Jūs esate
Pagrindinis > Švietimas

Švietimas

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Apie naują ŠIANDIEN numerį, Ukrainos vėliavą ir bažnyčią

www.siandien.info „Lietuvos katedros, bažnyčios ir koplyčios yra ne tik harmoningo kraštovaizdžio dalis. Tai mūsų didingos šventovės, krikščioniškos etikos ir moralės skleidėjos, neatsiejama mūsų istorijos ir kultūros dalis. Mūsų tautos dvasinis pradas. Sausio 31-osios rytą Vatikanas paskelbė apie buvusio popiežiaus Benedikto XVI mirtį. AP nuotr. Pastaraisiais metais atsirado naujas prieš bažnyčią nukreiptas reiškinys - politikos, madų, elgesio įtakotukai įsisuko ir į religijos lauką. Vienas po kito viešoje erdvėje pasirodo jaunų žmonių pasipuikavimai apie atsiribojimą nuo katalikų bažnyčios. Jie giriasi, kad tai padaryti pavyksta greitai ir lengvai, kviečia ir kitus pasielgti jų pavyzdžiu. Įkandin jaunimo tarška

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Kokios sukaktys laukia 2023-iaisiais? Minėsime ir Žirgo metus

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, palyginti su ankstesniais metais, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau, kaip ir šie metai, 2023-ieji padovanos ir pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad atmintini metai skelbiami siekiant tikro įprasminimo ir atminimo. „Tai glaudžiai susiję su tuo, kad Seimas stengiasi sukoncentruoti visos valstybės ir visuomenės dėmesį į svarbiausius ir iškiliausius įvykius“, − atkreipia dėmesį parlamentarė. Pasak jos, atmintini metai − vienas pagrindinių valstybės istorijos politikos

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Laikraštis ŠIANDIEN. Vandos ir Valentino Stankevičių šeima iki šiol mėgaujasi vaikystėje prisijaukintu sportu

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info             Jeigu Lietuvoje vyktų sportiškiausios šeimos rinkimai, Valentino ir Vandos Stankevičių šeima neabejotinai būtų viena iš ryškiausių lyderių. Šie Kauno gyventojai ne tik patys mėgaujasi vaikystėje prisijaukintu sportu, bet juo užkrėtė ir savo atžalas – keturis sūnus: Paulių, Gytį, Patriką ir Kajų.                                                                                                             Meilė krepšiniui ir plaukimui                       Iš Kaišiadorių rajono kilęs Valentinas yra baigęs Kapsuko (dabar – Marijampolė) V. M. Putino vidurinę mokyklą - internatą. „ Mokykloje labai norėjau sportuoti krepšinį, bet nepriėmė, gal jau buvau per senas“, - su šypsena prisimena jis. Po poros metų

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija

Konstitucijos 30-mečiui paminėti – kasmetinė tarptautinė konferencija Seime www.siandien.info Redakcijos archyvo nuotrauka. 2022 m. spalio mėn. sukanka 30 metų, kai buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Šia proga spalio 21 d., penktadienį, 9 val. Konferencijų salėje (Seimo III r.) rengiama tarptautinė, jau dešimtoji, mokslinė-praktinė konferencija „Konstitucijos 30-metis: nuo ordinarinės iki aukščiausiosios teisės“. Renginyje sveikinimo žodį tars Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Konferencijos pirmąjį pranešimą, skirtą jubiliejiniams Konstitucijos metams, skaitys Latvijos Respublikos Prezidentas, Mykolo Romerio universiteto garbės daktaras Egilas Levitas (Egils Levits). Konferencijos dalyviai iš Estijos ir

