje, raginta kurti tarptautinį žmogaus teisių padėties stebėjimo mechanizmą. Lietuva nuosekliai rėmė būtinybę toliau dirbti „įšaldytų“ konfliktų klausimu ir aktyvinti įstrigusius derybų procesus. Bendromis Lietuvos ir kitų regiono valstybių pastangomis į ESBO politinę darbotvarkę įtraukta kovos su valstybine propaganda tema, kuriai dėmesį skirti numato ir Vokietija, 2016 metais pirmininkaujanti ESBO.

Lietuvos ekspertai 2015 metais dalyvavo ESBO rinkimų stebėjimo misijose Baltarusijoje (prezidento rinkimai) ir Ukrainoje (vietos rinkimai). Sėkmingai dirbo Lietuvos diplomatas, nuo 2014 metų einantis ESBO projektų koordinatoriaus Ukrainoje pareigas.

ESBO formatu 2015 metais daug dėmesio skirta vandens saugumo klausimams, ypač vandens naudojimo stambiuose infrastruktūros objektuose, pavyzdžiui, atominėms elektrinėms aušinti, kai galimas tarpvalstybinis sienas peržengiantis tokio naudojimo poveikis.

Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA). TATENA ir jos vadovai 2015 metais toliau skyrė nemažai dėmesio Lietuvos kaimynystėje statomų atominių elektrinių saugos ir atsparumo testų pagal ES metodologiją taikymo klausimams.

Atkreiptas tarptautinės bendruomenės dėmesys į branduolinės saugos, radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro tvarkymo problemas įgyvendinant Lietuvos kaimynystėje atominių elektrinių statybos projektus. Lietuvos iniciatyva priimtos Jungtinės konvencijos šalių rekomendacijos, kaip tvarkyti panaudotą Baltarusijos ir Rusijos atominėse elektrinėse branduolinį kurą. Lietuva ir toliau ragino Baltarusiją ir Rusiją aktyviau bendradarbiauti su TATENA ir artimiausiu metu pasikviesti TATENA misiją, kuri įvertintų, ar tinkamai pasirinktos aikštelės, skirtos atominėms elektrinėms statyti, ar jos atsparios išorės veiksniams.

Aktyvus dalyvavimas stiprinant tarptautinį saugumą ir stabilumą

Lietuva aktyviai prisidėjo prie ES Bendrosios saugumo ir gynybos politikos (BSGP) priemonių įgyvendinimo – dalyvavo tarptautinėse misijose: ES Policijos misijoje Afganistane, ES Monitoringo misijoje Gruzijoje, ES Teisės viršenybės misijoje Kosove, ES BSGP mokymų misijoje Malyje, taip pat prie ES karinės operacijos Viduržemio jūroje, kurios tikslas – kova su nelegaliu žmonių gabenimu, dalyvavo Indijos vandenyne vykstančioje ES operacijoje ATALANTA, skirtoje kovai su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje.

2015 metais sustiprintos ES BSGP misijos Ukrainoje ir Gruzijoje, o jų vadovais paskirti Lietuvos atstovai. Šešiolika Lietuvos atstovų dalyvavo 4 civilinėse ES misijose: ES Patariamojoje misijoje Ukrainoje, ES Stebėsenos misijoje Gruzijoje. Remdama Rytų partnerystės šalių bendradarbiavimą su ES bendros gynybos ir saugumo klausimais, Lietuva padeda Ukrainai, Moldovai, Gruzijai pasirengti dalyvauti BSGP misijose.

Lietuva siuntė pareigūnus į JT misijas Liberijoje ir Kipre, taip išlaikydama savo indėlį į taikos palaikymą.

Nacionalinė kovos su korupcija programa

Programa baigta įgyvendinti 2015 metais. Jos rezultatams įvertinti nustatyti 37 kriterijai, daugiau kaip 70 procentų tikslų pavyko pasiekti.

Šios programos įgyvendinimo priemonių plane nustatyta 111 priemonių, iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgyvendintos 96 priemonės, iš dalies įgyvendinta – 13 priemonių, neįgyvendintos – 2 priemonės.

2015 metais parengta ir Seimo patvirtinta Lietuvos Respublikos nacionalinė kovos su korupcija 2015–2025 metų programa. Jos paskirtis – užtikrinti Lietuvoje ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą. Programa siekiama mažinti korupcijos sąlygų ir rizikų ir jas šalinti, taip pat valdyti korupcijos rizikas ir nustatyti atsakomybę už korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus.

