Jūs esate
Pagrindinis > Verslas

Verslas

„Siaubingi kadrai atskleidė niūrią Lietuvos kailių fermų realybę“

www.siandien.info Paviešinti Lietuvos kailių fermų kadrai jau pasiekė JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitų pasaulio šalių žiniasklaidą. „Esu buvusi kailių fermose ir mačiau jose esančių gyvūnų kančias. Tačiau šis vaizdo įrašas mane tiesiog šokiravo. Lietuvos valdžia privalo kuo greičiau sustabdyti šį siaubą kailių fermose“, – Didžiosios Britanijos žiniasklaidos gigantas „Daily Mail“ cituoja gyvūnų apsaugos organizacijos „Humane Society International/Europe“ viešųjų ryšių vadovę Claire Bass. https://www.youtube.com/watch?v=2Qn4uKljzl8 Jungtinės Karalystės naujienų portale rodomi kadrai iš Lietuvos kailinių žvėrelių fermų dujų kamerų. Jose audinės šokinėja, draskosi, lipa per viena kitos lavonus bei iš paskutiniųjų stengiasi ištrūkti. Prieš mirtį

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo lopšys – per 30 metų užaugintos žinios bei stipri partnerystė su žemdirbiais

www.siandien.info; parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN Šių metų  birželio 1 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba švenčia savo veiklos 30-metį. Per šį laikotarpį išaugo ne tik kelios ūkininkų kartos, bet tuo pačiu ir didelis būrys kompetentingų žemės ūkio srities konsultantų bei specialistų. Per visus šiuos metus sukurtas konsultavimo biurų tinklas, apimantis praktiškai visus Lietuvos rajonus bei savivaldybes, suburta daugiau nei 400 darbuotojų komanda, konsultuojanti žemdirbius finansinės apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės, miškininkystės ir geodezijos, gyvulininkystės, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos klausimais, organizuojami kontaktiniai ir nuotoliniai mokymai. ŠIANDIEN kalbina Konsultavimo tarnybos direktorių Saulių Cironką

Laikraštis ŠIANDIEN. Elektros depozito naudą apsukruoliai gaudo

Prof. Petras STIRBYS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Daugelis namų ūkių jau turi privilegiją gamintis elektrą patys, savo reikmėms pajungdami saulės siunčiamą energiją. Valstybės teikiama finansinė parama skatina saulės baterijų diegimą, pigina elektros savikainą, mažina namų ūkių išlaidas. Tos išlaidos galėtų būti dar mažesnės, o gaminama elektra galėtų nešti kur kas apčiuopiamesnį pelną, jei ne realizacijos apsunkinimai. Išties, nieko nekainuojanti saulės energija yra patraukli žaliava elektros gamybai tegul ir nedidelėmis apimtimis, tačiau elektrą gaminantis vartotojas patiria nemažai iššūkių.  Gausūs elektrotechniniai  reikalavimai saulės energijos pradiniame įdarbinimo procese šeimininkams kelia finansinių ir kitokių rūpesčių. Susiduriama su

Vilniečiai prie nukirsto šimtamečio ąžuolo neša gėles ir žvakes

www.siandien.info, Vilniečiai prie nukirsto šimtamečio ąžuolo neša gėles ir žvakes. Sekmadienio vakarą vilniečiai pasidalijo vaizdais dėl surengtos savotiškos akcijos. Prie vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje nukirstas ilgaamžis medis. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks veiksmas yra „vandalizmas ir nusikaltimas prieš vilniečius“. Sostinės centre prie nukirsto šimtamečio ąžuolo žmonės padėjo gėles ir žvakes, ant įmonės tvoros pakabintas ir plakatas „medžių žudikams“. Vilniaus miesto meras tikino, kad nekilnojamo turto vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo. Prezidentas Gitanas Nausėda ąžuolo nukirtimą pavadino barbarišku išpuoliu - „Vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų“. Barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Baigusi veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje,  DOJUS įmonių grupė nusitaikė į Lietuvos miškus

