Jūs esate
Pagrindinis > Reklama

Reklama

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes

www.siandien.info „Šiuo metu itin svarbus ir reikalingas yra atviras, nuoširdus pokalbis apie žurnalistikos misiją ir vertybes, kokybišką žiniasklaidą ne tik akademinėje erdvėje. Apie tai būtina kalbėti ir kalbėtis įvairiose auditorijose, su plačiąja visuomene. Tad šio sumanymo esmė – susitikimai ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose su V. Gedgaudo premijos laureatais, žinomais Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos nariais, kūrėjais – žurnalistais ir publicistais. Dabar ne tik jaunuomenė, bet ir vyresnioji skaitytojų auditorija vis daugiau laiko praleidžia socialiniuose tinkluose, iš ten dažnai ir semiasi naujienų, kurios, deja, dažnai atmiežtos nemaža doze netikros informacijos, kurios

Naujas ŠIANDIEN numeris: Ukrainietė menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“

www.siandien.info Prekyboje - naujas ŠIANDIEN numeris. Interviu su ukrainiete menininkė Natalija Didenko: „Kiekvienam lietuviui dovanočiau po  angelą“. „Lino namų“ šeimininkas Liubomiras Vošteris – nepailstantis linų ir sveiko gyvenimo būdo puoselėtojas primena linų auginimo Lietuvoje istoriją. „Pluoštiniai linai auginti net prieš 4000 metų, o didžiausias augintas plotas, siekęs beveik 100 tūkstančių hektarų, buvo 1940 metais. Iki antrojo pasaulinio karo už linų žaliavas, eksportuotas į užsienį, mūsų šalis kasmet gaudavo vidutiniškai po 38 mln. litų. Pagal linų eksportą Lietuva užėmė trečią vietą pasaulyje (po Rusijos ir Lenkijos). Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo linų plotai labai sumažėjo, pluoštiniai

Naujas ŠIANDIEN numeris: lietuviškų gaminių į Kiniją beveik nebevežama

www.siandien.info Naujausiame „ŠIANDIEN“ numeryje Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidento Rimo Varkulevičiaus interviu. "Santykiai su valdžia dalykiški ir konstruktyvūs. Niekada nebuvau iš tų, kurie ją kritikuoja. Tik kartais norisi pasakyti, kad valdžia nuo Dievo. Tad skausmingi visuomenei sprendimai, matyt, gimsta už nuodėmes. Yra sričių, kuriose norisi dar didesnio efektyvumo: mokesčių politika, migracijos klausimai, regioninė politika… Norisi ir didesnio pasitikėjimo verslu. Dažnai net ir užsienio valstybių pozityvios praktikos pavyzdžiai nepadeda. Ir nieko nuostabaus, juk valdžioje nedirba patys gabiausi, kompetentingiausi specialistai. Geriausi patenka į aukščiausius postus, o sprendimų vykdymas dažnai priklauso

Naujas ŠIANDIEN numeris. Nepriklausomybės Akto signataras Leonas Milčius: „Grąžinkime jaunimą į kaimą“…

www.siandien.info Atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureato, Nepriklausomybės Akto signataro Leono Milčiaus mintys naujausiame ŠIANDIEN numeryje: „Visados svajonės būna gražesnės ir tikslai didesni. Galvojau, kad šimtai tūkstančių po pasaulį pasklidusių tautiečių grįš į gimtinę ir jai kartu dirbsime, statysime, puošime, o atkurta privati nuosavybė neliks tik atskirų asmenų prabangai, bet tarnaus visos valstybės gerovei. Deja, viskas nukrypo truputį kitaip... Gaila, kad politinės partijos užsidarė konkurenciniuose kovos laukeliuose, retai prisimena žmones, visos tautos, netgi valstybės poreikius...Manau, kad vėlesnė valstybinė ekonominė politika kaimo atžvilgiu pasuko ne tuo keliu. Laukinė laisvoji rinka dalinai uždusino kaimą, jų

1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai galima skirti iki gegužės 4 dienos (imtinai)

www.siandien.info Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščio ŠIANDIEN leidybai ( įm. k. 304457800) iki gegužės 4 dienos (imtinai). Laikraščiui ŠIANDIEN , kuris saugo Lietuvos miškus, mūsų kultūrą, mūsų tautos istoriją ir tradicijas. Gyventojai deklaruodami pajamas kiekvienais metais gali skirti paramai dalį sumokėto pajamų mokesčio nuo jų gaunamo darbo užmokesčio, dividendų, individualios veiklos pajamų ar pelningai parduoto turto. . 2022 m. skirti mokesčio dalį paramai galima iki gegužės 2 d. Prašymas skirti paramą bus įvykdytas tik teisingai ir laiku pateikus pajamų mokesčio deklaraciją 1. Prisijunkite prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) 2. Viršutiniame horizontaliajame EDS meniu pasirinkite

