Jūs esate
Pagrindinis > Verslas > Etiketas

Etiketas

Laikraštis ŠIANDIEN. Įspūdžiai po ekspedicijos į vaikiško kino sales

Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info      Esama dalykų, kurie ne tiek šokiruoja, kiek stebina ir ypač kai nepaisoma logikos. Tai nėra pasaulio pabaigos ženklai, tačiau žmogaus egzistencijai komforto jie neprideda, tad prabilti apie juos yra visiškai padoru. Sutikime, kad kai kurie gyvenimiški netikėtumai kartais išprovokuoja šūksnį Eureka (!), atseit, atradau! Šį kartą atradimas sveikinsis su negatyviu pažinimu.          Kai kurie ne itin linksmi kuriozai pasimatė apsilankius vaikiškuose kinuose, įsikūrusiuose Kauno “Akropolio” ir “Megos” prekybos ir pramogų centruose. Patirti įspūdžiai suintrigavo ir privertė susimąstyti apie tai, kokia ta

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą”…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas”

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių”

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Top