Jūs esate
Pagrindinis > Žmonės

Valdžios krizė: tvoros pritrūko, migrantai plūsta, o savo valstybės žmones ramina riaušių policija

Valdžios krizė: tvoros pritrūko, migrantai plūsta, o savo valstybės žmones ramina riaušių policija. www.siandien.info “Liūdna žiūrėti į Lietuvos vidaus reikalų ministrę, vaidina kankinę nuo kryžiaus nuimtą, bet mums valdžioje nereikia kankinių. Mums reikia apginti savo šalį nuo migrantų, kodėl mes taip žaidžiame savo valstybės piliečių saugumu? Arabų pasaulis juokiasi viešai: Lietuvos sienos kiauros kaip rėtis, o mes juokiname pasaulį toliau: tvoros, girdi, pritūkome migrantams stabdyti”, - piktinosi į laikraščio ŠIANDIEN redakciją paskambinęs skaitytojas. Policijos pareigūnai pirmadienį jėga patraukė žmones nuo kelio prie Rūdninkų poligono, kur jie blokavo važiuojamąją dalį, protestuodami

SAVAITĖ: pasmerktas valdžios siekis privalomai skiepyti, be žmonių sutikimo Dieveniškėse apgyvendinti migrantus

www. siandien.info, alkas.lt Šeštadienį Vilniuje surengta akcija buvo pasaulinės akcijos „Pasaulinės demonstracijos už laisvę“ („World Wide Rally For Freedom“) dalimi. Visame pasaulyje tuo pačiu metu vyko protesto akcijos prieš su koronavirusu susijusius apribojimus. Apie 120-yje pasaulio miestų žmonės išėjo į gatves reikalaudami iš valdžios gerbti žmogaus teises ir atlaisvinti per nelyg griežtus koronoviruso dingstimi įvestus suvaržymus. Pranešama, kad Sidnėjuje, Australijoje po susirėmimų su policija dešimtys asmenų buvo sulaikyti. Mitingas Vilniuje. alkas.lt nuotr. Liepos 24 d., šeštadienį, Vilniaus Katedros aikštėje žmonės susitelkę į apie pusę tūkstančio piliečių sutraukusį mitingą

G. Landsbergio fiasko Irake: ar Lietuvos prezidentas dar juo pasitiki?

www.siandien.info Praėjus kelioms dienoms po G. Landsbergio vizito Irake, šios šalies oro linijos „Iraqi Airlines“ paskelbė dvigubinančios skrydžius iš Bagdado į Minską. Kaip nurodoma oro linijų „Facebook“ paskyroje, daugiau lėktuvų skristi į Baltarusijos sostinę turėtų nuo rugpjūčio. Tuo tarpu G. Landsbergis sako, kad reikalingas maksimalus ES įsitraukimas ardant nelegalios migracijos maršrutus per Turkiją ir Iraką. Liepos 23-osios vakarą Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis informavo Europos Komisijos (EK) viceprezidentą, ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio ir saugumo politikai Josepą Borellį apie naujausias Baltarusijos provokacijas ES ir Lietuvos atžvilgiu. „Visa Europa yra suinteresuota, kad

Prekyboje naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info "Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje įrašyta, kad „visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis, jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“. Juk net ir karalius, akademikas ar olimpinis čempionas – vis tiek tik žmogus. Bet dar apstu galvojančių, kad kai kurie žmonės yra vertingesni už kitus. Miestietis už kaimietį, vadovas už pavaldinį, baltasis už juodaodį, vyras už moterį, suaugęs už vaiką, sveikas už ligotą, stiprus už silpną, politikas už rinkėją, o ypač - turtingas už vargšą. Dėl didėjančios

Garsus krepšininkas neišgali Palangoje susimokėti už automobilio stovėjimą

www.siandien.info Į „Vakarinės Palangos“ elektronio pašto dėžutę įkrito nuotraukos: „Kelių eismo taisyklių masiniai pažeidinėjimai Palangos gelbėjimo stoties stovėjimo aikštelėje, Žvejų gatvėje“. Į Gelbėjimo stoties Žvejų gatvėje esančią aikštelę, nors stovi atitinkamas tai daryti draudžiantis kelio ženklas, važiuoja ir krepšininkas Jonas Valančiūnas. "Vakarinės Palangos" nuotr. Skaitytoja šias nuotraukas išsiuntė ir Palangos merui Šarūnui Vaitkui, ir į Kelių policiją, taip pat žiniasklaidos priemonėms. Ji atkreipė dėmesį, jog į Gelbėjimo stoties Žvejų gatvėje esančią aikštelę, nors stovi atitinkamas tai daryti draudžiantis kelio ženklas, važiuoja ir krepšininkas Jonas Valančiūnas.  Ar garsus krepšininkas neturi pinigų susimokėti už

