Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Skalūnų dujos – sėkmė ar pavojus Lietuvai?

Skalūnų dujos – sėkmė ar pavojus Lietuvai?

Raimundas Paliukas.
Raimundas Paliukas.

Raimundas PALIUKAS,

Inžinierius geologas,Lietuvos Respublikos Seimo narys

Skalūnų dujų gavyba JAV sukėlė energetinę revoliuciją – gamtinės dujos šalies rinkoje ženkliai atpigo, o iš gamtinių dujų importuotojos JAV gali tapti eksportuotoja.Tačiau naudojant naują hidraulinio ardymo technologiją išgaunat skalūnų dujas, iškilo nemažai aplinkosaugos problemų – galimas požeminio ir gruntinio vandens užteršimas, oro ir dirvožemio tarša, neigiamas poveikis kraštovaizdžiui.Kaip tai gali paliesti Lietuvą?

Žvalgybos darbai Europoje

 Europoje skalūnų dujų gavyba dar nevyksta, tačiau keliose šalyse jau vykdomi žvalgybos darbai, naudojant hidraulinio sluoksnio ardymo technologiją. Kai kur – Prancūzijoje, Bulgarijoje, Čekijoje – ši technologija uždrausta, Jungtinėje Karalystėje darbai buvo pristabdyti, dabar vėl leidžiami, kaip ir Rumunijoje, Švedijoje. Vokietijoje žvalgymo darbai vyksta, tačiau kai kuriose žemėse yra uždrausti. Platūs žvalgymo darbai atliekami kaimyninėje Lenkijoje.

Vakarų Lietuvoje apatinio siluro molio skalūnai (argilitai) slūgso 1,6–2,0 km gylyje. Prognozuojami išgaunami skalūnų dujų ištekliai – 30–100 mlrd. kub. m, kai kurie geologai mini mažesnius kiekius, o kiti mano, kad vietoj skalūnų dujų bus rasta skalūnų naftos. Kol neatlikta žvalgyba, visi šie skaičiai yra gryna teorija. Jei minimi 30–80 mlrd. kub. m dujų būtų patvirtinti žvalgybos, tokio kiekio gamtinių dujų Lietuvai pakaktų 10–30 metų, o tai iš dalies garantuotų nepriklausomybę nuo vienintelio gamtinių dujų tiekėjo.

Galimos grėsmės. Kaip to išvengti?

 Pagrindinės numanomos galimos grėsmės skalūnų dujų žvalgyboje ir gavyboje yra šios:

Seisminiai darbai: išvažinėjami pasėliai ir laukai, galimas poveikis melioracijos sistemoms vykdant sprogdinimus negiliuose gręžiniuose. Tačiau šie darbai Lietuvoje atliekami jau daugiau kaip 50 metų, nuostoliai žemių savininkams kompensuojami sudarant atitinkamas sutartis.

