Scanpix

www.siandien.info, spaudos pranešimai

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad nuo konflikto pradžios prieš du mėnesius Ukrainoje žuvo apie 23 tūkst. Rusijos kareivių. Šeštadienio vakaro vaizdo kreipimesi Ukrainos lyderis sakė, kad taip pat buvo sunaikinta daugiau nei tūkstantis Rusijos tankų ir beveik 2500 kitų karinių transporto priemonių.

Maskva kol kas patvirtino tik kiek daugiau nei tūkstančio Rusijos kareivių žūtį ir sakė, kad žuvusių Ukrainos kovotojų skaičius siekia daugiau nei 23 tūkstančius.

Gynybos ministerija Maskvoje anksčiau šeštadienį pranešė, kad sunaikinta daugiau nei 2600 Ukrainos tankų ir šarvuočių, apie 650 dronų, taip pat 142 orlaiviai ir 112 sraigtasparnių.

 Šiuo metu kovos daugiausia vyksta Donbase – Donecke ir Luhanske, dalį šių sričių kontroliuoja prorusiški separatistai. Vyrauja įsitikinimas, kad dabar, kai Rusijos armijai nepavyko suduoti stipraus smūgio, Rusija mėgina įtvirtinti savo valdžią teritorijose Ukrainos pietuose ir rytuose.
„Manome, kad jie turėjo būti daug labiau pažengę mėgindami visiškai apsupti Ukrainos dalinius rytuose“, – kalbėjo pareigūnas. Ukrainiečių pajėgos, anot jo, efektyviai ginasi.

Rusija vasario pabaigoje užpuolė Ukrainą. Pradžioje įžengę į kaimyninę šalį iš šiaurės, pietų ir rytų, daliniai vėliau atsitraukė nuo sostinės Kyjivo, kad sustiprintų savo puolimą šalies rytuose.

Ukrainos užsienio reikalų ministras prašo Kinijos suteikti Kyjivui saugumo garantijas – jis tai sakė ilgame interviu, kurį neseniai paskelbė Pekino valstybinė žiniasklaida.

Vakarų valstybės ir Ukraina ne kartą ragino Kiniją pasmerkti Rusijos invaziją, tačiau Pekinas mėgina išlaikyti tariamai neutralią poziciją. JAV grasina padariniais, jei Pekinas suteiks karinę ar ekonominę paramą Maskvai.

„Ukraina šiuo metu tiria galimybę gauti saugumo garantijas iš nuolatinių Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos narių, įskaitant Kiniją, ir kitų didžiųjų valstybių, – Dmytro Kulebą šeštadienį citavo oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. – Siūlome, kad Kinija taptų vienu iš Ukrainos saugumo garantų, tai mūsų pagarbos ir pasitikėjimo Kinijos Liaudies Respublika ženklas“.

2013 metais Kinija žadėjo suteikti Ukrainai „saugumo garantijas“, jei į ją kada nors bus įsiveržta arba grasinama branduoline ataka, tačiau po Rusijos užpuolimo išsisukinėja šiuo klausimu.

Rusijos prezidento Putino teigimu, jei kas nors „iš išorės“ įsikiš į karą Ukrainoje ir kels strateginę grėsmę Rusijai, Putinas suduos „žaibiškus smūgius“.

Šie V. Putino postringavimai ir vėl sukėlė klausimų bangą, ar Putinas iš nevilties nesiims branduolinio ginklo, ar dar verta bijoti V. Putino grasinimų.

„Dabartinės agresijos atveju pati dinamika rodo, kad Rusijos Federacija neturi tų žaibiško smūgiavimo pajėgumų, jeigu taip jau konkrečiai kalbėtume. Norint žaibiškai smūgiuoti būtina disponuoti pranašesnėmis technologijomis. Bet ką mes matome šiandien ir ką gali Rusijos Federacijos karinės struktūros pasiūlyti, aš kalbu apie konvencinį karą, rodo, jog jie gali kariauti tik tipinį, tradicinį kariavimą. O manevro, greičio, ypatingai atsižvelgiant į Ukrainos geografinę būseną, nes vietovė greitam puolimui nepalanki“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė Lietuvos karo akademijos instruktorius ir politikos mokslų doktorantas G. Razma

„Žmones rusai išveža nežinoma kryptimi“, – pasakoja iš užimto Chersono sugebėjęs pabėgti jaunuolis, paklaustas, kas nutinka, jei ukrainiečiai išdrįsta pasipiktinti okupantais. Kiek mažiau nei 300 tūkst. gyventojų turintis miestas krito pirmosiomis karo dienomis, o Rusija jam turi ypatingų planų.

Ukrainos didvyris Stepanas Tarabalka nėra „Kyjivo vaiduoklis“ ir jis nenumušė 40 lėktuvų, šeštadienį paskelbė Ukrainos karinių oro pajėgų (KOP) vadovybė.