Seimo komiteto pirmininkas S. Šedbaras gėdijasi narystės konservatorių partijoje?

www.siandien.info Vienu įtakingiausių konservatorių partijos nariu laikomas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, buvęs advokatas ir Konstitucinio Teismo teisėjas Stasys Šedbaras jau dvejus metus nėra konservatorių partijos bendruomenės narys. Politikas Delfi žurnalistei pats išsitarė sustabdęs narystę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijoje „prieš beveik dvejus metus“, o tokį sprendimą priėmęs „dėl karjeros perspektyvų“. Pokalbio su Delfi žurnaliste metu Seimo narys S. Šedbaras aiškiai sutriko supratęs, kad išsitarė per daug. Jis ėmė prašyti, kad tokia informacija nebūtų paskelbta viešumoje. „Nebūtinai ten reikia dabar rašyti, čia mažai kas žino apie tą mano

Ką turės padaryti vairuotojas, kad jam būtų suteikta teisė Lietuvoje vairuoti lengvąjį motociklą?

Pranešimas spaudai Po 6 valandų praktinio vairavimo mokymosi sulaukę 24 metų amžiaus, turintys 2 metų B kategorijos vairavimo patirtį asmenys galės vairuoti ir lengvąjį motociklą. Kelias savaites trukusios diskusijos pasiekė finišą ir šiandieną patvirtintas Vairuotojų mokymo tvarkos aprašas, kuriame – galutinis sprendimas, ką turės padaryti vairuotojas, kad jam būtų suteikta teisė Lietuvoje vairuoti lengvąjį motociklą. Į aprašo svarstymą aktyviai įsitraukė ne tik būsimi lengvųjų motociklų vairuotojai, bet ir vairavimo mokyklų atstovai, vairavimo mokyklų asociacijos, Susisiekimo ministerijos atstovai, Seimo nariai. Praktinio A1 kategorijos vairavimo kursą vairavimo mokyklose sudarys 6

Atsisakė „Globalios Lietuvos“ apdovanojimų

www.siandien.info, LNK lrp.lt nuotr. Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė apdovanojimus „Globalios Lietuvos“ laureatams – Lietuvai globaliu mastu nusipelniusiems profesionalams. Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės laikinoji pirmininkė Alvija Černiauskaitė sakė, kad visada gera sugrįžti namo, gera daryti gerus darbus. Iš viso G. Nausėda turėjo įteikti statulėles 7 globalios Lietuvos laureatams. Tačiau beveik pusė jų Prezidentūroje nepasirodė ir renginį boikotavo, pavyzdžiui, „Laisvės kelią“ organizavusi „Laisvės TV“ su Andriumi Tapinu priešakyje.

Akad. Leonardas Kairiūkštis savo gyvenimą pašventė didžiausiam Lietuvos turtui – miškams

"Manau, radau savo pašaukimą, tą savo tikrąjį kelią, kuriuo visą laiką ėjau. Tikrai neįsivaizduoju prasmingesnės veiklos, kuria galbūt galėjau užsiimti. Didžiausias dalykas, ką man pavyko atrasti – tai vadinama medžių kalba. Akademikas, profesorius habilituotas daktaras LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS 1928 12 28 – 2021 07 15 Eidamas 93-iuosius metus, mirė žymus Lietuvos miškininkas, profesorius habilituotas daktaras, Lietuvos mokslų akademijos narys, Švedijos karališkosios žemės ūkio ir miškų akademijos užsienio narys LEONARDAS KAIRIŪKŠTIS. Leonardas Kairiūkštis gimė 1928 m. gruodžio 28 d. Rokiškio apskr. Panemunio valsč. Papiškių k. ūkininkų šeimoje. 1947 m.

