Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Gyventojų apklausa: blogiausiai vertina ministrės A. Armonaitės darbą

www.siandien.info Reprezentatyvią gyventojų apklausą telefonu laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu „Vilmorus“ atliko lapkričio 18–27 dienomis, apklausta 1000 žmonių. Iš apklausos dalyviams pateiktų 24 visuomenės veikėjų net 18 surinko daugiau nepalankių nuomonių nei palankių, ypač blogai vertinami Laisvės partijos atstovai – Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė (–49,7), jos pavaduotojas Vilniaus meras Remigijus Šimašius (–40,8) ir teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska (–39,6). Prezidentas Gitanas Nausėda ir toliau lieka palankiausiai vertinamu šalies politiku. Antrojoje reitingų lentelės vietoje esančią Lietuvos socialdemokratų partijos lyderę Viliją Blinkevičiūtę palankiai vertina 44,1 proc. respondentų (buvo 47,2 proc.), ją neigiamai vertina 23,2 proc. Gyventojų. Premjerę Ingridą Šimonytę palankiai

Dauguma Lietuvos gyventojų yra susirūpinę dėl augančios infliacijos

www.siandien.info Pandemija ir toliau išlieka Europos vartotojų finansinei situacijai ir lūkesčiams esminę įtaką darančiu veiksniu. Lietuviai šiuo požiūriu nėra išimtis, o beveik pusė (47 proc.) mūsų šalies gyventojų mano, kad neigiamų padarinių jų finansams pandemija turės dar mažiausiai metus. Be to, papildomų sunkumų gyventojams ima kelti didėjanti infliacija. Tai rodo šiandien tarptautinės kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ paskelbtos 2021 metų Europos vartotojų mokėjimų ataskaitos duomenys. Kasmet skelbiamoje ataskaitoje apžvelgiami svarbiausi Europos gyventojų finansinės elgsenos aspektai ir jiems įtakos turinčios nuostatos. Naujas iššūkis – infliacija Naujausia Europos vartotojų mokėjimų ataskaita rodo, kad daugiau nei trečdalis

Pavojaus signalas visai Europai

www.siandien.info Rusijos karinių pajėgų telkimas prie sienos su Ukraina yra pavojaus signalas visai Europai. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia darbo vizitą Prancūzijoje. Antradienį šalies vadovas susitiko su Prancūzijos Prezidentu Emmanueliu Macronu. Prezidentai aptarė nelegalios migracijos krizę prie ES sienos su Baltarusija. Lietuvos vadovas susitikime pabrėžė, kad šiuo metu ES turėtų prioritetu laikyti migrantų repatriaciją į jų kilmės šalis siekiant išvengti humanitarinės tragedijos, stabdyti nelegalių migrantų srautą į ES pasienį kalbantis su kilmės šalimis. lrp.lt nuotr. Lietuvos ir Prancūzijos vadovai aptarė dvišalius santykius, NATO ir ES darbotvarkes, įtemptą padėtį pasienyje su Baltarusija, bendrą saugumo situaciją Europoje. Daugiausia dėmesio šalių vadovai skyrė Europos saugumo

Prasideda visuotiniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko rinkimai

www.siandien.info Šiandien, lapkričio 30 d., prasideda visuotiniai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko rinkimai. Partijos nariai rinksis iš dviejų kandidatų – dabartinio partijos pirmininko Ramūno Karbauskio ir ilgamečio partijos nario, šešėlinio užsienio reikalų ministro Giedriaus Surplio. Savo balsus rinkėjai elektroniniu būdu siųs iki gruodžio 5 d. Tai pirmi visuotiniai LVŽS pirmininko rinkimai, kuomet pirmininką renka ne Suvažiavimo delegatai, o visi partijos nariai. „Specialiai partijos pirmininko rinkimams buvo sukurta sistema, kuri užtikrins demokratiškus ir skaidrius rinkimus. Partija žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis, kurios užtikrina galimybę visiems jos nariams dalyvauti viename svarbiausių partijos

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio“

Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:" Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime. Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?  Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir

