Jūs esate
Pagrindinis > Politika

Politika

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Savaitės citata: „Mūsų partijos – kaip Lietuvos futbolo federacija: gali pakeisti vieną ar kitą veidą, bet esmė išliks”

"Mūsų partijos – kaip Lietuvos futbolo federacija: gali pakeisti vieną ar kitą veidą, bet esmė išliks. Ją tiesiog reikia likviduoti, išdezinfekuoti patalpas ir su visiškai naujais žmonėmis viską pradėti nuo nulio. Esamų partijų neuždrausi, jas tiesiog reikia ignoruoti. Kokia išeitis? Stipri alternatyva. Turi atsirasti protingas ir stiprus lyderis, kuris bendram darbui sugebėtų suvienyti dabar į užribį išstumtą šalies intelektinį potencialą ir šviesuomenę. Prie šio darinio durų turi būti pastatytos politinių perbėgėlių ir prisiplakėlių gaudyklės, nes jie iškart pajus, iš kur vėjas pučia. Teoriškai tai įmanoma, bet savo šaliai neabejingi

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Seimo rudens sesijos metu surengtas 41 posėdis: kuo dar giriasi valdantieji?

www.siandien.info XIII Seimas baigė penktąją eilinę (rudens) sesiją. Joje daug dėmesio skirta krašto apsaugai, atsinaujinančios energetikos plėtrai, priimti sprendimai dėl 2023 m. valstybės, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir su jais susijusių socialinės atskirties mažinimo klausimų. Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas energijos kainų augimo poveikio sušvelninimui, žmonių pajamų didinimui, saugumo stiprinimui bei investicijoms į Lietuvos ateitį. 2023 m. biudžete nuosekliai skiriamas dėmesys žmonių pajamoms didinti, numatant beveik 1,6 mlrd. eurų. Iš šios sumos 359 mln. eurų bus skirti dirbančiųjų pajamoms didinti 15 proc. pakeliant minimaliąją mėnesinę algą

“ŠIANDIEN” laikraščio  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė

“ŠIANDIEN” laikraštis skelbia  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimų rezultatus. Rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė.  Už kurį kandidatą atiduotumėte savo balsą? Ignas Vėgėlė (26%) Dainius Kepenis (23%) Žydrūnas Savickas (16%) Rimas Jankūnas (12%) Mykolas Alekna (9%) Mantas Kvedaravičius (5%) Zita Kelmickaitė (5%) Algimantas Rusteika (2%) Alvydas Jokubaitis (2%) Ignas Vėgėlė_Nuotr. aut. Vytautas Pilkauskas. Ignas Vėgėlė (g. 1975 m. liepos 22 d. Vilniuje) – teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, advokatas. 1988 m. baigė Vilniaus 4-ąją vaikų muzikos mokyklą, 1993 m. – sidabro medaliu S. Nėries vidurinę mokyklą. Daugiau kaip 11 metų dainavo vaikų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, vaidino Algirdo Aramino režisuotuose Lietuvos kino studijos filmuose „Geležinė princesė“ (1988) bei „Traukinys į Bulzibarą“ (1986), įgarsino kelias dešimtis meninių ir multiplikacinių filmų. Vilniaus

Išgirdo ūkininkų šauksmą: Seimas mus veja nuo žemės

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1712. Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla. Prezidentas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šiaip neturėtų teisės, problemą, tačiau pažymi, kad Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitinka proporcingumo principo. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Bideno ir Zelenskio susitikimas: Ukrainos žmonės „įkvėpė pasaulį“ savo drąsa ir atsparumu

www.siandien.info, lrt.lt, elta Pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį išvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Baltuosius rūmus derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu. Po susitikimo Ukrainos ir JAV prezidentai surengė spaudos konferenciją, kurioje J. Bidenas pabrėžė, kad Ukraina atrėmė Rusijos lūkesčius kiekviename žingsnyje ir laimėjo daugelį mūšių. Ukrainiečių lyderį prie Baltųjų rūmų pasitiko J. Bidenas su žmona Jill. Pasisveikinę, dviejų valstybių vadovai pasuko į Baltuosius rūmus, praėję pro sargybinius, kurie laikė JAV ir Ukrainos vėliavas. Paklaustas, kokią žinią nusiųstų V. Putinui, V. Zelenskis pareiškė: „Stoviu šalia JAV prezidento Joe Bideno.

