Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė

Savaitė

Naujas ŠIANDIEN numeris: planą įvykdė – Lietuva laisvėja…

www.siandien.info „1989 m. vasaris. Menininkų namuose (dabartinė Prezidentūra) susitinka Algimantas Norvilas, Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Vytautas Česlovas Stankevičius, Vytautas Landsbergis – vyksta paskutiniai Sąjūdžio Seimo nario priesaikos derinimai. Tekste žodžiai „Tegyvuoja laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė“. V.Lansbergis išbraukia žodžius „nepriklausoma Lietuvos valstybė“ ir įrašo „laisvėjanti Lietuva“. A. Butkevičius sako: „profesoriau, laisvėjantys gali būti tik viduriai.“ Profesorius nesutinka. „Nepaisėme profesoriaus pataisų, pasiėmėme savo tekstą ir skaitėme – „laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė“ – prisimena A .Butkevičius, rašoma Istorijos ir kultūros žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ . 2023 metai. Neįtikėtina, bet tenka pripažinti, kad sovietinis profesorius savo tikslus pasiekė –

Laikraštis ŠIANDIEN. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo lopšys – per 30 metų užaugintos žinios bei stipri partnerystė su žemdirbiais

www.siandien.info; parengta pagal laikraštį ŠIANDIEN Šių metų  birželio 1 d. VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba švenčia savo veiklos 30-metį. Per šį laikotarpį išaugo ne tik kelios ūkininkų kartos, bet tuo pačiu ir didelis būrys kompetentingų žemės ūkio srities konsultantų bei specialistų. Per visus šiuos metus sukurtas konsultavimo biurų tinklas, apimantis praktiškai visus Lietuvos rajonus bei savivaldybes, suburta daugiau nei 400 darbuotojų komanda, konsultuojanti žemdirbius finansinės apskaitos, verslo ekonomikos, augalininkystės, miškininkystės ir geodezijos, gyvulininkystės, darbų saugos ir priešgaisrinės saugos klausimais, organizuojami kontaktiniai ir nuotoliniai mokymai. ŠIANDIEN kalbina Konsultavimo tarnybos direktorių Saulių Cironką

„Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“

www.siandien.info, lrp.lt nuotrauka Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Vokietijos Prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu dalyvavo Valdovų rūmuose vykstančiame simpoziume „Lietuva ir Vokietija Europoje: žvilgsnis iš 700 metų perspektyvos“. Šalies vadovas reziumavo, kad šiandienos simpoziume turime dar vieną progą prisiminti, kad, nepaisant įvairių sukrėtimų, Lietuva ir Vokietija ilgus šimtmečius žengė kartu kaip artimos partnerės, siejamos bendrų europinių vertybių ir tapatybės, o išmokę istorijos pamokas, būsime dar geriau pasirengę kurti bendrą ateitį. Abiejų šalių vadovai į simpoziumą atvyko iš Vilniaus universiteto bibliotekos, kur apžiūrėjo Vokietijos dovaną Vilniaus 700 metų jubiliejui – eksponuoti atvežtą autentišką

FNTT ir Europos prokuratūra atlieka itin didelės apimties tyrimą: atliktos 46 kratos, dalyvavo beveik 100 pareigūnų

ww.siandien.info Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), vadovaujant Europos prokuratūrai, atlieka itin didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl, kaip įtariama, sukčiaujant įgytų Europos Sąjungos (ES) ūkio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, kurių bendra suma siekia daugiau nei 650 tūkst. eurų, bei pasikėsintų įgyti dar per 106 tūkst. eurų. Visoje Lietuvoje pareigūnai atliko 46 kratas, per jas sulaikyti 27 įtariamieji, 3 iš jų suimti. FNTT nuotrauka. "Surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad asmenys, pasinaudodami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritimi „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, galėjo imituoti

