Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės

Žmonės

Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai

www.siandien.info Seimas pradėjo svarstyti Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, panaikinti kliūtis operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai ir žmonių sveikatai. Kaip pažymėjo Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, teisės akto pakeitimais siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius aplinkos elementais, kuriems nusikalstama veika gali būti padaroma didelė žala, kaip antai dirvožemiui, gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms, ar antropogeniniams komponentams ir kitiems elementams. Beveik 7 metrų Lakajos akmuo – gamtos paminklas, prie kurio kadaise ganiavos metu

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Protestuojantiems ūkininkams nebūtų reikėję atvykti piketuoti prie Seimo, jei Žemės ūkio ministerija „būtų ėmusis konkrečių veiksmų dar sausio mėnesį“

Ūkininkai vilniečius vaišino pienu. Gintauto Kniukštos nuotrauka, www.siandien.info Ketvirtadienį prie Seimo tęsiantis ūkininkų protestui, su jų atstovais susitikęs parlamento Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis sako, kad Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parama nukentėjusiems pieno gamintojams vėluoja. Anot jo, būtina rasti priemones, kurios padėtų ūkininkams išsilaikyti tol, kol šiuo metu stipriai nukritusios pieno supirkimo kainos stabilizuotųsi. „Per pandemiją visada matydavome visus verslus, kurie negali išsilaikyti, apie paramos reikalingumą nediskutuodavome. Šįkart reikia, diskutuoti apie tai, kad ūkiai galėtų išsilaikyti tol, kol pergyvens šitą kainų krizę“, – ketvirtadienį po ūkininkų ir Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasitarimo

Žmonės jungiasi prie kilnios labdaros iniciatyvos

www.siandien.info Jau 15 metus iš eilės Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija rengia labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“. Pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės globojama iniciatyva skirta atkreipti dėmesį į ankstyvos krūties vėžio diagnostikos svarbą. Organizatorių nuotr. Iškilmingas labdaros vakaras vyks jau kovo 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Jame dalyvaus iškilūs svečiai – Lietuvoje dirbantys ambasadoriai, medicinos, verslo, kultūros ir meno atstovai, remiantys labdaringą veiklą ir neabejingi moterų sveikatai. IWAV (Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos) pirmininkė Erin Gainer-Grigaliūnė sako, kad „Sužydėjusios vilties“ (angl. Blossom of Hope) tikslas – dėmesys krūties vėžio profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai. Šiuo metu tai yra

Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro pareiškimas „Dėl žodžio laisvės suvaržymų bei persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus“

Šokiruoja aplinkybė, kad J. Mažylės svarstymą etikos komisijoje ir netiesiogiai siekį pašalinti ją iš darbo universitete inicijavo socialinės partnerystės pagrindais Komitete veikianti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kartu su savo pavaldiniais LRT darbuotojais, kurie veikia Komitete taip pat socialinės partnerystės pagrindais. Redakcijos archyvo nuotrauka. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui NausėdaiLietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nariamsVilniaus universiteto rektoriuiVilniaus universiteto akademinės etikos komisijos pirmininkuiVilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekaneiLietuvos žurnalistų sąjungaiKopija: Žiniasklaidai Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centroPareiškimas„Dėl žodžio laisvės suvaržymųbei persekiojimo už pažiūras ir įsitikinimus” 2023 m. kovo 20 d.Vilnius Pastaruoju metu visuomenę