Prezidentas lankėsi Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje

lrp.lt nuotr. Tarptautinės mokytojų dienos proga prezidentas lankėsi Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijoje. Susitikime su mokyklos pedagogų bendruomene aptarė švietimo aktualijas ir įtraukiojo ugdymo perspektyvas bei iššūkius Lietuvoje. Šalies vadovas domėjosi, kokie yra sėkmingi įtraukiojo ugdymo taikymo principai, išklausė mokytojų patirčių ir siūlymų formuojant mokinių ir tėvų nuostatas dėl negalios. „Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazija yra puikus ir sektinas įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo pavyzdys. Pasirinkus strateginius tikslus ir kuriant skatinančią ugdymo aplinką, šios mokyklos bendruomenė sukūrė lygiavertes sąlygas individualių poreikių turintiems vaikams. Teisinga, kai vaikai gali rinktis mokyklą, o ne mokykla atsirinkti vaikus“, –

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie istorinį įvykį Klaipėdos rajone ir viltį, kad į mokyklą vėl sugrįžta Lietuvos vaikai

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Šiais metais Klaipėdos rajone žinių semiasi 5585 moksleiviai, jų lyginant su praėjusiais metais padaugėjo daugiau kaip 200, daugėja ir pirmokų - jų šiemet yra daugiau kaip 600,  o  pernai buvo 555. Rugsėjo pirmoji tapo kone istoriniu įvykiu Vakarų Lietuvoje – Klaipėdos rajone, Jakuose pastatyta nauja mokykla. Per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvoje atvertos vos kelios naujos mokyklos, tuo tarpu apie uždaromas  mokyklas žinios sklinda labai dažnai. Jakų mokyklos iškilmingas atidarymas. Klaipėdos r. savivaldybės nuotrauka. Vilija Lukauskienė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Jakų mokykla tapo Sendvario seniūnijoje veikiančios Slengių mokyklos-daugiafuncio centro filialu, jai vadovauja žinoma

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi”

www.siandien.info Šiandien išėjo 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris, o vakar Vilniuje, Adomo Mickevičiaus bibliotekoje ta proga buvo surengta konferencija – diskusija. Nuoširdžiai ačiū Jums – už supratimą ir buvimą kartu, už bendrystę ir nusiteikimą eiti į laimingesnę Lietuvą. Ačiū visiems, kurie mums rašo, dalinasi nuomonėmis, įžvalgomis, patarimais ir parama. Mūsų leidinys – talkos ir savanorystės rezultatas. Mus vienija idėja ir kilnių tikslų įgyvendinimas.. Kviečiame visus kurti ateitį šiandien. Ir su ŠIANDIEN. ŠIANDIEN konferencija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje. Virgilijaus Avižonio nuotrauka 200 -asis ŠIANDIEN numeris: „Gera nuo žinojimo, kad žodžiai – tiesūs, bet atsakingi –

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

Pasveikino Europos čempiones – Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinę

 www.siandien.info „Mane sužavėjo, kad jūs žaidžiate kaip komanda. Jūsų rinktinė ypatingai ryškiai tęsia Lietuvos krepšiniui būdingą komandinio žaidimo tradiciją. Nepaisant to, kad turite ryškią lyderę – Justę Jocytę, visais lemiamais kovos momentais jūs nepabirote, bet valingai ir išmintingai laikėtės komandinės dvasios, kurios dėka galų gale ir nugalėjote“, – sakė Europos čempionėms šalies vadovas. Gitanas Nausėda Prezidento rūmų Baltojoje salėje pasveikino Europos čempiones - Lietuvos jaunių merginų krepšinio rinktinę. Atskirai Prezidentas išskyrė vyriausiojo rinktinės trenerio Viliaus Stanišausko ir viso rinktinės trenerių štabo nuopelnus suvienijant rinktinę į vieną ryžtingą ir nenugalimą komandą. PREZIDENTO KANCELIARIJA/Matas Baranauskas. Šalies