  • Manoma, kad gręžinių gręžimo darbai – oro tarša, triukšmas, vibracija – pakenks aplinkai, tačiau analogiški darbai naftos gręžiniuose vykdomi ir dabar, todėl didesnio pavojaus, tinkamai organizuojant ir kontroliuojant darbus, tai nesukelia.
  • Požeminių ir gruntinių vandenų galimas užteršimas vykdant gręžimo darbus. To galima išvengti kokybiškai įrengiant 3–4 apsaugines plieninių vamzdžių kolonas, jas užcementuojant – taip izoliuojami vandeningi horizontai. Dabar tai atliekama naftos gręžiniuose, ir užteršimo bei avarijų tikimybės iš esmės nėra.
  • Hidrauliniai sluoksnio ardymo darbai horizontaliose 100–300 m ilgio gręžinio atšakose, naudojant didelį slėgį, vandens, smėlio (5 proc.) ir cheminių medžiagų (0,5–1 proc.) mišinį. Kyla grėsmės dėl didelio vandens kiekio – iki 10 000 kub. m, kai kurių toksinių cheminių medžiagų naudojimo. Į paviršių kartu su dujomis grįžta apie 50 procentų vandens, kurį reikia laikyti specialiose talpose, spręsti, kaip jis bus valomas – vietoje ar kitur, dėl transportavimo, apsaugos nuo išsiliejimo ir galimo grunto, gruntinių ar paviršinių vandenų užteršimo. Šio tirpalo negalima grąžinti atgal į gilius požeminius vandeningus horizontus, pakartotinai galima naudoti tik tinkamai išvalius. Cheminės medžiagos yra didelė problema, tačiau jų deklaravimą ir naudojimą kontroliuoja Lietuvoje galiojantys ES reglamentai. Norint išvengti šio pavojaus labai svarbi yra darbų projektavimo ir vykdymo kontrolė bei nuolatinis aplinkos kokybės monitoringas.
  • Vykdant skalūnų dujų gavybą galima kraštovaizdžio tarša. Pavyzdžiui, kai JAV 1 kv. km tenka iki 1,6 gręžinio, atitinkamos ir jų aikštelės, privažiavimo keliai, vandens baseinai, dujotiekiai, elektros linijos ir panašiai. Tai reikėtų spręsti vykdant projektavimo darbus poveikio aplinkai vertinimo procese.

Ieškojimų kelias

 Buvusios Vyriausybės 2012 m. paskelbto konkurso dėl angliavandenilių žvalgybos ir gavybos Tauragės-Šilutės plote sąlygos nebuvo tinkamai parengtos. Tuo metu buvo remtasi 2006 m. atliktu poveikio aplinkai vertinimu, kuris nebuvo tinkamai pristatytas savivaldybėms ir vietos bendruomenėms, pažeidžiant Orhuso konvencijos reikalavimus, be to, 2006 m. nebuvo nė kalbų apie naujas skalūnų ardymo technologijas ir galimas grėsmes. Nepaisant Geologijos tarnybos vilčių, kad konkurse dalyvaus daugiau kaip 10 žinomų naftos ir dujų gavybos kompanijų, paraišką pateikė tik žinoma JAV kompanija „Chevron“, ir dabar situacija primena sovietinius rinkimus, kai iš vieno gero reikia išrinkti patį geriausią.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau 2012 m. gruodžio mėnesį pradėjo svarstyti skalūnų dujų problemas, įvyko du audringi posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir Tauragės savivaldybės, Žygaičių bendruomenės bei Žaliųjų atstovai. Išklausius visas nuomones, 2013 m. sausio 18 d. buvo priimtas komiteto sprendimas rekomenduoti Vyriausybei sustabdyti konkursą, gauti Mokslų akademijos išvadas, spręsti, kokius teisės aktus reikia keisti ar papildyti, atsižvelgti į Europos Parlamento lapkričio 21 d. rezoliucijas „Dėl skalūnų dujų gavybos poveikio aplinkai“ ir „Dėl skalūnų dujų pramoninių, energetinių ir kitų aspektų“. Panašus buvo ir 2013 m. kovo 20 d. bendras Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetų sprendimas „Dėl skalūnų dujų paieškos, žvalgybos ir gavybos“. 2013 m. kovo 21 d. Seimo Energetikos komisija pasiūlė panašų nutarimo projektą, kuris nereikalauja kategoriškai stabdyti skalūnų dujų žvalgybos.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto prašymu Lietuvos mokslų akademija 2013 m. kovo 19 d. pateikė išvadas dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Lietuvos mokslų akademijos komisijos išvadose nurodoma, kad skalūnų dujų žvalgyba Lietuvos žemės gelmėse galima, nes tai yra vienintelė priemonė, griežtai laikantis visų aplinkosaugos nuostatų, ištirti skalūnų dujų ar skalūnų naftos paplitimą, galimus išgaunamus dujų ar naftos išteklius, jų energetinę bei ekonominę vertę.

