Jūs esate
Pagrindinis > Kultūra

Kultūra

Laikraštis ŠIANDIEN. Įspūdžiai po ekspedicijos į vaikiško kino sales

Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info      Esama dalykų, kurie ne tiek šokiruoja, kiek stebina ir ypač kai nepaisoma logikos. Tai nėra pasaulio pabaigos ženklai, tačiau žmogaus egzistencijai komforto jie neprideda, tad prabilti apie juos yra visiškai padoru. Sutikime, kad kai kurie gyvenimiški netikėtumai kartais išprovokuoja šūksnį Eureka (!), atseit, atradau! Šį kartą atradimas sveikinsis su negatyviu pažinimu.          Kai kurie ne itin linksmi kuriozai pasimatė apsilankius vaikiškuose kinuose, įsikūrusiuose Kauno “Akropolio” ir “Megos” prekybos ir pramogų centruose. Patirti įspūdžiai suintrigavo ir privertė susimąstyti apie tai, kokia ta

Mokytojai nesitraukia: streikas bus

www.siandien.info Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas ELTAI patvirtino, kad mokytojai penktadienį planuojamo įspėjamojo streiko neatšaukia. Streikas vyks nuo 8 iki 10 valandos ryto, per pirmąsias dvi pamokas. Redakcijos archyvo nuotrauka. Nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. „Streikas vyks ryte nuo 8 iki 10 valandos – nebus vedamos dvi pamokos. Streikas yra kai nedirbama, tai gal

Valdas Vasiliauskas. NUOSPRENDIS: „Lįsk gyvas į žemę”

Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas Tokio nekrologo nesu skaitęs nei aš, nei jūs, nei turbūt niekas pasaulyje. Nekrologą parašė ir išsiuntinėjo savo draugams dar sveikas ir gyvas žmogus. Ir ne bet koks žmogus ,o profesorius, vienas garsiausių Lietuvos sociologų komparatyvistų Algis Krupavičius. Tokį žingsnį profesorius žengė po teismo apeliacinės instancijos, kuri paliko galioti pirmosios instacijos apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinusį jį kaltu dėl plagiato. Ši tariamo plagiato istorija plačiai aprašyta žiniasklaidoje: iš A.Krupavičiaus vadovajamo tyrimo projekto vienas bendradarbis, atlikės daugiau technines užduotis , buvo pašalintas, tačiau, baigus projektą ir jį paskelbus, parašė skundą, neva profesorius pasisavino

15-asis tarptautinis žuvienės virimo čempionatas Rusnėje

www.siandien.info, Šilutės rajono savivaldybės informacija Rusnė. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Jei norite pajusti Pamario krašto ir Rusnės salos žavesį, rugsėjo 2 d. atvykite, atskriskite ar atplaukite į 15-tąjį tarptautinį žuvienės virimo čempionatą. Susitikime istorinėje žvejų saloje, kur vanduo ir žmonės kuria gyvenimą, kur po žvejybos vėjyje džiūsta senieji tinklai, kur laivų burės dainuoja marių dainas, kur puikiosios vėtrungės kviečia sugrįžti namo, kur karaliaus visagalė žuvienė.   Čia, daugiau nei 50-ties katilų alėjoje, dėl geriausio žuvienės virimo čempiono žiedo, įsteigto Šilutės rajono savivaldybės mero Vytauto Laurinaičio, susirungs geriausi žuvienės virimo meistrai iš etnografinių regionų – Aukštaitijos,

