Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir iki šiol ligi galo neišaiškintų mus jaudinančių gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš mūsų šalies, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

Žieduojant paukščius, galima nustatyti, kur jie žiemoja, kur ir kokiu greičiu skrenda, kiek metų gyvena, gauti svarbių žinių apie atskirų paukščių rūšių gausumo pokyčius, jų populiacijų struktūrą ir būklę. Dėl to šis paukščių tyrimo metodas ir šiais laikais lieka pats populiariausias bei prieinamiausias. Dabar kasmet pasaulyje apžieduojama per 6 mln. paukščių (vien Europoje – apie 4 mln.).

Lietuvoje reguliariai žieduoti paukščius pradėta 1929 m. Turimais duomenimis, 1929 m. Ventės rage nebuvo apžieduotas nė vienas paukštis. Tų metų rudenį iš Rasytės ornitologijos stoties atvykę žmonės paukščius tik stebėjo. Dėl to 1929 m. ir yra laikomi Ventės rago ornitologijos stoties įkūrimo metais.

Ventės ragas – nedidelis pusiasalis rytinėje Kuršių marių pakrantėje. Jo ilgis yra 5,5 km, o plotis – iki 2,2 km. Kuršių marios ir Kuršių nerija susiformavo palyginti neseniai – Litorinos jūros laikotarpiu, prieš 4500–5000 metų. Kuršių marių plotas – 1 584 km2. Lietuvai priklauso šiaurinė marių dalis (413 km2), o didžioji pietinė dalis – Rusijos Karaliaučiaus (Kaliningrado) sričiai. Ventės rago istorija labai įdomi.

Pusiasalio smaigalyje kryžiuočiai 1360 m. pastatė Vinderburgo pilį ir bažnyčią. Audros ir žaibai du kartus šią bažnyčią sunaikino. Marių bangos griovė ir Vinderburgo pilį. Pilies akmenys buvo panaudoti naujos mūrinės bažnyčios statybai, tačiau bangos, audros ir toliau negailestingai griovė Ventės rago smaigalį. Apie 1700 m. sugriuvo ir mūrinė bažnyčia. 1705 m. bažnyčios griuvėsiai buvo pervežti į Kintus ir panaudoti Kintų bažnyčios statybai. Ši bažnyčia mažai pakito per 300 metų, ji yra paskelbta architektūros paminklu.

Ventės ragas – ideali geografinė vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti. Rytine Baltijos jūros pakrante driekiasi vienas didžiausių paukščių migracijos kelių. Rugsėjo – spalio mėnesiais neretai būna dienų, kai Lietuvos pajūriu, ties Klaipėda, per dieną praskrenda daugiau kaip 3 mln. paukščių, iš kurių 70–80 proc. pasuka per Kuršių neriją ir 20–30 proc. tęsia savo kelionę rytine Kuršių marių pakrante Ventės rago link. Pasiekę iškyšulio galą ir išvydę plačius marių vandenis, didelė dalis smulkiųjų paukščių grįžta, tupiasi į medžius ir krūmus, vėl bando skristi per marias.

Šią nuostabią vietą atrado pirmasis stoties paukščių žieduotojas Mikas Posingis (1887–1951m.), kuris dirbo Ventės rago švyturio prižiūrėtoju 1924–1944 m. Jis artimai bendravo su Rasytės ornitologinės stoties mokslininkais ir pasiūlė žymiam gamtininkui prof. Tadui Ivanauskui pradėti paukščius žieduoti Ventės rage. Čia reguliariai paukščiai stebėti pradėti 1929 m., o žieduoti – 1930 m. Lietuvoje prof. T. Ivanausko iniciatyva sistemingai paukščiai žieduoti pradėti metais anksčiau.

Įsteigus Ventės rago ornitologijos stotį, kasmet buvo apžieduojama po 2–4 tūkst. paukščių. Daugiausia – varnėnų, liepsnelių, didžiųjų, mėlynųjų, juodųjų ir ilgauodegių ir kt. Iš pradžių Ventės rage sparnuočiai buvo gaudomi užmetant tinklus ant krūmų ir į juos įvarant paukščius.

Per pastaruosius 26 metus apžieduota 1,6 mln. paukščių. Ir dabar kasmet Ventės rage žieduojama po 60–80 tūkst. paukščių. 2003 m. pasiektas savotiškas rekordas – sugauta ir paženklinta per 105 tūkst. sparnuočių.

Į paukščiams gaudyti skirtas gaudykles įkliūva ir kitų gyvūnų. Be paukščių, bene gausiausiai gaudyklėse randama įkliuvusių įvairių vabzdžių: laumžirgių, vabalų, didesnių uodų, dieninių ir naktinių drugių.

Į gaudykles įkliuvę paukščiai privilioja ir kiauninius žvėrelius. Neretai gaudyklėse aptinkamos miškinės bei akmeninės kiaunės, kiek rečiau – kanadinės audinės, šermuonėliai ar žebenkštys. Kiti žinduoliai (ežiai, pilkieji kiškiai, voverės, usūriniai šunys ar lapių jaunikliai) į gaudykles įlenda atsitiktinai. Gana dažnai į zigzaginių gaudyklių kameras įlenda įvairių rūšių varliagyviai bei žalčiai.

Ventės ragas – nuostabus Lietuvos kampelis Kuršių marių pakrantėje. Kasmet čia atvyksta po 30–50 tūkst. lankytojų iš visos Lietuvos ir daugelio užsienio valstybių. Beje, pirmasis medinis švyturys Ventės rage buvo pastatytas dar 1837 m. Jis buvo apšviečiamas alyva kūrenama lempa.

Dabartinis raudonų plytų mūrinis švyturys pastatytas 1852 m. Jo aukštis yra 11 m. Ventės rago švyturys – vienas iš nedaugelio Lietuvos švyturių, į kurį leidžiama laisvai įlipti ir pasižvalgyti. Į švyturio apžvalgos aikštelę veda seni geležiniai, papuošti originaliais ornamentais laiptai. Nuo šios aikštelės galima matyti Kuršių nerijoje, už 12–13 km į pietvakarius, esančią Nidą ir auksines kopas bei 8,5 km į vakarus nutolusią Preilą. Už 3,6 km į rytus į Kuršių marias įteka pagrindinė Nemuno atšaka Atmata.

Iš Vytauto Jusio ir Leono Jezersko knygos ,,Ventės ragas“

                             Gintauto Kniukštos nuotraukos

,,Verslas ir politika“, 2015 m. balandis, Nr. 4 (65)