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Sureagavo ir Seimo vadovė: buvęs Vyriausybės kancleris turi atsakyti į klausimus apie sąsajas su buvusiais kriminalinio pasaulio veikėjais

www.siandien.info Portalo 15 min paskelbtą medžiagą apie A.Stončaitį sureagavo ir Seimo vadovė: įspėja ir jį, ir opozicines partijas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad buvęs Vyriausybės kancleris turi atsakyti į klausimus, kylančius po 15min tyrimo, o opozicija – priimti „atitinkamus“ sprendimus. „15min“ tyrimų iliustracija / Arūnas Pukelis, Algirdas Stončaitis, Jonas Pirožnikas, Darius Žukauskas 15min Tyrimų skyrius šią savaitę skelbė, kad dar būdamas Vyriausybės kancleriu, A.Stončaitis atsisakė tikrintis vadinamuoju „melo detektoriumi“ – poligrafu. Vis dėlto, įstatymai numatantys, kad tokiu atveju leidimas dirbti su slapta informacija neturi būti išduodamas, liko bereikšmiais – artimas tuometinio premjero

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie bedantę Seimo opoziciją ir išgąsdintus Lietuvos žmones

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Buvęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis jau ne kartą teigė, kad vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei šios pareigos yra per sunkios. Opozicija inicijuoja parlamentinį tyrimą, nes aiškėja, kad valstybės prievarta prieš riaušių dalyvius buvo naudojama ne visai teisėtai. Kol kas Seimo opoziciją galima vadinti bedante - jai nepavyko atstatydinti nė vieno Ingridos Šimonytės Vyriausybės nario. Antai valdantieji gana lengvai apsaugojo energetikos ministrą – interpeliacija Dainiui Kreiviui žlugo. 71 Seimo narys ministro atsakymais liko patenkintas, 54 parlamentarų jis neįtikino, o penki

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas”

www.siandien.info Rytoj, šeštadienį, išeina naujas ŠIANDIEN numeris. „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas, dėl ko mes gyvename, dėl ko dirbame, dėl ko ėjome į Baltijos kelią, dėl ko prieglobsčio ieškoti teko miškuose, dėl ko kovoja milijonai ukrainiečių, dėl ko sugrįžome iš Sibiro, galu gale - dėl ko esame čia. Kai sakoma, kad Lietuvoje jaučiamas stiprus vertybinis susipriešinimas ir kas galėtų padėti mūsų visuomenei labiau tarpusavyje susikalbėt, pirmiausia reikia susitarti dėl vertybinės sampratos. Per trisdešimt pastarųjų metų, pasaulis didžiuliu tempu keitėsi. Ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti

Laikraštis ŠIANDIEN. Valdas Vasiliauskas: Apie valdžiasklaidą. Kodėl Lietuva gyvena be ketvirtosios valdžios?

Lietuva gyvena be ketvirtosios valdžios - gal nuo Dalios Grybauskaitės prezidentavimo laikų, kai galutinai buvo sunaikinta nepriklausoma lietuviška žiniasklaida. Prisimenate tą televizijos  klipą, kuriame D. Grybauskaitė  įkvėptai diriguoja žiniasklaidos orkestrui? Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Nuo seno žinomas paradoksas: tik tada žiniasklaida pateisina ketvirtosios valdžios vardą, jeigu ji laikosi atstumo nuo valdžios menių, jeigu ji  atsispiria valdžios ir politikų spaudimui ar gundymams. Tik išvengus priklausomybės nuo valdžios ( taip pat jos pinigų, „viešųjų pirkimų“ ir ordinų bei premijų), ketvirtosios valdžios metafora įgyja realų turinį, nes tik tokiu atveju spauda pajėgi susidoroti su

