www.siandien.info

Į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 469 įstatymų projektai (be lydimųjų). Siūlymų dėl rudens sesijos darbų programos pateikė visi Seimo komitetai ir frakcijos, Respublikos Prezidentas siūlo svarstyti 10, o Vyriausybė – 82 teisės aktų projektų paketus.

Tradiciškai svarbiausias Seimo rudens sesijos uždavinys – apsvarstyti ir priimti kitų metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio ir Privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetus.

Su biudžeto tvirtinimu susijusi dar pavasario sesijoje pradėta svarstyti mokestinių įstatymų pertvarka, pasiūlyta Vyriausybės. Seimo nariai – tiek priklausantys daugumai, tiek ir opozicijai – pateikė jai pasiūlymų. Svarbus šios sesijos iššūkis ir tikslas – kruopščiai įvertinti, atsakingai apsvarstyti šiuos pasiūlymus, suderinti tarpusavyje ir su valstybės finansinėmis galimybėmis bei priimti sprendimus, geriausiai atitinkančius Lietuvos gyventojų interesus.

„Ir politinėje darbotvarkėje, ir dažno kasdienybėje dominuojant Rusijos agresijos prieš Ukrainą temai, natūralu, kad Seimo rudens sesijoje daug dėmesio ir laiko bus skiriama nacionalinio saugumo klausimams. Išskirčiau Karo padėties įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama priskirti ginkluotosioms pajėgoms (įvedus karo padėtį) Valstybinės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervus ir komendantinius Šaulių sąjungos ginkluotojo pasipriešinimo vienetus.

Taip pat numatomi labai svarbūs Karo prievolės įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma tobulinti šaukimo į privalomąją karo tarnybą tvarką, pritraukti daugiau karo prievolininkų į profesinę karo tarnybą.

Įgyvendinant Europos žmogaus teisių teismo sprendimą šiuo projektu tobulinamas alternatyvios karo tarnybos teisinis reguliavimas. Mūsų informaciniam saugumui svarbūs Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama spręsti aktualią taip vadinamų botų fermų problemą.

Spręsdami nacionalinio saugumo klausimus turime nepamiršti ir pagarbos prigimtinėms kiekvieno žmogaus teisėms ir laisvėms.

Jau pačioje veiklos pradžioje Konstitucinis Teismas, kuris kaip tik kitą savaitę minės trisdešimtmetį, suformulavo šiuo klausimu aiškią doktriną.

Žmogaus teisių ribojimai tik tada laikomi pagrįsti, jeigu yra ne tik teisėti, tai yra nustatyti įstatymų, bet ir būtinai reikalingi demokratinei visuomenei. O sprendžiant klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinai reikalingas, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslą ir nustatyti, ar ribojimai yra proporcingi šiam tikslui.

Šioje kadencijoje mums teko skubiai priimti žmogaus teisių ribojimus, nes reikėjo nedelsiant reaguoti į nedraugiškų valstybių hibridinius veiksmus ar grėsmes žmonių sveikatai. Šiuo metu  Ukrainos kova su agresore ir mūsų pačių pastangos stiprinti pasienio apsaugą, modernizuoti kariuomenę, kurti pilietinio pasipriešinimo sistemą leidžia mums būsimus sprendimus tinkamai apsvarstyti ir suderinti su paminėta konstitucine doktrina. Prašau Jūsų, kolegos, nepamiršti apie tai, jei į Seimo salę sugrįžtų, pavyzdžiui, papildomų ribojimų Baltarusijos piliečiams ar kitoms grupėms klausimai.

Ši Seimo sesija – dar viena proga nuoširdžiai, be dviveidiškumo atsigręžti į žmogaus teises. Visas žmogaus teises, apimančias labai daug sričių. Nederėtų  jų skirstyti į politiškai patogias ir ne, ar juolab jų supriešinti. Žmogaus teisių apsauga nėra ir negali būti ne pirmo būtinumo, antraeilis ar nereikšmingas klausimas, nes tai Lietuvos nacionalinio saugumo reikalas.

Šioje sesijoje bus proga žengti pirmąjį žingsnį Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris, smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo ratifikavimo kelyje ir antrą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar tarptautinės sutarties nuostatos atitinka Konstituciją.

Pats laikas priimti ir svarbius religinių bendrijų teisinio reguliavimo sprendimus, tai yra įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo sprendimą dėl „Romuvos“, patobulinti Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą.

Sukuriant teisinį migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos pagrindą ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo sprendimą planuojami Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pakeitimai.

Taip pat mums liko tik vienas žingsnis iki istorinio politinio sprendimo –civilinės sąjungos instituto įteisinimo mūsų teisinėje sistemoje.

Rudens Seimo sesija – tai ir tinkamas laikas tęsti kitas esmines valstybės valdymo ir viešojo sektoriaus pertvarkas. Prioritetinės sritys yra švietimas ir sveikatos apsauga.

Vyriausybės pateiktą ir Seimo komitetų gerokai patobulintą Švietimo įstatymo pakeitimo projekto ir su juo susijusių įstatymo projektų paketą turime priimti nedelsdami. Tokios skubos poreikį diktuoja ne tik siekis įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, bet ir būtinybė būtent įstatymu įtvirtinti mokyklų tinklo kūrimo ir finansavimo kriterijus, aiškiau reglamentuoti švietimo pažangos ir tęstinės veiklos priemonių finansavimą.

Po Kremliaus invazijos prieš Ukrainą suteikėme prieglobstį tūkstančiams nepilnamečių ukrainiečių, kurie baigia mokyklas Lietuvoje. Būtina kuo skubiau spręsti jų pretendavimo į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose klausimą ir keisti Mokslo ir studijų įstatymą, atitinkamą projektą pateikė Seimui Vyriausybė.

Prie projektų, kurie prisidės prie jaunimo problemų sprendimo priskirčiau ir mano pateiktą Jaunimo politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siekiama įstatymiškai įtvirtinti jaunimo darbuotojo institutą, taip gerinant darbo su jaunimu kokybę.

Kaip vieną iš prioritetinių sveikatos apsaugos srities projektų paminėčiau Odontologų rūmų įstatymo, kuris grąžina odontologų profesinei savivaldai viešojo administravimo įgaliojimus, priėmimą. Šio įstatymo projektas, parengtas iš esmės visų Seimo frakcijų atstovų ir pateiktas Seimui prieš dvejus metus, svarstomas pernelyg lėtai, nors šių pakeitimų priėmimas ne tik įtvirtintų realią odontologų profesinę savivaldą ir savireguliaciją, bet ir sudarytų sąlygas asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir odontologijos pacientų saugai gerinti.

Be abejo, sveikatos apsaugos sričiai labai didelės įtakos turės ir Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama optimizuoti ir efektyvinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo veiklą. Taip pat Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma spręsti vis dažniau sveikatos sektoriaus darbuotojų iš pacientų patiriamo smurto problemą.

Esminės pertvarkos numatomos ir daugelyje kitų sričių. Taupydama Jūsų laiką paminėsiu tik kelis iš įstatymų paketų gausos: Diplomatinės tarnybos įstatymo, Vidaus tarnybos statuto ir kiti antrojo valstybės tarnybos pertvarkos etapo įstatymų projektai, kurių nuostatos turėtų būti suderinamos su jau priimtais Valstybės tarnybos ir su juo susijusiais įstatymais; Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimai, kuriais įgyvendinami mūsų įsipareigojimai žaliajam kursui. Kaip itin svarbus paminėtinas ir Seimo nutarimo „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ patvirtinimo“ projektas” – sakė Seimo pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen.