2014 metais IV girininkų suvažiavimas sutapo su svarbiomis datomis: 585 metai praėjo, kai pirmą kartą Beringerio rašte paminėti kryžiuočių užimtose Lietuvos žemėse dirbę girininkai, ir 375 metai, kai Lietuvoje įkurtos pirmosios girininkijos. Generalinės miškų urėdijos 2014 metų duomenimis,  Lietuvoje yra 351 girininkija.

Po ketverių metų pertraukos surengtame Lietuvos miškininkų sąjungos LR girininkų bendrijos IV suvažiavime pasidžiaugta ne tik gražiais girininkų darbais, bet ir žmonėmis, aptartos problemos ir planai. Įdomu tai, kad šalies girininkų būryje sukiojasi ir dvylika   energingų moterų girininkių, nepabūgusių vyriško darbo sunkumų. Girininkų suvažiavimo šurmuliui nutilus, ,,Verslas ir politika“ žodį suteikė dviems šios kilnios profesijos atstovams.

Suvažiavime generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pasveikino susirinkusius girininkus ir kitus svečius, pasidžiaugė, kad girininkai vieningi ir visiems sunkų krizinį laikotarpį pasitiko kantriai, kad dabar jau pamažu galima grįžti į prieškrizinį laikotarpį ir atstatinėti darbuotojų atlyginimą į buvusį lygį, tik, kad mokesčiai vis dar „smaugia“. Nors mūsų miškų kokybė, kaip 2012 m. paskelbė Jeilio (JAV) universitetas, yra geriausia pasaulyje, miškų mokesčiai – didžiausi Europoje. Valstybinės urėdijos privalo sumokėti valstybei 42 proc. mokesčių nuo pajamų, gautų už parduotą medieną. Tai yra svarbiausia priežastis, dėl kurios miško darbuotojų atlyginimai didėja ne taip sparčiai.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis sveikindamas girininkus išreiškė viltį, kad ateityje jų darbas taps lengvesnis ir efektyvesnis, o biudžete atsiras daugiau lėšų miškams.

Kaip informavo Generalinė miškų urėdija, už nepriekaištingai ir profesionaliai atliekamą darbą bei nuoširdų rūpestį valstybiniais miškais, Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis įteikė padėkas VĮ Kaišiadorių miškų urėdijos Pravieniškių girininkijos girininkui Algiui Krivui, VĮ Panevėžio miškų urėdijos Raguvėlės girininkijos girininkui Arvydui Stakei, VĮ Jurbarko miškų urėdijos Kalvelių girininkijos girininkei Irenai Petrošienei ir VĮ Šiaulių miškų urėdijos Lukšių girininkijos girininkui Rimantui Barzinskiui.

Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentas, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. Edmundas Bartkevičius sveikindamas susirinkusiuosius pasidžiaugė stabilia situacija miškų sistemoje ir palinkėjo, kad daugiau nenutiktų tokių nelaimių kaip balandžio pabaigoje kilęs gaisras Kuršių nerijoje. LMS prezidentas įteikė padėką Girininkų bendrijos pirmininkui, VĮ Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijos girininkui Raimondui Juzikiui.

                 Jaučia stabilumą po kojomis

Raseinių miškų urėdijos Viduklės girininkijos girininkas Raimondas JUZIKIS, vėl išrinktas Lietuvos miškininkų sąjungos Lietuvos Respublikos girininkų bendrijos pirmininku, pabrėžė, kad ši bendrija, besirūpinanti girininkų gyvenimu,  sprendžianti ne tik girininkijų problemas, yra linkusi plėstis, o į girininkų nuomonę atidžiau turėtų būti įsiklausyta ir priimant tam tikrus teisės aktus.

Kas liudija, kad Jūsų žodžiais tariant, situacija miškų sistemoje yra stabili? Gal šiandien miškininkams nėra dėl ko nerimauti?

