Jūs esate
Pagrindinis > Reklama

Reklama

Skink gausialapius lubinus, dalyvauk mėlynojoje lubinų bangoje!

www.siandien. info Ar žinai, kad gausialapis lubinas  per sezoną gali išbarstyti daugiau nei 5000 sėklų, kurios išlieka daigios daugelį metų? Ar girdėjai, kad jis užgožia mūsų kraštui būdingą augmeniją? "Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia gausiai skinti šį invazinį augalą, fotografuoti puokštes ir dalyvauti nuotraukų konkurse. Reikia kelti nuotraukas su grotažyme #mėlynojilubinųbanga. Originaliausių nuotraukų autoriai bus apdovanoti! Šis konkursas vyks iki birželio 23 d", - pranešė Saugomų teritorijų tarnyba. Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)  įtrauktas į invazinių rūšių sąrašą, todėl jo plitimą būtina stabdyti. Šis invazinis augalas sparčiai plinta ir išstumia vietines pievų bei natūralių

Gamtos mylėtojai kviečiami leistis į žaliąjį nuotykį ir gauti specialų parkų antspaudą į Saugomų teritorijų pasą

www.siandien.info Šią vasarą Lietuvos gamtos mylėtojai vėl kviečiami leistis į žaliąjį nuotykį. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba tęsia populiarųjį Saugomų teritorijų paso iššūkį! Nuo 2020 m. šis keliautojų maratonas įtraukė šimtus šeimų, draugų kompanijų, pavienių entuziastų. Šį iššūkį yra įveikusi ir JAV ambasados komanda Lietuvoje, parodydama gražų tarptautinį pavyzdį, kaip galima pažinti šalį per jos saugomas gamtos vertybes. Keliautojai kviečiami aplankyti 5 nacionalinius ir 30 regioninių parkų, kuriuose galima gauti specialų parkų antspaudą į Saugomų teritorijų pasą – mažą, bet prasmingą žymę apie apsilankymą. Tiems, kas nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 30 d. surinks visus 35

Dar viena tema, kuriai labai reikia viešumo: Rietavo savivaldybėje nušautas mažasis erelis rėksnys – paukštis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą

www.siandien.info Ereliai šaudomi ne tik savo migracijos kelyje, bet ir namuose. Gegužės 18 dienos vakare Rietavo savivaldybėje buvo nušautas mažasis erelis rėksnys. Paukštis yra įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Kaip rašo delfi.lt ,šis erelis buvo žieduotas bei Pajūrio tyrimų ir planavimo instituto komandos paženklintas GPS siųstuvu. Ornitologai sako, kad jis sėkmingai įveikdavo tūkstančius kilometrų iki Afrikos ir atgal, ir grįždavo namo perėti. Jie mano, kad patelė, kuri laukia patino su grobiu, viena jauniklių greičiausiai negebės išmaitinti. Į Lietuvos raudonąją knygą mažasis erelis rėksnys įrašytas 1976 m. ir nuo 1992

Lietuva padavė Baltarusiją į Tarptautinį Teisingumo Teismą Hagoje dėl Lukašenkos režimo sukeltos ir tarptautinę teisę pažeidžiančios migrantų krizės

www.siandien.info "Lietuvos Vyriausybė šiandien, gegužės 19 d., Tarptautiniame Teisingumo Teisme iškėlė bylą prieš Baltarusiją, siekdama Baltarusijos režimo atsakomybės už didelio masto migrantų įvežimo į Lietuvą organizavimą. Byla susijusi su valstybių įsipareigojimų pagal Jungtinių Tautų Protokolą dėl neteisėto migrantų įvežimo sausuma, jūra ir oru (toliau – Protokolas) pažeidimais", - pranešė URM. Nuo 2021 m. Lietuva susiduria su precedento neturinčiu neteisėtų migrantų srauto iš Baltarusijos augimu. Lietuvos institucijų surinkti įrodymai patvirtina Baltarusijos režimo tiesioginį įsitraukimą į migrantų srautų organizavimą:  Baltarusijos valstybinės įmonės padidino skrydžių iš Artimųjų Rytų ir kitų regionų skaičių, organizavo vizų išdavimą

