www.siandien.info

„Galiu atsakingai patvirtinti, kad žemaičių kalba šiandien yra gyva, stipri ir išgyvena didžiulį pakilimą. Daromi labai rimti žingsniai, kad ta kalba būtų išsaugota, pripažinta ir įteisinta. Noriu pabrėžti – įteisinta ne kaip tarmė, o kaip savarankiška kalba“, – tvirtino laikraščiui ŠIANDIEN  profesorius Juozas Pabrėža.

ŠIANDIEN skaitytojams siūlome interviu žemaičių kalba su rašytoja ir poete Irena STRAŽINSKAITE -GLINSKIENE.  

Rodou. Ba parstuojė līn lītos. Kumet daugiau, je na tuokio čieso nuorēs prisiestė pri arbatas poudelė ė nu dūšės pasėrokoutė so kuokė iduomesnė asaba. Šiou sīkio sosieduov so žemaitėška žuodė propagoutuojė, žemaitėškoma puoselietuojė, kningas „Žaltiūm Žemė“ autuorė ėš Alėksandrava (Plungės raj.) STRAŽINSKĀTĖ-GLINSKIENĖ IRENA.

Teksts – Pokvītienės Virgėnėjės, Alėksandrava bėbliuotekėninkės

Portėgrapėjės – ėš asmenėnė poetės arkīva

Irena, kas tau īr žemaitiu kalba? Ta ligo pagrinds pu kuojuoms, i katron atsėspīros gali tuolėi ētė. Tēp tuolėi, kėik dūšė panuories. Vo dūšė gerīms dalīkams ožtūras nator. Če kāp tuo patarlie – jou tuoliau i medė, jou šmuočiau miediu. Tou nuoro pasakītė, ka naožtenk soprastė žemaitėška ruoda – rēk ana ruodavuotėis, rēk muokītėis skaitītė žemaitėška rašta, rēk muokītėis rašītė žemaitėškās rašmėnimis.

Gėmiau mėšriuo – aukštaitė ė žemaitės – šeimuo. Onkstībuoji vaikīstė prabiega Aukštaitėjuo, kas toriejė itakas mona kalbuos sosėpormavėmou. Bet so o.a. Muotėnas pėino must gavau ė žemaitėškoma duovėna – napasuotėnama cekaunoma žemaitiu kalbā.

Šėndėin jau esi žėnuoma kūriejė na tėk Žemaitėjuo, bet ė Lietovuo. Papasakuok aplink sava kūrībėni kieli.

Kels nė trūmps, nė ėlgs (joukās). Pėrmuojė rašliava, kėtēp tuo nagalo pavadintė, datoujama 2013-ās metās. Tumet mon bova nė daug, nė mažā – 49 metā, kāp ė rašītuojē Žemaitē. Mustās ta omžiaus rėba tor sava lėmtingoma. Pėrmėijē kūrėnē – joukingas eilioutas ėstuorėjės. Nes jok žemaitis ė jumuors – ta kāp do vėinamė. Bet atējė dėina, kumet ė rimtesni eilieraštē pradiejė dieliuotėis, vo kūrība, kāp savėraiškas priemuonė, igava savuotėška pagreiti.

Aiško, bova gīvenėmė tuokiūm lėmtingu akėmėrku, katruos ėrgė toriejė dėdėlė itaka tuolėmesnē mona, kap kūriejės, raidā. Pažintis so dabā jau o.a. žemaitėškā rašiosiu poetu Stonkom Anciu. Anuo kūrība moni tėik sožaviejė, ka vėsīms sotėktīm kartuodavau  – kāp tēp gal sodiedliuotė žuodius, ka nė pridiesi, nė atimsi! Potam atradau Lėngvėnienės Bėrutas kūrība ė nanostuojo žavietėis lėgė pat šiuos dėinuos.

Nu 2015 metu eso Plungės literatu kluba „Vingiorykštė“ narie. Narīstė doud sava privalomu – galėmībė sklēstė kūrība, sosėpažintė so kėtās kūriejēs, priestė žėnuomoma rėbas. 2017-ās ėšsėlēdau pėrmōjė poezėjės kninga „Dievo karvytė“, katruo diel „egzuotėškoma“ idiejau ketoris žemaitėškus eilieraštius. Vo 2019-ās ėšsėlēdau truopnė žemaitėška kninga „Žaltiūm Žemė“.

2019-ėijē metā bova paskelbti Žemaitėjės metās. Ta kninga „Žaltiūm Žemė“  – vīkės pruojekts.

Tēp, kninga ligo pati žėnuojė, kumet anā pasėruodītė! (joukās). Dā 2018 metu pradiuo dokra Lina, basėžaviedama žemaitėškās mona eilieraštēs, kosiuojė lēstė žemaitėška kninga. Aš dā ligo ė spīriuojaus, bet nosėlēdau. Babėngont rėktavuotė ė paskelbė 2019-ūsius Žemaitėjės metās. Tou čieso žemaitėškā korontiūm jau bova namažā, bet žemaitėšku kningu – vėina ontra tėk.

Ta kningas „Žaltiūm Žemė“ kels par Žemaitėjės bėbliuotėkas, par bėndruomėnės nosėdrėikė lėgė patė Vėlniaus. Bet metā atēt ė praēt. Vo kninga lėikt. Žemaitėšks žuodis, joudo ont balta ėšrašīts, lėks dā ėlgus čiesus. Tėko, ka kninga „Žaltiūm Žemė“ dā siekmingā keliaus ė tuoliau, nešdama žemaitėškoma i skaitītuoju šėrdis.