Klaipėdos meru tapo A.Vaitkus, Vilniuje pergalę švenčia V.Benkunskas

www.siandien.info Klaipėdos miesto meru išrinktas A. Vaitkus. Vilniuje dėl miesto vadovo posto pergalę iškovojo V.Benkunskas, kuris surinko 52,05 proc. balsų. A.Zuokas surinko 46,66 proc. balsų. Vilniaus rajone – sensacija Vilniaus rajone dėl mero posto kovojo socialdemokratų atstovas Robert Duchnevič ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Waldemar Urban. 31-erių R.Duchnevič surinko 526 balsų daugiau už oponentą (23 519 prieš 22 993). Vilniaus rajono savivaldybės taryboje 18 mandatus iškovojo LLRA-KŠS (49,03 proc.), 7 mandatai teko LSDP (18,82 proc.). Klaipėdos miesto meru išrinktas A. Vaitkus sako, kad miesto taryboje dėl bendro darbo valdančiojoje koalicijoje pirmiausia ketina tartis

Mirė žinomas Lietuvos muzikologas, profesorius Jonas Vytautas Bruveris

www.siandien.info Eidamas 84-uosius metus, mirė žinomas Lietuvos muzikologas, profesorius Jonas Vytautas Bruveris. J. V. Bruveris Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui pašventė nemažą savo kūrybinės veiklos dalį: 1975–1980 m. ir 1986–1992 m. šiame teatre jis dirbo Literatūros skyriaus redaktoriumi.  J. V. Bruveris ilgus metus dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, buvo jos profesorius, humanitariių mokslų daktaras. Už knygą „Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras“ J. V. Bruveris 2006 m. buvo įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 1992–1996 m. J. V. Bruveris vadovavo Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. Atsisveikinti su

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras Jonas Šimėnas

Mirė Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs ilgametis parlamentaras Jonas Šimėnas. Jam buvo 69-eri. Tylos minute šią netektį pagerbė trečiadienį į posėdį susirinkę Seimo valdybos nariai. Preliminariai pranešta, kad J. Šimėną planuojama laidoti jo gimtinėje, Anykščių rajone. Jonas Šimėnas gimė 1953 m. liepos 31 d. Anykščių rajono Papilių kaime. J. Šimėnas – Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, LR Seimo narys (1990 – 1992, 1996 – 2000, 2008 – 2012). Vilniaus universitete yra įgijęs hidrogeologo ir inžinieriaus geologo specialybę. Kaip nurodoma Anykštėnų biografijų žinyne, 1978–1980 m. J. Šimėnas dirbo Lietuvos geologijos valdybos Vilniaus

Kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl LRT generalinės direktorės Garbačiauskaitės-Budrienės taikomo mobingo VU dėstytojos atžvilgiu

www.siandien.info Lietuvos žurnalistų sąjungos valdyba kreipėsi į Vilniaus universitetą dėl LRT generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės taikomo mobingo dėstytojos atžvilgiu. Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) valdyba kreipėsi į atsakingus Vilniaus universiteto asmenis, informuodama apie mobingo situaciją ir nepagrįstą persekiojimą, taikomą LŽS narės, žurnalistės ir šio universiteto dėstytojos doc. dr. Jolantos Mažylės atžvilgiu. Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastatas Vilniuje. Papildomai apie šią situaciją informuota ir LRT Taryba, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių metų vasario 23 dieną LŽS gavo Vilniaus universiteto doc. dr. Jolantos Mažylės pranešimą apie jos atžvilgiu taikomą mobingą Vilniaus universitete. Dėstytoja pateikė

Nepriklausomybės atkūrimo dieną filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

www.siandien.info Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Viliui Bartninkui. V. Bartninkas, atsiimdamas apdovanojimą, padėkojo už paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. „Šiems autoriams rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis

Minime 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

www.siandien.info Lietuva mini 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Šventinę – kovo 11-osios dieną – pradės gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ (9 val. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius). Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 33-ųjų metinių minėjimas ir Valstybės nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija. Renginio pradžia – 10 val. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradės Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Renginyje taip pat kalbės Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Gediminas Vagnorius ir Algirdas Kumža, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos 2022 m.  laureatė Giedrė Žickytė,

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Kun. Robertas Grigas: „Nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu”

www.siandien.info Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas,parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką: lrs.lt nuotr. "Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime. Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška,, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti. Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu

VRK tapo politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais

www.siandien. info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą po pirmojo rinkimų etapo šalinti Kęstutį Tubį iš rinkimų vertina kaip teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris, be kita ko, griauna pasitikėjimą rinkimais. LVŽS įsitikinimu, teismas Kęstučiui Tubiui neuždraudė dalyvauti rinkimuose ir tapti meru, tačiau VRK šį kandidatą, gavusį didžiausią Anykščių gyventojų palaikymą pirmame Anykščių mero rinkimų ture, nusprendė pašalinti iš rinkimų. VRK pirmininkę Jolantą Petkevičienę į šias pareigas pasiūlė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė - Nielsen, kuri kartu yra ir Liberalų sąjūdžio lyderė. Kas sieja šią partiją

Pirmajame Savivaldos rinkimų ture išrinkta 26 merai

www.siandien.info 2023 m. kovo 5 d. savivaldybių tarybų ir merų rinkimai (I turas) Merai SavivaldybėKandidatasIškėlė1. Akmenės rajonoVitalijus MITROFANOVASLietuvos socialdemokratų partija2. Alytaus miestoNerijus CESIULISLietuvos socialdemokratų partija5. BirštonoNijolė DIRGINČIENĖLietuvos socialdemokratų partija7. DruskininkųRičardas MALINAUSKASPolitinis komitetas „Už Druskininkus“10. Jonavos rajonoMindaugas SINKEVIČIUSLietuvos socialdemokratų partija11. Joniškio rajonoVitalijus GAILIUSLiberalų sąjūdis15. Kauno miestoVisvaldas MATIJOŠAITISVieningas Kaunas16. Kauno rajonoValerijus MAKŪNASLietuvos socialdemokratų partija17. Kazlų RūdosMantas VARAŠKAPolitinis komitetas „Jaunoji Kazlų Rūda“22. Kretingos rajonoAntanas KALNIUSPolitinis komitetas Kretingos kraštas25. MarijampolėsPovilas ISODALietuvos socialdemokratų partija27. Molėtų rajonoSaulius JAUNEIKATėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai28. NeringosDarius JASAITISDemokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“30. Pakruojo rajonoSaulius MARGISLietuvos socialdemokratų partija31. Palangos miestoŠarūnas VAITKUSTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai32. Panevėžio miestoRytis

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Laikrastis ŠIANDIEN. Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas

Užsimota stabdyti ūkininkų sodybų statybas Gintauto Kniukštos nuotr. Romaldas ABUGELIS ŠIANDIEN apžvalgininkas Seimo bandymas pakeisti prieš 15 metų Ūkininko ūkio įstatyme įtvirtintas ūkininko sodybos statybos sąlygas pelnytai susilaukė ūkininkų kritikos ir Prezidento veto. Peršasi išvada, kad Seimas šį sprendimą priėmė skubotai, be gilesnių diskusijų su ūkininkų bendruomene. Minimalų statybai reikalingą plotą ketinama padidinti 4 kartus               2008 metais buvo priimtas labai racionalus Ūkininko ūkio įstatymo papildymas dėl ūkininko sodybos statybos sąlygų. Ūkininkai įgijo teisę savo sodybą ar pagalbinio ūkio ir kitos paskirties  pastatus statyti nuosavybės teise priklausančiame ne mažesniame kaip pusės hektaro žemės ūkio paskirties žemės