Apie nevaldomą situaciją miškų sektoriuje Komentaras TV laidoje

www.siandien.info Apie nevaldomą situaciją miškų sektoriuje Komentaras TV laidoje kalbasi žurnalistė Giedrė Gorienė ir Gintautas Kniukšta, Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ pirmininkas. https://www.youtube.com/watch?v=kl2DzCvkjEM https://www.youtube.com/watch?v=kl2DzCvkjEM

Paremkime laikraščio ŠIANDIEN leidybą

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN gyvuoja jau aštuntus metus ir pelnosi vis didesnį skaitytojų pasitikėjimą. Galima  pasidžiaugti, kad  laikraščio gerbėjų yra ir užsienyje – Norvegijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Airijoje ir kitose ES ir pasaulio šalyse.     ŠIANDIEN šūkis  - „Ateitis kuriama šiandien“. Tik nuo mūsų priklauso, kaip gyvensime ateityje, kaip ir kokioje aplinkoje gyvens mūsų vaikai, anūkai ir dar kitos kartos. Tik nuo mūsų priklauso, ar pavyks išsaugoti kertines žmonijos vertybes: tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę. Visuomenės tarpusavio ryšių sutrūkinėjimas, solidarumo suirimas, valdžios atitrūkimas nuo visuomenės, teisingumo principų pažeidimai yra didžiulis pavojus mūsų valstybės saugumui. Ar

Naujas ŠIANDIEN numeris: Užtikrinti apsirūpinimą maistu, kaip ir tinkamas pajamas ūkininkams, yra kiekvienos valstybės nacionalinis reikalas

www,siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris jau prekyboje. "Ūkininkai nerimastingai dairosi ne tik į dangų, bet ir į valdžią, kuri nesibodi sukurpti visokiausių keistų taisyklių, reikalavimų ir kitokių pinklių, neužtikrina stabilumo. Ypač apsunkintos gyvulininkystės vystymo sąlygos dėl itin griežtų aplinkosaugos, ūkinių pastatų statybos ir kai kurių kitų reikalavimų. Mūsų kontrolieriai, inspektoriai ir kiti viešojo sektoriaus darbuotojai nenori persikvalifikuoti į konsultantus, patarėjus, pagalbininkus. O kur dar karinės, sveikatos, finansinės ir kitokios tarptautinės krizės, kurios taip pat sukelia daug rizikų žemės ūkiui, išbalansuoja maisto tiekimo grandines. Betgi ūkininkas - ne kokia sraigė, užėjus negandoms nepersikels užsivertęs ant

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris. Žmogaus teisių gynėjas Vytautas Budnikas: „Apginkime Lietuvos Konstituciją“

www.siandien.info "ŠIANDIEN" skaitytojų 2023 Metų žmogumi išrinktas Vytautas Budnikas – žurnalistas, rašytojas, nuožmus žmogaus teisių gynėjas. Vytautas BUDNIKAS atsakė į „ŠIANDIEN“ klausimus. „Kokios mintys kyla pasitikus metus, kuriuose bus surengti net trys itin svarbūs mūsų valstybei rinkimai? Mintys, deja, nėra optimistiškos. Yra būdas viską lengvai pakeisti, tiesiog reikia ateiti .... į rinkimus. Iš pirmo žvilgsnio tai tarsi juokinga. Bet nejuokinga tampa, kaip imi suprasti, jog tam, kad visi piliečiai eitų į rinkimus ir patys išsirinktų valdžią, kuria galėtų pasitikėti, reikia elementaraus politinio sąmoningumo. Beveik pusė Lietuvos rinkėjų neina į jokius rinkimus, patikėdami savo likimą spręsti

Naujas ŠIANDIEN numeris: visoje Lietuvoje liepsnos laužai – žemdirbių vienybės ženklas

