Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas

Švietimas

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie istorinį įvykį Klaipėdos rajone ir viltį, kad į mokyklą vėl sugrįžta Lietuvos vaikai

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Šiais metais Klaipėdos rajone žinių semiasi 5585 moksleiviai, jų lyginant su praėjusiais metais padaugėjo daugiau kaip 200, daugėja ir pirmokų - jų šiemet yra daugiau kaip 600,  o  pernai buvo 555. Rugsėjo pirmoji tapo kone istoriniu įvykiu Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos rajone, Jakuose pastatyta nauja mokykla. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje atvertos vos kelios naujos mokyklos, tuo tarpu apie uždaromas  mokyklas žinios sklinda labai dažnai. Jakų mokyklos iškilmingas atidarymas. Klaipėdos r. savivaldybės nuotrauka. Vilija Lukauskienė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Jakų mokykla tapo Sendvario seniūnijoje veikiančios Slengių mokyklos-daugiafuncio centro filialu, jai vadovauja žinoma

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi“

www.siandien.info Šiandien išėjo 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris, o vakar Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje ta proga buvo surengta konferencija – diskusija. Nuoširdžiai ačiū Jums – už supratimą ir buvimą kartu, už bendrystę ir nusiteikimą eiti į laimingesnę Lietuvą. Ačiū visiems, kurie mums rašo, dalinasi nuomonėmis, įžvalgomis, patarimais ir parama. Mūsų leidinys – talkos ir savanorystės rezultatas. Mus vienija idėja ir kilnių tikslų įgyvendinimas.. Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. ŠIANDIEN konferencija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Virgilijaus Avižonio nuotrauka 200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi –

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

Pasveikino Europos čempiones – Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinę

 www.siandien.info „Mane sužavėjo, kad jūs žaidžiate kaip komanda. Jūsų rinktinė ypatingai ryškiai tęsia Lietuvos krepšiniui būdingą komandinio žaidimo tradiciją. Nepaisant to, kad turite ryškią lyderę – Justę Jocytę, visais lemiamais kovos momentais jūs nepabirote, bet valingai ir išmintingai laikėtės komandinės dvasios, kurios dėka galų gale ir nugalėjote“, – sakė Europos čempionėms šalies vadovas. Gitanas Nausėda Prezidento rūmų Baltojoje salėje pasveikino Europos čempiones - Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinę. Atskirai Prezidentas išskyrė vyriausiojo rinktinės trenerio Viliaus Stanišausko ir viso rinktinės trenerių štabo nuopelnus suvienijant rinktinę į vieną ryžtingą ir nenugalimą komandą. PREZIDENTO KANCELIARIJA/Matas Baranauskas. Šalies

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Laikraštis ŠIANDIEN. Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti – neliesk

www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN Žalsvoji musmirė. Vikipedijos nuotr. „Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti - neliesk. Yra dviejų rūšių grybautojai. Tikrieji grybautojai renka tik 5-10 grybų rūšių. Netikrieji rauna viską iš eilės, fotografuoja ir feisbuke klausia: "kas čia?". Žalsvoji musmirė žudo užtikrintai, bet ilgai. Viskas užtrunka 10 dienų. Žalsvosios musmirės pagrindinis nuodas - įvairių rūšių amanitinai, kuriems iki šiol nėra jokio priešnuodžio. Žmogų šie nuodai veikia taip pat, kaip augalą veikia roundapas, t.y. blokuoja baltymų sintezę ląstelėse, dėl ko kepenys tampa niekam tikusiu mėsgaliu... Deja, suvokti, kad tavo skrandyje pabuvojo nuodingiausias planetos grybas, užtrunka iki dviejų parų, nes

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Druskininkuose – XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

www.siandien.info Druskininkų savivaldybės nuotrauka. Druskininkuose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse  galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse  atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.                       Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinė Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą. Žaidynėse - daugiau kaip 3000 dalyvių iš 24 šalių, jie rungsis net 27 sporto šakų rungtyse. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas šeštadienį garbingus

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Mįslingai dingę dokumentai – parodoje

www.siandien.info, Valdovų rūmai Valdovų rūmų muziejuje atverta paroda „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Čia pirmą kartą eksponuojami dokumentai, tarptautinės Lietuvos sutartys su kitomis pasaulio valstybėmis, liudijančios Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą ir Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Parodoje – ir detektyvo verta istorija: svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys grėsmės akivaizdoje buvo išgabentos iš šalies, saugotos, vėliau ne vieną dešimtmetį ieškotos ir netikėtai Kanadoje atrastos, o 2021 m. grąžintos į Lietuvą. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Daugiau nuotraukų galima rasti Seimo „Flickr“ paskyroje. Svarbių dokumentų ieškota visame pasaulyje 1939 m. likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios

Laikraštis ŠIANDIEN. „Dirvos “ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę

Vytauto Gedgaudo kūrybinis palikimas: atsigręžę į praeities darbus, galime kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas. Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui -  tai tarsi Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. www.siandien.info; Angelina LIAUDANSKIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN, Arūno SARTANAVIČIAUS nuotraukos Pagerbdami žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto  Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Išėjo Regimantas Adomaitis

www.siandien.info;lrt.lt Regimantas Adomaitis / I. A. Stanio nuotr. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, nors prieš 5 metus Regimantas Adomaitis gydėsi nuo kitos ligos, aktoriaus mirties priežastis – infarktas. Jis ištiko birželio 20-osios rytą. Anot pašnekovės, šią vasarą sūnus Mindaugas kas savaitę išveždavo tėvą į sodybą prie Molėtų, vieno namuose nepalikdavo. „Regimantas labai brangino gyvenimą, nepaisant to, jo kūnas buvo labiau nualintas negu siela. Man yra pasakojęs, kad buvo nukritęs ir labai gailisi, kad buvo pastatytas ant kojų, jam liepta gyventi: tiek privargau, sakė, be reikalo mane atstatė...“, – aktoriaus žodžius prisimena teatrologė. Regimantas Adomaitis /

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Su pirmaisiais vasaros žiedais į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“!

www.siandien.info; www.ktkc.lt Nuoširdžiai džiaugiamės ir visiems skelbiame, jog su pirmaisiais vasaros žiedais ir nauju įkvėpimu į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“! Jis skirtas Sūduvos metams, taigi šis regionas plačiai atsispindės įvairiaspalvėje festivalio programoje. Šiemet į Europos kultūros sostinę birželio 3-5 d. sugužės daugiau nei aštuoniasdešimt ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1300 dalyvių. Tris dienas jie pristatys savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs mokymai ir kūrybinės dirbtuvės:

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą“…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Laikraštis ŠIANDIEN. Astos Stašaitytės stiprybė

Radijo ir televizijos laidų vedėjos Astos STAŠAITYTĖS  ir ŠIANDIEN žurnalisto Gintauto KNIUKŠTOS pasikalbėjimas Asta Stašaitytė. Asmeninio archyvo nuotrauka. Gerbiama Asta, kaip gyvenate šiandien, kas padeda semtis stiprybės? Kokius puoselėjate ateities planus? Turite du nuostabius sūnus -  Danielių ir Emilį.  Kokią Lietuvą jie mato šiandien, kokią norėtų kurti rytoj? Mūsų sūnūs brandūs, mąstantys jaunuoliai. Apie Lietuvą šiandien ir ryt pakalbame. Studijuoti jie nori svetur, bet atostogas leidžia tik gimtinėje. Patriotiškumo žodžiais neįskiepysiu, tad, kaip ir visas kitas vertybes, stengiuosi perteikti pavyzdžiu. Mano stiprybė – disciplina, sportas, malda, namai, šeima, draugai. Aš gyvenu džiugioje ramybėje.

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Įkurta „Sengirės televizija“: turinys, kurio žmonės seniai pasiilgo

Karolis ŽEMAITIS www.siandien.info Simboliška, kad po Vasario 16 -osios renginių startuoja "Sengirės televizija". Kas yra sengirė? Jeigu pažvelgtume giliau, lietuvių kultūra ir jos ištakos yra persmelktos miškais. Ir ne šiaip miškais, o senais miškais – sengirėmis. Gintauto Kniukštos ir Andrejaus Gaidamavičiaus  kuriama „Sengirės televizija“ bus drąsus eksperimentas, patikrinantis ar Lietuvoje dar yra vietos po saule idealistams.  Sengirėmis, kurias mūsų protėviai saugojo kaip šventas giraites. Ir ta pagarba gamtai bei gamtajausmiam tikėjimui suformavo ir pagarbą motinai, lygiai kaip Motinai Žemei (Žemynai), pagarbą Tėvynei, pagarbą Išminčiai, Kalbai. Būtent pagarbos visiems šiems dalykams trūksta nūdienos Lietuvoje, tad žodis

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas“

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams

Prezidentas nacionalinių premijų laureatams: „Kurkite, kad gyventumėte, gyvenkite, kad kurtumėte“ www.siandien.info lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams. Šalies vadovas pabrėžė, kad laureatų darbai kūrybos baruose jau yra tapę mūsų kultūros atramos taškais bei visuomeninio veikimo kelrodžiais. „Esame ir būsime nepaprastai dėkingi Jums, gerbiami laureatai, kad atskiriems mūsų istorijos ir dabarties tėkmės epizodams suteikiate – o kartais ir grąžinate – prasmę. Juk būtent meno kūrėjų, kultūros darbuotojų atsidavęs, kantrus, profesionalus, atidus ir jautrus veikimas sukuria tą terpę, kurioje galime jaustis lyg namie