Pradėtas tyrimas dėl mažamečio asmens prievartavimo, kuriame figūruoja mandato atsisakantis Seimo narys Kristijonas Bartoševičius

www.siandien.info; BNS, ELTA, LRT RADIJAS, Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt Kristijonas Bartoševičius / E. Blaževič/LRT nuotr. Seimo narys konservatorius Kristijonas Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato. Pirmadienį po vidurdienio Generalinė prokuratūra paviešino informaciją, kad pradėtas tyrimas dėl mažamečio asmens prievartavimo. Prokuratūros teigimu, tyrimas pradėtas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius. Ikiteisminiame tyrime dėl prievartavimo ir tvirkinimo, kuriame figūruoja mandato atsisakantis Seimo narys Kristijonas Bartoševičius, minimi mažiausiai du galimai seksualiai išnaudoti vaikai, patvirtino su informacija apie tyrimą supažindinti šaltiniai. Vienas galimai nukentėjęs vaikas yra iki 14 metų, kitas – iki 16 metų. Generalinė prokuratūra pirmadienį atsisakė suteikti daugiau oficialios informacijos apie

Seimo pirmininkė: „Socialiniuose tinkluose labai aktyviai platinama visiška nesąmonė”

www.siandien.info „Į sąmokslo teorijas ir šmeižtą apie save, šeimą ir mano vaikystę beveik nereaguoju, bet šiandien, pamačiusi, kad jau kelintą dieną socialiniuose tinkluose labai aktyviai platinama visiška nesąmonė, nutariau, kad verta priminti kelis faktus. Ištraukus keliolikos metų senumo rusiško laikraščio iškarpą sapaliojama, kad aš neva esu žaidusi už Rusijos rinktinę ir ketinau tai daryti vėl. Absoliutus melas. Vienintelė šalis, kuriai esu atstovavusi – tai Lietuva“, – feisbuke rašo Seimo pirmininkė. lrs.lt „Dar vienas įdomus faktas – šmeižtą apie mane platina tie, kas bene labiausiai piktinasi ir dėl paramos Ukrainai. Manau, vertėtų apsispręst

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Laisvės gynėjų diena: 32-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Seime ir kitose Lietuvos vietose 32-ąjį kartą prisiminsime istorines 1991-ųjų akimirkas, pagerbsime žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą. 2023 metų Lietuvos laisvės gynėjų dienos minėjimo renginių programa Informacija žiniasklaidos atstovams dėl darbo Lietuvos laisvės gynėjų dienos minėjimo renginiuose Seimo kanceliarijos archyvo nuotrauka Sausio 10 d., antradienį, 14 val. Seimo Konstitucijos salėje (I rūmai) organizuojamas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji. Ko galime pasimokyti?“ Sausio 12 d., ketvirtadienį, 11 val. Seimo Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje (I rūmai) Laisvės gynėjai suformuos iškilmingą rikiuotę. 11.40 val. jie susirinks į susitikimą „Ko galima pasimokyti iš Ukrainos“ Seimo

„Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“

www.siandien.info Seimo skaitykloje surengta paroda „Sausio 13-osios atmintis gyva: knygos ir eksponatai“. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Olga Posaškova) 1991 m. sausio 13 diena – viena svarbiausių Lietuvos istorijos datų, lėmusių ne tik Lietuvos, bet ir Rytų Europos likimą. Šiai datai paminėti yra išleista nemažai knygų – vienose jų skelbiami liudijimai ir atsiminimai, kitose – įžvalgos ir analizės, dar kitose – vaikų piešiniai, kuriuose atsispindi dramatiški Sausio įvykiai. Dalis teminių knygų eksponuojama parodoje. Pirmą kartą visuomenei demonstruojami ir kai kurių žuvusiųjų asmeniniai daiktai, kuriuos paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus. Muziejaus Istorijos rinkinių skyriaus vyresn. muziejininkė Irena

Laikraštis ŠIANDIEN. „Katargeitas“ drebina Europą

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas                       Neseniai Europos Sąjungą (ES) sudrebino skandalas, kuris nuvilnijo per visą pasaulį. Tai vienas didžiausių korupcijos skandalų Europos Parlamento (EP) istorijoje nuo jo įkūrimo 1952 metais (tuomet jis vadinosi Europos anglių ir plieno bendrijos Bendroji asamblėja).   Europos Parlamentas įsikūręs Strasbūre (Prancūzija).Vte nuotr. Korupcija įtariama Europos parlamento vicepirmininkė                       Briuselyje buvo sulaikyta EP vicepirmininkė Eva Kaili. Jai 44 metai, buvo populiari Graikijos televizijos laidų vedėja. Belgijos policija aiškinasi įtarimus, kad pasaulio futbolo čempionato šeimininkės Kataro vardu dirbantys asmenys mokėjo Europos politikams didžiulius kyšius, kad šie darytų įtaką Briuselio politiniams sprendimams.                       E.