Virginijaus Kašinsko miniatiūrų tapybos paroda “Mažas pasaulis paveiksluose”

www.siandien.info Šiandien, rugpjūčio 31 d. 18 val. Vilniuje, Vidmanto Martikonio galerijoje-muziejuje “Autoportretas” Pilies g. 12, atidaroma dailininko-tapytojo Virginijaus Kašinsko miniatiūrų tapybos paroda “Mažas pasaulis paveiksluose”. Miniatiūros sukurtas 2020-2023 laikotarpiu ir pirmą kartą pristatomos žiūrovų dėmesiui. Miniatiūrų tapyba yra ypatinga meninė technika, kurioje kūriniai yra daug mažesni už įprastus tapybos paveikslus. Vienas iš miniatiūrų tapybos pranašumų yra pasirinktą motyvą atvaizduoti detaliai itin mažuose išmatavimuose. Parodoje pateikti ypač mažų išmatavimų kūriniai iš jų mažiausiai siekia tiktai 3/3 mm. Kūrinių autorius tapytojas Virginijus Kašinskas – Lietuvos dailininkų sąjungos narys, respublikinių ir tarptautinių tapybos

Laikraštis ŠIANDIEN. Atakos prieš valstybinę lietuvių kalbą tęsiasi

Stasys TUMĖNAS, kalbinininkas, Seimo LVŽS frakcijos narys   Kalbėsiu apie tai, ką matau ir girdžiu iš Lietuvos Respublikos Seimo varpinės. Dabartiniame Lietuvos Seime, ypač liberaliajame jo sparne, kai pritrūkstama dalykinių kompetencijų, mėgstama mesti paskutinę kortą - žmogaus teisių: "aš noriu, man reikia, aš turiu teisę"... Nesvarbu, kad ta korta nėra tūzas, nes argumentai paremti nepagrįstais norais, svajonėmis, pataikavimu daliai rinkėjų, pri(si)dengiant tariamomis žmogaus teisėmis, pragmatiniu požiūriu į gramatiką, tačiau užmerkiant akis ir nemąstant apie lietuvių kalbos sandarą, gramatiką, įstatymus ir užmirštant Seimo nario priesaiką, įpareigojusią ginti konstitucines vertybes, tarp kurių

I. Vėgėlė. Kai „sąmokslo teorijos“ virsta realybe

Ignas Vėgėlė, www.siandien.info Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr. Lygiai prieš du metus, kai visuomenė buvo supriešinta iki nesuvokiamo lygio, kreipiausi į advokatus, politikus ir geros valios žmones visuotiniame advokatų susirinkime. Kalbėjau apie neteisėtą pandemijos valdymą ir vakcinacijos prievartą. Turėjau kelis pasirinkimus: nuolankiai tylėti, nes prabilti buvo itin rizikinga ir net pragaištinga, arba elgtis ryžtingai ir nesitaikstyti su įžūliu asmenų persekiojimu bei prievarta. Rinkdamasis pastarąjį veikimą numaniau, kad bus tam tikras atsakas, juk tuo metu ėjau Advokatų tarybos pirmininko pareigas. Tačiau tokio spaudimo, kokio sulaukiau – nesitikėjau. Keturių ministrų pasmerkimas per visas televizijas, agresyvus politikų, „garbių“ visuomenės

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“ rezoliucija

www.siandien.info Konferencija-diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Lietuvos Respublikos Prezidentui J.E. Gitanui Nausėdai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei p. Viktorijai Čmilytei-Nielsen Lietuvos Respublikos Seimo nariams Lietuvos Respublikos Vyriausybei Žiniasklaidai                                            Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio ŠIANDIEN organizuotos šalies visuomenės veikėjų konferencijos-diskusijos „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“, vykusios 2023 m. birželio 16 d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos Seime, Konstitucijos salėje   REZOLIUCIJA Konferencijos dalyviai pažymi, kad vis dažniau politikai ignoruoja 14 Konstitucijos straipsnį, kuriame nusakyta, jog  "Valstybinė kalba - lietuvių kalba" ir Konstitucijos 10 straipsnį - "Lietuvos valstybės teritorija yra vientisa ir nedalijama į jokius valstybinius

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

„Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“

www.siandien.info Šiandien Seime, Konstitucijos salėje vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio „ŠIANDIEN“ organizuota konferenciją – diskusiją „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje yra įtvirtinta: ,,Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ – taip lietuvių kalbai suteikiamas valstybinės kalbos statusas. Konstitucija suteikia visiems šalies piliečiams teisę turėti savo nuomonę, draudžia persekioti už kritiką. Konferencija – diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Pranešimus skaitė filosofas Krescencijus Stoškus, kalbininkas dr. Stasys Tumėnas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas Vytautas Budnikas,