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuva – nykstančių ąžuolų žemė

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, Iniciatyvos „Nacionalinis medis“ ambasadorius Jau seniai esu nutaręs, kad mane iš Lietuvos išvyti galėtų tik totalus gamtos sunaikinimas, taip pat ir Labanoro girios, kuri yra mano egzistavimo priežastis ir prasmė. Būčiau pirmasis ekologinis pabėgėlis iš Lietuvos. Tada, kai dar tik kilo tokia mintis, aš buvau paauglys. Laikraščiuose (interneto dar nebuvo) skaitydavau graudžius gamtininko Jono Taugino straipsnius apie nykstančius ąžuolus. Jau tada, prieš ketvirtį amžiaus, buvo pirmieji pavojaus ženklai, kad Lietuvos ąžuolams, o ir visai gamtai iškilo rimtas pavojus. Dabar ąžuolų išsaugojimo tema kaip niekad aštri. Socialiniuose tinkluose kone kasdien aptinkame

Laikraštis ŠIANDIEN. Mūsų gyvenimo škvalai ir demonai

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Andrejus Gaidamavičius. Butauto Barausko nuotrauka. Niekada nepamiršiu praėjusių metų liepos 17 dieną praūžusio škvalo. Per kelias akimirkas neliko maždaug šimto hektarų Labanoro girios. Nuo paskutinio škvalo buvo tepraėjusios trys savaitės, be to, dar nebuvo sutvarkytos nuo žiemos likusios sniegolaužos, kokių giria dar nebuvo mačiusi. Net Girutiškio rezervatas, Ščiūrio ragas ir kiti vientisi miško masyvai, dar neišdarkyti plynų kirtimų, neatsilaikė prieš gamtos stichijas. Vaikščiojau po tuos išlaužytus miškus ir nesupratau, ant ko pykti, ką kaltinti. Negi Gamta gali būti tokia žiauri pati prieš save? Juk čia žuvo ne

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

„Vardan Lietuvos“: tokie ryšiai kompromituoja bet kokį politiką

www.siandien.info Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos vadovus kandidatuoja su praeityje teistais verslininkais Žydrūnu Buzu ir Arūnu Pukeliu-Šviniumi ryšių turinti Marijampolės moksleivių kūrybos centro vadovė, buvusi valstietė Beata Valungevičienė. Apie jos ryšius su praeityje teistais verslininkais trečiadienį feisbuke pranešė tinklaraštininkas, buvęs S. Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas:„Vakar buvo tikrai daug darbo, laimėtas teismas, du suplanuoti pokalbiai mano sekmadieniniam epizodui, tik vakare pastebėjau šią naujieną. Šeštadienį Palangoje vyksta partijos "Vardan Lietuvos" steigiamasis suvažiavimas. Tuo metu būsiu Sakartvele, nelabai seku, bet šį kartą likau gerokai nustebintas. Visur pranešta, kad dėl naujosios partijos pirmininko posto varžysis keturi

„Romualdo Ozolo skaitymai“

2022 m. sausio 31 d., pirmadienį, 16 val. Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) vyks renginys „Romualdo Ozolo skaitymai“, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, parlamentaro (1990–2000), Pirmosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko pavaduotojo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės, Seimo, Seimo tarybos nario, filosofo Romualdo Ozolo (1939 m. sausio 31 d. – 2015 m. balandžio 4 d.) atminimui. Skaitymuose dalyvaus politologas, socialinių mokslų daktaras Algimantas Jankauskas, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Radžvilas, poetas, literatūrologas, filosofijos daktaras Vytautas Rubavičius, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius Dalius Žižys, R. Ozolo bendražygiai, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių

Kaunas tapo Europos kultūros sostine

www.siandien.info Kaune prasidėjo Europos kultūros sostinės metai – svarbiausias šių metų kultūros renginys Lietuvoje. Organizatorių nuotr. Šeštadienį Kaune – nemažai iškilmingų renginių. Į vieną jų – oficialų Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio priėmimą – buvo pakviesta apie 700 kviestinių svečių iš Lietuvos ir užsienio. Priėmimas rengiamas likus dviem valandoms iki oficialaus Europos kultūros sostinės atidarymo renginio Kaune. Europos kultūros sostinių iniciatyva gyvuoja nuo 1985 m. Per šį laiką įvairiose šalyse Europos kultūros sostinės vardas buvo suteiktas beveik 60 miestų. Šis titulas miestams padėjo į save atkreipti dėmesį tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir per kultūrą

Laikraštis ŠIANDIEN. Kaip sustabdyti tolesnį bedvasio pragmatizmo slinkimą?