Laikraštis ŠIANDIEN. „Negalėdami sumokėti milijoninių sąskaitų, būsime priversti sunaikinti lietuvišką paukštininkystę“

www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN LR Vyriausybė Lietuvos paukštininkystės sektoriaus pagalbos šauksmo dėl išaugusių energetikos kaštų taip ir neišgirdo - lietuviška paukštiena ir kiaušiniai taps prabangos preke. Rytoj, antradienį, spalio 18 dieną, 10.00 val., Lietuvos paukštininkystės asociacija rengia spaudos konferenciją, kurios metu bus aptarti šie klausimai:LR Vyriausybė pristatė 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių paketą verslui. Atkreiptinas dėmesys, kad dauguma sumų yra deklaratyvios, neatitinkančios realaus šios žiemos verslų poreikio. Skaičiai pateikti siekiant padaryti įspūdį, o ne suteikti realią pagalbą. Didžioji dalis sumų (bent 1,2 mlrd.) nėra tikrieji valstybės kaštai. Paukštininkystės sektoriuje dirba 3000 Lietuvos žmonių.

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija

Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė konferencija Seime www.siandien.info Redakcijos archyvo nuotrauka. 2022 m. spalio mėn. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šia proga spalio 21 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Renginyje sveikinimo žodį tars Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras Egilas Levitas (Egils Levits). Konferencijos dalyviai iš Estijos ir

Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 metų biudžeto projektą: pajamos sieks 15,62, o išlaidos 18,60 mlrd. eurų

www.siandien.info Redakcijos archyvo nuotr. Seimo opozicijos atstovai, reaguodami į šiandien Vyriausybės pristatytą finansų paketą verslui ir 2023 metų biudžeto projektą, teigia, kad valdantieji teikia trumparegišką išlaidų paketą, nenurodydami jo tvarių finansavimo šaltinių, o tai automatiškai užprogramuoja būsimų Vyriausybių skolinimąsi ateityje. Penktadienį Vyriausybė pristatė deficitinį 2023 m. biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto deficitas sieks 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).  „Kažkas pasakys, kad čia ne bėda, kad galima didinti deficitą iki 6, 7 proc., tačiau taip nėra. Ne tik dėl moralinių dalykų, nes skola yra kažkieno sumokėti mokesčiai. Seimo nariai, Vyriausybė, prezidentas, mes daliname

Tarptautinė konferencija, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui

Išplėstinė paieška  www.siandien.info Spalio 7 d., (penktadienį), 10 val. Seime, Konstitucijos salėje (Seimo I r.), vyks tarptautinė konferencija „Komunistinė antibažnytinė politika ir visuomenės pasipriešinimas Rytų ir Vidurio Europoje“, skirta „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ pasirodymo 50-mečiui. Net šeši Seimo įkurtos Laisvės premijos laureatai yra tiesiogiai susiję su „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidyba ir platinimu: 2011 m. laureatas Rusijos disidentas Sergejus Kovaliovas, 2013 m. laureatas kardinolas J. E. Sigitas Tamkevičius, 2016 m. laureatė sesuo Nijolė Sadūnaitė, 2021 m. laureatai vyskupas J. E. Jonas Boruta, seserys Bernadeta Mališkaitė ir Gerarda Šuliauskaitė. Nijolė Sadūnaitė 1975 m. nuteista už „Lietuvos Katalikų

Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis skelbiamas nepageidaujamu asmeniu ir privalo išvykti iš šalies per 5 dienas

www.siandien.info Spalio 3 dieną į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, kuria Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Sergej Riabokon yra skelbiamas nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata). S. Riabokon privalo išvykti iš šalies per 5 dienas. Šis Lietuvos sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją, pagrindžiančią tai, kad pastarojo meto S. Riabokon veiksmai ir pareiškimai yra nesuderinami su diplomato statusu, traktuotini kaip kišimasis į priimančios valstybės vidaus reikalus ir todėl laikomi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykiu pažeidimu. Ukrainos Didvyrių gatvė šalia Rusijos ambasados. Redakcijos