Mirties potvynis senajame žemyne: žuvo 126 žmonės, šimtai dingusiųjų be žinios

www.siandien.info, lrt.lt NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė Aljanso solidarumą nuo smarkių potvynių nukentėjusioms Europos šalims. „Mintimis esame su visais tais, kurie pragaištinguose potvyniuose neteko savo artimųjų ir savo namų“, – penktadienį tviteryje rašė J. Stoltenbergas. Belgijoje tebeieškoma keturių dingusių žmonių. Į keturias iš 10 šalies provincijų buvo pasiųsta karių, padėsiančių gelbėjimo ir evakuacijos operacijoms. Vanduo užliejo gatves ir namus, galingi potvynių srautai daužė automobilius ir išvertė daug medžių. Kai kurie rajonai buvo visiškai atkirsti nuo išorinio pasaulio. Apie tūkstantis karių buvo pasiųsti padėti gelbėjimo operacijoms ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Kodėl kartais didžiausias gamtos vertybes reikia slėpti net nuo gamtininkų?

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Tarp pačių gamtininkų neretai sklando posakis, kad didžiausias priešas paukščiui – ornitologas, o didžiausias priešas augalui – botanikas. Kaip bebūtų keista, neretai tai būna tiesa. Ypač, kai kalba eina apie pačias rečiausias rūšis, kurios visai neįdomios paprastam piliečiui, bet gamtininkui – viso gyvenimo svajonė. Toliau jau priklauso nuo paties gamtininko sąžinės, ką jis padarys su ta retenybe. Vienu geriausiu Lietuvos gamtos žinovu aš laikau gamtos mokslų daktarą Bronių Šablevičių, su kuriuo jau ne pirmą vasarą leidžiu laiką gamtoje. Ignalinoje, kur jis gyvena, žmonės jį

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas prieš Lietuvą?

Vytautas SINICA, politologas, VU doktorantas Vytautas Sinica. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Kaip skelbia DELFI antraštė, ilgametis Konstitucinio Teismo pirmininkas prof. Dainius Žalimas skelbia nematęs tokio akivaizdaus Konstitucijos pažeidimo, kaip migrantų padėtį griežtinančios vakar Seimo priimtos pataisos. Žavūs ir skambūs žodžiai iš žmogaus, kuriam vadovaujant Konstitucinis Teismas pats nuolatos laužė Konstituciją pagal savo pačių „europinių vertybių“ interpretacijas. Žalimas yra žmogus, prie kurio Konstitucinis Teismas išaiškino, kad referendumo teisę iš piliečių gali atimti Seimas, jeigu nuspręs, kad siūlomos Konstitucijos pataisos prieštarauja pačiai Konstitucijai. Konstitucijos pakeitimas negali prieštarauti esamai Konstitucijai! Šį makabrišką absurdą Žalimo

Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisas

www.siandien.info Seimas neeilinėje sesijoje ypatingos skubos tvarka priėmė Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIVP-719(2), kuriomis nuspręsta paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą ir apriboti kai kurias prieglobsčio prašytojų teises tais atvejais, kai valstybė jų negali užtikrinti dėl valstybėje paskelbtos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos ar ekstremaliojo įvykio dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Už pagrindinio teisės akto pakeitimus balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 5 parlamentarai. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, mūsų valstybė iki šiol patiria neregėtą, neteisėtų migrantų antplūdį, palyginti su 2020 m., jis

Migrantai: liepos 13 d. šaukiama neeilinė Seimo sesija

www.siandien.info Seimo valdyba, vadovaudamasi Statuto 86 straipsniu, nusprendė pranešti parlamentarams, kad Seimo Pirmininkas antradienį, liepos 13 d., šaukia neeilinę Seimo sesiją. Jos metu pagrindinis dėmesys bus skiriamas su nelegalia migracija susijusių procesų teisinio reglamentavimo tobulinimui. Rytinio posėdžio pradžia – 10 val., vakarinio – 14.40 val. Rytinio posėdžio pradžioje Seimo nariai išklausys Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės pranešimą „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir institucijų veiksmai, atsakant į hibridines grėsmes“, balsuos dėl Seimo rezoliucijos „Dėl Hibridinės agresijos atrėmimo“. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pristatys Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 5, 71, 76, 77, 79, 113, 131,

Italai po 53 metų pertraukos tapo Europos futbolo čempionais

www.siandien.info Italai triumfavo Londone ir po 53 metų pertraukos tapo Europos futbolo čempionais. „Euro 2020“: Anglija – Italija / AP nuotr. Sekmadienį „Wembley“ stadione vykusiame „Euro 2020“ finale Italijos futbolininkai po 11 metrų baudinių serijos 2:1 (0:1, 0:0, 3:2) įveikė Anglijos futbolininkus.

Mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys

Eidamas 85-us metus sekmadienį ryte mirė ilgametis Klaipėdos dramos teatro režisierius Povilas Gaidys, Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių. Klaipėdos dramos teatro nuotr. Dėl P. Gaidžio mirties užuojautą pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda. „Povilas Gaidys buvo vienas didžiųjų Lietuvos teatro režisierių, su jo iškeliavimu baigiasi ne tik ištisa Klaipėdos dramos teatro epocha, bet ir svarbus visos Lietuvos dramos teatro istorijos puslapis. Jis subūrė vieną kūrybingiausių teatro kolektyvų Lietuvoje, nuosekliai formavo brandų jo repertuarą, pats išleido teatrui kelias aktorių laidas. Būtent P. Gaidžio dėka kelių kartų klaipėdiečių (o

Naujas ŠIANDIEN numeris: valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora

Valdžia mus nuo migrantų gelbės spygliuota tvora už 41 milijoną eurų. “Statant tvorą, mes panaudosime spygliuotos tvoros barjerą. Tai bus dviguba apsauga“, - kalbėjo ministrė A. Bilotaitė. Pasak ministrės, mūsų siena su Baltarusija bus maksimaliai apsaugota, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, kiek laiko tam prireiks. Užtat labai tvirtai pažymėjo: "Mes turime tikslą, ir jį įgyvendinsime, mes turime būti maksimaliai pasiruošę… " Kodėl tik dabar premjerė I. Šimonytė suprato, kad Lietuva turi ir kariuomenę, o savivaldybės kratosi vidaus reikalų ministrės A. Bulotaitės nurodymo apgyvendinti nelegalius

„Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO“

www.siandien.info Liepos 7 dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu atidarė Vilniuje vykstančią Ukrainos reformų konferenciją. Prezidentas akcentavo, kad Lietuva visada palaikys Ukrainos europinės ir euroatlantinės integracijos aspiracijas ir yra pasirengusi dalintis gerąja patirtimi. „Visada remsime Ukrainą kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Žinome, kad šios šalies laukia sudėtingi išbandymai, ir esame pasirengę pasidalyti patirtimi“, – sakė Prezidentas. Lietuvos ir Ukrainos prezidentai lankėsi Klaipėdoje. lrp.lt nuotr. Lietuvos vadovas sveikino tarptautinės bendruomenės dėmesį ir palaikymą reformoms Ukrainoje ir pabrėžė, kad šiai šaliai tenka svarbus vaidmuo užtikrinant regiono ekonominę plėtrą ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Mylėkite Gamtą ir Gamta pati ateis pas Jus

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas, laikraštis ŠIANDIEN Lietuvos pelkės, pievos ir miškai pasidabino laukinėmis orchidėjomis. Gegužė ir birželis buvo pats intensyviausias metas visiems gamtininkams, nes jau nuo liepos 1 d. labai sumažėja žydinčių augalų, paukščiai nustoja čiulbėti. Labiausiai šiuo metu ieškomos yra laukinės orchidėjos, kurių Lietuvoje turime net 40 rūšių. Jos ne tokios puošnios, kaip parduotuvėse, bet yra ir išimčių. Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza baltica) – stiebas storas, tuščiaviduris (galima suspausti pirštais), žiedo lūpa giliai triskiautė. Pavyzdžiui, plačialapė klumpaitė savo dekoratyvumu gali nurungti ne vieną banalų

Mirė legendinis LRT televizijos diktorius Juozas Baranauskas

www.siandien.info Šiandien anapilin iškeliavo legendinis LRT televizijos diktorius Juozas Baranauskas. Šią žinią LRT.lt portalui patvirtino jo dukra. Legendiniam LRT TELEVIZIJOS diktoriui buvo 86 metai. TV diktoriai Gražina Bigelytė ir Juozas Baranauskas / LRT archyvų nuotr. LRT kolegos liūdi dėl šios netekties ir reiškia nuoširdžią užuojautą artimiesiems. Televizijai J. Baranauskas atidavė daugiau nei tris dešimtmečius (1957–1991 m.). I Juozas Baranauskas / LRT archyvų nuotr. Išėjęs iš televizijos jis buvo Seimo nariu (1992–1996 m.), vėliau sugrįžo prie savo pirmosios – teisininko profesijos ir aštuonetą metų dirbo Aukščiausiojo Teismo vyr. konsultantu. Už nuopelnus ir ilgametį darbą

