Lietuvos kelių tinklas dėl objektyvių priežasčių dar nepasiekė Vakarų Europos šalių lygio, tačiau vietoje nestovima. Pasinaudojant ES parama,  aktyviai siekiama, kad būtų kuo efektyviau mažinami skirtumai tarp Vakarų ir Rytų Europos automobilių kelių, ypač skirtų tranzitiniam transportui.

Susisiekimo ministras Rimantas SINKEVIČIUS atsako į „Verslo ir politikos“ klausimus.   

Gerbiamas ministre, visoje šalies transporto sistemoje kelių transportui tenka didelis vaidmuo – dauguma pervežimų Europos Sąjungoje vyksta automobilių keliais. Kokius išskirtumėte svarbiausius darbus, šiemet nuveiktus kelių sektoriaus srityje?

Atliktas ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų kelių sektoriaus projektams įgyvendinti, planavimo ir panaudojimo efektyvumo vertinimas patvirtina – kelių infrastruktūrai skiriamos investicijos ne tik atsiperka, bet ir sukuria papildomos socialinės bei ekonominės naudos.

Lietuvoje kelių transportu pervežama daugiau nei 48 proc. krovinių, per 98 proc. keleivių ir yra apie 3 300 vežėjų, užsiimančių tarptautiniais krovinių pervežimais bei turinčių daugiau nei 27 tūkst. krovininių transporto priemonių.

Krovininio transporto infrastruktūros ir tranzitinio transporto poreikiai auga, būtinas nuolatinis kelių tinklo rekonstravimas ir plėtra. Todėl neabejoju, kad ir ateityje bus aktualus reikalavimų Transeuropinio transporto tinklo (TENT-T) keliams užtikrinimas.

Jau galime džiaugtis ne vienu kelių transporto sektoriuje atliktu svarbiu darbu. Atidarytas Kairių miestelio aplinkkelis, pagerinęs eismo sąlygas ir saugą magistraliniame kelyje Panevėžys–Šiauliai. Pradėtas tiesti Palangos aplinkkelis – pirmasis transporto sektoriaus projektas, įgyvendinamas viešosios ir privačios partnerystės (VPP) principu.

Pasirašyta 25-erių metų sutartis, pagal kurią per dvejus metus bus nutiestas aplinkkelis ir 23 metus bus užtikrinta jo priežiūra ir remontas. Pasibaigus sutarties terminui, valstybės nuosavybėn bus atiduotas kokybiškas, visus normatyvinius reikalavimus atitinkantis kelias.

Pasienio kontrolės punktuose (PKP) diegiama nauja elektroninė eilių registravimo sistema, sudaranti galimybę vairuotojams nelaukti eilėse. Tokia sistema jau veikia Kybartų PKP, o iki metų pabaigos bus įdiegta ir Medininkų PKP. Vykstant į Kaliningrado sritį arba į Baltarusiją, pageidaujamą valstybės sienos kirtimo laiką bus galima iš anksto rezervuoti internetu.

Beje, noriu  pasidžiaugti, kad panaudojus ES struktūrinę paramą, šiais metais įgyvendinti du ekologiško viešojo transporto plėtros projektai. Vilniuje pradėjo važinėti 18-ka naujų ekologiškų autobusų, Klaipėdoje – 12-ka.

Laikotarpiu nuo 2007-ųjų iki šių metų pabaigos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų viešojo transporto parkuose iš viso bus 87 ekologiškos transporto priemonės.

  Esate ne kartą sakęs, kad eismo saugos užtikrinimas – vienas iš svarbiausių Susisiekimo ministerijos tikslų. Kas konkretaus nuveikta, kad eismo dalyviai būtų saugesni?

Birželį priimtas Saugaus eismo įstatymo pakeitimas, kuris turėtų pakeisti nedrausmingų vairuotojų elgesį. Pakeistame įstatyme numatyta griežtesnė transporto priemonių registracija, techninės apžiūros galiojimo panaikinimas kelyje, automobilių be techninės apžiūros arba be draudimo išregistravimas bei draudimas nepataisomai sugadintoms transporto priemonėms sugrįžti į viešąjį eismą. Be to, už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bus atimama teisė vairuoti automobilį net 10 metų.

Inžinerinėms eismo saugos priemonėms įgyvendinti šiemet skirta apie 18 mln. litų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų. Eismo saugos priemonės diegiamos įgyvendinant ir ES lėšomis finansuojamus projektus. Bevariklio transporto trasoms prie kelių įrengti 2013 m. bus skirta apie 6,8 mln. litų.

Panaudojant ES struktūrinę paramą, šiemet šalies keliuose įgyvendinamas trečias eismo saugos ir aplinkosaugos priemonių diegimo etapas. Iš viso numatoma rekonstruoti 19 pavojingų sankryžų ir nutiesti beveik 9 km pėsčiųjų ir dviračių takų. Atliekami darbai turėtų panaikinti „juodąsias dėmes“ 7 sankryžose.