Lietuvos miškininkų sąjungos globojama Girininkų bendrija, atstovaujanti visiems Lietuvos girininkams, nuo 2000 metų veiklos atsikūrimo neprarado pasitikėjimo mandato.

Šiandien iš tiesų galiu tik pasidžiaugti, kad girininkai jaučia stabilumą po kojomis. Mūsų valstybinių miškų sistema veikia darbiniu režimu. Valstybinių miškų valdymo sistema funkcionuoja tinkamai, yra užtikrintas miškų ūkio subalansavimas, urėdijų ūkinė veikla ženkliai papildo šalies biudžetą, skeptikų nenaudai dirbama pelningai, ir tai liudija apie visos sistemos tvarumą.

Suteiktas politinis pasitikėjimas miškininkais, sustabdyta eilinė gaivališka miškų reformos ir pertvarkymų banga leidžia atsikvėpti ir visas jėgas skirti konkretiems darbams miške.

O nerimauti miškininkams yra dėl ko ir šiandien. Tarkim, dėl to, kad daugiau mūsų neištiktų tokios nelaimės, kaip gaisras Kuršių nerijoje, ją nusiaubęs balandžiui baigiantis.

Kas girininkų kasdienybėje pasikeitė per pastaruosius dešimtmečius? Kokiais rūpesčiais dabar gyvena girininkai? Kokia linkme girininkijos keičiasi, progresuoja, kokiems iššūkiams turi būti pasirengusios?

Per pastaruosius 10–20 metų girininkijų skaičius sumažėjo dvigubai ir net trigubai, iš esmės pasikeitė eigulių funkcijos, nėra reikalingi vadinamieji žvalgai. Darbui girininkijose reikalingi kvalifikuoti, išsilavinę specialistai. Girininkas šiandien ne tik vadovauja, bet ir dirba įvairius ūkinius darbus – rėžia biržes, renka šiukšles ir t. t.

Girininkų bendrija tvirtai laikosi principo pasisakyti prieš ketinimus privatizuoti miškus. Manome, kad miško sistemos pavaldumas Aplinkos ministerijai yra optimalus variantas. Mums ypač svarbu, kad nebūtų griaunamas kompleksinis ūkininkavimas valstybiniuose miškuose.

Mūsų bendrija siekia palengvinti darbą ir gyvenimą girininkams, mums kartu rūpi ir bendri urėdijų reikalai.  Teikiame pasiūlymus įstatymų leidėjams, rūpinamės girininkų kvalifikacija, tarkim, šiuo metu su A. Stulginskio universitetu svarstome girininkų kvalifikacijos kursų klausimą.

Vykdydami kai kuriuos vyriausybinius strateginius planus, pavyzdžiui, ąžuolynų plotų didinimo, kertamų plotų neplynais kirtimais didinimo uždavinius, susiduriame su problemomis.  Reikėtų tam tikrų priemonių, nuostatų, teisės aktų, kuriuos rengiant būtų atsižvelgta ir į girininkų nuomonę. Tarkim, padidinti ąžuolynų plotus nėra taip lengva, kaip vėliau juos išauginti – prižiūrėti, aptverti ir t. t. Privalome būti atsakingi ir už naujų ąžuolynų ateitį.

Iš vadinamųjų ,,žemiškų“ rūpesčių galima minėti žvėrių pažeidimus miškuose, žvėrių skaičiaus reguliavimą, kuris iki galo nėra išspręstas.

Tarp naujausių iššūkių, keliamų girininkams,  – biokuro ruošimas. Šio uždavinio įgyvendinimas nėra paprastas dalykas.

Dar vienas iššūkis – inspektorių statusas, suteiktas girininkams, privalantiems kovoti su miškų pažeidėjais, dalyvauti bendruose reiduose su aplinkos apsaugos pareigūnais. Mes esame valstybinių miškų tarnautojai, ir girininkų socialinės garantijos nėra prilygintos inspektorių socialinėms garantijoms. Taigi šiandien aktualus poreikis – peržiūrėti girininkų socialines garantijas.