Netekome laidų vedėjos, muzikologės Zitos Kelmickaitės

www.siandien.info Lietuvą šiandien sukrėtė skaudi žinia – eidama 72-uosius Anapilin iškeliavo televizijos ir radijo laidų vedėja, visuomenės veikėja Zita Kelmickaitė (1951-2023). Z. Kelmickaitė yra pelniusi Jono Basanavičiaus premiją, Vyriausybės kultūros ir meno premiją, 2000 metais jai įteiktas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 metais – ordino Už nuopelnus Lietuvai Karininko kryžius. Zita Kelmickaitė (1951-2023). LRT nuotr. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė užuojautą dėl muzikologės, laidų vedėjos Zitos Kelmickaitės mirties. „Netekome ryškios muzikos bendruomenės narės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės, savo gyvenimą paskyrusios lietuvių folkloro puoselėjimui, mūsų šalies muzikinio

Valdas Vasiliauskas. Krizių metu išvystame tikruosius politikų veidus

Valdas  VASILIAUSKAS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Į konservatorių laivą trenkė žaibas iš giedro dangaus- juoda  neganda juos užgriuvo dėl menkų kišenpinigių, nors iki tol be didesnės atsakomybės vartė milijonus ir milijardus. Dar  labiau buvo  netikėtina , kad pirtį jiems užkūrė jų favoritas Andrius Tapinas. Suglumę apžvalgininkai suko galvas, kodėl „visuomenininkas“  ūmai pradėjo kandžioti jį  dosniai maitinusią ranką? Pagrindinė versija: neva tai rimta paraiška Prezidento rinkimams. Atsarginė versija: ministrei smogta keršto sumetimais dėl nelaimėto viešojo pirkimo konkurso. Jeigu ir buvo  kam kerštaujama, tai  savivaldai  ir savivaldybėms, kurių rinkimus Tėvynės sąjunga-

Liūdna žinia saulėtą sekmadienio rytą: mirė buvusi Lietuvos pirmoji ponia Alma Adamkienė

Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi apdovanota labdaros tradicijų puoselėtoja, Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondo, skirto Lietuvos kaimo mokykloms, vaikų ligoninėms ir vaikų globos namams remti, steigėja Alma Adamkienė. www.lrs.lt www.siandien.info Po sunkios ligos, eidama 97-uosius metus, mirė buvusi Lietuvos pirmoji ponia Alma Adamkienė. Alma Adamkienė gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose, Lietuvos kariuomenės kūrėjo, savanorio Stasio Nutauto ir Onos Soblytės-Nutautienės šeimoje. Almos Adamkienės tėvas – Stasys Nutautas, savanoriu įstojęs į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, dalyvavęs kovose su bolševikais, buvęs sužeistas, už parodytą narsą gavęs viršilos laipsnį, vėliau vadovavo Vakarų Lietuvoje veikusiems

Naujas ŠIANDIEN numeris: Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų?

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Kodėl pirmoji nepriklausomos Lietuvos vyriausybė švietimą laikė vienu kertinių dalykų, o švietimo sistema buvo kuriama pagal Suomijos, Šveicarijos ir kai kurių kitų valstybių patirtį? „Lietuvių kalba yra vienas svarbiausių valstybės suverenumo ir tęstinumo požymių. Deja, dabar vykdoma valstybinės kalbos politika neugdo sąmoningo visuomenės požiūrio į lietuvių kalbos vartojimą ir jos vertės suvokimą. Atvirkščiai - patyčios, nukreiptos į lietuvių kalbą, vis labiau įsibėgėja. Ypač skaudu, kai švietimo židiniai gęsta regionuose ir dar labiau didina atskirtį. Bendrojo ugdymo mokyklų nuo 2016 metų kaime sumažėjo bemaž dviem šimtais arba apie 40