Kokie pokyčiai nuo liepos 1 d. pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus?

www. siandien.info Kokie pokyčiai nuo liepos 1 dienos pasieks dirbančiuosius, ieškančius darbo, vienišus senjorus, neįgaliuosius ir kitus šalies gyventojus? „Stengiamės, kad kiekvienas šalies žmogus – senolis, dirbantysis ar šiuo metu ieškantis darbo, turintis negalią ar vaikas – pajustų teigiamus pokyčius. Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. "Artimiausiu metu tikimės pasiūlyti ir daugiau gerovę užtikrinančių sprendimų“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Facebook nuotr. PARAMA PRASTOVOSE ESANTIEMS IR IŠ PRASTOVŲ SUGRĮŽTANTIEMS DARBUOTOJAMS Subsidijos darbo užmokesčiui kompensuoti

Seimas svarstys Referendumo konstitucinio įstatymo projektą

Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad piliečių papirkimo faktai būtų skelbiami Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje. www.siandien.info Seimas svarstys Referendumo konstitucinio įstatymo projektą Nr. XIVP-658. Šiuo teisės aktu įgyvendinamas Konstitucinio Teismo nutarimas, Lietuvos Respublikos piliečiams sudaromos teisinės galimybės saugiai įgyvendinti referendumo teises ekstremalių situacijų atvejais, sprendžiant svarbiausius Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimus. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams saugiai dalyvauti referendumuose. Numatoma, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje arba jos dalyje įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar ekstremalųjį įvykį arba paskelbus karantiną, kai laikinai apribojama asmenų judėjimo

Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą

www.siandien.info Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą. Seimas papildė atmintinų dienų sąrašą, į jį įtraukdamas liepos 31-ąją – Medininkų žudynių dieną. Medininkų žudynių diena įrašyta į Atmintinų dienų sąrašą Prieš 30 metų liepos 31 dieną Lietuvos pasienyje su Baltarusija, Medininkuose, buvo žiauriai nužudyti Lietuvos Respublikos sieną saugoję pareigūnai. Koks buvo šių žudynių tikslas? "Žinoma, buvo Tarybų Sąjungos noras užkirsti mums kelią į valstybingumo atkūrimą, noras visuomenėje sukelti didelę baimę, nepasitikėjimą valstybe, noras pakeisti visuomenės nusistatymą ir destabilizuoti padėtį. Tad reikėjo tikrai didelės drąsos būti tuo metu nesaugiose Lietuvai vietose, tai yra

Rainių istorijos paviešinimas tapo svarbiu akstinu Atgimimui

Rainių istorijos paviešinimas tapo svarbiu akstinu Atgimimui, 1990 metais galiausiai atvedusiam Lietuvą į laisvę. Vikipedijos nuotr. www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis Rainių tragedijos 80-ųjų metinių minėjimo proga Brangūs Lietuvos žmonės, Gerbiami Rainių tragedijos minėjimo dalyviai, 1941 metų birželį Lietuva pateko į dviejų totalitarinių režimų, nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, tarpusavio konflikto sūkurį. Lietuvoje pradėjo suktis negailestinga prievartos ir naikinimo mašina, nusinešusi šimtus tūkstančių nekaltų mūsų šalies gyventojų gyvybių. Vienu iš to meto beprasmiško žiaurumo simbolių tapo žudynės Rainių miškelyje 1941 metų birželio 25 dieną, kai sovietų kariuomenės ir NKVD budeliai, besitraukdami iš

Konservatorių populiarumas tirpsta toliau, vis daugiau žmonių pasitiki Lietuvos prezidentu

www. siandien.info Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Vilmorus“ laikraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atliko birželio 9–18 dienomis. Skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 63,1 proc. respondentų, gegužę jį teigiamai vertino 61,4 procento apklaustųjų. Gali būti, kad jo reitingai augs ir toliau, mat šią savaitę Prezidentas Gitanas Nausėda atsisakė pasirašyti Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių laišką, kuriuo reiškiama parama LGBTQ bendruomenei. „Taip, mes jo nepasirašėme, kadangi aš esu įsitikinęs, kad ne laiškais sprendžiamos problemos“, – ketvirtadienį žurnalistams Briuselyje prieš ES šalių vadovų susitikimą sakė G. Nausėda. lrp.lt nuotr. Premjerė