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Laikraštis ŠIANDIEN. Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti – neliesk

www.siandien.info; laikraštis ŠIANDIEN Žalsvoji musmirė. Vikipedijos nuotr. „Pagrindinė grybautojų taisyklė: nepažįsti - neliesk. Yra dviejų rūšių grybautojai. Tikrieji grybautojai renka tik 5-10 grybų rūšių. Netikrieji rauna viską iš eilės, fotografuoja ir feisbuke klausia: "kas čia?". Žalsvoji musmirė žudo užtikrintai, bet ilgai. Viskas užtrunka 10 dienų. Žalsvosios musmirės pagrindinis nuodas - įvairių rūšių amanitinai, kuriems iki šiol nėra jokio priešnuodžio. Žmogų šie nuodai veikia taip pat, kaip augalą veikia roundapas, t.y. blokuoja baltymų sintezę ląstelėse, dėl ko kepenys tampa niekam tikusiu mėsgaliu... Deja, suvokti, kad tavo skrandyje pabuvojo nuodingiausias planetos grybas, užtrunka iki dviejų parų, nes

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Druskininkuose – XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

www.siandien.info Druskininkų savivaldybės nuotrauka. Druskininkuose Pasaulio lietuvių sporto žaidynėse  galima išvysti net 27 sporto šakų varžybas. Žaidynėse  atstovaujamos ne tik gerai žinomos ir Lietuvoje populiarios sporto šakos, tokios kaip krepšinis, tinklinis ar plaukimas, bet ir ne tokie įprasti, tačiau ne ką mažiau intriguojantys ir įtraukiantys sportai.                       Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas kartu su XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizatoriais ir dalyviais išlydėjo Jungtinė Karalystės dviratininkų komandą į kelionę aplink Lietuvą. Žaidynėse - daugiau kaip 3000 dalyvių iš 24 šalių, jie rungsis net 27 sporto šakų rungtyse. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas šeštadienį garbingus

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Mįslingai dingę dokumentai – parodoje

www.siandien.info, Valdovų rūmai Valdovų rūmų muziejuje atverta paroda „Sugrįžimas. Dingusios 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys“. Čia pirmą kartą eksponuojami dokumentai, tarptautinės Lietuvos sutartys su kitomis pasaulio valstybėmis, liudijančios Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą ir Lietuvos valstybingumo tęstinumą. Parodoje – ir detektyvo verta istorija: svarbiausios Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys grėsmės akivaizdoje buvo išgabentos iš šalies, saugotos, vėliau ne vieną dešimtmetį ieškotos ir netikėtai Kanadoje atrastos, o 2021 m. grąžintos į Lietuvą. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova) Daugiau nuotraukų galima rasti Seimo „Flickr“ paskyroje. Svarbių dokumentų ieškota visame pasaulyje 1939 m. likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pradžios

Laikraštis ŠIANDIEN. „Dirvos ” redaktoriaus Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę

Vytauto Gedgaudo kūrybinis palikimas: atsigręžę į praeities darbus, galime kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas. Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui -  tai tarsi Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. www.siandien.info; Angelina LIAUDANSKIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN, Arūno SARTANAVIČIAUS nuotraukos Pagerbdami žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto  Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Išėjo Regimantas Adomaitis

www.siandien.info;lrt.lt Regimantas Adomaitis / I. A. Stanio nuotr. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, nors prieš 5 metus Regimantas Adomaitis gydėsi nuo kitos ligos, aktoriaus mirties priežastis – infarktas. Jis ištiko birželio 20-osios rytą. Anot pašnekovės, šią vasarą sūnus Mindaugas kas savaitę išveždavo tėvą į sodybą prie Molėtų, vieno namuose nepalikdavo. „Regimantas labai brangino gyvenimą, nepaisant to, jo kūnas buvo labiau nualintas negu siela. Man yra pasakojęs, kad buvo nukritęs ir labai gailisi, kad buvo pastatytas ant kojų, jam liepta gyventi: tiek privargau, sakė, be reikalo mane atstatė...“, – aktoriaus žodžius prisimena teatrologė. Regimantas Adomaitis /

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Su pirmaisiais vasaros žiedais į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“!