Apie naują ŠIANDIEN numerį, Ukrainos vėliavą ir bažnyčią

www.siandien.info „Lietuvos katedros, bažnyčios ir koplyčios yra ne tik harmoningo kraštovaizdžio dalis. Tai mūsų didingos šventovės, krikščioniškos etikos ir moralės skleidėjos, neatsiejama mūsų istorijos ir kultūros dalis. Mūsų tautos dvasinis pradas. Sausio 31-osios rytą Vatikanas paskelbė apie buvusio popiežiaus Benedikto XVI mirtį. AP nuotr. Pastaraisiais metais atsirado naujas prieš bažnyčią nukreiptas reiškinys - politikos, madų, elgesio įtakotukai įsisuko ir į religijos lauką. Vienas po kito viešoje erdvėje pasirodo jaunų žmonių pasipuikavimai apie atsiribojimą nuo katalikų bažnyčios. Jie giriasi, kad tai padaryti pavyksta greitai ir lengvai, kviečia ir kitus pasielgti jų pavyzdžiu. Įkandin jaunimo tarška

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvės

www.siandien.info Ketvirtadienį tūkstančiams gedėtojų susirinkus Šventojo Petro aikštėje suskambo varpai  vokiečių teologo popiežiaus emerito Benedikto XVI laidotuvėms užtarimo mišiose, kurioms vadovavo gyvasis pontifikas. Buvęs Josephas Ratzingeris, miręs gruodžio 31 d., sulaukęs 95 metų, laikomas vienu didžiausių XX a. teologų, visą gyvenimą gynęs Bažnyčios doktriną. Tikintieji plojo, kai nešikai išnešė Benedikto kipariso karstą iš rūko apgaubtos Šventojo Petro bazilikos ir pastatė jį priešais altorių. Stebint raudonu aprėdu apsirengusiems dvasininkams, ilgametis Benedikto sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas pasilenkė ir pabučiavo ant karsto paliktą atverstą Evangelijų knygą. Valstybių vadovai ir karališkųjų šeimų atstovai, dvasininkai iš viso pasaulio

Šiemet Lietuvos kariuomenė apmokys apie 1500 Ukrainos karių

www.siandien.info Seimas sutiko kitais metais leisti iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvauti ES karinėje paramos Ukrainai operacijoje ES valstybėse narėse, iki 25 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų – Jungtinės Karalystės vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Ukrainos kariuomenės mokymo tikslais „Interflex“. Dega Krymo tiltas. AP „Sąjungininkų pastangos didinti paramą Ukrainai kariniais mokymais plečiasi, pradedamos naujos paramos Ukrainai misijos. Lietuva aktyviai prie jų prisidės, nes nuo Ukrainos saugumo priklauso mūsų saugumas. Remsime Ukrainą iki pat pergalės, o po karo tęsime Ukrainos karių mokymus ir toliau“, – Krašto apsaugos ministerijos pranešime sako