„Kasmet prasidedanti vasara su savimi atsineša itin prasmingą šventę – Tėvo dieną”

www.siandien.info Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė nuoširdžiai sveikina visus šalies tėčius Tėvo dienos proga. „Kasmet prasidedanti vasara su savimi atsineša itin prasmingą šventę – Tėvo dieną. Šią dieną būkime su savo tėvais, stipriai juos apkabinkime, mintyse paminėkime ir tėčius, kurie jau išėję į amžinąją kelionę. Nestokokime dėkingumo žodžių tiems, kurie savo vaikus apgaubia tėviška šiluma, kurių rankose tarpsta stiprybė, rūpestis, saugumas ir išmintis. Kiekvienam, kuriam gyvenime teko tėvystės dovana, šiandien linkiu gausybės malonių ir įsimintinų akimirkų drauge su mylinčiais ir laimingais vaikais“, – sakoma premjerės sveikinime.

Naujas ŠIANDIEN numeris: planą įvykdė – Lietuva laisvėja…

www.siandien.info „1989 m. vasaris. Menininkų namuose (dabartinė Prezidentūra) susitinka Algimantas Norvilas, Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Vytautas Česlovas Stankevičius, Vytautas Landsbergis – vyksta paskutiniai Sąjūdžio Seimo nario priesaikos derinimai. Tekste žodžiai „Tegyvuoja laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė“. V.Lansbergis išbraukia žodžius „nepriklausoma Lietuvos valstybė“ ir įrašo „laisvėjanti Lietuva“. A. Butkevičius sako: „profesoriau, laisvėjantys gali būti tik viduriai.“ Profesorius nesutinka. „Nepaisėme profesoriaus pataisų, pasiėmėme savo tekstą ir skaitėme – „laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė“ – prisimena A .Butkevičius, rašoma Istorijos ir kultūros žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ . 2023 metai. Neįtikėtina, bet tenka pripažinti, kad sovietinis profesorius savo tikslus pasiekė –

Prezidentas pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas

Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės atsistatydinimą. Šalies vadovas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Ministrės Pirmininkės teikimą, pasirašė dekretą, kuriuo priėmė J. Šiugždinienės atsistatydinimą ir pavedė teisingumo ministrei Ewelinai Dobrowolskai eiti švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas. E. Dobrowolska švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigas eis nuo 2023 m. gegužės 24 d., iki kol bus

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Ingrida Šimonytė: „Aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene”

Ingrida ŠIMONYTĖ, Ministrė Pirmininkė; www.siandien.info, Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo. Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia. Natūralu, kad po ataskaitų, parengtų ir pateiktų pagal Kauno miesto tarybos reglamentą paviešinimo, kurio paprašė pati Jurgita, kilo įvairių diskusijų, kurių pagrindinis klausimas - čia daug ar mažai,

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

LNK įsteigto 15 000 eurų prizą bei leidybinį kontraktą laimėjo Anyanya Udongwo iš Nigerijos

www.siandien.info Kauno „Žalgirio“ arenoje LNK įsteigto 15 000 eurų prizą bei leidybinį kontraktą su „Universal Music Group" laimėjo Anyanya Udongwo iš Nigerijos. Ketvirtąją vietą užėmė Beata Beatričė, trečią – Vakarė, antrą – Sidas. LNK nuotr. „Jeigu dievas galėtų kalbėtis su manimi, norėčiau, kad jis kalbėtų Anyanyos balsu“, – sakė Justinas Jarutis. Lietuvos muzikos žvaigždės Anyanyos mokytojas Benas Aleksandravičius paprašė žiūrovų nepamiršti, kad „Lietuvos balsas“ yra ne apie tai, iš kur yra dainuojantis dalyvis, o apie tai, kurio iš jų balsas papirko Lietuvos širdis. „Aš esu jaunas žmogus ir labai tikiuosi, kad Lietuva ir jos