Nuo 2022 m. sausio 1 d. padidino neapmokestinamąjį pajamų dydį

Mažas ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims bus taikomas didesnis NPD www.siandien.info Seimas priėmė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais nutarta nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) 60 eurų – iki 460 eurų – gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (2022 m. jis turėtų siekti1 678 eurų). Įstatymo pakeitimais taip pat nuspręsta priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio didinti neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims maksimaliai taikytiną NPD atitinkamai iki 740 arba 690 eurų. Šiuo metu pajamoms iš darbo santykių maksimalus mėnesio NPD yra 400 eurų, neįgaliesiems bei riboto darbingumo asmenims – 645 arba 600 eurų, priklausomai

Kodėl žemės ūkio ministras nesilaiko Vyriausybės planuose numatytų darbų vykdymo?

www.siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos  frakcija Seime šiandien  kviečia žemės ūkio ministrą  Kęstutį Navicką atsakyti į frakcijos narių klausimus. Frakcijos posėdis rengiamas reaguojant į ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų bei Lietuvos žemės ūkio tarybos skundus, jog K. Navickas nuo pirmųjų darbo dienų kuria dirbtines kliūtis bendradarbiavimui su mokslo ir žemdirbių bendruomene. Šiuo metu Europos Sąjungos valstybės narės intensyviai rengia savo strateginius planus, organizuodamos plačias ir skaidrias konsultacijas su ekonominiais ir socialiniais partneriais. Tuo tarpu ŽŪM tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda. „Ministras nereaguoja ne tik į žemdirbių organizacijų, bet ir į savo paties sušauktos visuomeninių patarėjų tarybos narių raginimus bendrauti ir

Dėl planuojamos girininkijų pertvarkos ir „Valstybinių miškų urėdijos“ statuso pakeitimo į akcinę bendrovę

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Lapkričio 22 d., pirmadienį, Seime nuotoliniu būdu vyks Seimo narių Aistės Gedvilienės ir Justino Urbanavičiaus inicijuotas bendras Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir Laikinosios Daugiafunkcinių miškų puoselėjimo grupės posėdis dėl Vyriausybėje svarstomo VĮ „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU) pertvarkymo į akcinę bendrovę. Pradžia – 10 val. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Vyriausybei pateiktame valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plane numatyta atsisakyti valstybės įmonės, kaip formos, ir pertvarkyti valstybės įmonės juridinį statusą turinčią VMU ir kitas valstybės įmonių statusą turinčias įmones į išimtinai valstybės valdomas akcines bendroves. „Prašysime pateikti daugiau informacijos dėl planuojamos girininkijų pertvarkos

Pritarta siūlymui didinti baudas įmonėms už teršalų išleidimą į aplinką

www.siandien.info Seimas po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimui , kuriuo siūloma gerokai padidinti baudas, skiriamas juridiniams asmenims už aplinkosaugos reikalavimų pažeidimus. Šiandien už neteisėtai į vandenį išmestus teršalus, kurie padaro kelių dešimčių milijonų eurų žalą aplinkai, įmonių vadovai ir kiti už tai atsakingi asmenys susilaukia visai nedidelių, kelių dešimčių eurų siekiančių baudų. Siūloma, kad už išgaunamo paviršinio vandens, išleidžiamų nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitos ir ataskaitų teikimo reikalavimų pažeidimą juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys būtų baudžiami bauda nuo 600 iki 900 eurų (šiuo metu baudžiama baudomis nuo 110

Laikraštis ŠIANDIEN: pasaulio lyderių įsipareigojimas „sustabdyti miškų nykimą iki 2030 metų“

www.siandien.info „Lietuvoje neseniai viešėjusi profesorė Birutė Galdikas, labiausiai žinoma, kaip Indonezijos miškų ir juose gyvenančių orangutanų gelbėtoja, negailėjo kritikos ir Lietuvos valdžiai dėl jos vykdomos miškų kirtimo politikos. Ji buvo susitikusi ir su Prezidentu, bet panašu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda jos nesiklausė, nes jau po kelių dienų vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Glazge tik gyrėsi, kiek Lietuva daug pasiekė kovoje su klimato kaita. Tuo metu, kai jis kalbėjo, kad Lietuva ruošiasi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, jam už nugaros norėjosi rodyti skaidres, kaip metai iš metų keičiasi Lietuvos miškų

Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą

www.siandien.info Seimas, atsižvelgdamas į valstybėje dėl masinio užsieniečių antplūdžio susidariusią kritinę situaciją ir į pastaruoju metu Baltarusijos režimo vykdomus nusikalstamus veiksmus ir hibridines atakas Lenkijos Respublikos atžvilgiu, nusprendė nuo lapkričio 10 d. vienam mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Per Lietuvos atkurtos nepriklausomybės istoriją nepaprastoji padėtis įvedama pirmą kartą. Už tai numatantį Seimo nutarimą balsavo 122 Seimo nariai, prieš – 1. Nepaprastoji padėtis bus įvedama visame pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo, taip pat užsieniečių apgyvendinimo vietose (Pabradėje, Medininkuose, Kybartuose, Rukloje, Naujininkuose Vilniuje ir 200 metrų aplink šias vietas.  Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen,

Kaip bus baudžiama už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus

www.siandien.info Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus , kuriuo siekiama griežčiau bausti už savivaldybių tarybų patvirtintų atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimus. Prasižengus pirmąjį kartą, esant tam tikroms aplinkybėms, gali būti skiriama pusė minimalios baudos. Priimta pataisa nutarta panaikinti už atliekų tvarkymo taisyklių pažeidimą numatytą įspėjimą, kaip sankciją. Už pažeidimą iškart grės bauda nuo 30 iki 140 eurų. Tokiu būdu siekiama skatinti atsakingas institucijas efektyviai taikyti šią nuostatą praktikoje, pradedant ir atliekant su šios normos pažeidimu susijusius tyrimus.

Gintautas Kniukšta. Apie Ingridos Šimonytės ministrų dviveidiškumą

 Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė dievagojasi nevalgiusi Dubajuje pusryčių už beveik 5 tūkstančius eurų, o iš žemės ūkio  ministro posto verčiamas K. Navickas save paskyrė Žemės ūkio mokslo tarybos garbės pirmininku. Gintautas KNIUKŠTA, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Kiaušininenė tampa svarbiau už Lietuvos pasiekimus? Pasaulinėje parodoje „EXPO 2020“ Dubajuje premjerė Ingrida Šimonytė atidarė Lietuvos nacionalinę dieną - buvo pristatomos technologijos ir sprendimai – tai Lietuvos pasiekimai gyvybės mokslų, lazerių, atsinaujinančios energetikos, žiedinės ekonomikos ir kitose pažangiausiose srityse. > Socialiniuose tinkluose žmonės reiškė nuostabą dėl premjerės aprangos. „Stiliaus ir etiketo pamokos: Kaip nesirengti vykstant į arabų šalis? 1. Nedėvėti aptemptų

Prezidentas Glazge sako netiesą. Lietuvos miškų jis negina

www.siandien.info Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos (COP26) pasaulio vadovų susitikime Glazge. Antradienį šalies vadovas konferencijos plenarinės sesijos metu kreipėsi į pasaulio lyderius. Savo kalboje Prezidentas pabrėžė būtinybę visam pasauliui vienytis stabdant klimato krizę ir akcentavo Lietuvos pasiryžimą būti globalių kovos su klimato kaita sprendimų dalimi. „Lietuva tvirtai remia tarptautinius ir ES klimato kaitos tikslus. Išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį jau sumažinome 58 proc. Iki 2030 metų sieksime išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 70 proc., o iki 2050 metų Lietuvos ekonomiką paversti klimatui neutralia“, – kalbėjo šalies vadovas. Pasak Prezidento,

Laikraštis ŠIANDIEN: „Apie Lietuvos mokslą, vis dar reikalaujantį aukų ir kraujo“…

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraštis ŠIANDIEN Pamatyti avį man baisiau nei vilką, nes žinau: kur pradedamos auginti avys – ten vilkams vietos nebelieka. Jei tai būtų Lenkija – viskas būtų kitaip. Ten vilkai nemedžiojami jau daugybę metų, bet žala avininkystei minimali. Bet čia ne Lenkija. Čia Lietuva, kuri pirmoji visame regione išnaikino meškas, dabar ėmėsi vilkų, kasmet didindama jų sumedžiojimo kvotą, o po vilkų ateis eilė ir lūšims, apie kurias vienas Labanoro girioje medžiojantis vyras pasakė: „šitų žvėrių neturėtų būti mūsų gamtoje, nes naikina stirnas“. Patys medžiotojai, neva, nieko nenaikina. Ginkdie pasakysi,