www.siandien.info  Viešai deklaruojanti, kad baigė savo  veiklą Rusijoje ir Baltarusijoje,  DOJUS įmonių grupė nusitaikė į Lietuvos miškus, siūlo medkirčiams pirkti skandinavišką techniką. DOJUS įmonių grupės apyvarta 2022 m. siekė virš 150 ml eurų.  Pagrindinės veiklos sritys: naujos ir naudotos žemės ūkio, miško,  komunalinės  technikos pardavimai, tiksliosios žemdirbystės sprendimų diegimas, dirvožemio tyrimai, atsarginių dalių prekyba ir techninis aptarnavimas. „Sėkmingai įsitvirtinus miško sektoriuje ir siekiant praplėsti miškininkystės galimybes, be jau atstovaujamų gamintojų KOMATSU, BMF, Nisula, nuo š. m. balandžio 27 d., DOJUS group  pradėjo bendradarbiauti su dar vienu miško technikos gamintoju Malwa.“, - pranešė BNS DOJUS

Nuotolinės konsultacijos dėl žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimo

www.siandien.info Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti sklandų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimą, ketvirtadieniais nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolines konsultacijas, skirtas žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimui. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Taip pat kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt. Daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3 Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e.

Laikraštis ŠIANDIEN. Teleloto laimėjimų anatomija

Stebint žaidimą ekrane, susidaro įspūdis, kad pagrindinis naudos gavėjas yra žaidėjai, tačiau taip nėra, nes įvairios rinkliavos nustekena žaidėjų suneštą gėrį. Prof. Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info Įsigilinti į Teleloto žaidimą verta. Žaidžiamas jis jau seniai – daugiau nei 25 metus ir galimai dėl to, kad įdomus, priešingu atveju ši pramoga pasitrauktų iš akiračio. Ne visi žaidėjai susigaudo, kad jų lūkesčiai galėtų būti kur kas didesni, jei žaidimo organizatoriai nesiimtų gudrybių, todėl žaidimo entuziastai taip ir levituoja nuo vieno lošimo tiražo iki kito. Bet kokį žaidimą lydi ne

Laikraštis ŠIANDIEN. Baltajam „auksui“ – rimtas pavojus: pieno gamintojai jaučiasi apgauti – parama pasieks tik pusę karvių augintojų

  www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Pieno gamintojai jaučiasi apgauti - parama pasieks tik pusę karvių augintojų, nors Žemės ūkio ministerija skelbė, kad nuostolius kompensuos net 90-iai procentų žemdirbių",- pranešė LNK žinios. Pavyzdžiui, rokiškėnai suskaičiavo, kad paramą už pieną gaus tik apie 40 proc. rajono pieninių ūkių, nes „už borto“ liko ir ekologiniai ūkiai, nes jie gauna kiek didesnę kainą, nors jų gamybos savikaina kur kas didesnė nei tradicinių ūkių. „Mano skaičiavimu, pasižiūrėjus į statistinius duomenis, paramą gaus tik 50 proc. karvių laikytojų. Lietuvoje yra 21 tūkst. pieninių karvių laikytojų, o ŽŪM oficialiai skelbia,

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Laikraštis ŠIANDIEN. Viešu laišku  kreipėsi į Vyriausybę dėl kainų mažinimo  būtiniausiems maisto produktams

www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN Visuomenės veikėjai Stanislovas BUŠKEVIČIUS,  dr. Lilijana ASTRA,  viešu laišku  „STABDOM  KAINAS!“ kreipėsi į Vyriausybę dėl kainų mažinimo  būtiniausiems maisto produktams“:                                  „Gerbiama Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte,  kreipiamės į Jus dėl ypatingai svarbios mūsų socialinės politikos problemos: naujausiais Valstybės duomenų agentūros ( VDA ) duomenimis, vidutinis atlyginimas ir pensijos Lietuvoje sumažėjo net 8,3 procento dėl praėjusių metų infliacijos, tapusios aukščiausia nuo pirmojo Nepriklausomybės dešimtmečio laikų!  Daugumos Lietuvos gyventojų pajamos  smuko beveik dešimtadaliu. Skaudžiausiai gyventojams atsiliepia išaugusios  maisto prekių kainos – tai išlaidos, kurių neįmanoma išvengti. Labiausiai brango pienas,

