Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia > Susisiekimo ministerijoje – džiugios žinios iš Klaipėdos uosto ir Azerbaidžano

Susisiekimo ministerijoje – džiugios žinios iš Klaipėdos uosto ir Azerbaidžano

www. verslaspolitika.lt

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai minint jubiliejinius metus, Uosto direkcijos ir uosto veikla pristatoma keliaujančioje plakatų ekspozicijoje. Paroda „Uosto direkcijai 25. Vakar, šiandien, rytoj“ atidaryta Susisiekimo ministerijoje.

Uostas yra didžiulė varomoji jėga visai šalies ekonomikai. Parodos dalyviams buvo parodytas filmas apie uosto veiklą.
Uostas yra didžiulė varomoji jėga visai šalies ekonomikai. Gintauto Kniukštos nuotr.

Klaipėdos uosto ekonominę– socialinę reikšmę miestui, regionui, valstybei bei pačią parodą pristatė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

„Klaipėdos uostas yra labiausiai augantis Baltijos šalyse, o šiemet pagal krovinių apyvartą yra absoliutus lyderis tarp artimiausių kaimynų. Žvelgiant istoriškai, per 25 metus uosto krovinių apyvartos apimtys padvigubėjo ir pasiekė rekordines aukštumas – 38,5 mln. tonų per metus“, – sakė A. Vaitkus.

2016 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,2 proc. – krauta 23,15 mln. t, t. y. 933,3 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–liepos mėn.

Jis pabrėžė, jog už tai, kad investicijos yra įgyvendinamos laiku, esame dėkingi Susisiekimo ministerijai, uosto valdybai, kurie padeda priimant svarbius sprendimus, tvirtinant strateginius planus, kad laiku pavyksta įgyvendinti svarbius visai Lietuvai projektus.

Klaipėdos uostas tapo vienu pagrindinių ekonomikos varikliu, sukuriančiu apie 6 proc. šalies BVP. Uosto veikla pernai valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 684 mln. eurų.

2016 m. sausio–liepos mėn. Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 4,2 proc. – krauta 23,15 mln. t, t. y. 933,3 tūkst. t daugiau nei 2015 m. sausio–liepos mėn.

Pagal procentinį krovos pokytį (4,2 proc.) ir pagal krovos prieaugį tonomis (933,3 tūkst. t) Klaipėdos uostas – 3-as tarp Baltijos jūros rytinės pakrantės uostų.

Klaipėdos uoste kraunamų krovinių tipų pokyčiai:
• generaliniai kroviniai – krauta 7 214,6 tūkst. t, +11,3 proc. arba +734,8 tūkst. t;
• skystieji kroviniai – pilta 7 252,8 tūkst. t, +16,7 proc. arba +1 040,2 tūkst. t;

2016 m. sausio–liepos mėn. į Klaipėdos uostą įplaukė 3 978 laivai, t. y. 4,2 proc. arba 161 laivu daugiau nei 2015 m. sausio–liepos mėn. Keleivių apsilankė 191 999, t. y. 0,4 proc. arba 702 keleiviais daugiau.

2016 m. gegužės–liepos mėn. apsilankė 32 kruiziniai laivai (6,7 proc. arba 2 laivais daugiau), kuriais atvyko 34 529 keleiviai (1,9 proc. arba 639 keleiviais daugiau).

Klaipėdoje pirmą kartą apsilankė išskirtinis kruizinis laivas „National Geographic Orion“, siūlantis keliones į atokiausius planetos kampelius.
Klaipėdoje pirmą kartą apsilankė išskirtinis kruizinis laivas „National Geographic Orion“, siūlantis keliones į atokiausius planetos kampelius.

Klaipėdoje pirmą kartą apsilankė išskirtinis kruizinis laivas „National Geographic Orion“, siūlantis keliones į atokiausius planetos kampelius. Kruizu į Klaipėdą atplaukė 111 keleivių, kuriuos vienija pomėgis tyrinėti gamtą.
Šis laivas 2003 metais buvo pastatytas specialiai ekspedicinėms kelionėms.

Neretai didele jachta vadinamas 103 m ilgio kruizinis laivas, kurio korpusas atsparus ledui, yra pritaikytas plaukioti Arkties vandenimis. Apsupti prabangos gamtos mylėtojai juo gali pasiekti pačias atokiausias žmogaus nepaliestas vietas.