Naujas ŠIANDIEN numeris. Kun. A. Toliatas: ramybės siekis – tai  lyg ėjimas lynu

www. siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje kunigo Algirdo Toliato mintys. „Suprantama, šiandienos situacijoje daug kas gali klausti: Kur yra Dievas, kai vyksta tokie baisūs dalykai?... Klaidingas įvaizdis, kad krikščionis yra pasyvus ar abejingas tam, kas vyksta aplinkui. Iš tikro yra greičiau atvirkščiai, nes krikščionybė nukreipta į visuotinio gėrio skleidimą, o ne pasyvumą... Kiekvienas krikščionis turi būti veikime, kad „žodis taptų kūnu“. Kaip tas gerasis Samarietis, negalime abejingai praeiti pro kenčiantįjį, net jei jis ir nėra mūsų brolis, o kartais – netgi mums atgrasus“, – įsitikinęs dvasininkas. Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje - jau rytoj. Prenumerata -

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė

Naujas ŠIANDIEN numeris. Mokslo ir verslo bendrystės kalvė. www.siandien.info Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuojama tarptautinė žemės ūkio paroda "Ką pasėsi...2022", surengta šių metų kovo 31 - balandžio 2 dienomis, yra didžiausia Baltijos šalyse. Tai jau gilias tradicijas turintis ir ūkininkų bei kitų agroverslo atstovų pamėgtas renginys, tikra mokslo ir verslo bendrystės kalvė. „Paroda demonstruoja, kaip keičiasi ir modernėja žemės ūkio sektorius Lietuvoje ir kitose Europos šalyse. Didžiausias dėmesys skiriamas tiksliajai žemdirbystei, tad galima rasti visą išmanių sprendimų „paletę“: nuo patobulinimų skirtingų modelių technikoje ir įrangoje, iki dronų, skirtų taupiai ir greitai

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir dr. Algimanto Matulevičiaus, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Garbės prezidento, buvusio LR Vyriausybės ir Seimo nario straipsnis „Apgaulinga laikysena: to nebepripažinti jau tampa per didelė prabanga“. „Viktoras Uspaskichas labai sumaniai reklamuoja agurkus ar mistišką vandenį, tačiau visa jo gražbylystė išsenka, kai reikia pasmerkti agresorių V.Putiną. Akivaizdu, kad V.Uspaskichas apie Rusiją gali kalbėti tik arba gerai, arba – nieko, bet visai ne todėl, kad jis pats – rusas. Šiandien yra nemažai žinomų Rusijos piliečių, kurie taip pat yra rusai, tačiau ryžtingai pasisako prieš kruviną Putino karą Ukrainoje, bet V.Uspaskichas –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Vakarai vis dar nesupranta, kad Ukrainoje vyksta Europos karas

www.siandien.info „Praeitą vakarą ir šią naktį jie toliau daužė mūsų miestus. Bombos. Raketos. Artilerija. Kulkosvaidžiai. Į taikius gyventojus. Vėl. Per gyvenamuosius kvartalus. Vėl. Mariupolis, Charkovas, Kijevas, Žitomiras ir kiti Ukrainos  mestai ir gyvenvietės. To negalima paaiškinti jokiomis žmogiškomis priežastimis. Jokia dieviška priežastimi. Kas gi dabar toliau, jei dabar – Babij Jaras? Kokie gi dar kariniai objektai grasina Rusijai? Kokios dar „NATO bazės“? Sofijos soboras? Lavra? Šv. Andriejaus cerkvė? Apie ką jie ten besvajotų – teinie po velnių! Nes su mumis – DIEVAS!“ .Naujas ŠIANDIEN numeris prekyboje jau rytoj. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Griūva ne tik Gedimino pilies kalnas“

www.siandien.info "Vasario 16 – oji ir Kovo 11 – oji yra didžiulės šventės, bet kartu ir tinkamas metas pamąstyti, su kokiais jausmais mes jas sutinkame.Tyrimai atskleidžia, kad mūsų piliečiai jautėsi laimingesni 1990 m. kovo 11 d., negu šiomis dienomis. Šia tema net ir linksmai graudus juokelis migruoja: „Šeši iš dešimties lietuvių gyvena depresijoje, o likusieji – Londone“. Piliečiai tolsta nuo savo valstybės, jau koks milijonas nutolo. Vaizdžiai kalbant, ištuštėjo daugiau kaip Vilnius ir Kaunas kartu sudėjus. Jungtinių tautų organizacija prognozuoja, kad 2050 m. Lietuvoje gyvens tik 2,1 mln. gyventojų ir pagal gyventojų skaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: užsienio politikos nesėkmės ir mūsų miškai