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN. „Visoje Lietuvoje liepsnos laužai - žemdirbių vienybės ženklas“. Lietuvos žemės ūkio taryba nežada trauktis: protesto akcijos prasidės sausio 8 dieną. Tuo pačiu tai ir žinia šalies visuomenei apie grėsmes žemės ūkiui, nusavinamą žemę, pieno krizę bei kitas metų iš metų nesprendžiamas ūkininkų problemas. Lietuvos žemės ūkio tarybos, kuri vienija apie 80 proc. Lietuvos ūkininkų, pirmininkas Ignas Hofmanas žada, kad žemdirbių protestai truks, kol bus išspręstos visos problemos. Į ŠIANDIEN klausimus Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, technologijų mokslų daktaras Ignas HOFMANAS. Gerbiamas Ignai, kodėl žemdirbiams prireikė imtis tokių drastiškų žingsnių? LŽŪT vienija 10

Naujas ŠIANDIEN numeris. Žmonių saugumas: situacija Vilniuje siaubinga – naktimis policija dažnai neaptarnauja apie 50 iškvietimų

Laikraštis ŠIANDIEN. Žmonių saugumas: situacija Vilniuje siaubinga – naktimis policija dažnai neaptarnauja apie 50 iškvietimų. Pavyzdžiui, Į A kategorijos įvykius miesto teritorijoje privaloma sureaguoti ne ilgiau nei per 12 minučių, o kitur – iki 25 minučių. A kategorija priskiriama, kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ar kai reikia organizuoti įtariamo asmens persekiojimą. Tačiau policininkai pasakoja, kad būna ir taip, kad atėję į darbą randa apie 50 neaptarnautų iškvietimų. Tie iškvietimai tiesiog nurašomi arba paprašoma kreiptis kitą dieną. Praėjusiame numeryje rašėme apie įvykį Vilniaus rajone, kuomet policininkas nušovė jį ir medikus užpuolusią moterį,

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Upė – pradžioje nedidelis upeliukas… „

www.siandien.info Upė - pradžioje nedidelis upeliukas, palaipsniui, įtekant intakams, didina savo vandeningumą... Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. Laikraščio prenumerata 2024 m. - visuose Lietuvos pašto skyriuose, internetu www.prenumeruoti. lt www.prenumeruok.lt

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Patirtis ir žinios – prieš chaosą žemės ūkyje”

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris: "Patirtis ir žinios - prieš chaosą žemės ūkyje". Šių metų gruodžio 7- 8 d. Vilniuje, kaip ir kasmet, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija rengia konferenciją ūkių vadovams, vyr. finansininkams ir specialistams. Kaip šiandien sekasi ūkininkauti žemės ūkio bendrovėms? ŠIANDIEN kalbina Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinį direktorių Joną SVIDERSKĮ. Gerbiamas direktoriau, ūkininkai vis dažniau kalba, kad chaosas Lietuvos žemės ūkyje įgauna pagreitį. Kaip Jūs vertinate situaciją, gal kituose kraštuose žemdirbiai nejaučia tokio valdžios abejingumo? Kita vertus, juk bartis šiais laikais lyg ir nederėtų – šalia Lietuvos vyksta karas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris: per Lietuvą ritasi pieno ūkių naikinimo banga

Naujas ŠIANDIEN numeris. Per Lietuvą ritasi pieno ūkių naikinimo banga. Karvių laikytojų šalyje per ketverius metus sumažėjo net 45 procentai. Vilniuje vykusioje Europos pieno tarybos (EMB) asamblėjoje, kurioje dalyvavo 16 ES valstybių atstovai, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis sakė, kad šalyje situacija labai sunki, jeigu niekas nesikeis, ūkininkai važiuos blokuoti kelių. Asociacijos prezidentas negailėjo karčių žodžių žemės ūkio ministrui K. Navickui. Anot jo, ši valdžia vykdo genocidą žemės ūkyje. www.siandien.info

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris: tai kokia iš tikrųjų valstybinių miškų ateitis?