Programos strateginis tikslas – mažinti korupcijos mastą, didinti viešojo ir privataus sektorių atvirumą ir skaidrumą, pasiekti, kad Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas būtų ne mažesnis negu 70 balų (2014 metais – 58 balai). Programos įgyvendinimą organizuoja ir kontroliuoja Vyriausybė, dalyvaujant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai.

Siekiant veiksmingai įgyvendinti minėtą programą, patvirtintas Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos įgyvendinimo 2015–2019 metų tarpinstitucinis veiklos planas. Daugumą minėto plano priemonių ir jų veiklų numatoma įgyvendinti 2016–2018 metais. Į numatytų plane priemonių įgyvendinimą ketinama investuoti per 20 mln. eurų. Didžioji dalis priemonių būtų finansuojama 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Užtikrinus pakankamą programos plano finansavimą, sudarytos visos sąlygos sėkmingai ir rezultatyviai jį įgyvendinti.

Žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų stiprinimas

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2015 metais toliau plėtojo žvalgybos ir kontržvalgybos informacijos rinkimo ir analizės pajėgumus – daug dėmesio skirta turimos specializuotosios įrangos ir sistemų palaikymui ir modernizavimui, naujos specializuotosios įrangos įsigijimui, taip pat specializuotiesiems personalo mokymams ir kvalifikacijos tobulinimui.

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamente 2015 metais įsteigtas Situacijų centras – 7 dienas per savaitę 24 valandas per parą dirbantis padalinys, priimantis iš kitų valstybės institucijų šiam departamentui skirtus skubius pranešimus ar informaciją apie grėsmę keliančius įvykius, pertvarkyta ir optimizuota institucijos struktūra.

Viešojo saugumo palaikymas ir stiprinimas

Siekdami stiprinti regiono partnerių bendradarbiavimą, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos policijos tarnybų vadovai pasirašė policijos regioninio bendradarbiavimo gaires ir jų įgyvendinimo 2015–2017 metų veiksmų planą. Šiuose dokumentuose numatyta daug bendrų priemonių ateinantiems metams – įsteigti bendrą greitojo reagavimo grupę, sistemingai rengti policijos vadovų susitikimus, įkurti ekspertų tinklus, skirtus keistis patirtimi ir žiniomis, organizuoti teritorinių policijos įstaigų partnerystes ir asociacijas, bendradarbiauti inovacijų ir bendros policijos kultūros formavimo srityje.

Atliktas nacionalinis rizikos vertinimas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo požiūriu, teisėsaugos, priežiūros (reguliavimo), finansų ir ne finansų sektoriuose nustatyta daugiau nei 80 rizikų, veikiančių ar galinčių veikti Lietuvos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos sistemą, ir ištirtas galimas jų poveikis nacionaliniam saugumui. Atsižvelgiant į vertinimo rezultatus, bus imamasi veiksmų minėtoms rizikoms mažinti ir šalinti.

Ekonominio ir finansinio saugumo užtikrinimas

Šalies makroekonominis stabilumas – gyvenimo lygio kilimo garantas, todėl Lietuvoje vykdoma apdairi biudžeto politika, užtikrinama griežta viešųjų finansų sistemos kontrolė. Lietuva sėkmingai vykdo fiskalinę politiką, suderintą su ES formuojamomis valdžios sektoriaus finansų valdymo srities gairėmis ir taisyklėmis.

Suplanuoti 2016 metų rodikliai atitinka nacionaliniuose ir ES teisės aktuose nustatytas fiskalinės sistemos taisykles. Kartu bus toliau tobulinama biudžeto rengimo ir vykdymo sistema. Tai leis stiprinti Lietuvos gebėjimus vykdyti atsakingą finansų politiką, siekiant užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir stabilius viešuosius finansus, apsisaugoti nuo skolos krizės.

2015 metais vertintas investicijų į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius ūkio sektorius, įmones ir įrenginius galimas poveikis ir grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, jų kontrolės stiprinimas. Netrukdant pritraukti ekonomiškai naudingų užsienio investicijų, kontroliuota ir užtikrinta, kad strategiškai svarbios Lietuvos nacionaliniam saugumui įmonės ir įrenginiai nebūtų perimti kapitalo, turinčio priešingus Lietuvos nacionaliniam saugumui tikslus.