Ateityje daugelį klausimų, aktualių ir Girininkų bendrijai, ir  LMS Vyriausiųjų miško auginimo specialistų bendrijai, bandysime svarstyti bendrai, nes kai kurios problemos yra persipynusios.

Girininkų suvažiavimas nestokojo garbių svečių dėmesio. Kokios jų išsakytos mintys, pastabos Jums labiausiai įstrigo?

Iš tiesų IV LR Girininkų bendrijos suvažiavime dalyvavo daug garbių svečių: Seimo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir komiteto narys Raimundas Paliukas, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Grybauskas, Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, aplinkos viceministras Linas Jonauskas, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas ir kt.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis išsakė viltį, kad valstybės biudžete bus ieškoma daugiau lėšų miškams, kad miškininkų krūvio našta ateityje turėtų palengvėti.

Premjeras Algirdas Butkevičius atkreipė dėmesį, kad jau atsirado dialogas tarp urėdijų ir Aplinkos ministerijos, tarp ministerijos, urėdijų ir Vyriausybės, dialogas su Seimu, ypač su Aplinkos komitetu.

Generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pasidžiaugė miškininkų susitelkimu ir vienybe, kuri iš tiesų mums padeda atlaikyti įvairius išbandymus ir sunkius periodus nelengvame darbe.

Kiek iš viso dabar Lietuvoje galima suskaičiuoti girininkų? Už ką IV Girininkų bendrijos suvažiavime apdovanotas gausus būrys girininkų?

Iš viso Lietuvoje yra 348 girininkijos, pavaldžios Generalinei miškų urėdijai, ir dar trys Kuršių nerijos girininkijos, kurių pavaldumas yra kitas.

Girininkų suvažiavime aplinkos ministras Valentinas Mazuronis už nepriekaištingai ir profesionaliai atliekamą darbą bei nuoširdų rūpestį valstybiniais miškais padėkas įteikė  Pravieniškių girininkijos girininkui Algiui Krivui (Kaišiadorių miškų urėdija),   Raguvėlės girininkijos girininkui Arvydui Stakei (Panevėžio miškų urėdija),   Kalvelių girininkijos girininkei Irenai Petrošienei (Jurbarko miškų urėdija) ir   Lukšių girininkijos girininkui Rimantui Barzinskiui (Šiaulių miškų urėdija).

LR Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Algimanto Salamakino padėkos „už nepriekaištingai ir profesionaliai atliekamą darbą bei nuoširdų rūpestį valstybiniais miškais, už meilę ir ištikimybę pasirinktai profesijai, už atsidavimą, atkaklumą ir entuziazmą puoselėjant gamtą, už galimybę šiandien matyti gražius, švarius, tvarkingus, prižiūrimus ir visuomenei reikšmingus miškus“ įteiktos Mažeikių miškų urėdijos Kapėnų girininkijos girininkui Artūrui Raudoniui,  Ignalinos miškų urėdijos Kaltanėnų girininkijos girininkui Ramūnui Tamuliui,  Kuršėnų miškų urėdijos Paežerių girininkijos girininkui Eimontui Alsiui ir  Raseinių miškų urėdijos Vadžgirio girininkijos girininkui Alvydui Tamošaičiui.