Iš viso šiemet valstybinės reikšmės keliuose bus rekonstruotos 9 sankryžos, KPPP lėšomis bus nutiesta apie 10 km pėsčiųjų ir dviračių takų, apšviesta apie 5 km kelių, valstybinės reikšmės keliuose esančiose gyvenvietėse ir avaringose sankryžose įrengtas apšvietimas su saulės baterijomis (12 atramų), įrengta daugiau kaip 90 greičio mažinimo priemonių (iškiliųjų perėjų, iškreivinimų ir kt.), taip pat – apie 30 km metalinių apsauginių atitvarų.

Susisiekimo ministerijos iniciatyva Lietuvos kelių policijos tarnyboje buvo pasirašytas trišalis susitarimas dėl atšvaitų naudojimo skatinimo. Susitarimo tikslas – siekti, kad pėstieji keliuose tamsiuoju paros metu būtų kuo geriau matomi ir saugūs. Policijai buvo perduota 20 tūkst. atšvaitų. Juos pėstiesiems dalys kelių policijos pareigūnai.

Suprantama, kad nuoširdus ir nuoseklus darbas duoda ir gerų rezultatų, tarkim,  per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, žuvusiųjų keliuose sumažėjo 13 proc. „Juodųjų dėmių“ Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose sumažėjo iki 43. Tai ketvirtadaliu mažiau nei pernai ir apie 80 proc. mažiau nei prieš penkerius metus. Šioje srityje nuveikta nemažai, tačiau tai nereiškia, kad jau galime atsipūsti.

Vis daugiau turistų Lietuvą pasiekia laivais, keltais, lėktuvais. Ką darote, kad svečių iš svetur sulauktumėme dar daugiau? Kas nuveikta vidaus vandens laivybos, logistikos srityje?

Gera žinia yra ta, kad šiemet iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais galima pasiekti net 56 miestus: iš tarptautinio Vilniaus oro uosto galima skristi 34 kryptimis, iš tarptautinio Kauno oro uosto – 18 krypčių, iš tarptautinio Palangos oro uosto – 4 kryptimis.

Šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos tarptautiniai oro uostai aptarnavo 5,5 proc. daugiau keleivių nei pernai per tą patį laikotarpį.

Modernizuojamas Tarptautinis Vilniaus oro uostas: įrengta labai svarbių asmenų aptarnavimo salė, ypač reikšminga Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu.

Siekiant optimizuoti ir sumažinti Lietuvos tarptautinius oro uostus valdančių valstybės įmonių administracines išlaidas ir suformuoti efektyvų oro uostų valdymo modelį, leidžiantį darniai plėtoti tarptautinius Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus, bus reorganizuojamas „Kauno aerouostas“ ir Tarptautinis Palangos oro uostas, juos prijungiant prie reorganizavime dalyvaujančios valstybės įmonės  – Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Manau, kad tai leis užtikrinti viso oro uostų tinklo veiklos rentabilumą tiek trumpalaikėje, tiek ir ilgalaikėje perspektyvoje.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste baigtas ypač svarbus laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektas. Atlikti darbai sudarė sąlygas priimti didesnio ilgio ir pločio postpanamax tipo laivus bei leido padidinti didžiųjų laivų plaukimo ir manevravimo uoste saugumą. Tai taip pat padidino paties uosto konkurencingumą ir pralaidumą kaimyninių uostų atžvilgiu.

Per pirmąjį 2013 m. pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į uosto infrastruktūros plėtrą sudarė 233,6 mln. litų. Ši suma rekordinė – ji viršija ne tik praėjusių metų pusmečio, bet ir visų 2012 metų rodiklius.

Uosto akvatorijos dalis, reikalinga suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūrai statyti, pagilinta iki 16 metrų. Šiais metais Klaipėdos uoste baigiamas statyti keleivinių ir krovininių keltų terminalas. Atidarius šį terminalą iš Klaipėdos turėtų atsirasti daugiau keltų linijų į kaimynines valstybes.

Skatinant laivybą Lietuvos vidaus vandens keliais, pradedamas įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas „Naujos Marvelės krovininės prieplaukos Kaune statyba“.

Siekiant sujungti Lietuvos vidaus vandens kelius su Europos vidaus vandens kelių tinklu per Rusijos vidaus vandens kelius, planuojama pradėti eksploatuoti keturių kilometrų vidaus vandens kelią maršrutu Nida–Lietuvos–Rusijos valstybės siena.

Labai džiaugiamės, kad šiemet buvo pradėti statyti Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų intermodaliniai terminalai. Kauno viešasis logistikos centras europinės vėžės geležinkelio linija ties Palemonu bus sujungtas su „Rail Baltica“ transporto sistema. Viešieji logistikos centrai pagerins logistikos paslaugų kokybę, paskatins miestų infrastruktūros ir smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrą, sukurs naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regionuose.

Kalbėjosi Gintautas KNIUKŠTA

,,Verslas ir politika“, 2013 m. lapkritis/gruodis, Nr. 11/12 (48/49)