www.siandien.info; www.ktkc.lt Nuoširdžiai džiaugiamės ir visiems skelbiame, jog su pirmaisiais vasaros žiedais ir nauju įkvėpimu į Kauną sugrįžta XXXVI tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai-2022“! Jis skirtas Sūduvos metams, taigi šis regionas plačiai atsispindės įvairiaspalvėje festivalio programoje. Šiemet į Europos kultūros sostinę birželio 3-5 d. sugužės daugiau nei aštuoniasdešimt ansamblių ir atlikėjų ne tik iš įvairių Lietuvos kampelių, bet ir iš Latvijos, Ukrainos, Italijos. Gražiausiomis savo regiono tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1300 dalyvių. Tris dienas jie pristatys savo krašto dainas, muziką, šokius, apeigas. Veiks įvairūs mokymai ir kūrybinės dirbtuvės:

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Laikraštis ŠIANDIEN. Astos Stašaitytės stiprybė

Radijo ir televizijos laidų vedėjos Astos STAŠAITYTĖS  ir ŠIANDIEN žurnalisto Gintauto KNIUKŠTOS pasikalbėjimas Asta Stašaitytė. Asmeninio archyvo nuotrauka. Gerbiama Asta, kaip gyvenate šiandien, kas padeda semtis stiprybės? Kokius puoselėjate ateities planus? Turite du nuostabius sūnus -  Danielių ir Emilį.  Kokią Lietuvą jie mato šiandien, kokią norėtų kurti rytoj? Mūsų sūnūs brandūs, mąstantys jaunuoliai. Apie Lietuvą šiandien ir ryt pakalbame. Studijuoti jie nori svetur, bet atostogas leidžia tik gimtinėje. Patriotiškumo žodžiais neįskiepysiu, tad, kaip ir visas kitas vertybes, stengiuosi perteikti pavyzdžiu. Mano stiprybė – disciplina, sportas, malda, namai, šeima, draugai. Aš gyvenu džiugioje ramybėje.

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Įkurta „Sengirės televizija”: turinys, kurio žmonės seniai pasiilgo

Karolis ŽEMAITIS www.siandien.info Simboliška, kad po Vasario 16 -osios renginių startuoja "Sengirės televizija". Kas yra sengirė? Jeigu pažvelgtume giliau, lietuvių kultūra ir jos ištakos yra persmelktos miškais. Ir ne šiaip miškais, o senais miškais – sengirėmis. Gintauto Kniukštos ir Andrejaus Gaidamavičiaus  kuriama „Sengirės televizija“ bus drąsus eksperimentas, patikrinantis ar Lietuvoje dar yra vietos po saule idealistams.  Sengirėmis, kurias mūsų protėviai saugojo kaip šventas giraites. Ir ta pagarba gamtai bei gamtajausmiam tikėjimui suformavo ir pagarbą motinai, lygiai kaip Motinai Žemei (Žemynai), pagarbą Tėvynei, pagarbą Išminčiai, Kalbai. Būtent pagarbos visiems šiems dalykams trūksta nūdienos Lietuvoje, tad žodis

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams

Prezidentas nacionalinių premijų laureatams: „Kurkite, kad gyventumėte, gyvenkite, kad kurtumėte“ www.siandien.info lrp.lt Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pasveikino ir padėkojo Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatams. Šalies vadovas pabrėžė, kad laureatų darbai kūrybos baruose jau yra tapę mūsų kultūros atramos taškais bei visuomeninio veikimo kelrodžiais. „Esame ir būsime nepaprastai dėkingi Jums, gerbiami laureatai, kad atskiriems mūsų istorijos ir dabarties tėkmės epizodams suteikiate – o kartais ir grąžinate – prasmę. Juk būtent meno kūrėjų, kultūros darbuotojų atsidavęs, kantrus, profesionalus, atidus ir jautrus veikimas sukuria tą terpę, kurioje galime jaustis lyg namie

Top