www.siandien.info "Neslėpsiu, rašyti šį komentarą paskatino pasirodęs Valstybinių miškų urėdijos pareiškimas spaudoje apie „priešiškas nevyriausybines organizacijas” ir tuo pagrindu kilusios diskusijos viešojoje erdvėje. Retai taip atsitinka, kad valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti mūsų visų turtą, taip agresyviai atsakytų į pareikštą kritiką. Pagrįstą kritiką, nes klaidų tikrai padaryta, tiek saugant mišką nuo kenkėjų, tiek kertant patį mišką ir tiekiant medieną. Manau, kad visas šias organizacijas ir atskirus miško gerove susirūpinusius piliečius vertėtų vadinti miško draugais. Ir vertėtų jiems dėkoti, net jei kartais jų susirūpinimas yra kiek perdėtas ar informacija pasirodė ne visai tiksli. Nieko nėra

Naujas ŠIANDIEN numeris: Valstybės kontrolė, atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą, paskelbė šokiruojančias  išvadas

www. siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Valstybės kontrolė, atlikusi energetikos sektoriaus valdymo auditą, paskelbė šokiruojančias  išvadas. ESO direktorius R. Radvila ir energetikos ministras D. Kreivys kratosi atsakomybės,  kaltina kitus - valstybinį energetikos reguliuotoją (VERT) ,  Valstybės kontrolę (VK), tačiau savo kaltės, kad mausto ir apvaginėja elektros vartotojus,  neįžvelgia. Į ŠIANDIEN klausimus atsako Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto narys Artūras SKARDŽIUS.   Po auditorių išvadų, visuomenėje kilus pasipiktinimui, darbo pagaliau ėmėsi ir prokurorai. Ką energetikos sektoriuje atskleidė valstybinis auditas? VK auditas apnuogino ilgai nuo visuomenės akių slėptas problemas „Ignitis grupės“ monopolizuotame energetikos sektoriuje. Viešumoje energetikų atžvilgiu paprastai

Naujas ŠIANDIEN numeris: leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje – Švedijos kapitalo medienos įmonei

www.siandien.info Didžiulė pagarba Šimonių girios gynėjams, kurie apgynė mūsų visų turtą. Dar kartą galime įsitikinti, kaip skandinavai įžūliai naikina Lietuvos miškus, o aplinkos ministras nuleista galva aiškina, kad jis to nežinojęs - miško savininkė, kuriai išduotas leidimas kirsti medžius saugomoje teritorijoje, – Švedijos kapitalo medienos įmonė. *** „Šimonių giria juk nėra lentpjūvė, o medkirčiai elgiasi taip, kaip burokų darže. Išsikerta mišką, suaria po to jį. Girdėjau naujieną, kad neva išpurškia kažkuo, kad niekas kitas neaugtų, na, mus tai tikrai šokiruoja“, –sakė Šimonių girios bendruomenės pirmininkė Renata Umbrasienė. Gyventojai kreipėsi į įvairias institucijas, siekdami sustabdyti

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

Naujas ŠIANDIEN numeris: planą įvykdė – Lietuva laisvėja…

www.siandien.info „1989 m. vasaris. Menininkų namuose (dabartinė Prezidentūra) susitinka Algimantas Norvilas, Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Vytautas Česlovas Stankevičius, Vytautas Landsbergis – vyksta paskutiniai Sąjūdžio Seimo nario priesaikos derinimai. Tekste žodžiai „Tegyvuoja laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė“. V.Lansbergis išbraukia žodžius „nepriklausoma Lietuvos valstybė“ ir įrašo „laisvėjanti Lietuva“. A. Butkevičius sako: „profesoriau, laisvėjantys gali būti tik viduriai.“ Profesorius nesutinka. „Nepaisėme profesoriaus pataisų, pasiėmėme savo tekstą ir skaitėme – „laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė“ – prisimena A .Butkevičius, rašoma Istorijos ir kultūros žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ . 2023 metai. Neįtikėtina, bet tenka pripažinti, kad sovietinis profesorius savo tikslus pasiekė –

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Top