Reaguodama į Lietuvos nacionaliniam transliuotojui iškilusias politines grėsmes ir galimą jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų keitimą, Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pabrėžia, kad LRT veiklą prižiūrėti turi ne politinės, o kompetentingos institucijos.

Apie tai, kad EBU sunerimusi dėl galimo LRT valdysenos modelio ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų keitimo, Europos transliuotojų sąjunga informavo visas jai priklausančias 120 žiniasklaidos organizacijų iš 56 skirtingų šalių.

Laiške LRT generalinei direktorei ir Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei EBU vadovas Noelas Curranas pakartotinai pabrėžia poziciją, išdėstytą Lietuvos Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui dar š.m. kovo 18 dieną: EBU remia nuostatą dėl visuomeninių transliuotojų veiklos atskaitingumo ir skaidrumo svarbos ir pripažįsta parlamento teisę gauti atitinkamą informaciją apie LRT finansinę, valdymo ir ekonominę veiklą, tačiau šių sričių vertinimas turi būti patikėtas kompetentingoms institucijoms, tokioms kaip LRT taryba, vidaus ir išorės audito įstaigos ar Valstybės kontrolė.

Kol šio sprendimo nėra, diskusijos turėtų vykti kuo plačiau įtraukiant visuomenę ir pačią LRT. „Siekiant išvengti bet kokio kišimosi į Lietuvos visuomeninio transliuotojo institucinį ir su turiniu siejamą nepriklausomumą, dėl visų su LRT valdymo struktūra ir valdymo organais susijusių pakeitimų turėtų būti rengiamos plačios viešos diskusijos, kuriose dalyvautų visi suinteresuotieji subjektai, įskaitant LRT valdymo ir priežiūros institucijas, turinčias daugiausiai patirties ir išsamių žinių apie visuomeninių transliuotojų valdyseną“, – rašoma laiške.

Europos transliuotojams nerimą kelia galimų LRT tarybos narių skyrimo tvarkos ir LRT valdymo struktūros pakeitimai. „Europos šalių patirtis rodo, kad dažna prižiūrinčiųjų institucijų sudėties kaita ir jų narių kadencijų siejimas su skiriančiųjų institucijų kadencijomis gali sudaryti prielaidas padidėti politikų kišimuisi“, – pabrėžia N. Curranas.

Pasak EBU vadovo, labai svarbu, kad į viešą svarstymą dėl LRT valdysenos pertvarkos įsitrauktų LRT, kuri turėdama didelę visuomeninio transliuotojo patirtį galėtų padėti išvengti per didelio skaičiaus prižiūrinčiųjų institucijų, kurių kompetencijos atliekant priežiūros ar audito funkcijas iš dalies sutampa; tai potencialiai galėtų sukelti konfliktų, vestų prie vėlavimo ir nereikalingos biurokratijos.

Gerosios Europos šalių praktikos rodo, kad turi būti viena priežiūros institucija, atsakinga už su turiniu susijusį visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir prižiūrinti, kad visuomeninis transliuotojas vykdytų jam priskirtas funkcijas, laikytųsi specifinių reikalavimų ir kuriai būtų atskaitinga administracija.

Prasidėjus plačiai visuomenės diskusijai apie LRT valdyseną, EBU galėtų suteikti informacijos apie geriausias praktikas ir pateikti oficialius komentarus dėl bet kokių teikiamų siūlymų.

siandien.info, lrt.lt