Ekonomikos komitetas: reikalingi pakeitimai, kurie saugotų vartotojus nuo nepagrįstai didelių elektros energijos kainų

www.siandien.info Seimo Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Elektros energetikos įstatymo pakeitimus, kurie padėtų apie 500 000 buitinių elektros energijos vartotojų sutaupyti, palyginti tiekėjų siūlomas kainas ir neleistų elektros energijos tiekėjams „piktnaudžiauti“ taikant sutartyse numatytas baudas, netesybas ar kitus mokesčius, taip apsunkinant elektros energijos tiekėjo keitimą ir palankesnių tarifų pasirinkimą. Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius pažymėjo, kad reikalingi pakeitimai, kurie saugotų vartotojus nuo nepagrįstai didelių elektros energijos kainų, kurios elektros rinkoje jau kurį laiką yra pastebimai sumažėjusios. Komiteto pirmininkas atkreipia dėmesį, kad elektros tiekėjai vartotojams siūlo labai skirtingas kainas, kurių neįmanoma palyginti ir išsirinkti

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

„Nepakeičiamas” žemės ūkio ministras vėl išsaugojo savo kėdę

www.siandien.info; lrs.lt nuotrauka Seimas, apsvarstęs žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė jiems pritarti. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2657) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 1 parlamentaras. Teikdami interpeliaciją žemės ūkio ministrui parlamentarai pareikalavo atsakyti į vieną klausimą, kuris, pasak jų, pateiktas atsižvelgiant į pieno gamintojų protestus dėl labai mažų pieno supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyraujantį chaosą: „Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“ Tuo tarpu žemės ūkio ministras atsakyme Seimo nariams teigia

Kaimo reikalų komitetas pritarė siūlymui leisti ūkininkams gaminti naminę degtinę

www.siandien.info Rugiai – svarbiausias duoninis augalas Lietuvoje. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė  Seimo narių inicijuotam Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui.  Siūloma nuo 2024 m. gegužės 1 d. ūkininkams leisti gaminti naminę degtinę ir kitus tradicinius gėrimus, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne didesnė kaip 65 proc. Projekte numatomi apribojimai – šia veikla užsiimti galės tik tie ūkininkai, kurių ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre, kurie teikia kaimo turizmo reikalavimus atitinkančias paslaugas ir kurie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka yra sertifikuoti kaip tradiciniai amatininkai. Svarstant projektą, Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo: „Šiuo projektu taip pat siekiama nekontroliuojamą

Eurostato duomenimis, po 7 metų Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų

www.siandien.info „Nei padidintas gimstamumas, nei sumažintas mirtingumas nebegarantuoja tautos populiacijos augimo“, – pažymėjo Seimo Ateities komiteto posėdyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.  Eksperto teigimu, 800 tūkst. Lietuvos piliečių yra emigravę, todėl reikia daugiau dėmesio skirti reemigracijos skatinimui, priemonėms, kuriomis būtų sudaromos patrauklios sąlygos grįžti emigravusiems piliečiams. Naujosios Akmenės biblioteka.  „Gimstamumo skatinimas, ilgesnio sveiko gyvenimo amžiaus užtikrinimas, palankios sąlygos reemigracijai, valdoma imigracija ir naujų šalies gyventojų integravimas – šie mūsų šalies demografinių iššūkių sprendimai puikiai žinomi, didžiausia bėda – jų koordinavimas ir ilgalaikis įgyvendinimas“, – sako Ateities komiteto pirmininkas