Naujas laikraščio ŠIANDIEN numeris

www.siandien.info Laikraštis ŠIANDIEN rytoj kviečia pasivaikščioti po Pakarklės mišką, kuris ošia prisiglaudęs prie dešiniojo Nemuno šlaito, netoli Vilkijos miesto ir Paštuvos kaimo. Stanislovas Laurynas, buvęs Kulautuvos girininkijos girininkas laikraščio priede SENGIRĖ rašo: “Pasiūliau aktyviai miško mylėtojų grupei „Išsaugokime Pakarklės mišką“ įkurti visuomeninį pasivaikščiojimo taką, supantį planuojamo žvyro karjero teritoriją. Takas miške Kauno miesto ir aplinkinių miestelių gyventojams leistų pajausti ir suprasti, kokį didžiulį miško plotą ruošiamasi iškirsti ir iškasti didelę duobę žemėje. Takui pasiūliau „Eigulio tako“ pavadinimą šimtmečiais saugojusių šį mišką eigulių atminimui, taip pat ir visos Lietuvos

Generalinė prokurorė Prezidentui pristatė priemonių planą dėl vadovaujamas pareigas einančių prokurorų atsakomybės

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su generaline prokurore Nida Grunskiene aptarė nuo paskyrimo į šias pareigas nuveiktus darbus, 2020 m. prokuratūros veiklos ataskaitą, tolesnės veiklos planus ir institucijos laukiančius iššūkius. www.siandien.info Prokuratūros pateikiamoje ataskaitoje pažymima, kad nusikalstamumas jau kelinti metai yra mažėjantis, vidutinė ikiteisminių tyrimų trukmė taip pat mažėja, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad didelių rezonansinių bylų terminai ir kokybė vis dar išlieka aktualia problema, kurios sprendimui turi būti ieškoma operatyvių priemonių. Generalinė prokurorė pristatė priemonių planą dėl vadovaujamas pareigas einančių prokurorų atsakomybės užtikrinant tokių tyrimų kokybę stiprinimo. lrp.lt nuotr. Per pokalbį aptartos ir nusikalstamomis veikomis

Laikraštis ŠIANDIEN. Idėjinė A. Sniečkaus klaida. 1941 m. Birželio sukilimo 80-metį pasitinkant

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN Padaryti idėjinę klaidą komunistui buvo didesnė nuodėmė nei apsivogti. Ir net stalinietiško sukirpimo komunistas Antanas Sniečkus tokios klaidos neišvengė. Bet idėjinis žymiausio Lietuvos komunisto kluptelėjimas man padėjo atrasti apie Lietuvių Aktyvistų frontą( LAF), 1941 m. Birželio sukilimą, Laikinąją Lietuvos Vyriausybę vyraujančio priešiško diskurso ištakas, pirminį šaltinį. Neabejotina, kad Sukilimo artėjančio jubiliejaus išvakarėse šio diskurso suformuoti stereotipai ir dogmos atgims nauja jėga. PIRMASIS STEREOTIPAS: LAF organizatorius ir idėjinis Sukilimo įkvėpėjas Kazys Škirpa buvo fašistas. Bet savo pažiūromis, politine biografija sunku įsivaizduoti tolimesnį žmogų nacionalsocializmui

Rezistentai prašo leidimo Kazio Škirpos atminimo lentai Vilniuje

www.siandien.info Grupė iškiliausių antisovietinio pasipriešinimo dalyvių, Laisvės premijos laureatų, kartu su dar keliais rezistencijos įamžinimu besirūpinančiais bendraminčiais kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) direktorių, prašydami leisti ant Centro valdomo KGB muziejaus pastato Aukų g. 6 Birželio sukilimo metinių proga pakabinti atminimo lentą pirmajam savanoriui ir Sukilimo organizatoriui pulkininkui Kaziui Škirpai. Kazys Škirpa (1895-1979) buvo pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, faktinis Vilniaus karo komendantas, Vėliavos diena tapusio Trispalvės iškėlimo Gedimino pilies bokšte organizatorius, Steigiamojo Seimo narys, ambasadorius, Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) įkūrėjas ir Birželio sukilimo organizatorius.