Mintys balsu. Akad. Romualdas GRIGAS, laikraštis ŠIANDIEN Romualdas Grigas. Pasaulis bėga greitėjančio traukinio sparta, nebepaisydamas tarpustočių ir ten jo laukiančių keleivių. Tačiau bene svarbiausia, kad traukinys ir jį valdantys mašinistai nežino galinės stoties… Keleviai sėdi komfortabiliame vagone ir kartas nuo karto jų sąmonę pakirbina mintis vardan ko ir kodėl nesirūpinama galine stotimi… Bet taip buvo nuo pradžių pradžios. Susikurdavo civilizacijos ir jos išnykdavo palikusios pėdsakus. Kurdavosi naujos, jas keisdavo kitos… Kosminės rėdos ratas sukosi ir sukasi, o žmogus, žmonija gyvena ir veikia įkalinti tame rate. Aš, kaip vienas iš to rato adeptų, šiame prieškalėdiniame

Visuomenininkai steigia nominaciją „Valstybinės lietuvių kalbos išdavikas“ -Seimas nustatė vardų ir pavardžių rašymo lotyniškos abėcėlės rašmenimis tvarką asmens dokumentuose

www.siandien.info Seimas priėmė Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymą, kuriuo nutarta nustatyti naujas asmens vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose, civilinės būklės aktų įrašuose ir kituose asmeniui išduodamuose oficialiuose dokumentuose pagrindines taisykles. Įstatyme įtvirtinta, kad vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Lietuvos Respublikos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose galės būti nurašomi arba perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis (be diakritinių ženklų), jeigu: - jis arba jo vienas iš tėvų, senelių, prosenelių ar kitų pagal

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve“…

Laisvės premijos laureatė B. Mališkaitė: „Sausio 13-oji kiekvienam ir kiekvienai yra geras laikas permąstyti savo santykį su tiesa ir laisve: laisvas nuo ko? laisvas kam? Laisvės be moralės ir atsakomybės nebūna“ Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Dž. G. Barysaitė) Laisvės premijos laureatės, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos vienuolės Bernadetos Mališkaitės kalba Laisvės gynėjų dienos minėjime ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijoje: Jūsų Ekscelencija Prezidente, Ekscelencijos užsienio šalių ambasadoriai, vyskupai, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Vyriausybės vyrai ir moterys, garbūs Sausio 13-osios minėjimo dalyviai! Kai sužinojau, kad esame nominuoti premijai, prieš akis iškilo Juozo Zikaro Laisvės statula. Ne

Druskininkuose daugėja santuokų  – jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti šiame kurorte

www.siandien.info Druskininkų Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus pateikta praėjusių metų statistika rodo, kad 2021-asiais kurorte daugėjo santuokų  - jaunavedžiai iš visos Lietuvos ir toliau rinkosi savo santykius įteisinti Druskininkuose. Iš 190-ies  sudarytų santuokų 72 poros atvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių. Pernai Druskininkuose susituokė ir 12 mišrių porų t.y. vienas iš jaunavedžių buvo užsienio pilietis. Santuokos sudarytos su Jungtinės Karalystės, Graikijos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos piliečiais. Net 121 pora registravo santuoką savo pasirinktoje vietoje. 109 jaunavedžių poros pasirinko santuoką registruoti atnaujintame ir išpuoselėta aplinka garsėjančiame Druskininkų miesto muziejuje, kitos poros rinkosi santuoką įregistruoti gamtos

Laikraštis ŠIANDIEN.„Visuomet po audros ateina giedra“

 Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno VĖGĖLĖS išskirtinis interviu ŠIANDIEN  Gerbiamas profesoriau, esate sakęs, kad „skiepų nauda didelei daliai asmenų yra akivaizdi. Tiesa, kad šimteriopai daugiau žmonių miršta nuo COVID, nei po skiepų“. Ar galėtumėte plačiau pakomentuoti šį teiginį? Visuomet pabrėžiau būtinybę kiekvienam asmeniui laisvai apsispręsti - skiepytis ar ne, atsižvelgiant į gydytojo rekomendacijas bei paties asmens įvertintą rizikos ir naudos santykį. Skiepytis verta rizikos grupės asmenims – vyresnio amžiaus žmonėms, senjorams, ar suaugusiems, kurie turi gretutinių ligų – tai yra medikų rekomendacijos, aš neskatinu jų nesilaikyti. Žinoma, prieš priimant sprendimą, būtina pasitarti su

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Top