Jūs esate
Pagrindinis > Savaitė > Mirė žurnalistė, poetė, Lietuvos politikė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė

Mirė žurnalistė, poetė, Lietuvos politikė ir visuomenės veikėja Dalia Teišerskytė

www.siandien.info

Mirė žurnalistė, poetė, Lietuvos politikė bei visuomenės veikėja, Kauno moterų klubo „Ad ASTRA“ prezidentė Dalia Teišerskytė.

D.Tešerskytė mirė savo namuose po sunkios ligos. Portalo lrytas.lt žiniomis politikė lapkričio 24-ąją sąmoningu jos prašymu buvo išleista iš ligoninės, kad paskutines savo gyvenimo dienas praleistų namuose su šeima.

Dalia Teišerskytė. Olgos Posaškovos nuotr.

2022-aisiais D.Tešerskytei buvo diagnozuota klastinga liga. Apie diagnozę žinojo tik artimiausi žmonės. Vasarą Daliai Teišerskytei buvo atlikta ir operacija, paskirtas sudėtingas gydymas. Poetė, prozininkė Dalia Teišerskytė gimė 1944 11 27 Leonavos kaime, Raseinių rajone. Dalia Teišerskytė. 1950–1953 m. mokėsi Kretingos vidurinėje mokykloje. 1953 m. ištremta į Sibirą.

1953–1959 m. mokėsi Rusijos Irkutsko srities Meždugrankos miškų ūkio septynmetėje mokykloje. 1959–1962 m. dirbo miškų ūkio darbininke. Grįžusi į Lietuvą, 1962–1963 m. mokėsi vakarinėje mokykloje ir dirbo Mosėdžio daržininkystės ūkyje. 1963–1967 m. mokėsi Kauno technologijos technikume (dabar Kauno kolegija), spaudos technologijos kurse.

1968 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Istorijos fakultetą, kurį baigė 1974 m. ir įgijo žurnalistės specialybę. 1967–1989 m. dirbo „Raidės“ ir V. Kapsuko-Mickevičiaus spaustuvėse, „Žinijos– draugijoje, Kauno menininkų namų direktore, laikraščio „Jaunystė“ vyriausiaja redaktore, „Gabijos“ žurnalo redaktore.

Atgimimo laikotarpiu įsteigė Madų ir poezijos teatrą, laikraštį vaikams „Tukas“, „Modilinos“ mokymo centrą, „Gabijos“ žurnalą. 1989–2000 m. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Gabija“. 2000–2016 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narė, buvo išrinkta pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašą.

Seime dirbo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, Šeimos ir vaiko reikalų bei Verslo ir užimtumo komisijose, buvo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, pirmininko pavaduotoja. Taip pat dirbo informacinės visuomenės plėtros komitete, Etikos ir procedūrų komisijoje, Migracijos komisijoje, Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijoje, buvo draugystės su Portugalijos parlamentu grupės pirmininkė, Moterų parlamentinės grupės pirmininkės pavaduotoja.

2002 m. buvo išrinkta Kauno miesto savivaldybės tarybos nare, mandato atsisakė dėl Konstitucinio Teismo sprendimo. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos Kauno skyriaus narė, Kauno moterų klubo „Ad ASTRA“ prezidentė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, Tarptautinės publicistų ir rašytojų sąjungos narė. D.Teišerskytė yra parašiusi daugiau kaip 400 tekstų estradinėms dainoms, apie 300 straipsnių Lietuvos ir užsienio leidiniams. Lietuvos rašytojų sąjungos narė buvo nuo 2006 m.

Atsisveikinti su Dalia Teišerskyte bus galima laidojimo namuose „Rekviem”, Jonavos g. 41A, Kaune, nuo gruodžio 1 d. (penktadienio), 14 val. Į Petrašiūnų kapines bus išlydima gruodžio 2 d. (šeštadienį), 14 val.

—-

Į ką keičiame laisvę?

Dalia Teišerskytė. Olgos Posaškovos nuotr.

Koks žmogus yra laisvas? Laisvas apsispręsti, įvykdyti sprendimus, tiesti kelius į ateitį, rūpintis savo šeimos ir savo valstybės ateitimi bei gerove? Tai yra toks žmogus, kuris geba blaiviai ir be baimės žvelgti į įvykius, į valstybės raidą, į žmogaus dvasiškąją, tikrąją vertę.

Jei vienas žmogus, žmonių grupė ar grupuotė bando primesti savo nuovokas kaip vienintelį tam tikros srities autoritetą, o kiti jomis tiki, paklūsta ir mėgdžioja, sugriaunama drausmė ir dermė, sukeliama sumaištis, ir bendruomenė praranda tvirtybę, pasimeta ir, besiramstydama prigimtine arba įskiepyta per ilgą laiką patirtimi, praranda vertybines orientacijas ir tikėjimą.