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras Markas Zingeris

www.siandien.info Mirė Lietuvos rašytojas, daugelio knygų apie Lietuvos žydų gyvenimą autorius, ilgametis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktorius Markas Zingeris, pranešė muziejus. „Anapilin iškeliavo ryški kultūros asmenybė, talentingas žodžio meistras ir originalus mus supančio pasaulio stebėtojas Markas Zingeris. Jo kūryboje užkoduoti gyvenimo paradoksai yra svarbus palikimas išminties ieškantiems ateities kartų žmonėms. Vadovaudamas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejui, jis nutiesė daug kelių į atmintį ir padėjo mums suvokti skaudžias istorijos pamokas. Nuoširdžiai užjaučiu velionio šeimą, artimuosius, bičiulius ir visus tuos, kuriems teko laimė pažinoti šį intelektualą“, – sakoma Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės

Pasaulinė meno diena

www.siandien. info Kviesdama minėti Pasaulinę meno dieną UNESCO pabrėžia, kad puoselėdami meninę kultūrą atveriame galimybes kūrybiškumui, tvirtiname įvairovę, skatiname dialogą ir visa tai kuria geresnį ir teisingesnį pasaulį. 1935 m. Vašingtone (JAV) pasirašytas pirmasis tarptautinis susitarimas dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo. 2019 m. UNESCO balandžio 15-ąją paskelbė Pasauline meno diena. Pasak Seimo Pirmininkės, šiais nelengvais laikais, kai agresyviai deklaruojamas galios primatas, atvirai atakuojamos tarptautinio bendrabūvio normos, menininkų solidarumas įgauna ypatingą reikšmę. „Menininko jautrumas, jo gebėjimai diagnozuoti, siūlyti galimas išeitis šiandien kaip niekada yra paklausūs. Pasaulinė meno diena yra puiki proga

Išeivijos atstovai ketina pateikti siūlymus valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ projektui

www.siandien.info Nors pasaulis ir sparčiai keičiasi, galima neabejojant tvirtinti, kad ir 2050-aisiais apie trečdalis lietuvių gyvens už Lietuvos ribų. Diaspora visada buvo tvirta Lietuvos nepriklausomybės atrama, visus lietuvius vienijančios lietuviškosios tapatybės kūrėja, Lietuvos ekonominio klestėjimo ramstis. Todėl būtina ir toliau vystyti Lietuvos, kaip diasporinės valstybės sampratą, ir tokią nuostatą įtraukti į valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“, – teigė pasaulio lietuvius vienijančių organizacijų atstovai, susirinkę į Seimo Ateities komiteto surengtą nuotolinę diskusiją „Diaspora 2050“. Lietuvių diaspora pasižymi išskirtiniu lojalumu savo tėvynei, todėl ji suvaidino esminį vaidmenį atkuriant Lietuvos nepriklausomybę tiek praėjusio amžiaus pradžioje,

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Valstybė be valstybinės kalbos?

Eugenijus JOVAIŠA, Seimo narys, www.siandien.info 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujos vardų ir pavardžių užrašymo asmens dokumentuose taisyklės. Lietuvos visuomenė puikiai žino, apie ką kalbama. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rūpesčiu Seime įteisintą lotyniškų raidžių – „W“, „X“ ir „Q“ – vartojimą užrašant vardus ir pavardes. Deja, tačiau nemenka dalis Lietuvos visuomenės nemato tų trijų raidžių galimo poveikio valstybinei – lietuvių – kalbai. Bet viena bėda – ne bėda. Dabar veikiančio įstatymo priėmimo metu tos pačios jėgos padarė viską, kad nustotų galioti ir valstybinei kalbai būdingos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Kun. Robertas Grigas: „Nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu”

www.siandien.info Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas,parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką: lrs.lt nuotr. "Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime. Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška,, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti. Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Top