Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas

Švietimas

Laikraštis ŠIANDIEN. Įspūdžiai po ekspedicijos į vaikiško kino sales

Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info      Esama dalykų, kurie ne tiek šokiruoja, kiek stebina ir ypač kai nepaisoma logikos. Tai nėra pasaulio pabaigos ženklai, tačiau žmogaus egzistencijai komforto jie neprideda, tad prabilti apie juos yra visiškai padoru. Sutikime, kad kai kurie gyvenimiški netikėtumai kartais išprovokuoja šūksnį Eureka (!), atseit, atradau! Šį kartą atradimas sveikinsis su negatyviu pažinimu.          Kai kurie ne itin linksmi kuriozai pasimatė apsilankius vaikiškuose kinuose, įsikūrusiuose Kauno “Akropolio” ir “Megos” prekybos ir pramogų centruose. Patirti įspūdžiai suintrigavo ir privertė susimąstyti apie tai, kokia ta

Valstybinis Ukrainos apdovanojimas – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinas – Lietuvos pirmąjai poniai Dianai Nausėdienei

www.siandien.info Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis valstybiniu Ukrainos apdovanojimu – I laipsnio Kunigaikštienės Olgos ordinu – už reikšmingą asmeninį indėlį stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, už Ukrainos valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo palaikymą, už Ukrainos valstybės populiarinimą pasaulyje apdovanojo Lietuvos pirmąją ponią Dianą Nausėdienę. Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos Prezidento sutuoktinė ėmėsi lyderystės telkiant pagalbą nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms, ypač moterims ir vaikams. Kartu su Ukrainos pirmąja ponia Olena Zelenska D. Nausėdienė inicijavo Ukrainos centro Vilniuje steigimą. Donorų visame pasaulyje dėka Ukrainos centras galėjo operatyviai suteikti visokeriopą pagalbą ukrainiečiams, pasitraukusiems iš karo draskomos tėvynės, sustiprinti

Savivaldybės nepanaudojo 311 tūkst. eurų, skirtų ukrainiečių pabėgėlius mokyti lietuvių kalbos

www.siandien.info Lietuvoje įsidarbinusių užsieniečių „integracija stringa “, nes jie nemokomi lietuvių kalbos, nes valstybėje vis dar trūksta sisteminio požiūrio, teigė Ateities komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Raimundas Lopata, susitikęs su Lietuvos pavežėjų profesinės sąjungos, Kurjerių ir vairuotojų asociacijos, platformos „Bolt“ vadovais ir susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu. R. Lopatos pastebėjimu, nors naujuoju Seime rengiamu Valstybinės kalbos konstituciniu įstatymu įtvirtinamas visiems, teikiantiems tiesiogines (kontaktines) viešąsias paslaugas, reikalavimas mokėti lietuvių kalbą, viešasis sektorius tokiai reguliavimo permainai ruošiasi per vangiai. „Niekas nemato bendro paveikslo, kokie yra dirbančių pabėgėlių ir kitų užsieniečių lūkesčiai ir kuo jiems galima padėti. Integracija vyksta

Pradėjo diskusijas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“

www.siandien.info Seimas pradėjo neformalias diskusijas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“. Rugsėjo 13 d. įvyko pirmoji Seimo Ateities komiteto surengta politikų ir akademikų diskusija „Kokiomis vertybėmis grįsime ateities Lietuvą“, skirta svarbiausiems valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ klausimams. Vertybės ir Lietuvos visuomenė Kolektyvinės monografijos „Lietuvos visuomenės vertybių kaita per dvidešimt nepriklausomybės metų“ autorės prof. Rūta Žiliukaitė ir dr. Aida Savicka apibrėžė termino „vertybės“ prasmę ir aptarė šiandienos Lietuvos vertybinę situaciją. Nusakiusios, kad vertybės – tai giliai įsišakniję, stabilūs žmonių gyvenimą reguliuojantys principai, mokslininkės pabrėžė, kad viešoji politika, kiek ji yra susijusi su visuomene ir

Mokytojai nesitraukia: streikas bus

www.siandien.info Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas ELTAI patvirtino, kad mokytojai penktadienį planuojamo įspėjamojo streiko neatšaukia. Streikas vyks nuo 8 iki 10 valandos ryto, per pirmąsias dvi pamokas. Redakcijos archyvo nuotrauka. Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. „Streikas vyks ryte nuo 8 iki 10 valandos – nebus vedamos dvi pamokos. Streikas yra kai nedirbama, tai gal

Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 469 įstatymų projektai

www.siandien.info Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 469 įstatymų projektai (be lydimųjų). Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos, Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 10, o Vyriausybė - 82 teisės aktų projektų paketus. https://www.youtube.com/watch?v=DExlICtu8uk Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus. Su biudžeto tvirtinimu susijusi dar pavasario sesijoje pradėta svarstyti mokestinių įstatymų pertvarka, pasiūlyta Vyriausybės. Seimo nariai – tiek priklausantys daugumai, tiek ir opozicijai – pateikė jai pasiūlymų. Svarbus šios sesijos iššūkis ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Atakos prieš valstybinę lietuvių kalbą tęsiasi