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

Apie pensijas ir mitus

www.siandien.info Antroje pakopoje pensiją kaupiantys ar besiruošiantys tai daryti žmonės neretai yra klaidinami mitų, galinčių nulemti nepagrįstai neigiamą nusistatymą prieš šį kaupimo būdą. „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė apžvelgia labiausiai paplitusius klaidingus įsitikinimus ir atskleidžia, kokie faktai slypi po jais. Redakcijos archyvo nuotrauka. Pirmas mitas – dalyvavimas antros pakopos pensijų kaupime mažina „valstybinę“ pensiją L. Načajienė pasakoja, kad iš klientų ar potencialių antros pakopos dalyvių vis dar pasigirsta nuogąstavimų, jog taupymas šiuo būdu lems mažėjančią pirmos pakopos (vadinamą „valstybinę“) pensiją. Jos teigimu, jei prieš 2019 m. vykusią pensijų reformą tai buvo tiesa, jau

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuvos sveikos gyvensenos guru: atsilaikysime tik veikdami kartu

  www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN                     Lietuvos sveikos gyvensenos guru, Sveikuolių sąjungos garbės prezidentui, Sveikatingumo mokyklos Palangoje įkūrėjui ir ilgamečiui vadovui, Seimo nariui, maištingos, bet geros sielos žmogui ir aktyviam visuomenininkui Dainiui KEPENIUI neseniai sukako 70 metų. Skaitytojų dėmesiui siūlome „ŠiANDIEN“ žurnalisto Romaldo ABUGELIO pokalbį su juo.    Dainius Kepenis: "Politika atsirado natūraliai, nes pakvietė į talką žmonės, kurių požiūriai sutapo su mano". Asmeninio archyvo nuotrauka.   Gerbiamas Dainiau, gimėte ir augote Klaipėdoje, kokie prisiminimai išlikę iš vaikystės ir mokyklos laikų, ar buvote išdaigų mėgėjas?  Išdaigas tikrai mėgdavau. Todėl tėvai kontroliuodavo tik vieną dalyką - drausmės pažymį, kurį

200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi”

www.siandien.info Šiandien išėjo 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris, o vakar Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje ta proga buvo surengta konferencija – diskusija. Nuoširdžiai ačiū Jums – už supratimą ir buvimą kartu, už bendrystę ir nusiteikimą eiti į laimingesnę Lietuvą. Ačiū visiems, kurie mums rašo, dalinasi nuomonėmis, įžvalgomis, patarimais ir parama. Mūsų leidinys – talkos ir savanorystės rezultatas. Mus vienija idėja ir kilnių tikslų įgyvendinimas.. Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. ŠIANDIEN konferencija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Virgilijaus Avižonio nuotrauka 200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi –

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

Vyriausybė traukiasi: siūlo atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą

Į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, www.siandien.info Vyriausybė pritarė pasiūlytoms Elektros energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio. Maždaug 380 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.   Jei pataisas priims Seimas, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams bus nutrauktas 2026 metų sausio 1 dieną, o per kur

Ministras Kreivys kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galimai nusikalstamu aplaidumu

www.siandien.info D. Kreivys. Redakcijos archyvo nuotrauka. Energetikos ministro konservatoriaus Dainiaus Kreivio interpeliaciją inicijuojantys socialdemokratai parengė 23 klausimus, į kuriuos iš Seimo tribūnos turės atsakyti ministras. Ministras kaltinamas nekompetencija, neveiklumu ir galimai nusikalstamu aplaidumu, mat žlugus „Perlo Energijai“ iš visų mokesčių mokėtojų kišenės planuojama išleisti apie 10 mln. eurų kompensacijoms. www.siandien,info pateikia visus 23 interpeliacijos klausimus energetikos ministrui D. Kreiviui: 1. Tebesitęsianti energetikos kainų krizė prasidėjo 2021 metų pirmajame pusmetyje. 2021 metų gruodį gamtinių dujų Europoje kaina pasiekė tuo metu rekordinį – 2000 eurų už 1000 kubinių metrų –