IV girininkų suvažiavimo ir asmeninės 70-ies metų sukakties proga aukščiausiu Generalinės miškų urėdijos apdovanojimu – medaliu „Auksinis ąžuolo lapas“ –įvertintas Vilniaus miškų urėdijos Verkių girininkijos girininkas Valdas Liegus.  Generalinės miškų urėdijos pasižymėjimo ženklais „už nepriekaištingą tarnybą“ apdovanoti Trakų miškų urėdijos Paluknio girininkijos girininkas Algimantas Jonas Paliutis ir Telšių miškų urėdijos Plungės girininkijos girininkas Algimantas Krajinas. „Už atsakingai atliekamą darbą gausinant, saugant ir puoselėjant mūsų krašto miškus bei aktyvią veiklą siekiant valstybinius miškus išsaugoti ateities kartoms“ generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas pareiškė padėkas Marijampolės miškų  urėdijos Šunskų girininkijos girininkui Virginijui Rudzevičiui ir Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Šališkių girininkijos girininkui Antanui Nickui.

                Girininkės tariasi… su medžiais

Irena PETROŠIENĖ, Jurbarko miškų urėdijos Kalvelių girininkijos girininkė:

–       Visame šalies girininkų būryje pluša dvylika ( 3,8 proc.)  moterų.  Malonu girdėti, kai vyrai girininkai apie mus, koleges, sako – ,,mūsų liepos“…. Bet miške esame tikrai ne dėl grožio, kuris asocijuojasi su liepomis Laisvės alėjoje. Sunku būna tada,  kai kolektyve atsiranda problemų, nesusikalbėjimų. Bet tada juk visai niekam nesvarbu – moteris ar vyras vadovauja. Girininkijos kolektyvas – nedidelis, todėl labai svarbus pasitikėjimas ir vieningas darbas.

Girininke dirbu nuo 1972 metų, todėl bet koks šiai profesijai būdingas darbo momentas yra išgyventas, gerai žinomas. 15 metų girininko duoną krimtau Šilutės miškų urėdijoje, Šiaudėnų girininkijoje, ir jau 27 metus – Jurbarko urėdijoje, Kalvelių girininkijoje.  Darbų apimtimis, miškais abi girininkijos labai skirtingos, bet turėjo vieną bendrą bruožą – labai dažnai keisdavosi girininkai – arba buvo paskiriami į aukštesnes pareigas, arba miškams jie buvo nepriimtini.  Kartais, sunkią akimirką, pagalvodavau apie moteriškesnį darbą, bet išėjusi į mišką ir pasitarusi su medžiais, dirbau toliau.

Iš tiesų į mišką atėjome kiekvienas savo takeliu – vienas tęsdamas tėvų ir senelių tradicijas, kitas stebėdamas gerbiamą kaimyną miškininką, dar kitas – tiesiog jausdamas,  kad tik čia jo vieta. Juk girininko darbas – lyg svajonių išsipildymas. Nuo tavęs priklauso, ką sodinti vienoje ar kitoje kirtavietėje, kurį medį iškirsti, kad kitam būtų daugiau vietos. Taip mes manėme vos baigę mokslus. Gyvenimas pakoregavo mūsų supratimą apie mišką, darbą jame, ir kai kurios svajonės  pasidengė rudens lapais.

Jei prieš 30 metų  4 000 ha ploto girininkijoje dirbo 5 eiguliai, meistras, pavaduotojas ir girininkas, dabar liko du eiguliai, pavaduotojas ir girininkas.  Darbų apimtys tikrai padvigubėjo, reikalavimai išaugo nepalyginamai ir toliau auga. O para liko ta pati.

Vienas iš jautriausių mums klausimų – išsiaiškinti, kas susidomės miškininkystės mokslais, o po to taps mūsų kolegomis per artimiausius 10–15metų. Dabar 36 procentai girininkų bendrauja su organizuotais jaunųjų miško bičiulių būreliais. Yra nemažas būrys kolegų, kurie draugauja su mokyklų vaikais, netgi neįforminę būrelių. Galima vardinti daugybę epizodinių susitikimų – miško sodinimo, inkilų kėlimo, sugrįžtančių paukščių šventės, bendras darbas akcijų ,,Darom“ ir ,,Parsinešk Kalėdas į savo namus“ metu ir kt.

,,Verslas ir politika“, 2014 m. gegužė, Nr. 5 (54)