Laikraštis ŠIANDIEN. Ateitis, kuri neatėjo. Pastabos apie vieną Tautą ir dvi Lietuvas

Valdas VASILIAUSKAS, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info Valdas Vasiliauskas. Šeštadienį, 2021 m. gegužės 15-tą, visa Lietuva patraukė į Vilnių. Besibodintys patosu ir mėgstantys tikslumą, išsyk pataisytų: ne visa, o kita Lietuva. Ta Lietuva, kurios Vilniuje niekas nelaukia. Atvirkščiai , iš Vilniaus į tą kitą Lietuvą buvo spjaudoma siera ir ugnimi. Elito atstovai, ištikti paroksizmo, plūdosi paskutiniais žodžiais, sostinės aukštuomenei „Didysis šeimos gynimo maršas“ sukėlė visuotinę frustraciją, todėl iš anksto jo organizatoriams ir dalyviams paskelbė anatemą. Tačiau viskas veltui: kita Lietuva jau už vartų. Šie prakeiksmai ir grūmojimai tik dar labiau pabrėžė,

Laikraščio ŠIANDIEN prenumerata antrajam šių metų pusmečiui – iki birželio 20 d.

Gintautas KNIUKŠTA, laikraštis ŠIANDIEN Šiemet sukanka 100 metų, kai iš latvių valdžios atsiėmėme Palangą. Vila „Baltoji“ buvo pastatyta xx amžiaus pradžioje, joje kasmet keturioms savaitėms su šeima apsistodavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona. Į Palangą kartu su Prezidentu atvažiuodavo ir nuolatiniai prezidentūros tarnautojai. Vasaros metu ši vila tapdavo Lietuvos Prezidento vasaros rezidencija. Apžiūrėjau šią vilą iš visų pusių, labai smalsu, kaip gi mūsų Prezidentas čia vasarodavo. Labai liūdna, kad šiandieninė Lietuvos prezidentūra nekuria savo tradicijų, o Lietuvos Prezidentas iki šiol neturi rezidencijos, gyvena savo nuosavame name… Dar liūdniau, kai

Laikraštis ŠIANDIEN. Ko neparašo kiti…

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, laikraštis ŠIANDIEN Projektas „Lietuvos Raudonoji knyga“ Aplinkos ministerija išleido naują, jau ketvirtąją Lietuvos Raudonąją Knygą. Ji šiais metais išėjo gerokai sutrumpėjusi ir prie to prisidėjo dar praėjusios kadencijos, t.y. „valstiečių“, valdžia. Buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas lengva ranka iš saugomų rūšių sąrašo išbraukė apie 200 rūšių, kas atitiko kone trečdalį prieš tai, 2007 metais, išleistos Raudonosios knygos. Tuo metu Gamtos tyrimų centras vykdė projektą, kurio tikslas buvo įvertinti mūsų saugomų rūšių sąrašą pagal tarptautinius kriterijus. Dalis rūšių (ir kaip pasirodė – nemenka dalis) tų kriterijų neatitiko, kas nenuostabu, nes

Pareigas pradėjo eiti Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė

www.siandien.info Asmeninio archyvo nuotr. Naujoji Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė birželio 18 d. pradėjo eiti pareigas. Konstitucinio Teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Danutė Jočienė 1994 m. su pagyrimu (cum laude) baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. 1999 m. Vilniaus universitete apgynė daktaro disertaciją „Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje“. 1994–2003 m. buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto asistentė, docentė, prodekanė. 1997–2001 m. – Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekspertė. 1997–2001 m. stažavosi įvairiose užsienio ir tarptautinėse institucijose. 2003–2004 m. buvo

Šeimų Sąjūdžio protesto akcija: „čia bus tiek, kiek reikės“, žmonės rinksis ir prie Vyriausybės

Antanina STRUMILIENĖ, www.siandien.info Po Seimo langais šiandien toliau būriuojasi žmonės iš visos Lietuvos. Toliau vyksta Šeimų Sąjūdžio protesto akcija. Pagal organizatorių planą ši akcija tęsis tris dienas, tačiau laikraščio ŠIANDIEN kalbinti žmonės sakė, kad "čia bus tiek, kiek reikės". Tuo tarpu valdžia arogantiškai ir abejingai stebi mitinguotojus, nežada vykdyti Maršo metu iškeltų reikalavimų. Seimo pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen vakar žurnalistams sakė: " Aš esu kalbėjusi apie reikalavimus, kuriuos gavau po Šeimų Maršo. Bet atsisakyti programinių įsipareigojimų aš nematau pagrindo". Premjerė Šimonytė : "Ar išeiti pas mitinguotojus yra pačių parlamentarų

Lukiškių aikštėje – Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido dienų minėjimas ir atminimo vakaras

www.siandien.info 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Birželio 14 d., pirmadienį, 11.55 val. Lukiškių aikštėje įvyks Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimas, skirtas tragiškoms netektims ir pasipriešinimui atminti. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjungos pradėjo Lietuvos Respublikos okupaciją ir po metų, 1941 m. birželio 14 d., įvykdė pirmuosius masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą. Renginys prasidės Vėliavų pakėlimo ceremonija ir visuotine tylos minute okupacijos aukoms atminti.