Stasys TUMĖNAS, kalbinininkas, Seimo LVŽS frakcijos narys   Kalbėsiu apie tai, ką matau ir girdžiu iš Lietuvos Respublikos Seimo varpinės. Dabartiniame Lietuvos Seime, ypač liberaliajame jo sparne, kai pritrūkstama dalykinių kompetencijų, mėgstama mesti paskutinę kortą - žmogaus teisių: "aš noriu, man reikia, aš turiu teisę"... Nesvarbu, kad ta korta nėra tūzas, nes argumentai paremti nepagrįstais norais, svajonėmis, pataikavimu daliai rinkėjų, pri(si)dengiant tariamomis žmogaus teisėmis, pragmatiniu požiūriu į gramatiką, tačiau užmerkiant akis ir nemąstant apie lietuvių kalbos sandarą, gramatiką, įstatymus ir užmirštant Seimo nario priesaiką, įpareigojusią ginti konstitucines vertybes, tarp kurių

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Paskutinis laikraštis paskutiniam lietuviui.Kaip mūsų laisvintojai tapo mūsų kalėjimo sargais

Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas Nuo mokyklos suolo žinome, kada ir kur išleistas pirmasis Didžiosios Lietuvos laikraštis ( Mažojoje Lietuvoje lietuviška spauda iki tol jau gyvavo 35 metus). „Aušra“ nušvito 1883 metų kovą Ragainėje( vėliau perkelta į Tilžę). Kol kas negalime nuspėti, kada ir kur išeis paskutinis lietuviškas laikraštis paskutiniam lietuviui. “Tik nereikia mūsų gąsdinti savo hiperbolėmis“,- pasakysite, bet atžanga akivaizdi, sparti ir nesustabdoma : vis mažiau lietuvių, kuriems būtų reikalingas lietuviškas laikraštis. Naujųjų laikų istorija Tautos likimą supynė į vieną giją su lietuvišku žodžiu ir spauda. Neatsitiktinai tautinio atgimimo žadintojai, nacionalinio išsivadavimo vedliai

Laikraštis ŠIANDIEN. Aukščiausios kokybės dešra – su augalų parazitais

Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info                       Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais.                                                                                       Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės...                       Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai daugžodžiauja. Juk žodis „ekstra“ ir reiškia „aukščiausios rūšies“, „geriausias“, „nepaprastas“.                       Kokia iš tikrųjų yra ta „aukščiausia kokybė“ nesunku įsitikinti perskaičius šio

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ rezoliucija

www.siandien.info Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiniasklaidai                                            Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio ŠIANDIEN organizuotos šalies visuomenės veikėjų konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“, vykusios 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje   REZOLIUCIJA Konferencijos dalyviai pažymi, kad vis dažniau politikai ignoruoja 14 Konstitucijos straipsnį, kuriame nusakyta, jog  "Valstybinė kalba - lietuvių kalba" ir Konstitucijos 10 straipsnį - "Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

Nematomi Lietuvos žmonės. Jų – beveik 410 tūkstančių, o pagalbos sistemos negali užtikrinti jų oraus gyvenimo

www.siandien.info; pranešimas spaudai Kas penktas Lietuvos gyventojas yra socialiai atskirtas dėl menkų pajamų ar per menko išsilavinimo ir gali būti pavadintas „nematomu“, nes nepatenka į valstybės socialiai remiamų žmonių apibrėžimus, rodo Baltijos šalių mastu atliktas tyrimas. Ekspertai teigia, jog visuomenei tokių žmonių nematant, pagalbos sistemos negali užtikrinti jų oraus gyvenimo. Statistiniai rodikliai riboti Sociologinis tyrimas atskleidė 14 „nematomais“ žmones paverčiančių charakteristikų, padėjusių įvardinti ekonomiškai ir socialiai nukenčiančias socialines grupes bei suskaičiuoti pažeidžiamiausius mūsų šalies gyventojus. Lietuvoje beveik 410 tūkst. (20 proc.) 18-74 m. amžiaus gyventojų pagal tyrimą laikytini nematomais, nes neturi galimybių gyventi visaverčio

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras Markas Zingeris

www.siandien.info Mirė Lietuvos rašytojas, daugelio knygų apie Lietuvos žydų gyvenimą autorius, ilgametis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Markas Zingeris, pranešė muziejus. „Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras ir originalus mus supančio pasaulio stebėtojas Markas Zingeris. Jo kūryboje užkoduoti gyvenimo paradoksai yra svarbus palikimas išminties ieškantiems ateities kartų žmonėms. Vadovaudamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, jis nutiesė daug kelių į atmintį ir padėjo mums suvokti skaudžias istorijos pamokas. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, bičiulius ir visus tuos, kuriems teko laimė pažinoti šį intelektualą“, – sakoma Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės

Išeivijos atstovai ketina pateikti siūlymus valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektui

www.siandien.info Nors pasaulis ir sparčiai keičiasi, galima neabejojant tvirtinti, kad ir 2050-aisiais apie trečdalis lietuvių gyvens už Lietuvos ribų. Diaspora visada buvo tvirta Lietuvos nepriklausomybės atrama, visus lietuvius vienijančios lietuviškosios tapatybės kūrėja, Lietuvos ekonominio klestėjimo ramstis. Todėl būtina ir toliau vystyti Lietuvos, kaip diasporinės valstybės sampratą, ir tokią nuostatą įtraukti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, – teigė pasaulio lietuvius vienijančių organizacijų atstovai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto surengtą nuotolinę diskusiją „Diaspora 2050“. Lietuvių diaspora pasižymi išskirtiniu lojalumu savo tėvynei, todėl ji suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek praėjusio amžiaus pradžioje,

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Apie naują ŠIANDIEN numerį, Ukrainos vėliavą ir bažnyčią

www.siandien.info „Lietuvos katedros, bažnyčios ir koplyčios yra ne tik harmoningo kraštovaizdžio dalis. Tai mūsų didingos šventovės, krikščioniškos etikos ir moralės skleidėjos, neatsiejama mūsų istorijos ir kultūros dalis. Mūsų tautos dvasinis pradas. Sausio 31-osios rytą Vatikanas paskelbė apie buvusio popiežiaus Benedikto XVI mirtį. AP nuotr. Pastaraisiais metais atsirado naujas prieš bažnyčią nukreiptas reiškinys - politikos, madų, elgesio įtakotukai įsisuko ir į religijos lauką. Vienas po kito viešoje erdvėje pasirodo jaunų žmonių pasipuikavimai apie atsiribojimą nuo katalikų bažnyčios. Jie giriasi, kad tai padaryti pavyksta greitai ir lengvai, kviečia ir kitus pasielgti jų pavyzdžiu. Įkandin jaunimo tarška

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Kokios sukaktys laukia 2023-iaisiais? Minėsime ir Žirgo metus

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, palyginti su ankstesniais metais, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau, kaip ir šie metai, 2023-ieji padovanos ir pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad atmintini metai skelbiami siekiant tikro įprasminimo ir atminimo. „Tai glaudžiai susiję su tuo, kad Seimas stengiasi sukoncentruoti visos valstybės ir visuomenės dėmesį į svarbiausius ir iškiliausius įvykius“, − atkreipia dėmesį parlamentarė. Pasak jos, atmintini metai − vienas pagrindinių valstybės istorijos politikos

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Laikraštis ŠIANDIEN. Vandos ir Valentino Stankevičių šeima iki šiol mėgaujasi vaikystėje prisijaukintu sportu

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info             Jeigu Lietuvoje vyktų sportiškiausios šeimos rinkimai, Valentino ir Vandos Stankevičių šeima neabejotinai būtų viena iš ryškiausių lyderių. Šie Kauno gyventojai ne tik patys mėgaujasi vaikystėje prisijaukintu sportu, bet juo užkrėtė ir savo atžalas – keturis sūnus: Paulių, Gytį, Patriką ir Kajų.                                                                                                             Meilė krepšiniui ir plaukimui                       Iš Kaišiadorių rajono kilęs Valentinas yra baigęs Kapsuko (dabar – Marijampolė) V. M. Putino vidurinę mokyklą - internatą. „ Mokykloje labai norėjau sportuoti krepšinį, bet nepriėmė, gal jau buvau per senas“, - su šypsena prisimena jis. Po poros metų

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija

Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė konferencija Seime www.siandien.info Redakcijos archyvo nuotrauka. 2022 m. spalio mėn. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šia proga spalio 21 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Renginyje sveikinimo žodį tars Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras Egilas Levitas (Egils Levits). Konferencijos dalyviai iš Estijos ir

Prezidentas lankėsi Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje

lrp.lt nuotr. Tarptautinės mokytojų dienos proga prezidentas lankėsi Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje. Susitikime su mokyklos pedagogų bendruomene aptarė švietimo aktualijas ir įtraukiojo ugdymo perspektyvas bei iššūkius Lietuvoje. Šalies vadovas domėjosi, kokie yra sėkmingi įtraukiojo ugdymo taikymo principai, išklausė mokytojų patirčių ir siūlymų formuojant mokinių ir tėvų nuostatas dėl negalios. „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija yra puikus ir sektinas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo pavyzdys. Pasirinkus strateginius tikslus ir kuriant skatinančią ugdymo aplinką, šios mokyklos bendruomenė sukūrė lygiavertes sąlygas individualių poreikių turintiems vaikams. Teisinga, kai vaikai gali rinktis mokyklą, o ne mokykla atsirinkti vaikus“, –

Top