Papasakuok daugiau aplink kninga. Kuo tėkietėis skaitītuojou?

Kninga nu pėrma lėgė paskotėnė žuodė īr žemaitėška. Sėmbuolėška, ka anon paskīriau sava mamalē – kāp diekavuonė ož žemaitėškas šnektuos duovėna.

 Patiuo kningas pradiuo – žuodīns. Anuo rēk skaitītuojou, nes kninguo apstē senuobėniu žemaitėšku žuodėlātiu, katrūm šėndėinėnie šnektuo nabvartuojem. Bet kuoks maluonoms prikeltė žuodi naujem gīvenėmou! Dėdliuoji dalis kūrības – poezėjė. Bet īr ė pruozas kūrėnieliu.

Kuokem skaitītuojou skėrta kninga?

No, vėsūm pėrma – cekaunem! Nuomuonės, ka rokoutėis lėngviau, nego skaitītė žemaitėškā – napakeisi, pakol napabondīsi. Aš sakau, ka nier lėngvē kuokės trės dėinas. Vo potam – ēsēs kāp ėš pīpkas! (joukās). Ė dā.

Ton kninga gal nauduotė kāp zabuova vakarelems – doutė svetems paskaitītė. Jouka būs tėik, ka nė šnapšės nabrēkies!

Vo kāp so žemaitiu kalbuos rašības taisīkliems sosėdraugavā?

Če bova tėkros ėššūkis gimtājē dounėninku tarmē. Bet patio čieso i ronkas pakliova dėdėlē vertinga monograpėjė „Žemaičių kalba ir rašyba“, katron ėšlēda gumanėtarėniu muokslu daktars, kalbėninks Pabrieža Jūzaps.

Skaitiau ė muokiaus. Jautiau baisi atsakingoma, dieltuo napasėkoklėnau i pruopesuorio pasėkrēptė asmenėškā diel pagelbas, ož kon ė šėndėin tabjauto nuognė diekavuonė. Vo muokītėis – nikumet nier par vielo. Aš ėšmuokau ė kėtīms pataro.

Vo ka ėšmuoktas taisīklės nanoētom šonėi ont oudėguos – gal dalīvautė skoudėškiu organėzoujamamė žemaitėška dėktanta rašīmė ė kuožna meta pasėtėkrintė sava žėnės ėr igūdius.

Ožsėmėnē aplink žemaitėška dėktanta. A pati esi dalīvavosi?

 Tēp, eso. Ė na sīki – kāp tėk čiesos palonkē sosėkluosta. Ė prizu toro.

Žėnau, ka pati esi dėdėliuos peisboka gropės „Žemaitėška rašliava“ admėnėstratuorė. Papasakuok daugiau.

2018-tu metu sausė 18 dėina ikūriau peisboka gropė „Žemaitėška rašliava“. Tėkslos vėinintelis – keravuotė mūsa pamatėnė vertībė – kalba. Vo kāp keravuotė – če jau kėts klausėms. Pamėslėjau, ka rēk sokortė tuokė erdvė, kor galietiuo skatintė žemaitius rokoutėis sava muotėnu kalbo.

Nakrėcioujont diel rašības ba taisīkliu, narūšioujont diel tarmiūm ė puotarmiu, lēdont ė pajoukoutė, ė pablevīzguotė. Tėk ka politėkas būtom kou mažiau. Gropė tėkrā skaitlinga – mažnė 30 tūkstontiu nariūm jau! Žemaitē pu vėsa svieta ėšsėbarstėn, ta ė nariūm torem ėš tuolėmiausiu napadalėju.

Na vėins kūrībėnis talėnts īr atsklēsts būtėnt „Žemaitėškuo rašliavuo“. Nuoro pamėnavuotė Kubelskienė Stanėslava, Ragainienė Nėjuolė, Kobėlio Aduoma. Kalbėninkams ta gropė – tėkros luobis!

Kon palinkietomē žemaitems?

 Ui, kėik šmuotnē vėsakuo aš anīms nuorietiuo prilinkietė! Bet vėsūm pėrma – dūšės tvėrtībės sėmtėis ėš buočiu ė pruobuočiu. Nalēskem pražūtė pamatėniems žemaitiu tautuos vertībiems – kalbā, ėstuorėjē, papruotems.

Kas kėts, je na mes, būs atsakingė ož tautuos ėšlėkėma, atgėmėma ė soklestiejėma. Kas kėts, je na mes sava pavīzdio paruodīsem vākāms ė vākūm vākamas žemaitiu kalbuos ėšskėrtėni gražoma. Kas kėts, je na mes, mīliesem Žemaitėjė kāp vėinintelė ė napakartuojama žemelė, ėšaugėnosė mumis patius.

Vėsė Plungės vėišuosės bėbliuotekas padalėnē tava kninga „Žaltiūm Žemė“ tor, kas reišk, ka skaitītuojē anon gal pažičiuotėis katram čiesou. Vo sakīk, kon darītė tīms, katrėi nuorietu torietė kninga asmenėškā arba duovėnuotė kam prirēktom. Kor gal nosėpėrktė? Kningas „Žaltiūm Žemė“ kningīnūs nier, nes anon ėšsėlēdau ėš asmenėniu liešūm. Plungės torizma inpuormacėjės cėntrė galietu paėiškuotė, je kam pasabno.

Kninga platėnama par pristatīmus ė sosėsėikos asmenėškā.

Diekou ož pasėrokavėma. Palinkieso poikiuos kningas keliuonės ė naėšsenkontiu kūrībėmiu idieju.

Vo aš palinkieso okatas kuožnā žemaitėškā dūšelē!