Laikraštis ŠIANDIEN: interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui

www. siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė parengė klausimus, kurie keliami sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir inicijuoja kreipimąsi į Seimo frakcijas siūlant rengti interpeliaciją minėtam ministrui. „Mums kelia nerimą, kad tiek visuomenei, tiek sveikatos apsaugos sistemai sprendimai priimami chaotiškai ir neturint tam reikiamų kompetencijų bei neprisiimant jokios atsakomybės už padarytas klaidas. Valdantieji, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui, kuris, be visa ko, aiškiai suvoktų situaciją ir savo veiksmų pasekmes“, – sako LVŽS pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis. Jis ir jo kolegos tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nematyti jokių

Lietuva – Rusija: ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasveikino tarptautinės konferencijos „Lietuvos ir Rusijos diplomatinių santykių 30-metis. Ar įmanomi geri santykiai tarp kaimynų?“ dalyvius. Prezidentas šia proga prisiminė, kad prieš tris dešimtmečius Lietuvos ir Rusijos žmonės kartu siekė laisvės. „Tai buvo ne tik Kovo 11-osios Akto, bet ir Birželio 12-osios Deklaracijos laikotarpis. Tai buvo laikotarpis, kai lietuviai Vilniuje, o rusai – Maskvoje drąsiai stojo prieš tankus, jausdami nuoširdžią vieni kitų paramą. Kartu mes buvome stipresni“, – sakė šalies vadovas. lrp.lt nuotr. Prezidentas pažymėjo, kad nepaisant to, jog agresyvi šiandieninės Rusijos politika grasina ne tik Lietuvos,

Grąžino pakartotinai svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisas. Prezidentas remia įstatymo nuostatas, kurios leis stiprinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, tačiau nesutinka su nuostatomis, suteikiančiomis galimybę nereaguoti į pranešimus apie aplinkosaugos pažeidimus dėl institucijos išteklių ribotumo ar darbo organizavimo trūkumų. Prezidento nuomone, tai neprisideda prie aplinkos apsaugos veiksmingumo, visuomenės įsitraukimo bei pilietinės galios didinimo. „Daug gamtosaugos pažeidimų pamato ir apie juos informuoja aktyvūs ir sąmoningi piliečiai. Todėl turime stiprinti pasitikėjimą aplinkos apsaugos kontrolės efektyvumu, aplinkosaugos pareigūnais ir raginti visuomenę būti dar aktyvesnę, siekiant išsaugoti

Sukčiai dirba, o Bankų asociacija guodžia

www. siandien.info, Bankų asociacijos inf. Per trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai apgavo dvigubai daugiau Lietuvos gyventojų, nei per antrąjį, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors dalį manipuliuojant atliktų mokėjimų finansų ir kredito įstaigoms sėkmingai pavyksta sustabdyti, o pinigus – grąžinti, iš viso iš gyventojų šiemet jau išvilioti 8 mln. EUR – beveik dvigubai didesnė pinigų suma nei per visus praėjusius metus, kai šitaip netekta 4,8 mln. EUR. Pastaruoju metu sukčiai gyventojus dažniausiai atakuoja suklastotais elektroniniais laiškais ir SMS žinutėmis (angl. phishing). Trečiąjį šių metų ketvirtį finansiniai sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 2,9

Ingridą Šimonytę ragina atkreipti dėmesį į žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko veiklą

www.siandien.info Nepasitikėjimas ministru pareikštas šiandien vykusiame Žemės ūkio tarybos organizuotame susitikime Kauno rajone. Ministras sulaukė daugybės priekaištų, tarp jų – ir dėl Žaliojo kurso. Jau dabar ant žemdirbių pečių gula pertekliniai reikalavimai. Martynas Puidokas iš Kelmės sakė, kad aplinkosaugininkų kasta ŽŪM tapo išrinktaisiais ir žemdirbio profesija niekinama, o neteisingi sprendimai pateisinami Lietuvos gamtos gelbėjimu. Ministras žemdirbių nepasitenkinimą vadina mėginimu „nulaužti“ Žaliąjį kursą ir atsistatydinti neketina. „Tvarka, kuri kuriama, mums pražūtinga. Tikiuosi, kad šiandien išgirsime, jog atstovaujate mums, ūkininkams, o ne konservatoriams“, – pradėdamas renginį šnekėjo J. Vilionis ir piktinosi Žemės