www.siandien.info Prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. "Ši pandeminė krizė yra jau antras įrodymas, kad visokios krizės gamtai neša tik blogus dalykus. Pamenat 2008-2009 metų ekonominę krizę? Pamenat nurėžtas pensijas, prarastus darbus? Tik miško kirtėjai krizės nepajautė, nes kaip tik krizė – taip mediena ir brangsta. O kai brangsta mediena – ir pajamų daugiau. Pamenu, kaip tos krizės metais urėdijos masiškai pirko naujus automobilius, kompiuterius, renovavo girininkijas (kurias, po „valstiečių“ įvykdytos reformos, ruošiamasi uždaryti ir išparduoti)... Girdėjau, kad Vilniaus miškų urėdijoje, Smolensko gatvėje, net tualetai buvo marmurinėmis trinkelėmis iškloti. Įdomu, kur urėdija panaudos pernai gautą rekordinį 200

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Ar vėl turime išeiti į Baltijos kelią“

www.siandien.info  „Šiandien mes vėl svarstome tai, kas jau buvo nagrinėjama Lietuvos Konstituciniame Teisme, kuris labai aiškiai ir daug kartų pasisakė, kad asmenvardžių užrašymas tapatybės dokumentuose nelietuvių kalba reikštų, pirma, valstybinės kalbos statuso, nustatyto Konstitucijos keturioliktame straipsnyje, paneigimą, antra, piliečių lygybės įstatymui principo, nustatyto Konstitucijos dvidešimt devintame straipsnyje, paneigimą. Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaikoje yra tokie žodžiai: (..) prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą (…). Kur mus veda Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas šios priesaikos akivaizdoje? Naikinti Lietuvos pilietinę bendriją, naikinti Lietuvos valstybingumo pamatus? Lietuvių kalbos instituto narių nuomonę

Naujas ŠIANDIEN numeris: miestelyje liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai

Rytoj prekyboje naujas ŠIANDIEN numeris. Karklėnų ruginės duonos skonis.1905 metais miestelyje buvo įsteigta mokykla. Prieš metus ji buvo sunaikinta. Nebėra ir kultūros namų. Liko tik bažnyčia ir bendruomenės namai.  Karklėnai – miestelis Kelmės rajone, prie kelio Varniai - Kražiai.  Karklėnų bendruomenės pirmininkas Valeras Kuizinas šešiolika metų dirbo Vilkyčių pieninėje, į Karklėnus grįždavo tik savaitgaliais, tačiau jau treji metai kai jis sprendžia tik miestelio bendruomenės problemas. Labiausiai pirmininkui skauda širdį, kad neliko mokyklos, miestelio kultūros pagrindinio židinio ir šaltinio. „Mūrai dar stovi, ačiū Dievui, langai neišdaužyti, mokyklos jau daugiau kaip metai nėra, nebėra ir kultūros

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės išskirtinis interviu ŠIANDIEN. Verta įsigyti. "Kodėl Lietuva orientuojasi ne į JAV, kurioje teismai sustabdė privalomą vakcinaciją, ar, tarkime, Švediją bei Norvegiją, kurios netaiko diskriminuojančių priemonių nevakcinuotiems asmenims? „Moderna“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta 6.3 milijardai dolerių, iš kurių 5.9 milijardai dolerių už Covid19 vakcinas. Per 11 savo veiklos metų ši bendrovė nebuvo uždirbusi jokio pelno, tuo tarpu veiklos rezultatas vien už 2021 metų vieną ketvirtį – 2.78 milijardų dolerių pelno. „Pfizer“ - 2021 metų pirmojo pusmečio apyvarta – 33.5

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“

www.siandien.info Šiandien prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „Kada Seimas atsikvošės: narkotikai svarbiau už duoną?“ „Mūsų parlamento darbo tradicijos iš esmės vis dar skiriasi nuo daugelio Vakarų valstybių, teisėkūros kultūra yra viena iš prasčiausių ES.Teisėkūroje ypač ryški orientacija į kiekybę, bet ne į kokybę. Antai vienos iš Seimo kadencijų metu buvo įregistruota apie 5 000 teisės aktų projektų, o priimtas buvo tik maždaug kas antras. Be to, iš apie 2500 priimtų teisės aktų net kas antras buvo priimtas skubos ir ypatingos skubos tvarka. Kai taip skubiai veikia perkrautas teisės aktų priėmimo

Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams

www.siandien.info Kviečiame įsigyti laikraščio ŠIANDIEN išleistą Žemaitijos istorinių datų kalendorių 2022 metams (žemaičių kalba). Kalendorius skirtas Vyčių rinktinės žygiui Kražiai – Kretinga, kuriuo siekta pagerbti vieną žymiausių XVII a. pradžios Europos karvedžių, Žemaitijos seniūną, LDK valstybės karo, švietimo ir kultūros veikėją J. K. Chodkevičių. Vieno kalendoriaus (A3 formato, 14 psl.) kaina 4,5 Eur. Užsakius daugiau kaip 100 egz. – kaina 4 eurai. Užsisakyti kalendorių galima el.p. info@siandien.info, mob. tel. +370679 94646. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kalendorių dovanosime visiems laikraščio ŠIANDIEN prenumeratoriams. ŠIANDIEN prenumerata 2022 metams

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Šalyje nėra šviesaus ir sąžiningo lyderio“

Naujas ŠIANDIEN numeris. Rašytojos ir poetės Adelės Daukantaitės mintys:" Sunaikinus švietimą valstybės pamatai pradeda byrėti visų pirma per kalbos įbuitinimą, per  protėvinio identiteto  naikinimą ir per egocentrinės bei vartotojiškos ideologijos sureikšminimą žmogaus gyvenime. Tai buvo neišmanymas kaip kurti stiprią valstybę, arba specialus projektas – sutelkimas valstybės valdymo kapitalo rankose. Ką tai reiškia?  Tai reiškia, jog reikės pigios darbo jėgos, reikės buitinio žmogaus be pretenzijų ir žmogaus, kurio sąmonėje švilpaus vėjai – nemąstančio, bailaus ir paklusnaus. Tai šiandien ir turime: jaunimas, kuriam visiškai nerūpi valstybės suverenas, nacionalinė politika ir

Laikraštis ŠIANDIEN: pasaulio lyderių įsipareigojimas „sustabdyti miškų nykimą iki 2030 metų“

www.siandien.info „Lietuvoje neseniai viešėjusi profesorė Birutė Galdikas, labiausiai žinoma, kaip Indonezijos miškų ir juose gyvenančių orangutanų gelbėtoja, negailėjo kritikos ir Lietuvos valdžiai dėl jos vykdomos miškų kirtimo politikos. Ji buvo susitikusi ir su Prezidentu, bet panašu, kad Prezidentas Gitanas Nausėda jos nesiklausė, nes jau po kelių dienų vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje Glazge tik gyrėsi, kiek Lietuva daug pasiekė kovoje su klimato kaita. Tuo metu, kai jis kalbėjo, kad Lietuva ruošiasi iki 2050 metų tapti klimatui neutralia ekonomika, jam už nugaros norėjosi rodyti skaidres, kaip metai iš metų keičiasi Lietuvos miškų

Laikraštis ŠIANDIEN: interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui

www. siandien.info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinė Vyriausybė parengė klausimus, kurie keliami sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir inicijuoja kreipimąsi į Seimo frakcijas siūlant rengti interpeliaciją minėtam ministrui. „Mums kelia nerimą, kad tiek visuomenei, tiek sveikatos apsaugos sistemai sprendimai priimami chaotiškai ir neturint tam reikiamų kompetencijų bei neprisiimant jokios atsakomybės už padarytas klaidas. Valdantieji, mūsų manymu, turėtų pasirūpinti, kad sistemos vairas atitektų labiau kompetentingam asmeniui, kuris, be visa ko, aiškiai suvoktų situaciją ir savo veiksmų pasekmes“, – sako LVŽS pirmininkas ir šešėlinis premjeras Ramūnas Karbauskis. Jis ir jo kolegos tvirtina, kad sveikatos apsaugos ministro valdymo srityje nematyti jokių

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Kai iš valdžios balno bus išblokšti savanaudžiai ir ištižėliai, tada galėsime ištarti: „Mes jau turime savo valstybę!“.