Šeštadienį vyks tradicinis bėgimas į „Europos“ dangoraižį

www.siandien.info, organizatorių nuotr. Gegužės 20 dieną, šeštadienį, bėgimo sporto aistruoliai, mėgėjai ir profesionalai varžysis legendiniame bėgime į „Europos“ dangoraižį. Renginio metu paaiškės greičiausiai laiptais į 31-ą pastato aukštą užbėgę dalyviai. Bėgti į aukščiausią Baltijos šalyse dangoraižį jau užsiregistravo apie 400 dalyvių. Vienintelis keliamas reikalavimas jiems – trasą įveikti ne lėčiau nei per 10 minučių. Ankstesnių metų rezultatai rodo, kad norintys pretenduoti į prizinius pasiekimus, pastato viršų turėtų pasiekti per 3–4 minutes. Aštuntą kartą vyksiantį bėgimą organizuoja nekilnojamo turto plėtros kompanija „Hanner“ ir „Lietuvos bėgimo taurės“ komanda. Per renginį „Europos“ aikštėje bus įrengta pramogų ir

Smūgis turtuolio G. Žiemelio „Wolves“ klubui – patyrė fiasko, neperžengė net ketvirtfinalio barjero

www.siandien.info Net apie lygos finalo akistatas kalbėjusi „Wolves“ komanda traukiasi iš šio sezono varžybų neperžengusi ketvirtfinalio barjero. „CBet“ laimėjo seriją 2:0. Antrosios rungtynės baigėsi 75:80 (25:21, 15:22, 14:17, 21:20). Pernai čempionate debiutavusi Jonavos ekipa pirmąkart klubo istorijoje pateko tarp keturių geriausių lygos komandų. Pusfinalyje jonaviečiai susitiks su čempionų titulą ginančia Vilniaus „Ryto“ ekipa, kuri savo ketvirtfinalio serijoje 2:0 pranoko Klaipėdos „Neptūną“. V. Šeškus pirmenybių pusfinalyje paskutinį kartą buvo jau beveik prieš dešimtmetį – 2014-aisiais, kuomet r treniravo Prienų komandą. Po „Wolves“ fiasko žinomas šalies krepšinio žurnalistas, „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas Vidas

Monika Linkytė „Eurovizijos“ dainų konkurse  užėmė 11 vietą.  Lietuvos istorijoje- tai  ketvirtas rezultatas

www.siandien.info Monika Lingytė. Reuters/ scanpix nuotrauka. Lietuvos atstovė Monika Linkytė su daina „Stay“ „Eurovizijos“ dainų konkurse pasirodė 22 numeriu ir  užėmė 11 vietą.  Lietuvos istorijoje- tai  ketvirtas rezultatas. Finale varžėsi 26 šalys: Albanija, Kipras, Estija, Belgija, Austrija, Lenkija, Australija, Armėnija ir Slovėnija, Lietuva, Kroatija, Moldova, Šveicarija, Suomija, Čekija, Izraelis, Portugalija, Švedija, Serbija, Norvegija. Be pusfinalio atrankų į finalą pateko Ukraina ir „Didysis „Eurovizijos“ penketas“: Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė. Šios penkios valstybės yra didžiausios Europos transliuotojų sąjungos (EBU) finansinės rėmėjos.67-ąjį Liverpulyje vykusį „Eurovizijos“ dainų konkursą laimėjo 39-erių švedė Loreen. Marokiečių kilmės Švedijos dainininkė

Kalbos premija – žurnalo „Gimtoji kalba“ vyr. redaktorei Ritai Urnėžiūtei

www.siandien.info, lrs.lt nuotr. Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija jau 20-ąjį kartą skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Šiais metais ja pagerbiama ilgametė lituanistų profesinio žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos tarybos narė Rita Urnėžiūtė. Seimo kanceliarijos nuotrauka (aut. Džoja Gunda Barysaitė). Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininko dr. Pauliaus Saudargo teigimu, Kalbos premijos laureatų rinkimai įrodo, kad Lietuvos visuomenė turi valios ir supratimo pagerbti šiuos žmones, kuriems kalbos idealas ir ideali kalba yra vertybė, kurių pastangomis mūsų viešoji kalba dar gali būti pavyzdinga. Šiais