Kaišiadorių rajono meras oro uostą nori statyti ant kapinių

Vaida VENSKUTONYTĖ, ŠIANDIEN apžvalgininkė Vaida Venskutonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka Kaišiadoryse su pandemija pradėjo plisti ir kitas virusas – privačios žemės valgymas. Šis virusas senas kaip žmonija, tačiau negali būti toleruojamas ir suprantamas kaip norma. Privati nuosavybė turėtų būti neliečiama, o žmogaus teisė į namus – gerbtina. Deja, Kaišiadorių krašte galioja atskiri dėsniai – sunkiai suprantami žvelgiant iš šono. Kaišiadorys – tarsi atskira kunigaikštystė, kuri įsigeidė pasipuošti nacionaliniu oro uostu – vieninteliu oro uostu Lietuvoje. Uždaryti geidė viską: Vilnių, Kauną, Palangą... Kaišiadorių valdžios galvos norėjo sukurti vieną gigantišką oro uostą. Iš pradžių Kaišiadorių

Kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN

VšĮ "Karšuvos būtovė“ prezidentas, istorijos tyrinėtojas Antanas Gedvilas kviečia 2022 metams prenumeruoti laikraštį ŠIANDIEN: „Jau daug metų visuomenei pristatau Tauragės rajone, Skaudvilės apylinkėje esančią Ivangėnų archeologinę vietovę, kurioje stovėjo galinga tvirtovė, galimai susijusi su Lietuvos karalių Butigeidžio, Butvydo, Vytenio, Gedimino, Pilėnų gynėjo- Margirio pagrindine pilimi. Malonu, kad pastaraisiais metais apie tai daug rašo ir laikraštis ŠIANDIEN, o neseniai  pradėtas leisti ŠIANDIEN priedas Žemaitija (MONA ŽEMAITĖJĖ) įkvepia viltį, kad bus pateikta dar  įdomesnių  faktų apie šio krašto istoriją, tradicijas, papročius. Antanas Gedvilas. Prenumeruoti internetu labai paprasta, tiesiog paspaudžiate nuorodą www. prenumeruoti.lt/laikraščiai  ir po

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Gintautas Kniukšta. Kodėl Žemės ūkio ministerija tapo pelkių ministerija?

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN  Dauguma pagrindinių žemdirbių organizacijų prašo šalies vadovų atleisti  iš pareigų neveiklų ir visiškai tam darbui nepasiruošusį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką. Tuo tarpu Žemės ūkio rūmai, kurie yra finansuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų, jų   pirmininkas Arūnas Svitojus, kuris į Seimą kandidatavo su profesoriaus Vytauto Radžvilo vadovaujamu Nacionaliniu susivienijimu, kreipėsi ir į  prezidentą, ir į Seimo pirmininkę, kad šie paliktų ramybėje  aplaidžiai savo pareigas atliekantį ministrą K. Navicką. Girdi, jis, beveik metus prasėdėjęs šiltame ministro krėsle, pagaliau  suprato, kad  reikia pradėti valstybinių įstaigų pertvarką.   Antai Žemės ūkio informacijos ir

Prezidentas užsuko į restoraną, kuris neprašo Galimybių paso

www.siandien.info lrp.lt nuotrauka Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda šiandien lankosi Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje. Vizito metu Prezidentas su įmonės vadovais aptarė daugiamilijoninį investicinį projektą, o susitikime su įmonės darbuotojais – vienos didžiausių profesinių sąjungų Lietuvoje veiklą. Įmonės atstovai Prezidentui pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą. Juo siekiama efektyvesnio produktų perdirbimo, kuris prisidėtų prie didesnio įmonės konkurencinio atsparumo ir bendro taršos mažinimo. „PKN Orlen“ atėjimas į Lietuvą žymėjo strateginės Lietuvos ir Lenkijos energetinės partnerystės pradžią, kuri kasmet vis stiprėjo. Sėkmingai įgyvendintas naujasis investicinis projektas dar labiau sustiprins mūsų

Trūko ir ūkininkų kantrybė: reiškia nepasitikėjimą žemės ūkio ministru K. Navicku

www.siandien.info LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei J.E. LR Prezidentui Gitanui Nausėdai Kopija LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen Sprendimas išreikšti nepasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku žemdirbių visuomenėje brendo seniai. Tai – ne spontaniškas veiksmas. Sulaukiame vis daugiau raginimų iš ūkininkų, žemės ūkio įmonių vadovų, specialistų, maisto pramonės atstovų tai daryti. Pasigirsta kvietimų protestams. Štai nusigyvenome iki to, kad net Savivaldybių žemės ūkio skyrių darbuotojų asociacija šaukiasi pagalbos dėl susitikimų su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jai pavaldžių įstaigų specialistais nebuvimo. Jų nebuvo per šį „ministravimo“ periodą ir su mumis, neskaitant keleto, kurių išsireikalavome patys. Tačiau

Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda spalio 5–6 d. dalyvauja neformaliame Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Slovėnijoje. Pirmosios dienos sesija skirta ES vaidmeniui pasaulyje, ypač santykių su Kinija ir JAV aptarimui. lrp.lt Europos lyderiai taip pat skyrė laiko situacijai Afganistane ir migracijos klausimams. Šalies vadovas teigė, kad ES turi įveiklinti visus įrankius, padėsiančius išvengti humanitarinės krizės regione ir potencialios nelegalios migracijos bangos į ES. Prezidentas atkreipė Europos lyderių dėmesį į tai, kad ES turi ruoštis įvairiems scenarijams ir užtikrinti, kad ES migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politika netaptų nedemokratiškų režimų manipuliacijos įrankiu. „Dabartinė geopolitinė padėtis,

Laikraštis ŠIANDIEN. Šiemet miškai per paukščių perėjimą buvo kertami net tose NATURA 2000 teritorijose, kurios įsteigtos paukščių apsaugai

Labanoro giria  lietuviams svarbi tiek pat, kiek ir lenkams  Belovežo giria.  Lietuvos miškų padėties apžvalga 2020-2021 metų laikotarpiu. Andrejus GAIDAMAVIČIUS, miškininkas ir biologas, Labanoro klubo prezidentas 2020-2021 metų laikotarpyje gamtosauginė padėtis Lietuvos miškuose toliau blogėjo. 2020 metais po LR Seimo rinkimų pasikeitus valdžiai, visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos tikėjosi, kad bent saugomose teritorijose miškai bus apsaugoti. Deja, tam reikalingi įstatymai atidėliojami jau šeštus metus, motyvuojant tuo, kad vyksta „Nacionalinis miškų susitarimas“, kuris ir turės nuspręsti, kokia turės būti miškų politika Lietuvoje. Šis susitarimas vyksta nuo šių metų kovo mėnesio, bet yra paskandintas biurokratinėse procedūrose ir lobistinių organizacijų interesuose. Jau nuo pat pradžių

Verslininkui V. Kučinskui bankroto byla nekeliama: tęsiamas daugiau nei 67 mln. eurų skolų išieškojimas

www.siandien.info Kauno apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atmetė „Arvi“ bendrovių akcininko ir praeityje vieno turtingiausių Lietuvos žmonių Vidmanto Kučinsko atskirąjį skundą bei paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo (2021 m. birželio 25 d.) nutartį, kuria nuspręsta V. Kučinskui neiškelti fizinio asmens bankroto bylos. Kauno apygardos teismas nusprendė, kad V. Kučinskas buvo pernelyg pasyvus, nes sąmoningai leido susidaryti skoloms, nedėjo pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismo vertinimu, V. Kučinskas iš anksto ruošėsi nevykdyti prievolių kreditoriams ir sąmoningai siekė, kad nebūtų į

Laiškai Ministrų Kabineto vadovei. Ar ji juos skaito?

www.siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį išplatino viešą laišką Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei ir paragino vietoje kovos, rinktis diskusijas ir konstruktyvų bendradarbiavimą bei paragino Premjerę pasikviesti visų partijų lyderius ir susitarti dėl veiksmų, kurie būtų naudingiausi Lietuvai ir žmonėms kovoje su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Laiško tekstas: Ramūnas Karbauskis. Atviras laiškas I. Šimonytei: I. Šimonytė. Redakcijos archyvo nuotrauka. "Šiandien Lietuvai nereikia tarpusavio kovų, susipriešinimo. Lietuvai reikia darnos ir vienintelės kovos – kovos su koronavirusu ir jo socialinėmis bei ekonominėmis pasekmėmis. Jūs, esantys valdžioje, šiandien turite stengtis rodyti, kad visi, kas