Pasipriešinimo sueiga prieš „valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymą“

www.siandien.info Rugsėjo 8 d., ketvirtadienį, 18 val., Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje, Nacionalinis susivienijimas (NS) rengia pasipriešinimo sueiga prieš „valstybinio energetikos sektoriaus žlugdymą“. Rengėjai ragina lietuvius savo valdžiai aiškiai pasakyti, kad „ne tik nebus leista prichvatizuoti visuomeninio elektros tiekimo“, ir akina susigrąžinti „sukčių prichvatizuotą valstybę“. Į visuomeninį renginį burtis kviečiančiame NS atsišaukime rašoma: „Prieš trisdešimt trejus metus Lietuvos žmonės susikibo rankomis, kad pajustų ir pademonstruotų bendrumo ir solidarumo dvasią. Jie siekė susigrąžinti valstybę, kurioje būtų šeimininkai, o ne juos apvaginėjančių klanų ujami ir išnaudojami pasipelnymo šaltiniai. Liberalizavimu pavadinta elektros tiekimo „reforma“ iš tikrųjų yra ne civilizuotas ir skaidrus

Baltijos šalių premjerams – apdovanojimas Berlyne

www.siandien.info Baltijos šalių sėkmės istorija atkūrus nepriklausomybę nulemta žmonių drąsos, ryžto ir begalinio idealizmo, o praeities iššūkius pavyko įveikti todėl, kad valstybę statėme ant asmeninės ir ekonominės laisvės pamatų, sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, kuriai kartu su Latvijos ir Estijos premjerais sekmadienį Berlyne įteiktas tarptautinis Friedricho Augusto von Hayeko fondo apdovanojimas. lrv.lt nuotr. Lietuvos Ministrei Pirmininkei I. Šimonytei, Latvijos Ministrui Pirmininkui Krišjaniui Kariniui ir Estijos Ministrei Pirmininkei Kajai Kallas apdovanojimas įteiktas už „Pavyzdingą ir drąsų indėlį vardan laisvos ekonomikos ir visuomenės santvarkos bei tvirtos biudžeto ir rinkos ekonomikos politikos“. Prieš tris dešimtmečius, atgavę nepriklausomybę,

Laikraštis ŠIANDIEN. Pieno ūkių nykimas: kasmet sumažėja iki 10 tūkstančių karvių

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas BIČIUS atsako į  ŠIANDIEN klausimus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius (kairėje) ir asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Melžiamų karvių skaičius ūkininkų ūkiuose per pastaruosius penkerius metus kasmet sumažėja iki 10 tūkstančių, šių metų pradžioje jų buvo tik 226 049 tūkstančiai. Kuo galima paaiškinti tokį spartų karvių bandų nykimą, nors Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad  yra parengusi ne vieną gyvulininkystės ir konkrečiai - pieno ūkio plėtros programą? Šiais metais Lietuvoje pagalbos sulaukė tik kiaulių ir paukščių ūkiai. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tai

Ignas Vėgėlė. Kodėl aš žaviuosi energetikos ministru Kreiviu?

Ignas VĖGĖLĖ, www.siandien.info Pastaruoju metu nuolat pašaipiai linksniuojamas Energetikos ministras Kreivys, o aš juo žaviuosi: vienintelis ministras pasakė tiesą. Nežinau, ar sąmoningai, ar suveikė Froido dėsnis. Gyvename nuolatiniuose paradoksuose. Sakydamas net užsikirto: gal ir pačiam norėjosi riebiai nusikeikti. I. Vėgėlė. Redakcijos archyvo nuotr. Prieš porą metų dauguma rinkėjų atidavė balsą už dešinio sparno politines jėgas, o gyvename valdomi naujos kairės politikų. Tiesa, nei politologai, nei tradicinės medijos nedrįsta esamų politinių partijų priskirti ten, kur joms vieta. Pavyzdžiui, JAV, jei pritari demokratams, esi labiau už kairę, jei respublikonams – už dešinę. Dabartinė Lietuvos dauguma

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Seimo kanceliarija teisinasi dėl atsisakymo pateikti informaciją