Nuolat rūpintasi Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų sektoriaus plėtra, stengtasi pritraukti krovinių, naudojant tranzito per Lietuvą sistemą, ginti šio sektoriaus interesus, ypač nuo neteisėtai įvestų kitų šalių diskriminacinių priemonių.

Energetinio saugumo užtikrinimas

2015 metais pasiekta svarbių rezultatų, užtikrinančių šalies energetinį saugumą ir energijos išteklių importo diversifikavimą. Metų pabaigoje panaikintas Lietuvos (ir Baltijos šalių), kaip energetinės salos ES, statusas ir smarkiai pažengta integracijos į ES dujų rinką srityje.

Išplėtus dujotiekį Klaipėda–Kuršėnai, padidėjo Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalo regioninė svarba. Pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimas ir veiksmų planas dėl Lietuvos–Lenkijos dujotiekio (GIPL) finansavimo schemos. Pagal šį projektą Lietuvos (ir Baltijos šalių) dujotiekiai 2019 metais būtų sujungti su Europos dujotiekių sistema, pralaužta Baltijos šalių izoliacija dujų sektoriuje, Baltijos šalių dujų rinka visiškai integruota į ES vidaus rinką, padidintas dujų tiekimo saugumas Lietuvai ir regionui. Atsirastų galimybė tiekti reversu dujas Ukrainai, taigi ir plačiau naudoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą.

2015 metų gruodį baigtos tiesti elektros jungtys: su Švedija – „NordBalt“, su Lenkija – „LitPolLink“, iš esmės sustiprino Lietuvos energetinį saugumą, sujungė jos elektros rinką su Vakarų Europos ir Skandinavijos elektros rinkomis, diversifikavo elektros energijos tiekimą, užtikrino konkurencingesnes elektros kainas.

2014–2015 metais pasiekti principiniai susitarimai dėl elektros sistemos sinchroninio sujungimo su kontinentinės Europos tinklais iki 2025 metų turi būti pagrįsti konkrečiais susitarimais dėl tam būtinų projektų.

2015 metais pasirašytas Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos, Vokietijos ir Europos Komisijos supratimo memorandumas dėl sustiprinto Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP). Atnaujintas planas išplėtė regioninio bendradarbiavimo sritis – be iki šiol buvusių elektros energijos ir dujų infrastruktūros klausimų, įtraukti dujų ir elektros energijos rinkų kūrimo Baltijos valstybėse ir integracijos į ES rinkas klausimai.

Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) stiprinimas

Kibernetinio saugumo ir telekomunikacijų tarnyba prie Krašto apsaugos ministerijos 2015 metais pradėjo vykdyti Nacionalinio kibernetinio saugumo centro funkcijas. Daugiausia dėmesio skirta reikiamų planavimo ir techninių dokumentų rengimui ir šio centro personalo komplektavimui.

2015 metais patvirtintas Valstybės gynybos institucijų ypatingos svarbos informacinės infrastruktūros objektų ir informacinių išteklių kibernetinės gynybos planas ir Techninių kibernetinio saugumo priemonių diegimo ir valdymo valstybės informaciniuose ištekliuose ir ypatingos svarbos informacinėje infrastruktūroje tvarkos aprašas. Vyriausybės nutarimu sudaryta Kibernetinio saugumo taryba, patvirtintas jos darbo reglamentas ir personalinė sudėtis.

Socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos užtikrinimas

BVP augimas ir vykdoma socialinės apsaugos politika leido didinti socialinės apsaugos išlaidas. Šias išlaidos vienam gyventojui per Lietuvos narystės ES laikotarpį išaugo beveik du kartus (191 procentu). Socialinės apsaugos išlaidos senosiose ES valstybėse narėse didėjo skirtingai – nuo 109 iki 129 procentų.

Socialinį saugumą 2015 metais didino mažėjantis nedarbo (ypač ilgalaikio) lygis. Minimalųjį darbo užmokestį padidinus 7 procentais, jo dydis nutolo nuo skurdo rizikos ribos (241 euras) ir valstybės remiamų pajamų dydžio (102 eurai), kurio pagrindu skaičiuojama piniginė socialinė parama, tai sumažino skurdo rizikos spąstus ir skatino socialinės paramos gavėjus įsiliesti į darbo rinką.