www.siandien.info „Studentai Mečislovą Treinį  prisimena  kaip išskirtinai šiltą, ramų ir draugišką dėstytoją. Jis buvo ir labai demokratiškas vadovas, santykius su pavaldiniais, kolegomis ir kitais žmonėmis grindė pasitikėjimu ir bendryste..   Mečislovo Treinio gyvenimas idealiai iliustruoja tikruosius žmogaus gyvenimo šioje žemėje tikslus: nuolat save tobulinti ir nuolat gerinti bei gražinti supantį pasaulį. Ne veltui už ištikimybę teisingumui, pilietiškumui, už nuoseklų ir vaisingą darbą jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. Tie, kurie turėjo progą iš arčiau pažinti ir bendrauti su profesoriumi, vienu balsu tvirtina, kad po jo žmogiško kuklumo skraiste glūdėjo unikali, daugiaplanė asmenybė. Įdomu, ką pasakytų profesorius apie savo

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje)

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir jo priedas Žemaitija (Mona Žemaitėje) . Žemaičiai nori išsaugoti savo kalbą, tradicijas, istoriją, ne vienas žemaitis  atvirai sako, kad jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, bet nėra lietuvis.   Žemaitija labiausiai praranda kalbą. Profesorius  Juozas Pabrėža surinko daugybę duomenų, įrodančių žemaičių kalbos statusą. Laikraštis ŠIANDIEN parengė interviu žemaičių kalba su knygos „Žaltiūm Žemė“ autore  iš Alėksandravo (Plungės r.) Irena Stražinskaite – Glinskiene. Irena, kas tau īr žemaitiu kalba? Ta ligo pagrinds pu kuojuoms, i katron atsėspīros gali tuolėi ētė. Tēp tuolėi, kėik dūšė panuories. Vo dūšė gerīms dalīkams ožtūras nator. Če kāp tuo patarlie

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus – Labanoro girią saugau ne dėl žmonių“

Rytoj prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: „Būsiu nuoširdus ir pasakysiu, kad Labanoro girią saugau ne dėl žmonių. Žmonės šios girios pirmiausia turi nusipelnyti. Nesuabsoliutinu, bet kai pamatau, ką žmonės palieka po savęs gamtoje, tai net žmonėmis jų nesinori vadinti... Antropodai. Idealus terminas, tinkamas pavadinti į žmogų panašią būtybę, bet besielgiančią kaip kinivarpa. Ir kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad tie, kuriems nuoširdžiai rūpi gamta, kurie ją myli – mažuma. Antraip, būtų buvusi ta kritinė masė, kuri neleistų valstybei su gamta elgtis pasipelnymo tikslais. Juk kai mes skaitome apie masiškai Brazilijoje naikinamus atogrąžų miškus, negalvojame, kad dėl to tik

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono Milčiaus eilėraščių ciklas: „Stovi medžiai kaip broliai“

www.siandien.info Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris ir Leono  Milčiaus  eilėraščių ciklas: "Stovi medžiai kaip broliai".  „Myliu gamtą, miškus, tad jiems daug ir rašau dabar, kaip ir visai mūsų tėvų žemei Lietuvai“, - sako Nepriklausomybės  Akto signataras Leonas Milčius.   Paskaitykime. Vienu eilėraščiu pasakoma daugiau negu keliais straipsniais naujienų portale. LEONAS MILČIUS Stovi medžiai kaip broliai Stovi medžiai kaip broliai, o broliai kaip medžiai, Vieni į kitus tvirtai atsirėmę. Broliai į Rytus su nerimu žvelgia, Medžiai į dangų, kur vakarėja. Klausosi broliai, vis garsiau žvanga Keršto planai kaimyno. Matyt, migrantų jam nepakanka, Gąsdint rimčiau ketina. Medžiai gi pjūklų švediškų bijo, Bijo pavirsti rąstais. Augo, žaliavo nuo seno girios Žmogui savojo krašto. Dabar gi parduotos, kur ginti mėgino Referendumą apnešė dūmai. Vargana ir skurdi paliktų Tėvynė, Jeigu augtų joje vien tik

Naujas ŠIANDIEN numeris:„Kas gali jiems nušviesti protą nežlugdyti mūsų krašto“

www.siandien.info "Kas gali jiems nušviesti protą nežlugdyti mūsų krašto,, negriauti per amžius nusistovėjusių žmonių gyvenimo tradicijų, papročių, etninės gyventojų sudėties ir įprastos gyvensenos. Viskas jau daroma prievartos, nesiskaitymo su niekuo ir žmonių žeminimo principais. Lietuva vieninga turbūt niekada ir nebuvo. Visais vystymosi etapais buvo savų išdavikų, prisitaikėlių, koloborantų ir tiesiog savo tautos žudikų. Daug istorijoje esame turėję užgrobėlių ir  ne kartą buvome vergų rolėje. Bet šitas etapas yra ypatingas, su pačios mūsų tautos išsigimimais, kuriuos pramiegojome žavėdamiesi sočia Europa. Dabar joje liekame tik ubagais ir dar  su vidiniais, savais išnaudotojais, kurie dažnai žiauresni savo žmonėms  už svetimšalius užgrobėjus.

Prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info "Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įrašyta, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“. Juk net ir karalius, akademikas ar olimpinis čempionas – vis tiek tik žmogus. Bet dar apstu galvojančių, kad kai kurie žmonės yra vertingesni už kitus. Miestietis už kaimietį, vadovas už pavaldinį, baltasis už juodaodį, vyras už moterį, suaugęs už vaiką, sveikas už ligotą, stiprus už silpną, politikas už rinkėją, o ypač - turtingas už vargšą. Dėl didėjančios

Naujas ŠIANDIEN numeris: valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora

Valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora už 41 milijoną eurų. “Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga“, - kalbėjo ministrė A. Bilotaitė. Pasak ministrės, mūsų siena su Baltarusija bus maksimaliai apsaugota, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kiek laiko tam prireiks. Užtat labai tvirtai pažymėjo: "Mes turime tikslą, ir jį įgyvendinsime, mes turime būti maksimaliai pasiruošę… " Kodėl tik dabar premjerė I. Šimonytė suprato, kad Lietuva turi ir kariuomenę, o savivaldybės kratosi vidaus reikalų ministrės A. Bulotaitės nurodymo apgyvendinti nelegalius

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN rytoj kviečia pasivaikščioti po Pakarklės mišką, kuris ošia prisiglaudęs prie dešiniojo Nemuno šlaito, netoli Vilkijos miesto ir Paštuvos kaimo. Stanislovas Laurynas, buvęs Kulautuvos girininkijos girininkas laikraščio priede SENGIRĖ rašo: “Pasiūliau aktyviai miško mylėtojų grupei „Išsaugokime Pakarklės mišką“ įkurti visuomeninį pasivaikščiojimo taką, supantį planuojamo žvyro karjero teritoriją. Takas miške Kauno miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams leistų pajausti ir suprasti, kokį didžiulį miško plotą ruošiamasi iškirsti ir iškasti didelę duobę žemėje. Takui pasiūliau „Eigulio tako“ pavadinimą šimtmečiais saugojusių šį mišką eigulių atminimui, taip pat ir visos Lietuvos

Naujas ŠIANDIEN numeris: gyvenimas tik šia diena

www.siandien.info Gyvenimas tik šia diena. „Kur nustatomos nepažeidžiamųjų, neliečiamųjų, privilegijuotų žmonių grupės, ten neišvengiamai kuriamos ir niekinamų bei žeminančių piliečių grupės. Daug metų pasikeisdamos valdžios ir jas aptarnaujanti žiniasklaida ignoravo, niekino ir marginalizavo konservatyvius (ne „konservatorius“) ir apskritai istorinę patirtį branginančius žmones dėl jų neatitikimą politinio korektiškumo ideologijai. Pirmą kartą prie valstybės vairo stojusios ir jau iki šiol daug nerimo kėlusios neoliberaliosios partijos ėmė kurti ne tik elitines mokyklas, bet ir naują privilegijuotų žmonių sluoksnį pagal žinomą „Komunistinio internacionalo“ deklaraciją: „kas buvo nieks, tas bus viskuo“. Pagal kitų

,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“ Skirtas pagerbti LIETUVOS etmoną, VILNIAUS vaivadą, ŽEMAIČIŲ seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! 1561–1621–2021 ,,… kiekviename iš mūsų glūdi VYTIS! Vyčių rinktinės žygis Jonui Karoliui Chodkevičiui pagerbti 2021 m. birželio 9–12 dienomis Kražiai – Kretinga. Pirmoji diena: 06.09. Kražiai – Tverai, aplankant Medvėgalio, Vembutų piliakalnius. Antroji diena: 06.10. Tverai – Plungė. Vakaronė Oginskių dvare. Trečioji diena: 06.11. Plungė – Kartena. Naktigonė prie Kartenos piliakalnio. Ketvirtoji diena: 06.12. Kartena – Kretinga. J. K. CHODKEVIČIAUS pagerbimas raitelių paradu. wikipedia.org Organizatoriai: Žemaitijos inovacijų centras, Manvydo ir Marijaus