Išplėstinė paieška  Seimo kanceliarija teigia, kad siekia bendradarbiauti su žiniasklaida www.siandien.info "Seimo kanceliarija, gavusi žurnalisto prašymą suteikti informaciją – Seimo narių, turinčių ar per paskutinius penkerius metus nuosavybės teise turėjusių gyvenamąsias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos ir kuriems, esant jų prašymui, buvo suteiktos laisvos gyvenamosios patalpos Seimo viešbutyje, pavardes, – neatsisakė tai padaryti. Spręsdama dėl asmens duomenų teikimo teisėtumo, paprašė žurnalisto patikslinti prašymą, nes nebuvo aiškus tokios informacijos gavimo tikslas – visi Seimo nariai Seimo viešbutyje gyvena teisėtai. Galutinį sprendimą pateikti

Laikraštis ŠIANDIEN. Kaip profanuojamas mokslas ir kvailinami žmonės

Prof. Jonas GRIGAS, „Mokslo Lietuva“, laikraštis ŠIANDIEN                       Nors tvyro Putino pradėto karo įtampa, pakalbėkime apie kitą aktualiją – ryšius su visuomene (RSV) – informacijos valdymą ir platinimą, siekiant paveikti visuomenę. Besivystant mokslui apie visuomenės protų kontrolę, RSV firmos sukūrė taisykles: oponentų dehumanizavimas, kabinėjant gėdingas etiketes ir apibūdinant juos negerais žodžiais; kalbėti tik apie puikias perspektyvas, panaudojant emociškai pozityvius žodžius; vengti moralinių aspektų.                       Tai dezinformacijos industrijos triukai. Žmones kvailinantys RSV „specialistai“ – visokie nuomonės formuotojai (influenceriai) net didžiuojasi savo profesija. Mokslas RSV tarnyboje                       Mokslas ir mokslininkai kompromituojami ir keliamas žmonių nepasitikėjimas

Laikraštis ŠIANDIEN. Biokuras: Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims

www.siandien.info „Biokuro, paremto miškų kirtimais, pramonei toliau plečiantis, nevyriausybinės organizacijos iškėlė į viešumą faktą, kad Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims. Ypač daug biokuro, medienos granulių pavidalu, iš Estijos keliauja į Olandiją, Daniją. Estijoje niekam jau nekyla abejonės dėl to, kad miškai ten kertami ir dėl biokuro, o ne tik kitoms reikmėms. Dabar biokurui naudojama net ir ta mediena, kuri puikiai tinka gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus – popierių, medienos plokštes, medienos padėklus ir kt. Biokuro pramonės atstovai dievagojasi, kad miškai dėl biokuro nekertami ir jie naudoja tik tai, kas

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Saugomų teritorijų valdymo reforma: iš pradžių parkų direkcijose panaikino kontrolės funkciją, o po to – ir pačias direkcijas

Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė iš darbo, o likusiems į miškų ateitį nusispjaut. Tas pats atsitiks ir su parkais. Vytautas GIRININKAS, laikraštis ŠIANDIEN   Nuo liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Kadangi tai įvyko prieš parkų darbuotojų valią, tai dalis jų nepanoro dirbti sustambintose direkcijose. Štai Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Tad ministro Simono Gentvilo kalbos, jog reformos tikslas – pritraukti daugiau specialistų –

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie Alytaus žmones ir miesto valdžią

www.siandien.info „Parodyk kelią pirmyn, kad būtų lengva grįžti atgal“. ŠIANDIEN pasikalbėjimas su Alytaus miesto Alyčio seniūnaičiu Vaclovu Goštautu, aktyviu visuomenininku, daug metų atidavusio  ver­slaus jau­ni­mo ug­dy­mui. Šiandien jis kuria socialinę bendruomenę, kurioje savo vietą privalo rasti kiekvienas seniūnaitijos gyventojas. Prieš kurį laiką Alytaus  miesto merui ir administracijos direktorei buvo įteiktas įteiktas pareiškimas dėl mobingo naudojimo savivaldybės administracijos darbuotojų atžvilgiu. Savivaldybės komitetų ar savivaldybės tarybos posėdžių metu darbuotojai  žeminami, menkinamas jų autoritetas ir reputacija, su jais  kalbama pakeltu tonu. „Eidami į posėdžius pristatinėti sprendimų projektus, jie nuolat jaučia įtampą, baimės jausmą, kadangi su

Top