Seimas patvirtino rudens sesijos darbų programą, kurioje per 450 projektų

www.siandien.info Seimas patvirtino III (rudens) sesijos darbų programą, kurioje per 450 Seimo frakcijų, komitetų, Seimo narių, Prezidento ir Vyriausybės pasiūlytų projektų (be lydimųjų). Dalis projektų perkelta iš praėjusių parlamento sesijų. Vyriausybė į sesijos darbų programą pasiūlė įrašyti 127, Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda – 8, Seimo nariai (frakcijos) – per 300 teisės aktų projektų. Prioritetinis dėmesys sesijoje bus skiriamas švietimui, inovacijų reformai, socialinės atskirties mažinimui, sveikatos apsaugai, Lietuvos žaliajam kursui, viešajam administravimui ir valstybės tarnybai, į nacionalinę teisę bus perkeliamos Europos Sąjungos teisės aktų nuostatos. Tarp pagrindinių Seimo rudens darbų – 2022 m. valstybės

Gintautas Kniukšta: „Ačiū visiems, kurie padėjo rengti naują laikraščio ŠIANDIEN numerį ir priedą „Žemaitija“

Gintautas KNIUKŠTA, laikraščio ŠIANDIEN vyr. redaktorius  Ačiū visiems, kurie padėjo rengti naują laikraščio ŠIANDIEN numerį ir priedą „Žemaitija“. Jis jau spaustuvėje. Šeštadienį  laikraštį galite įsigyti visuose prekybos centruose, visur, kur prekiaujama spauda (Žinoma, jeigu tokią galimybę Jums suteikia p. Šimonytės kabinetas)... Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje pokalbis su profesoriumi Juozu Pabrėža :“ O kaip su žemaičių kalbos pripažinimu Lietuvoje?“      „Gal kai kam ir keistai nuskambės, bet Lietuvoje to pripažinimo siekti yra labai nelengva. Daug kam giliai įsirėžę, kad turime vieną valstybinę lietuvių kalbą, o visos kitos kalbinės sistemos priskirtinos tarmėms. Iš tikrųjų turime ir lietuvių, ir žemaičių kalbas, o tos abi

„Turime liūdnų žinių savo kritikams – mes nepasiduosime“

Ispanų žurnalisto Alvaro Penas interviu su Vengrijos teisingumo ministre Judit Varga. www.siandien.info, propatria.lt - Įvykiai Afganistane išprovokavo naują migracijos krizę. Priešingai nei 2015 m., dabar ne tik Vengrija ar Višegrado šalys atsisako atverti savo sienas, tačiau ir Austrija, Slovėnija, Graikija nesiruošia to daryti. Vokietija ir Prancūzija čia taip pat nerodo daug entuziazmo. Ar tai tik dar vienas multikultūralizmo nesėkmės pavyzdys?  - Jūs teisingai pastebėjote, vis daugiau Vakarų Europos politikų suprato, jog kritika Vengrijai dėl sienų politikos ¬2015 metais buvo klaida.  Šešerius metus Vengrija laikėsi tos pozicijos, jog krūvos migrantų su neaiškia praeitimi nėra

Nuo rugsėjo 13 d. išimtys, taikomos neturintiems galimybių paso

www.siandien.info Nuo rugsėjo 13 d. IŠIMTYS, taikomos neturint GALIMYBIŲ PASO: prekyba parduotuvėse, turgavietėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, pašarų gyvūnams, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių, augalų, sėklų, trąšų pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, kurių prekybos plotas (t. y. prekybos salės, skirtos pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, plotas, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas) neviršija 1 500 kv. m, arba esančiose prekybos centre, kurio bendras prekybos plotas (t. y. prekybos salės ir kitos prekybos

Kur yra ribos, kurių valdžia negali peržengti?

"Jei kas prieštarauja ar kritikuoja, tai tie yra „antivalstybininkai“. Kai vyrauja toks mąstymas, vargu ar galima visuomenę kaltinti tuo, jog nepasitiki Seimu, partijomis ir ministrais. O juk bendro pasitikėjimo reikia tuomet, kai iškyla krizė. Tada jau turintys galią sako, jog visuomenėje per daug nepasitikėjimo. Bet juk jei valdžia nepasitiki piliečiais, kaip piliečiai gali pasitikėti valdžia?" Virginijus SAVUKYNAS, www.siandien.info Pagaliau įvyko tai, apie ką politikos užkulisiuose buvo kalbama jau labai seniai. Saulius Skvernelis sukūrė naują frakciją Seime. Sprendžiant iš premjerės Ingridos Šimonytės pareiškimo, jog tai yra žmonės, su kuriais galima kalbėtis, tikėtina, kad nors ir formaliai bus