Naujas ŠIANDIEN numeris: net ir praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atgavimo žmonės bijo kalbėti, bijo keršto

„Labanoro girios gyventojus prakalbinti apie tuos pokario laikus buvo sunku. Jei asmeniškai kažką ir papasakoja, tai viešai (į videokamerą) bijo. Net ir praėjus 30 metų nuo Nepriklausomybės atgavimo žmonės bijo kalbėti, bijo keršto. Galima tik įsivaizduoti, kokį siaubą patyrė šie žmonės, kad visam gyvenimui užrakino lūpas. Visgi radome 5 gyventojus, kurie išdrįso mums papasakoti neįtikėtinas istorijas. Nors kiekvienas iš jų priduria: „Mes išlikome gyvi, nes labai gerai mokėjome tylėti“. Prie pat Anglijos salos, Juodųjų Lakajų krante, buvo įsikūrusi sovietinio veikėjo Antano Sniečkaus vila. Iš pradžių ji buvo

Laikraštį ŠIANDIEN antrajam šių metų pusmečiui galima užsiprenumeruoti iki birželio 20 d.

Laikraštis ŠIANDIEN buria savo skaitytojus į dvasinę bendriją, kuri vadinama Tauta. Tokiam teiginiui esama rimto pagrindo – laikraštis skleidžia tik jam būdingą spinduliuotę. Jo puslapiai kupini teksto, vaizdų, alsuojančių pagarba žmogiškumui ir meile savo Tėvynei. Akademikas Romualdas GRIGAS www.siandien.info Šiandien ir rytoj dar galima užsiprenumeruoti Lietuvos laikraštį ŠIANDIEN birželio mėnesiui ir antrajam šių metų pusmečiui. Jau penktus metus mūsų leidinio puslapiuose randasi vietos paprastų žmonių portretams, jauniesiems talentams, mūsų tautos istorijai, gamtai, kultūrai, tradicijoms bei papročiams, mažiems miesteliams, ūkininkams, kaimo šviesuoliams ir išeivijai. Ačiū Jums

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris:mes iki šiol neturime lietuvių tautos ateities programos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. „2006 metais estai priėmė savo Konstituciją (kaip aukštesnį už Briuselio teisę dokumentą). Jos preambulėje įrašyta: „Valstybė turi užtikrinti ne tik visuotinę gerovę, bet ir estų tautos išlikimą amžiams“ (!). Manau, kad toks teiginys daugeliui mūsų politikų (tarp jų ir aukščiausio rango) skamba vos ne kaip šventvagystė, kaip atviras spjūvis Briuselio link… Bet va, estai nežino emigracijos ir jų jaunimas pirmiausia laiko save savo šalies piliečiais. Tuo tarpu mūsų valstybinės elgsenos ir jaunosios kartos ugdymas sukamas bene viena aiškesne kryptimi – Briuselio, Europos Sąjungos

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris jau prekyboje: apie prezidentą, kuris tikrai stengiasi

Naujausiame laikraščio ŠIANDIEN numeryje pasikalbėjimas su Europos Parlamento nare Aušra Maldeikiene. Apie prezidentą, kuris tikrai stengiasi, bet jam sunku suprasti kelis dalykus. Apie draugystę, kuri yra nepalyginamai daugiau, nei kokia nors politinė kova. Ir apie politikoje galiojantį dėsnį, kai minia tavęs nekenčia. Aušra Maldeikienė: „Prezidentas tikrai stengiasi, bet jam sunku suprasti kelis dalykus. Pirma, lyderis nesiblaško, o turi aiškią programą ir ją nuosekliai vykdo siekdamas ne skaldyti, o burti. Antra, lyderio stiprybė yra jo komanda — klausantis jo patarėjų nori nenori peršasi mintis,

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: kai ministrai leidžia darbo laiką Tiktok‘o programėlėje

“Sunku yra vertinti ministerijų darbą, kai joms vadovaujantys ministrai leidžia darbo laiką Tiktok‘o programėlėje ir ten pasakoja kaip groja pianinu bei ministerijos rūsius. Ekonomikos ir inovacijų ministerija gana sunkiai susitvarko su jai patikėtomis pandemijos pasekmių mažinimo priemonėmis, ne tik vėluoja parama verslui, bet ir nebuvo adekvačiai pasirengta tokiam ilgam valstybės uždarymui. Pavyzdžiui, nebuvo subsidijų nuomai, kompensacija turgavietės mokesčiui prekybininkus pasiekė per vėlai. Gaila, kad ruošdama savo programos įgyvendinimo priemonių planą, Vyriausybė taip susifokusavo į kosminių technologijų plėtrą Lietuvoje, tarsi artimiausiame dešimtmetyje planuotume konkuruoti su NASA, tačiau visiškai apleido