Didžiuliai langai ir apžvalgos aikštelės bei laivo manevringumas turistams leidžia iš arti išvysti gamtos grožį, neišlipant iš laivo. Laineryje yra 53 kajutės, talpinančios kiek daugiau nei 100 keleivių. Kruizinis laivas aprūpintas baidarėmis, nardymo priemonėmis, o sudėtinga vaizdo įranga leidžia išvysti paslaptingą povandeninį pasaulį.

Šiuo laivu priklausomai nuo metų laiko siūloma aplankyti laukinius Islandijos krantus, Farerų salas, Škotiją, Velsą, Norvegijos fiordus, leistis į kruizą po Skandinavijos bei kitas šalis.

Pirmą kartą į Klaipėdą atvykusiems turistams pasiūlytos dvi išskirtinės vietos – apsilankymas Kuršių nerijoje arba kelionė į Ventės ornitologinę stotį.

Klaipėdos uostas tapo vienu pagrindinių ekonomikos varikliu, sukuriančiu apie 6 proc. šalies BVP. Uosto veikla pernai valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 684 mln. eurų.
Klaipėdos uostas tapo vienu pagrindinių ekonomikos varikliu, sukuriančiu apie 6 proc. šalies BVP. Uosto veikla pernai valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 684 mln. eurų.

Parodoje eksponuojami plakatai iliustruoja per ketvirtį amžiaus nuveiktus darbus, plėtros mastą, uosto pokyčius ir ateities planus. Parodos lankytojai taip pat pakviesti į virtualią ekskursiją, kuri nukelia į laivų ir kranų gaudesio pripildytą uostą, leidžia pamatyti čia vykstančius darbus. Paroda dar keliaus į šalies bibliotekas, mokslo ir švietimo įstaigas.

Atsižvelgiant į regione kylančius saugumo iššūkius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia Klaipėdos uosto strateginę reikšmę bendradarbiaujant su NATO.

Atidarymo metu parodos dalyvius sveikino susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, pabrėždamas uosto svarbą transporto sektoriui ir visai šalies ekonomikai.

„Galime pasidžiaugti, kad uostas ir Uosto direkcija šiandien yra transporto srities flagmanas“, – kalbėjo A. Šliupas.

Beje, atsižvelgiant į regione kylančius saugumo iššūkius, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pabrėžia Klaipėdos uosto strateginę reikšmę bendradarbiaujant su NATO.

Klaipėdos uostas, įgijęs patirtį ir žinomumą 2011–2015 m. transportuojant NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operacijai Afganistane reikalingus nekarinius krovinius, neabejotinai išnaudos turimą infrastruktūrą kitais metais į Lietuvą dislokuojant NATO batalionui reikalingą karinę techniką ir ginkluotę.

Užsienio reikalų ministerija skiria ypatingą dėmesį Klaipėdos uosto pristatymui užsienyje ir naujų partnerių paieškai per Klaipėdos uostą plėtojant naujus krovinių tranzito koridorius. „Klaipėdos uostas – ne tik Lietuvos vartai į pasaulį, per uostą Lietuva atrandama“, – teigia ministras.

Šį mėnesį Susisiekimo ministerijoje vyko pirmasis Lietuvos ir Azerbaidžano ekspertų posėdis. Susitarta dėl dvišalės tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo automobilių keliais tvarkos.

Susisiekimo ministerijoje vyko pirmasis Lietuvos ir Azerbaidžano ekspertų posėdis. Susitarta dėl dvišalės tarptautinio keleivių ir krovinių vežimo automobilių keliais tvarkos.

Naujoji tvarka leis skatinti prekybą, prisidės prie gamybos apimties didėjimo, bendrojo vidaus produkto augimo, turės teigiamos įtakos verslui. Ūkio subjektai, dirbantys transporto, logistikos, turizmo sektoriuose, galės plėtoti savo veiklą naujoje rinkoje.

Lietuvos ir Azerbaidžano Vyriausybių susitarimo projektą parengė Susisiekimo ministerija. Šiuo dokumentu bus reglamentuotas keleivių ir krovinių tarptautinis vežimas kelių transporto priemonėmis tarp Lietuvos ir Azerbaidžano, tranzitu per abiejų valstybių teritorijas ir į/iš trečiųjų šalių.

Posėdyje ekspertai taip pat suderino ir abiems šalims nustatė leidimų vykdyti tarptautinius krovinių vežimus keliais kvotą 2017 m. Ši kvota padės užtikrinti Lietuvos vežėjams nenutrūkstamą krovinių vežimą į ir iš Azerbaidžano, taip pat – tarp Azerbaidžano ir trečiųjų šalių.

Parašykite komentarą

Top