Mes ilgą laiką gyvenome pagal spygliuotos vielos tiesą, vienintelę ir nenuginčijamą, ir gal todėl, atsiradus ,,laisvajai“ spaudai, susikūrėme naujus stabus ir iki šiol nuolankiai jiems tarnaujame, jų bijome, jiems paklūstame…

,,Kuo panašūs žmogus ir musė?“ – ,,Tuo, kad ir vieną, ir kitą galima užmušti laikraščiu“…

Būtent ta galia, pasiimta nepaisant dorovės ir tiesos principų, neatsižvelgiant į saugos ir ramybės duotybes, užvaldė mūsų ir mūsų vaikų bei vaikaičių sąmonę, laisvalaikį, sprendimus, įsiskverbė į pasąmonę, kurioje klesti ir plečiasi, užimdama vis daugiau ir daugiau vietos, skirtos svarstymui, lyginimui, įvertinimui ir atsiribojimui.

Didžiausios įtakos žmogaus raidai daro žodis.

Juk ne be reikalo žodžio meistrai stovi ant vienos aukščiausių Valstybės laiptelių. Spausdintas žodis, žodis, sklindantis iš eterio ar ekrano, verčia išgirsti, pamatyti ir patikėti.

Atgimimo pradžioje mes skelbėme savo Valstybę pasauliui kaip veržlią, drąsią, besiaukojančią dėl laisvės, tikinčią ateitimi ir dirbančią – vardan tos ateities, dėl savo vaikų ir vaikaičių sąmonės, žodžio išlaisvinimo, pasirinkimo galių, tiesos atradimų bei pagarbos kito nuomonei ar gyvenimo būdui.

Kas atsitiko per šį ketvirtį amžiaus?!

Kodėl leidome pasitraukti iš Tiesos ir Padorumo kelio? Negi kalti esame visi, nusiritę į pakelę, kad keliu žygiuotų melas, prievarta, parsidavėliškumas, godumas, pinigų ir kūno kultas, pigios, vienadienės pramogos ir nuolat nušvintančios ,,žvaigždės“ ir ,,žvaigždutės“?!

Dauguma žmonių, kurie tapo savaip suprantamos tiesos skleidėjais, pagrindine vertybe paskelbė skambias antraštes, pigų turinį, lengvai plaukiančias ,,antis“ ir trumpam sprogimui nušvintančias ,,bombikes“…

Jei rytą atsiverti laikraštį, randi labai daug informacijos apie ,,valstybės gyvenimą“: užmušė, apgavo, apvogė, išniekino… Avarija, korupcija, kvailas ir nesąžiningas valdininkas, išsigimęs politikas ir t. t. Kultūros ir dvasingumo laukas pavojingai siaurėja. Žmogus, gavęs nepakeliamą dozę neigiamos informacijos, pradeda mąstyti apie kuo greitesnį dingimą iš tos šalies, kur NIEKO gero jau nebėra…

Nebėra?

Ar nebematome Lietuvos? Kiek joje stebuklų – gamtoje, sielose, darbuose, siekiuose! Ar jie neverti liaupsių ir pirmųjų laikraščio puslapių?

Kur dingo analitinė spauda? Reportažai, kuriuose atsispindėtų įvairios nuomonės? Kas atsitiko televizijai, kodėl iš visų ekranų į žmogų nutaikytas pistoleto ar kulkosvaidžio vamzdis? Smurtas, perdėta erotika, lėbavimas, muštynės, ,,herojų“ pripūstais raumenimis it tuščiomis smegeninėmis demonstravimas… Nepadeda ,,bėgimas“ per kanalus – arba reklama, arba banalybės… Gelbsti keli puikūs žurnalai, vienas kitas TV kanalas… Gimsta nihilizmas, neapykanta, nepasitikėjimas… Keiktis iš ekrano tapo itin madinga, dėstyti tik savo nuomonę (arba nupirktą tezę) tampa taisykle…

Kodėl daugėja girtuoklių, narkomanų, prostitučių, nusikaltėlių ir vaikų namų auklėtinių? Todėl, kad nebėra tikėjimo ir pasitikėjimo… Savimi ir kitais… Todėl, kad kasdien, girdėdamas neigiamybes, pradedi ne tik jomis tikėti, bet ir gyventi tomis idėjomis bei mintimis, nusivylimas gilėja ir tampa vos ne visuotinas…

,,Kai mūsų dvasia, kuri turi įgimtą laisvės troškimą, atmeta visas doro ir atviro dominavimo formas, ji reaguoja į bet kokius apribojimus, nustatomus jos minties, elgesio ir išraiškos laisvei“… (,,Išminties knyga“)

Todėl – suteikus tautai dideles teises ir laisves, privalu ugdyti ją aukštos moralės, logiško mąstymo ir tvirtos valios žmonėmis.

Siekime to KARTU! Ir tada vėl tapsime įdomūs ir svarbūs Pasauliui ir sau!..

Ir tada – išėję sugrįš!

,,Verslas ir politika“, 2014 m. birželis, Nr. 6 (55)

Parašykite komentarą

Top