Paremkime lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Kreipiamės į Jus ir nuoširdžiai prašome paremti lietuviško laikraščio ŠIANDIEN leidybą ir naujienų svetainę www.siandien.info. Skirkite 1,2 proc. paramą laikraščiui ŠIANDIEN ir žiniasklaidos bei naujienų svetainei www.siandien.info. (Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 304457800). Jau penktus metus leidžiamas laikraštis negauna jokių valstybės dotacijų, jo neremia nė viena politinė partija ar verslo organizacija. Laikraštis ŠIANDIEN yra visų Lietuvos žmonių laikraštis, mes rašome apie tai, ko dažnai nepastebi ar sąmoningai nutyli didžioji žiniasklaida. Visuomenės solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo paprastų žmonių, teisingumo principų pažeidimai

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: net pandemija ir karantinas nesustabdė „istorinės atminties karų“

Net pandemija ir karantinas nesustabdė „istorinės atminties karų“. Atvirkščiai - Holokausto, 1941 m. Birželio sukilimo deginančios temos sugrįžo su nauja jėga, supurtė visuomenę (įvykiai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centre) ir net Seimą. Šių “istorinės atminties karų” aukomis tapo istorijos profesoriai Valdas Rakutis, priverstas atsistatydinti iš Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkų, ir Adas Jokubauskas, dėl kurio pašalinimo iš LGGRTC direktorių net buvo sudaryta komisija. Po Rūtos Vanagaitės, liūdnai pagarsėjusios knygos sukelto milžiniško skandalo, išvados nebuvo padarytos. Lietuvoje niekas nepasikeitė, situacija tik pablogėjo.

Naujas ŠIANDIEN numeris: Seimas užkrėtė patyčiomis visą žiniasklaidą

www.siandien.info "Kai atsiranda priešai, jų nereikia atsargiai kritikuoti. Juos galima be argumentavimo ceremonijų tiesiog naikinti, t. y. žeminti ir niekinti bet kokiais ginklais, kurie tik pasitaiko po ranka. Dar bjauriau, kad Seimas užkrėtė patyčiomis visą žiniasklaidą, o per ją didžia dalimi ir visuomenę. Nuo pat pradžių kiek partijų buvo Seime, tiek jų susidarė ir visoje šalyje. Bet kai žmonės pamatė, kad keičiantis valdžioms, politika lieka ta pati, jie patys tapo pačia pikčiausia partiškumo ir valdžios opozicija. Kaip šauksi – taip ir atsilieps. Pykčio pritvinkusioje aplinkoje nesunku užsikrėsti ir patiems. Juk

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: Konvencijų paradoksas

„Ekocidas yra panašus į genocidą, tik naikinami ne žmonės, o gamta. Tapome liudininkais reiškinio, už kurį ateityje bus teisiama. Kaip ir už genocidą. Ir nesvarbu, kad visas tas gamtos naikinimas yra teisėtas. Teisėtas, bet neteisingas. Dabar daug triukšmo dėl Stambulo konvencijos, bet, nesiveldamas į ginčą dėl jos turinio, pasakysiu, kad aš nežinau nė vienos Lietuvoje ratifikuotos konvencijos, kuri būtų įgyvendinta. Pavyzdžiui, Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Jau dvejus metus su kolega Vaideniu Čapskiu bandau Lietuvos teismuose šia teise pasinaudoti. Visi

Naujas laikraščio Šiandien numeris: nejaugi kaimas pasmerktas visiškai ištuštėti?

"Kartą vienas garsus Klaipėdos aktorius, žurnalisto paklaustas, kodėl jis nesikelia su šeima gyventi į Vilnių, kur arčiau kultūra, atsakė: „O iš Klaipėdos arčiau Afrika. Man labai skauda širdį girdint, kad „kaimas tuštėja, regionai nyksta, yra dvi Lietuvos…“. Per pastaruosius tris dešimtmečius Lietuvoje išnyko jau keli tūkstančiai kaimų, jaunimas „labai sunkiai prigyja“ ne tik žemės ūkio, bet ir kituose versluose. Nejaugi kaimas pasmerktas visiškai ištuštėti? Labai trūksta finansais paremto regionų gaivinimo plano, o didžiausia problema šios dienos kaime – nedarbas, tapęs visų kitų negerovių

Top