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo rugsėjo 10 d. 2021 m. REZOLIUCIJA

Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingo rugsėjo 10 d. 2021 m. REZOLIUCIJA Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021, vykusio gegužės 15 d. ir po to vykusių visuomenės protesto akcijų reikalavimai dėl prigimtinės šeimos ir tradicijų, didžiosios Lietuvos piliečių dalies palaikomų vertybių išsaugojimo ignoruoti ir iš jų išsityčiota. Apgaulingai, remiantis pandemijos suvaldymo  pretekstu šalyje įvedama diktatūra ir antikonstitucinė tarptautinės konvencijos teisės normas pažeidžianti piliečių segregacija. Visuomenės supriešinimas jau pasiekė politinės krizės lygį  ir kelia realia grėsmė valstybės stabilumui ir išlikimui. Mes Lietuvos Respublikos piliečiai, 2021 09 10 d. įvykusios masinės protesto akcijos Vilniuje dalyviai, priimame šią rezoliuciją. Reikalaujame nedelsiant įvykdyti

Laikraštis ŠIANDIEN.„Lietuvoje tik kas dešimtas vaikas – sveikas“

„Lietuvoje  tik kas dešimtas vaikas - sveikas. Beveik 60 proc. mirties priežasčių mūsų šalyje sudaro kraujotakos sistemos ligos, o vaistinių skaičius Lietuvoje nuo 1990 m. padidėjo maždaug penkis kartus.   Išlaidos maistui Lietuvoje sudaro apie ketvirtadalį visų namų ūkio išlaidų. Tuo tarpu Liuksemburge, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Austrijoje – tik apie dešimtadalį. Tai nereiškia, kad mes valgome kur kas daugiau už vakariečius. Mūsų šalyje žemesnis pajamų lygis, todėl skiriame santykinai daugiau lėšų būtiniausiam poreikiui. Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai leidžia daryti išvadą, kad mūsų mitybos įpročiai nėra geri. Pagal kraujotakos ir virškinimo ligas esame vieni iš lyderių Europos Sąjungoje, o vyrų gyvenimo trukmė – mažiausia

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių“

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

„Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją“

www.siandien.info Rugpjūčio 28 d. Konstitucinių asmens teisių institutas (KATI) paskelbė peticiją „Prieš nepagrįstus konstitucinių teisių suvaržymus siekiant Lietuvoje valdyti COVID-19 epidemiją“.  Peticijoje pagrindžiama, kad Lietuvos Vyriausybės dėl koronaviruso grėsmės įvesti ir jau 1,5 metų taikomi žmogaus teisių ir laisvių suvaržymai ir apribojimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir galiojantiems įstatymams. Šia peticija prašoma įstatymiškai įtvirtinti: 1. Kad Lietuvoje galiojant ekstremaliai situacijai ar karantinui, nebūtų nepagrįstai ar per didele apimtimi ribojamos konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės. 2. Kad ekstremalios situacijos ir karantino paskelbimas turėtų būti sankcionuotas Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento, kaip tai numato specialius teisinius režimus reglamentuojantis Konstitucijos

Laikraštis ŠIANDIEN. JAV atskleista tikroji maisto kaina – tris kartus didesnė, nei manyta iki šiol

Romaldas ABUGELIS, laikraštis ŠIANDIEN „Covid-19“ apnuogino senas JAV maisto sistemos bėdas. Kai pandemija užvėrė valstybių sienas, maisto tiekimo grandinė patyrė ekstremalų stresą. Gamintojai susidūrė su prekių pertekliumi, o parduotuvių lentynos ištuštėjo. Daugelyje valstijų išaugo maisto nesaugumas, o kai kur pasirodė ir bado šmėkla. Rimtą maisto stygių pajuto kas šeštas amerikietis, iš jų apie 18 mln. - vaikai. Vyriausybė buvo priversta išplėsti išmokas, kad padėtų patenkinti išaugusią paklausą. Sutrikimai maisto grandinėje greitai išryškino jos pažeidžiamumą. Be to, tebesitęsia klimato krizė, prie kurios gilėjimo prisideda ir maisto sektorius. Tad šis laikmetis yra

Top