,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“: dalyviai iškilmingai pagerbti Kretingoje

Gintautas KNIUKŠTA. laikraštis ŠIANDIEN Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigėsi birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Šis žygis dar kartą įprasmino nuo seno neatsiejamą lietuvio ir žirgo draugystę, tradicijas bei kultūrą. Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį

Sakartvele vieši Lietuvos Respublikos Prezidentas

Su oficialiu vizitu Sakartvele viešintis Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitikime su Sakartvelo Prezidente Salome Zurabišvili išsakė paramą šios Pietų Kaukazo valstybės europinės ir euroatlantinės integracijos siekiams, reformų įgyvendinimui bei demokratijos stiprinimui. www. lrp.lt nuotr. „Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelą euroatlantinės integracijos kelyje. Sakartvelas jau šiandien yra vienas aktyviausių NATO partnerių, esmingai prisidedantis prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos operacijų. Šalis taip pat aktyviai siekia integracijos su Europos Sąjunga. Lietuva remia Sakartvelo eurointegracinius siekius, tačiau iš patirties žinome – tai kelias, kuris reikalauja reformų. Lietuva pasiryžusi padėti Sakartvelui, dalindamasi patirtimi teisės viršenybės, kovos

Šiandien Kretingoje finišuoja keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

www.siandien.info Birželio 9 dieną Kražiuose startavo keturias dienas trukęs istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti Lietuvos etmoną, Vilniaus vaivadą, žemaičių seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Žygis baigiasi šiandien, birželio 12 dieną Kretingoje. Šiuo žygiu buvo siekiama pagerbti Lietuvos valstybę, jos žmones ir žirgus, kūrusius ir kuriančius tautos istoriją. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Vakar vakare žygio dalyviai įsikūrė prie Kartenos piliakalnio, juos gražiai sutiko Kartenos bendruomenė, pavaišino skania vakariene,

Naujas ŠIANDIEN numeris: gyvenimas tik šia diena

www.siandien.info Gyvenimas tik šia diena. „Kur nustatomos nepažeidžiamųjų, neliečiamųjų, privilegijuotų žmonių grupės, ten neišvengiamai kuriamos ir niekinamų bei žeminančių piliečių grupės. Daug metų pasikeisdamos valdžios ir jas aptarnaujanti žiniasklaida ignoravo, niekino ir marginalizavo konservatyvius (ne „konservatorius“) ir apskritai istorinę patirtį branginančius žmones dėl jų neatitikimą politinio korektiškumo ideologijai. Pirmą kartą prie valstybės vairo stojusios ir jau iki šiol daug nerimo kėlusios neoliberaliosios partijos ėmė kurti ne tik elitines mokyklas, bet ir naują privilegijuotų žmonių sluoksnį pagal žinomą „Komunistinio internacionalo“ deklaraciją: „kas buvo nieks, tas bus viskuo“. Pagal kitų

Startavo 4 dienas truksiantis istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“

www.siandien.info Kražiuose startavo 4 dienas truksiantis istorinis ,,VYČIŲ RINKTINĖS ŽYGIS 2021“, skirtas pagerbti ŽEMAIČIŲ seniūną Joną Karolį Chodkevičių-KATKŲ! Kražiškiai žygio dalyvius išlydėjo dainomis ir gražiais palinkėjimais garsinti Lietuvos valstybės vardą, sėkmingai įveikti nelengvą kelionę, įdėjo lauknešelį į kelionę ir žirgams, ir raiteliams. Žygio dalyviai pajudėjo Tverų link, pirmas sustojimas Pašilėje, po to aplankys Medvėgalio, Vembutų piliakalnius, numaudys žirgus Lukšto ežere. . Organizatoriai: Žemaitijos inovacijų centras, Manvydo ir Marijaus Čekavičių ekologinis ūkis, Žemaitukų žirgų auginimo asociacija. Kviečiame paremti šį istorinį žygį. Žygio rėmimo sąskaita : Žemaitijos inovacijos centras,

Top