Kaip didinti piliečių į(si)traukimą į viešąjį valdymą

www.siandien.info Balandžio 12 d., trečiadienį, 16 val. Seimo kanceliarija organizuoja diskusiją „Ką turėjome padaryti dar vakar, kad savo piliečių nepaliktume demokratijos šalikelėje ir įtrauktume į viešąjį valdymą?“ Renginys vyks Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60). Įėjimas atviras. Diskusijoje, kurioje bus bandoma atsakyti į klausimą, kaip visuomenę labiau įtraukti į viešąjį valdymą, dalyvaus Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus vedėjas dr. Alvidas Lukošaitis ir Tyrimų skyriaus patarėja dr. Ligita Šarkutė. Taip pat savo įžvalgomis, kas galėtų paskatinti aktyvesnį jaunimo įsitraukimą į demokratinius procesus, pasidalys žinomas visuomenės veikėjas, dainininkas Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Pokalbį moderuos

Siekiama praplėsti vietos savivaldos įtaką planuojant šilumos ūkio plėtrą ir investicijas

www.siandien.info Seimas pritarė šilumos ūkio pertvarkai ir priėmė modernizavimą numatančias Šilumos ūkio įstatymo pataisas, kurios leis numatyti aiškesnį šilumos ūkio plėtros planavimą, skaidresnę kainodarą. Įstatyme sutarta įtvirtinti pakeitimus, skatinančius ilgalaikį šilumos tiekimo sistemų planavimą, dekarbonizaciją, šilumos vartojimo efektyvumo didinimą ir motyvacines priemones investicijoms, užtikrinančioms kokybišką šilumos tiekimą. Įstatymo pakeitimais siekiama praplėsti vietos savivaldos įtaką planuojant šilumos ūkio plėtrą ir investicijas. Savivaldybės turės galimybę ilgesniam laikotarpiui planuoti šilumos ūkio tvarią plėtrą, t. y. savivaldybės turės parengti (atnaujinti) 10 metų šilumos ūkio specialiuosius planus, o pagal juos šilumos tiekimo įmonės turės rengti 10 metų

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Konstitucinio Teismo pirmininku paskirtas G. Goda

www.siandien.info Seimas, atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos teikimą, nusprendė Konstitucinio Teismo pirmininku paskirti šio teismo teisėją Gintarą Godą. Po slapto balsavimo už šį sprendimą (Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-2586(2) balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 3, susilaikė 5 parlamentarai. G. Goda Konstitucinio Teismo teisėju paskirtas 2017 m. kovo mėn., šio teismo pirmininko pareigas laikinai ėjo nuo šių metų kovo 16 dienos. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova) Pasak šalies vadovo vyriausiojo patarėjo Andriaus Kabišaičio, šį Respublikos Prezidento pasirinkimą lėmė G. Godos turima didelė darbo Lietuvos Konstituciniame Teisme patirtis, taip pat jo darbo patirtis tiek administraciniuose, tiek bendros

Savivaldybių taryboms ir merams − nauji įgaliojimai

www.siandien.info;lrs.lt Kovo mėnesį savivaldos rinkimuose išrinktus naujus savivaldybių tarybų narius ir merus pasitiks pokyčiai. Rytoj, balandžio 1 d., įsigalioja Vietos savivaldos įstatymo pakeitimai, pagal kuriuos bus pradėtas taikyti naujas mero ir tarybos įgaliojimų modelis. Šia proga pakalbinome Seimo narius, dirbusius naująjį modelį rengusioje darbo grupėje, − Teisės ir teisėtvarkos komiteto narį Andrių Vyšniauską ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narį Eugenijų Sabutį, ir apžvelgėme svarbiausius būsimus pokyčius savivaldos valdymo sistemoje. A. Vyšniauskas: „Naujasis modelis išgrynina atsakomybes ir funkcijas“ Naująjį modelį rengusios darbo grupės narys, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Andrius Vyšniauskas tvirtina, kad šis naujasis

Ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui

Gintautas Kniukšta, ŠIANDIEN apžvalgininkas Prie Seimo - ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui už veltui gautą pieno butelį... „Ūkininkauju jau 23 metus, bet tokio atsainaus valdžios požiūrio į žemdirbį, ko gero, dar nebuvo. Ūkyje trys dešimtys karvių, bet tam, kad šeima pragyventų, jau tenka mažinti bandą. Dvi karvės virto dešromis, iš pieno pradėjome gaminti sūrius, ieškome visokiausių būdų, kaip pramisti. Tokia padėtis susidarė dėl kritusių pieno supirkimo kainų. Jei pernai vasarą dar gaudavome po 0,43 euro už kilogramą, tai dabar jau tik 0,26 euro. O visų gamybos išteklių kainos yra nematytose aukštumose... Reikia skubios