Naujas ŠIANDIEN numeris: atsisveikinimas su linais

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris ir Bronislavo Liubomiro Vošterio, Širvintų r. ūkininko mintys apie linus, kurie jį lydi visą gyvenimą. „2020 metais Širvintų r. Bagaslaviškio kaime pastatytas linui skirtas koplytstulpis buvo pašventintas lino šventės metu, dalyvaujant ne tik Širvintų krašto žmonėms, bet ir lino mylėtojams iš visos Lietuvos. Su linais buvo atsisveikinta, kaip ir dera, žmoniškai, giedant Lietuvos himnui, skambant varpams. Linų plotus šiandien deklaruoja tik kelios dešimtys ūkininkų, kurie augina tik sėmeninius linus. Tuo tarpu net ir pirmos Nepriklausomybės metais - 1927 m. vien tik iš linų buvo gauta trečdalis valstybės pajamų.

Prezidentas įteikė Valstybės apdovanojimus už nuopelnus motinystei ir globai

www.siandien.info, R. Dačkaus lrp.lt nuotraukos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį, artėjančios Motinos dienos proga, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu apdovanojo 45 mamas ir globėjas. Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė pabrėžė, kad mamos ir globėjos yra amžinosios išminties ir vertybių saugotojos. Šalies vadovas padėkojo susirinkusioms mamoms už nuolatinę paramą, paguodą, pagarbą ir kantrybę, už gerus ir išmintingus žodžius vaikams ir globotiniams, jiems suteiktą saugumo jausmą, savo pavyzdžiu įdiegtas vertybes. Mamas iš visų Lietuvos regionų Prezidentas apdovanoja už nuopelnus motinystei, globai ir rūpybai, už atsakingumą, pasiaukojimą bei įkvepiantį pavyzdį bendruomenei.  Pasak Prezidento, žmonija niekada nepaliaus stebėtis, kaip motinystės stebukle susilieja dvi, regis, visiškai priešingos savybės: visiškas pasiaukojimas, savęs atidavimas ir didžiulė jėga. „Atiduodamos

Kauno „Žalgiris“ baigė šio sezono kelionę Eurolygoje 

www.siandien.info, zalgiris.lt nuotr. Kauno „Žalgirio“ krepšininkai baigė savo pasirodymą šio sezono Eurolygoje. Kazio Maksvyčio auklėtiniai trečiosiose ketvirtfinalio serijos rungtynėse rezultatu 66:77 (10:13, 16:16, 22:32, 18:16) nusileido „FC Barcelona“ komandai. Edgaras Ulanovas susitikimą pradėjo dvitaškiu su varžovo pražanga, bet nerezultatyvios pirmos septynios kėlinio minutės sėkmingesnės buvo varžovams – 3:13. Metimą iš po krepšio įmetė Kevarriusas Hayesas, penkis taškus iš eilės surinko Tomas Dimša, o varžovai per likusį laiką taškų nepelnė – 10:13. Vidutinio nuotolio metimu pasižymėjo Ignas Brazdeikis, Lukas Lekavičius smeigė tritaškį iš kampo, dvitaškį iš po krepšio įvertė Laurynas Birutis, o T.Dimša dar

1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija

Parengė Žydrūnas Mačiukas,Seimo Parlamentarizmo istorinės atminties skyrius, www.lrsl.lt. www.siandien.info 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucija – Ketverių metų seimo reformų rezultatas „Trečiosios Gegužės tai polonezas, ponai!Gaivindamos ausis, džiaugsmu jas girdė stygos,Jaunimas veržės šokt, ant vietos nenustygo,O seniams muzika vėl priminė tą datą,Ir Trečią Gegužės, ir seimą, ir senatą,Kur šlovino po to per iškilmingą baliųJau susitaikiusį su liaudimi karalių.“  Adomas Mickevičius. Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis Lietuvoje:bajorų nuotykiai iš 1811 ir 1812 metų dvylikoje eiliuotų knygų. Vilnius, 1998, p. 328. 2021 metais Lietuva ir Lenkija mini Abiejų Tautų Respublikos 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto

