www.siandien.info

Ministrų kabinetas trečiadienį nepritarė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio siūlymui paviešinti neprisipažinusius buvusius slaptus KGB agentus.

Praėjusių metų birželio 10 dieną Seimas po pateikimo pritarė minėtam R. Žemaitaičio parengtam Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pakeitimui.

Projektu siūloma įstatymą papildyti sakiniu, kad „užregistruotų, bet neprisipažinusiųjų ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išviešinami nuo 2026-01-01“.

Išvadoje nurodoma, kad pats siekis, jog neprisipažinę buvę slapti sovietų represinės tarnybos bendradarbiai būtų paviešinti, yra teisingas, tačiau siūlomos netinkamos priemonės.

BNS rašė, kad 2000-ųjų vasario 1-ąją įsigaliojusiame įstatyme buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leista prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje. Tuomet prisipažinusių buvusių slaptų KGB bendradarbių duomenys įslaptinti 15 metų, tai yra kol baigs galioti jų byloms suteikta slaptumo žyma.

Artėjant tam terminui, 2015 metų birželį, Seimas priėmė pataisą, kad duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus slapta saugomi 75 metus.

Tačiau ir dabar galiojanti įstatymo norma neužtikrina absoliutaus slaptumo buvusiems KGB bendradarbiams.

Jeigu toks asmuo kandidatuoja į prezidentus, Seimo, savivaldybių tarybų narius, Vyriausybės narius, teisėjus ir prokurorus ar paskiriamas į šias pareigas, šis jo prisipažinimas nebelaikomas valstybės paslaptimi – apie tokį asmens biografijos faktą turi būti paskelbiama viešai.

R. Žemaitaitis su frakcijos kolegomis taip pat Seimui yra pateikę įstatymo projektą, kuriuo siūlo panaikinti prisipažinusiems buvusiems slaptiems KGB bendradarbiams nustatytą 75 metų įslaptinimą. Vyriausybė jam pateikė neigiamą išvadą.

KAM teigimu, tokių asmenų paviešinimą numato dabar galiojantis įstatymas. Be to, ministerija atkreipė dėmesį, jog projektu būtų sukuriama pareiga teikti informaciją, kurios kaupti nėra numatyta pareiga. Kadrinių buvusių KGB darbuotojų sąrašas skelbiamas interneto svetainėje kgbveikla.lt. Šiuo metu įslaptintos tik prisipažinusiųjų agentų pavardės.

„Aušriečių“ lyderis anksčiau teigė, kad viešajame sektoriuje dirba apie 400 buvusių sovietų represinės struktūros KGB darbuotojų ir slaptų bendradarbių, tačiau nepaaiškino, kas yra tokių duomenų šaltinis.

Galimybė prisipažinti apie buvusį bendradarbiavimą su KGB buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais, Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai.

Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, Liustracijos komisijai apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis prisipažino 1 589 asmenys.

Tokia Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengta išvada bus teikiama Seimui.

Šaltinis: BNS, LRT