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Protestuojantiems ūkininkams nebūtų reikėję atvykti piketuoti prie Seimo, jei Žemės ūkio ministerija „būtų ėmusis konkrečių veiksmų dar sausio mėnesį“

Ūkininkai vilniečius vaišino pienu. Gintauto Kniukštos nuotrauka, www.siandien.info Ketvirtadienį prie Seimo tęsiantis ūkininkų protestui, su jų atstovais susitikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parama nukentėjusiems pieno gamintojams vėluoja. Anot jo, būtina rasti priemones, kurios padėtų ūkininkams išsilaikyti tol, kol šiuo metu stipriai nukritusios pieno supirkimo kainos stabilizuotųsi. „Per pandemiją visada matydavome visus verslus, kurie negali išsilaikyti, apie paramos reikalingumą nediskutuodavome. Šįkart reikia, diskutuoti apie tai, kad ūkiai galėtų išsilaikyti tol, kol pergyvens šitą kainų krizę“, – ketvirtadienį po ūkininkų ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasitarimo

Kaip užsiauginti derlių patiems?

www.siandien.info Daržininkystė pradedantiesiems Pirmasis derlius būna šiltnamio daržovių. T Šviežio derliaus gėrybės ne vieną įkvepia įsirengti savo nuosavą daržą. O ir įsibėgėjantis pavasaris praneša apie artėjančius sodininkystės darbus. Be to, savų produktų auginimas gali tapti ne tik mėgstama laisvalaikio veikla, bet ir dovanoti sveikesnių – ekologiškų daržovių. Prekybos tinklo „Senukai“ atstovai pastebi, kad jau nuo ankstyvo pavasario išauga sodinimui skirtų prekių paklausa – suaktyvėja įvairių sėklų, durpių, trąšų, daiginimo ir sodinimo indų pardavimai. Taip pat jaučiamas susidomėjimas įvairiais sodo įrankiais: genėjimo žirklėmis, grėbliais, karučiais, kastuvais, kauptukais. Specialistai dalijasi patarimais, kaip įsirengti daržą savo kieme, ir

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Laikraštis ŠIANDIEN. Prastėjanti maisto kokybė skatina rinktis ekologiškus produktus 

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas                       Neseniai paskelbti Organinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenys už 2021 metus atskleidžia tolesnį ekologiškų produktų pardavimų augimą. Ekologiškos maisto prekės jau tampa įprastiniu vartotojų pirkiniu.                                                                                                                                        Daugiau kaip 3,7 mln ūkininkų ekologiškai ūkininkauja jau 191 valstybėje, o bendras tokių pasėlių plotas pasiekė 76 mln hektarų arba 1,6 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.                       Ekologiško ūkininkavimo nauda yra neabejotina. Taip ūkininkaujantys prisideda prie dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkos teršimo mažinimo. Ekologiniame ūkyje užtikrinamas natūralus ūkio gyvūnų elgesys, nenaudojami antibiotikai ir augimo

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Seime – diskusija apie ateities transporto kurą

www.siandien.info  Kovo 9 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo 218B salėje (III rūmai) vyks diskusija „Ateities alternatyvusis kuras: biodegalai ar elektra“. Prieš kelias savaites Europos Parlamentas balsavo už naujų lengvųjų automobilių su vidaus degimo varikliu atsisakymą nuo 2035 m. Beveik visi mes kasdien važiuojame automobiliu arba viešuoju  transportu, darydami neigiamą poveikį gamtai. Lietuvoje transporto priemonės daugiausiai naudoja iškastinį kurą, kuris reikšmingai prisideda prie oro taršos ir klimato kaitos. Šiuo metu Lietuvoje kaip alternatyvieji degalai vyrauja biodegalai, gaminami iš rapsų ir kviečių. Aplinkosaugininkai sako, kad tolesnis jų vartojimas negali tęstis, nes užimama šimtai tūkstančių hektarų žemės,