„Visada būna pirmas kartas“. Trečiosios ketvirtfinalio rungtynės bus žaidžiamos gegužės 3-ąją Kaune

www.siandien.info, zalgiris.lt; „Žalgirio“ krepšininkai pralaimėjo ir antrąsias Eurolygos ketvirtfinalio serijos rungtynes. Kazio Maksvyčio auklėtiniai rezultatu 81:89 (21:20, 23:25, 22:23, 15:21) nusileido „FC Barcelona“ ekipai. Dvitaškiais susitikimą pradėjo Rolandas Šmitas ir Isaiah Tayloras, Edgaras Ulanovas smeigė tritaškį, o Ignas Brazdeikis surinko penkis taškus – 12:9. Keturis taškus iš eilės pelnė Arnas Butkevičius, o kėlinį penkiais iš eilės užbaigė E.Ulanovas – 21:20. Laurynas Birutis surinko šešis taškus, Achille Polonara įdėjo iš viršaus, I.Brazdeikis įmetė vidutinio nuotolio metimą, o I.Tayloras surengė reidą po – 33:31. E.Ulanovas smeigė tritaškį, po du taškus įsirašė I.Brazdeikis, Kevarriusas Hayesas,

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Per 120 dienų vandenyną irklais įveikusį lietuvį anapus Atlanto pasitiko gausus būrys trispalvėmis pasipuošusių tautiečių

www.siandien.info, JAV lietuvių bendruomenių narių nuotr. Istorinė Aurimo Valujavičiaus kelionė valtimi per Atlanto vandenyną baigiasi – jis tapo pirmuoju tokį maršrutą įveikusiu lietuviu ir trečiuoju žmogumi pasaulyje. Visiškai vienas vandenyne jis prabuvo 120 dienų – iš Ispanijos, Ajamontės, keliautojas išplaukė gruodžio 26-osios rytą. Per 120 dienų vandenyną irklais įveikusį keliautoją anapus Atlanto pasitiko gausus būrys trispalvėmis pasipuošusių tautiečių, tarp kurių ir Aurimo šeimos nariai – tėtis, brolis ir senelis. https://youtu.be/jpgZE6gHFAk

Pareiškė protestą dėl Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje pasisakymo

www.siandien.info; ES Tarybos © Vida Press nuotraukos Šiandien į į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Kinijos Liaudies Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Qu Baihua, kuriam buvo pareikštas griežtas protestas dėl balandžio 22 dieną Kinijos ambasadoriaus Prancūzijoje išsakytos pozicijos, esą taip vadinamos „buvusios Sovietų Sąjungos šalys“ neturi faktinio statuso tarptautinėje teisėje. Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad trys Baltijos valstybės buvo neteisėtai okupuotos. Iš neteisės negali gimti teisė – tai yra tarptautinės teisės principas, pagal kurį neteisėtos sovietų okupacijos žlugimas reiškė Baltijos valstybingumo tąsą. Kinijos ambasadoriaus komentaras yra Baltijos šalių bei kitų valstybių istorijos