“ŠIANDIEN” laikraščio  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė

“ŠIANDIEN” laikraštis skelbia  2022-ųjų – Metų žmogaus rinkimų rezultatus. Rinkimus laimėjo teisininkas Ignas Vėgėlė.  Už kurį kandidatą atiduotumėte savo balsą? Ignas Vėgėlė (26%) Dainius Kepenis (23%) Žydrūnas Savickas (16%) Rimas Jankūnas (12%) Mykolas Alekna (9%) Mantas Kvedaravičius (5%) Zita Kelmickaitė (5%) Algimantas Rusteika (2%) Alvydas Jokubaitis (2%) Ignas Vėgėlė_Nuotr. aut. Vytautas Pilkauskas. Ignas Vėgėlė (g. 1975 m. liepos 22 d. Vilniuje) – teisininkas, tarptautinės ir Europos teisės teisėtyrininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius, advokatas. 1988 m. baigė Vilniaus 4-ąją vaikų muzikos mokyklą, 1993 m. – sidabro medaliu S. Nėries vidurinę mokyklą. Daugiau kaip 11 metų dainavo vaikų ir jaunuolių chore „Ąžuoliukas“, vaidino Algirdo Aramino režisuotuose Lietuvos kino studijos filmuose „Geležinė princesė“ (1988) bei „Traukinys į Bulzibarą“ (1986), įgarsino kelias dešimtis meninių ir multiplikacinių filmų. Vilniaus

Lietuva pasitinka Naujus metus, būkite palaiminti 2023!

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Likus porai valandų iki Naujųjų, Vilniaus Varpinės bokštas keitė savo formą, tekstūras, atkartojo Vilniaus Kalėdų puošybos elementus. Projekcijos vaizdai žiūrovus kvietė keliauti per metų laikus, skirtingus istorinius laikotarpius ir pasitikti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį. Miestui jau ne vienerius metus atsisakius fejerverkų, gruodžio 31-ąją Katedros aikštėje buvo kviečiama paisyti savo ir aplinkinių saugumo – taip pat nesinešti pavojų žmonių sveikatai ir gyvūnų gerovei keliančių priemonių, nenaudoti petardų ir kitų sprogstamųjų medžiagų. Portalo lrytas.lt žiniomis, iki 2 val. nakties Vilniuje nuo fejerverkų Naujųjų naktį nukentėjo trys žmonės, vienas iš jų dar iki

Popiežius emeritas Benediktas XVI mirė Mater Ecclesiae vienuolyne Vatikane

AP nuotr. Popiežius emeritas Benediktas XVI, 2013 metais tapęs pirmuoju nuo Viduramžių popiežiumi, atsistatydinusiu iš pasaulio Katalikų Bažnyčios vadovo pareigų, mirė šeštadienį, būdamas 95 metų, pranešė Vatikanas. „Su liūdesiu pranešu, kad popiežius emeritas Benediktas XVI mirė šiandien 9 val. 34 min. (vietos, 10 val. 34 min. Lietuvos laiku) Mater Ecclesiae vienuolyne Vatikane“, – sakoma Vatikano atstovo spaudai Matteo Bruni pareiškime. Benediktas, kurio tikrasis vardas yra Josephas Ratzingeris, jau daug metų buvo silpnos sveikatos. Popiežius Pranciškus gruodžio 28 d. pareiškė, kad jo pirmtakas „labai serga“ ir paragino už jį melstis. Vatikanas

Išgirdo ūkininkų šauksmą: Seimas mus veja nuo žemės

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1712. Seimo priimtu įstatymu siekiama, kad žemės ūkio paskirties žemė būtų skirta žemės ūkio veiklai vystyti, kad galimybę statyti gyvenamąjį namą su pagalbiniais statiniais turėtų asmenys, kurie realiai verčiasi žemės ūkio veikla. Prezidentas pritaria siekiui spręsti asmenų, kurie pasinaudoja galimybe tapti ūkininkais tik siekdami statyti pastatus ten, kur šiaip neturėtų teisės, problemą, tačiau pažymi, kad Seimo pasirinkti konkretūs reikalavimai neatitinka proporcingumo principo. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Šalies vadovo nuomone, Seimo priimto įstatymo