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Laikrastis ŠIANDIEN. Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas

Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas Gintauto Kniukštos nuotr. Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas Seimo bandymas pakeisti prieš 15 metų Ūkininko ūkio įstatyme įtvirtintas ūkininko sodybos statybos sąlygas pelnytai susilaukė ūkininkų kritikos ir Prezidento veto. Peršasi išvada, kad Seimas šį sprendimą priėmė skubotai, be gilesnių diskusijų su ūkininkų bendruomene. Minimalų statybai reikalingą plotą ketinama padidinti 4 kartus               2008 metais buvo priimtas labai racionalus Ūkininko ūkio įstatymo papildymas dėl ūkininko sodybos statybos sąlygų. Ūkininkai įgijo teisę savo sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties  pastatus statyti nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame kaip pusės hektaro žemės ūkio paskirties žemės

Apie Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės ateitį

Išplėstinė paieška  www.siandien.info  2022 m. valstybinio matematikos egzamino neišlaikė daugiau kaip trečdalis mokinių, matematikos, fizikos, chemijos populiarumas tarp moksleivių menkas, labai trūksta šių dalykų mokytojų. Nepaisant politinių įsipareigojimų ir administracinių pastangų, Lietuvoje parengiama per mažai gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos specialistų, kad būtų užtikrinta tvari aukštųjų technologijų pramonės ir paslaugų sektoriaus ateitis, pabrėžia Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. Redakcijos archyvo nuotr. 2023 m. sausio 18 d. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka pristatė pirmąją šiais metais Ateities komiteto neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją. Joje buvo kalbama apie kvalifikuotų

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Laikraštis ŠIANDIEN. Dirvožemio dykumėjimas – grėsmė apsirūpinimui maistu

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas                       Lietuva neturi nuoseklios dirvožemio politikos                             Nepaisant to, kad mūsų šalyje erozija jau pažeidusi daugiau kaip penktadalį dirbamo ploto, nuoseklios dirvožemio politikos vis dar neturime. Tiesa, prieš keletą metų grupelė Seimo narių bandė pateikti Dirvožemio įstatymo projektą, bet šis bandymas nebuvo sėkmingas. Po kurio laiko politikai siūlė Žemės ūkio ministerijai patobulinti minėtą projektą ir teikti jį svarstymui Seime. Deja, ministerija šį siūlymą ignoravo.                       Europos Sąjungoje taip pat nėra rimtų dirvožemio apsaugos teisinių pagrindų, nors mėginimų priimti Dirvožemio apsaugos sistemos direktyvą prieš gerą dešimtmetį būta. Europos Komisija

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Priimtas sprendimas, kad žmonėms, atsidūrusiems sanitarinės apsaugos zonoje, būtų netaikomi apribojimai.

www.siandien.info Seimas, atsižvelgdamas į gyventojų prašymus, priėmė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas. Kilus problemoms Vilniaus rajone, parlamentarai ėmėsi tvarkyti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą. Atitaisant istorinę klaidą, priimtas sprendimas, kad žmonėms, atsidūrusiems sanitarinės apsaugos zonoje, būtų netaikomi apribojimai. Nepaisant to, jog gyventojai atsidurs sanitarinėje apsaugos zonoje, jų gyvenamoji zona higieniniu požiūriu vis tiek turės atitikti visus higienos reikalavimus. „Jei jūs turite namą sanitarinėje apsaugos zonoje, negalite jo perstatyti (galite tik renovuoti), padalinti sklypo. Statyti naują namą, vykdyti komercinę veiklą praktiškai tampa nebeįmanoma. Mes visus šiuos apribojimus nuimame, paliekame tik tai, kad negalima

Seimo rudens sesijos metu surengtas 41 posėdis: kuo dar giriasi valdantieji?

www.siandien.info XIII Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų. Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį. 2023 m. biudžete nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą

Top