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

„Nepakeičiamas” žemės ūkio ministras vėl išsaugojo savo kėdę

www.siandien.info; lrs.lt nuotrauka Seimas, apsvarstęs žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakymus į Seimo narių grupės interpeliaciją, nusprendė jiems pritarti. Už tai numatantį Seimo nutarimą (projektas Nr. XIVP-2657) balsavo 65 Seimo nariai, prieš – 58, susilaikė 1 parlamentaras. Teikdami interpeliaciją žemės ūkio ministrui parlamentarai pareikalavo atsakyti į vieną klausimą, kuris, pasak jų, pateiktas atsižvelgiant į pieno gamintojų protestus dėl labai mažų pieno supirkimo kainų, Žemės ūkio ministerijoje ir pavaldžiose įstaigose vyraujantį chaosą: „Koks yra protesto akcijos terminas, kuriam suėjus jūs paliktumėte žemės ūkio ministro pareigas?“ Tuo tarpu žemės ūkio ministras atsakyme Seimo nariams teigia

Liudvikos Meškauskaitės kūrybinių darbų paroda „Šilkiniai argumentai“

www.siandien.info, A. Markevičienės nuotr. www.lrs.lt Balandžio 17 – gegužės 8 dienomis Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) eksponuojama dr. Liudvikos Meškauskaitės kūrybinių darbų paroda „Šilkiniai argumentai“. Parodos pristatymo renginys – balandžio 19 d. 15 val. Tai paroda, kurioje Liudvika Meškauskaitė pristato rūbus, pasiūtus iš jos pieštų piešinių ant šilko (2015–2023). Tarp šių darbų yra trys suknelės, kurias modeliavo Juozas Statkevičius (Šilko kodas, 2018) ir 3 darbai, kuriuos sukūrė Vilniaus kolegijos studentai (Šilko pieva, 2022). Taip pat parodoje pristatomi 24 spausdinti paveikslai, sukurti mišria technika piešinių ant šilko pagrindu ir 24 autentiškos skarelės pieštos

Kauno „Žalgirio“ krepšininkai įveikė Vilniaus „Ryto“ krepšininkus

www.siandien.info,zalgiris.lt Kauno „Žalgirio“ (23/4) krepšininkai pergalingai grįžo ir į „Betsafe-LKL“ kovas. Kazio Maksvyčio auklėtiniai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 81:75 (20:25, 20:22, 20:13, 21:15) įveikė Vilniaus „Ryto“ (21/6) krepšininkus. Dviem tolimais metimais susitikimą Kaune pradėjo Rolandas Šmitas, tritaškį pataikė ir Tomas Dimša, o Ignas Brazdeikis dvitaškį įmetė nepaisydamas varžovo pražangos – 12:12. Tuomet kauniečiai kiek ilgiau nei tris minutes nepelnė taškų, Kevarriusas Hayesas sumetė du baudų metimus, vidutinio nuotolio metimą paskutinę atakos sekundę įmetė Dovydas Giedraitis, keturis taškus iš eilės surinko Edgaras Ulanovas, tačiau teko vytis varžovus – 20:25. Keturis nelengvus taškus įsirašė Lukas Lekavičius,

Laikraštis ŠIANDIEN. K. Sabaliauskaitės Mankurtų aikštė

Valdas VASILIAUSKAS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Elektas (išrinktasis) Vilniaus meras Valdas Benkunskas dar tik rengėsi prisiekti ir perimti miesto raktus, o jau buvo užkardytas bene populiariausios šiuo metu lietuvių rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės. Kadangi V. Benkunskas – menkas žemės vabalėlis, madinga „viešoji intelektualė“ nesismulkino, viešu laišku kreipėsi į visus Vilniaus merus- buvusius, esamus ir būsimus- matyt , nuo amžių amžinųjų, tarkim, nuo 1387 m. , kai Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, iki Paskutinio teismo dienos. Tikrai karališkas, o gal ir imperatoriškas mostas, paskelbtas, kaip ir pridera, valdančiųjų oficioze- LRT interneto svetainėje