Kokios sukaktys laukia 2023-iaisiais? Minėsime ir Žirgo metus

www.siandien.info Gintauto Kniukštos nuotrauka. Seimas, atsižvelgdamas į istorinės, kultūrinės, socialinės atminties išsaugojimo svarbą ir prioritetus, palyginti su ankstesniais metais, nusprendė skelbti mažiau atmintinų metų. Tačiau, kaip ir šie metai, 2023-ieji padovanos ir pakvies kartu paminėti nemažai svarbių sukakčių. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė teigia, kad atmintini metai skelbiami siekiant tikro įprasminimo ir atminimo. „Tai glaudžiai susiję su tuo, kad Seimas stengiasi sukoncentruoti visos valstybės ir visuomenės dėmesį į svarbiausius ir iškiliausius įvykius“, − atkreipia dėmesį parlamentarė. Pasak jos, atmintini metai − vienas pagrindinių valstybės istorijos politikos

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Bideno ir Zelenskio susitikimas: Ukrainos žmonės „įkvėpė pasaulį“ savo drąsa ir atsparumu

www.siandien.info, lrt.lt, elta Pirmą kartą nuo Rusijos invazijos pradžios į užsienį išvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Baltuosius rūmus derybų su JAV prezidentu Joe Bidenu. Po susitikimo Ukrainos ir JAV prezidentai surengė spaudos konferenciją, kurioje J. Bidenas pabrėžė, kad Ukraina atrėmė Rusijos lūkesčius kiekviename žingsnyje ir laimėjo daugelį mūšių. Ukrainiečių lyderį prie Baltųjų rūmų pasitiko J. Bidenas su žmona Jill. Pasisveikinę, dviejų valstybių vadovai pasuko į Baltuosius rūmus, praėję pro sargybinius, kurie laikė JAV ir Ukrainos vėliavas. Paklaustas, kokią žinią nusiųstų V. Putinui, V. Zelenskis pareiškė: „Stoviu šalia JAV prezidento Joe Bideno.

Telšių vyskupas emeritas Jonas Algimantas Boruta – nuoseklus kovotojas už Lietuvos valstybės ir tikėjimo laisvę

dr. Jonas Algimantas Boruta / BNS nuotr. Eidamas 78-uosius metus, mirė Telšių vyskupas emeritas dr. Jonas Algimantas Boruta. J. A. Boruta gimė 1944 metų spalio 11 dieną Kaune. Baigęs mokyklą jis bandė stoti į Kauno kunigų seminariją, bet sovietų valdžiai neįtiko jo kilmė, dėl kurios ir nebuvo priimtas. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto (VU) Fizikos ir matematikos fakultetą. 1970-aisiais studijas baigė, o po 5 metų pradėjo teologijos studijas pogrindinėje kunigų seminarijoje. 1982 m. rugpjūčio 5 d. Skaistgirio šv. Jurgio bažnyčioje vyskupas Julijonas Steponavičius slapta jam suteikė kunigystės šventimus. Tais pačiais metais J.

Bus atimta pilietybė iš grėsmę Lietuvos valstybės saugumui keliančių asmenų

www.siandien.info Seimas po svarstymo pritarė Pilietybės įstatymo pataisų projektui Nr. XIVP-1914(2), kuriuo siūloma praplėsti sąrašą aplinkybių, kada būtų netenkama Lietuvos pilietybės. Įstatyme siūloma reglamentuoti, kad Lietuvos Respublikos pilietybės būtų netenkama, jeigu asmuo, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka, būdamas ir kitos valstybės pilietis, savo veiksmais kelia grėsmę Lietuvos Respublikos interesams, viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos Respublikos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams, taip žemindamas Lietuvos Respublikos vardą.“ Svarstomame projekte siūloma reglamentuoti institucijų veiksmus, sprendžiant pilietybės netekimo klausimą. Įstatyme siūloma įtvirtinti naujas funkcijas Pilietybės reikalų komisijai,

Top