Šiose išvadose pabrėžiama, kad įvertinus žvalgybos rezultatus geologiniu, technologiniu, aplinkosaugos, ekonominiu požiūriu, būtina pateikti naudojimo projektą skalūnų dujų ar naftos gavybai, atlikus viso numatomo gavybos ploto ir laiko poveikio aplinkai vertinimą, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas galimas grėsmes. Reikia užtikrinti šalies interesus atitinkančias valstybės pajamas ir numatyti kompensavimo sąlygas dėl galimų negatyvių pasekmių aplinkai bei žmonių sveikatai.

Skalūnų dujų išteklių žvalgybai ir gavybai privalu tobulinti žemės gelmių naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos, savivaldybių veiklos bei kitus susijusius teisės aktus.

Pradėti skalūnų dujų žvalgybą – verta

 Iš anksčiau minėtų nutarimo projektų turėtų atsirasti kompromisinis variantas, leidžiantis nestabdyti konkurso ir leisti jo nugalėtojui atlikti, parengus ir suderinus darbų projektą, žvalgybą, išgręžiant du gręžinius ir atliekant juose hidraulinio skalūnų ardymo darbus, laikantis visų Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkosaugos reikalavimų, griežtai kontroliuojant Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijoms, dalyvaujant savivaldybių ir bendruomenių atstovams. Atlikus žvalgymo darbus, kurių vertė – 80 mln. Lt, turi būti iš naujo atliktas poveikio aplinkai vertinimas.

Tuo pačiu reikia keisti ir papildyti teisės aktus, numatytus minėtų nutarimų projektuose. Labai svarbu numatyti galimų nuostolių atlyginimo gyventojams ir savivaldybėms mechanizmą, griežtai laikantis Orhuso konvencijos nuostatų, apdrausti visų numatomų darbų riziką. Jei po žvalgybos paaiškės, kad yra realių skalūnų dujų ar naftos telkinių, teks spręsti apie ekonominę naudą valstybei, savivaldybėms ir bendruomenėms – t. y., aptarti žemių gelmių mokesčių pakeitimą ir jų perskirstymą tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų, galimo pelno pasidalijimą tarp valstybės ir kompanijos, būsimų dujų ar naftos pardavimo kainų formulių nustatymą ir panašiai.

Nemanau, kad būtų tikslinga stabdyti žvalgybos procesą. Įvedus minėtus saugiklius būtų naudinga kuo greičiau sužinoti, ką turime ar ko neturime savo gelmėse. Tada bus mažiau spekuliacijų skalūnų dujų klausimu, nesveiko optimizmo ar nepagrįstų baimių, perdėto politizavimo ir priešų paieškų.

Labai svarbus yra viešumas, nes matome, prie ko atvedė ankstesnės Vyriausybės taktika – nieko neaiškinti piliečiams, teikti tik dozuotą teigiamą informaciją, prieštaraujantiems ar abejojantiems klijuoti Lietuvos priešų etiketes.

Gerai, kad aplinkos ministras Valentinas Mazuronis apsilankė JAV Pensilvanijos valstijoje, skalūnų dujų gavybos rajone, tačiau manau, kad svarbiau yra organizuoti darbo grupę būsimų skalūnų dujų problemoms spręsti, Seimo ir Vyriausybės nariams būtina išsamiau susipažinti  su situacija Lenkijos Liublino regione, kur kompanija „Chevron“ yra laimėjusi licencijos konkursą ir leistiname plote atlieka skalūnų dujų žvalgybos darbus. Kuo daugiau mes žinosime ir matysime, tuo mažiau bus nepagrįstų baimių.

Lietuvos žemės gelmės priklauso valstybei, ir visi Lietuvos piliečiai turi teisę žinoti, kas jose yra ir kokios naudos iš žemės gelmių turtų gali turėti valstybė ir mes visi.

 

2 thoughts on “Skalūnų dujos – sėkmė ar pavojus Lietuvai?

  1. Sveiki. Dėkoju už išsamų straipsnį. Manyčiau, kad tokie straipsniai padės priimti teisingą sprendimą.

Komentuoti: Jadvyga Atšaukti atsakymą

Top