Eurostato duomenimis, po 7 metų Lietuvoje gyvens tik 2,4 mln. gyventojų

www.siandien.info „Nei padidintas gimstamumas, nei sumažintas mirtingumas nebegarantuoja tautos populiacijos augimo“, – pažymėjo Seimo Ateities komiteto posėdyje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Išorinės informacinės aplinkos vyriausiasis ekspertas Alfonsas Eidintas.  Eksperto teigimu, 800 tūkst. Lietuvos piliečių yra emigravę, todėl reikia daugiau dėmesio skirti reemigracijos skatinimui, priemonėms, kuriomis būtų sudaromos patrauklios sąlygos grįžti emigravusiems piliečiams. Naujosios Akmenės biblioteka.  „Gimstamumo skatinimas, ilgesnio sveiko gyvenimo amžiaus užtikrinimas, palankios sąlygos reemigracijai, valdoma imigracija ir naujų šalies gyventojų integravimas – šie mūsų šalies demografinių iššūkių sprendimai puikiai žinomi, didžiausia bėda – jų koordinavimas ir ilgalaikis įgyvendinimas“, – sako Ateities komiteto pirmininkas

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Kibernetinis saugumas: „Apie mus visus kaupiama ir saugoma elektroninė informacija turi būti saugoma itin atsakingai“

www.siandien.info Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje diskutuota apie kibernetinio saugumo nacionaliniu lygmeniu užtikrinimą, išklausyta informacija apie Valstybės kontrolės atlikto audito „Kibernetinio saugumo užtikrinimas“ rezultatus ir aptarta ataskaitoje pateiktas rekomendacijas, skirtas saugumo užtikrinimo sistemai tobulinti. Diskusijoje dalyvavo Seimo laikinosios grupės „Skaitmeninė Lietuva“, Valstybės kontrolės, Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai. „Dėl augančių kibernetinių ir hibridinių atakų grėsmių, jų modernėjimo, auga rizika patirti vis didesnius nuostolius, todėl labai svarbu užtikrinti kibernetinį saugumą visuose lygiuose, apsaugoti ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Apie mus visus kaupiama ir saugoma elektroninė informacija

Bučos viršūnių susitikime dalyvavo daugiau nei 50 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovų

www.siandien.info Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį dalyvavo nuotoliniame Bučos viršūnių susitikime. Bučos išvadavimo iš rusų okupantų metinių proga Ukraina surengė Europos ir pasaulio valstybių, tarptautinių organizacijų vadovų forumą, kurio tema – atsakomybės už Ukrainoje padarytus ir tebedaromus sunkius nusikaltimus tarptautinei teisei užtikrinimas. „Prieš metus žinia apie tragiškus įvykius Bučoje, Irpinėje ir kituose Kyjivo apylinkių miestuose smarkiai sukrėtė. Manau, nė vienas iš mūsų negalėjo nė pamanyti, kad tokių žvėriškų nusikaltimų dar gali išvysti Europos žemė. Ir vis dėlto teko tapti tų keturių savaičių teroro, kraujo praliejimo ir destrukcijos liudininkais“, – sakė Prezidentas. Šalies

Ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui

Gintautas Kniukšta, ŠIANDIEN apžvalgininkas Prie Seimo - ūkininkų nevilties šauksmas ir vilniečių padėkos žodžiai kaimui už veltui gautą pieno butelį... „Ūkininkauju jau 23 metus, bet tokio atsainaus valdžios požiūrio į žemdirbį, ko gero, dar nebuvo. Ūkyje trys dešimtys karvių, bet tam, kad šeima pragyventų, jau tenka mažinti bandą. Dvi karvės virto dešromis, iš pieno pradėjome gaminti sūrius, ieškome visokiausių būdų, kaip pramisti. Tokia padėtis susidarė dėl kritusių pieno supirkimo kainų. Jei pernai vasarą dar gaudavome po 0,43 euro už kilogramą, tai dabar jau tik 0,26 euro. O visų gamybos išteklių kainos yra nematytose aukštumose... Reikia skubios

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Žmonės jungiasi prie kilnios labdaros iniciatyvos

www.siandien.info Jau 15 metus iš eilės Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija rengia labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“. Pirmosios šalies ponios Dianos Nausėdienės globojama iniciatyva skirta atkreipti dėmesį į ankstyvos krūties vėžio diagnostikos svarbą. Organizatorių nuotr. Iškilmingas labdaros vakaras vyks jau kovo 24 d. Nacionalinėje dailės galerijoje. Jame dalyvaus iškilūs svečiai – Lietuvoje dirbantys ambasadoriai, medicinos, verslo, kultūros ir meno atstovai, remiantys labdaringą veiklą ir neabejingi moterų sveikatai. IWAV (Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos) pirmininkė Erin Gainer-Grigaliūnė sako, kad „Sužydėjusios vilties“ (angl. Blossom of Hope) tikslas – dėmesys krūties vėžio profilaktikai ir ankstyvai diagnostikai. Šiuo metu tai yra

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Nepriklausomybės atkūrimo dieną filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

www.siandien.info Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Viliui Bartninkui. V. Bartninkas, atsiimdamas apdovanojimą, padėkojo už paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. „Šiems autoriams rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis

Minime 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines

www.siandien.info Lietuva mini 33-ąsias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos metines. 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas priėmė Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą. Šventinę – kovo 11-osios dieną – pradės gėlių padėjimo ceremonija prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ (9 val. Nepriklausomybės aikštė, Vilnius). Seimo Kovo 11-osios Akto salėje vyks Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos 33-ųjų metinių minėjimas ir Valstybės nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija. Renginio pradžia – 10 val. Iškilmingą minėjimą sveikinimo kalba pradės Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Renginyje taip pat kalbės Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Gediminas Vagnorius ir Algirdas Kumža, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos 2022 m.  laureatė Giedrė Žickytė,

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Kun. Robertas Grigas: „Nenoriu būti niekaip siejamas su dabartinės kokybės Seimu”

www.siandien.info Gavau LRS pirmininkės Viktorijos Čmilytės - Nielsen kvietimą dalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime. Drauge buvau informuotas, kad patriotinės visuomeninės organizacijos ketina man įteikti Kovo 11-osios proga skiriamą apdovanojimą "Žinia" - už talką Lietuvos laisvės siekiams. Be ypatingo noro, tačiau sąžinės verčiamas,parašiau LR Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriui tokį laišką: lrs.lt nuotr. "Kaip jau esu minėjęs telefonu, turiu abejonių dėl man skirto apdovanojimo "Žinia" priėmimo Seime. Apmąstęs dabartinio Seimo eilės metų veiklą, kurią laikau daugeliu aspektų antikrikščioniška,, antinacionaline ir antikultūrine, nusprendžiau renginyje nedalyvauti. Gerbiu patriotines visuomenines organizacijas, kurios palaikė mane vertu gauti tokį lietuviui brangios reikšmės apdovanojimą. Tačiau nenoriu

Seime – diskusija apie ateities transporto kurą

www.siandien.info  Kovo 9 d., ketvirtadienį, 13 val. Seimo 218B salėje (III rūmai) vyks diskusija „Ateities alternatyvusis kuras: biodegalai ar elektra“. Prieš kelias savaites Europos Parlamentas balsavo už naujų lengvųjų automobilių su vidaus degimo varikliu atsisakymą nuo 2035 m. Beveik visi mes kasdien važiuojame automobiliu arba viešuoju  transportu, darydami neigiamą poveikį gamtai. Lietuvoje transporto priemonės daugiausiai naudoja iškastinį kurą, kuris reikšmingai prisideda prie oro taršos ir klimato kaitos. Šiuo metu Lietuvoje kaip alternatyvieji degalai vyrauja biodegalai, gaminami iš rapsų ir kviečių. Aplinkosaugininkai sako, kad tolesnis jų vartojimas negali tęstis, nes užimama šimtai tūkstančių hektarų žemės,

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Top