Gintautas KNIUKŠTA, savaitraštis ŠIANDIEN

• 

Ką lietuviui reiškia žirgas? Kaip ir miškas. Pasididžiavimo ir gerovės simbolis.

„SARTAI 2019” rengiami 221-ąjį kartą jų istorijoje ir 111-ąjį kaip oficialiai organizuojamas renginys. Organizatoriai garsiai kvietė: ‚Atvykite patirti tikrą tautinę dvasią!“

Ar patyrėme? Ar tapo šis renginys tautą vienijančiu dar vienu sambūriu? Ar buvo šiame renginyje kartu su tauta mūsų šalies vadovai?

Ministras Pirmininkas antrą šeštadienį iš eilės maudėsi šlovės spinduliuose.

Koks jis bus nepakartojamas ir nuostabus prezidentas šį kartą išgirdo iš Gedimino Kirkilo aplinkos vyrukų, tų pačių, kurie šiandien stipriai į valdžios krėslus įsikibo.

Ką ten tauta, tuo labiau Dusetos, kurios šiemet švenčia 500 -ąjį gimtadienį, kai kone kiekvienas kalbėtojas mylimam premjerui žeria širdžiai mielus pagyrūniškus žodžius…

O prezidentė? Ką ji veikė šeštadienį? Oficiali darbotvarkė nutyli, tačiau vienas dusetiškis man sakė, kad ir medaus šalies vadovei būtų padovanojęs, ir ranką pabučiavęs, bet jos per dešimt metų taip gyvos ir nepamatė. Tik per televizorių.

Šis šeštadienis buvo paskutinė jo viltis.

• 

Juozaitis, anot dusetiškio, tai atvažiuotų, bet jo prezidentu išrinkti neleis nei Briuselis, nei Amerika, nei Maskva. Jam taip sakęs šviesios atminties Julius Veselka, kurį dusetiškis rinko prezidentu.

O, beje, kada paskutinį kartą mūsų prezidentė buvo Lietuvos kaime? Mūsų tautos tradicijų ir kultūros lopšyje?

Nematė žmonės ir garsiojo agronomo iš Naisių, kuris šiandien save vadina vyriausiuoju valstybės kultūros puoselėtoju.

Ponai – sau, tauta – sau….

Tiesa, buvo Seimo pirmininkas, kuris nuo lietaus ir žmonių slėpėsi baltoje palapinėje, kurioje kvepėjo kava, o ant sienos kabantis televizorius kartojo Seimo pirmininko kalbą, pasakytą iškilmingame renginio atidaryme…

• 

Kodėl tokios baltos palapinės neatsirado palei visą ežero pakrantę?

Kodėl tos pačios dešrelės iš to pačio restorano buvo parduodamos kone kas žingsnį, kodėl visur mirguliavo ženklas „Volfas Engelman“ , kodėl niekaip nesugebame išspręsti automobilių spūsčių klausimo?

Kiekvienas turime savo nuomonę, bet ką atsakyti svečiams iš Punsko, kurie mums, lietuviams, vežė parduoti pyragėlių ir kurie už prekybos vietą t.y. už „stogą” turėjo sumokėti 120 eurų?

Kiek jie šaltą dieną pardavė tų pyragėlių, kokius jie įspūdžius įsivežė iš mūsų krašto?

Paklausite: o kam tie mokesčiai atitenka? Ne, jie nesumokami į neturtingo krašto savivaldybės biudžetą.

Juos susižeria privati firma. O juk visa tai organizuoja valstybinis organizacinis komitetas ir kuriam vadovauja net vienas iš ministerijos vadovų…

• 

Sakysite, na, taip, čia laukinis kapitalizmas, bet kokią žinutę šis renginys siunčia mūsų emigrantams ir kuriuos valdžia sugrįžti vilioja rožiniais pažadais?

…Iš pačio ryto Dusetose krapnojo lietus. Taip, čia Lietuva, čia lietūs lyja… Kažkaip vis nepasimiršta valstybės kūrėjo Romualdo Ozolo žodžiai, kurio jubiliejų minėjome šią savaitę.

Mums, lietuviams, nereikėjo ir karo. Per gana trumpą laiką netekome milijono žmonių…

O ar galėjo būti kitaip?

• 

Kartais mums tiek nedaug reikia. Tik truputėlį šilumos ir gero žodžio, kurio netruko Dusetų dailės galerijoje, kur atidaryta tarptautinė fotografijos paroda „Žirgas fotografijoje” ir kurioje vakar buvo pagerbti konkurso nugalėtojai.

Jau greitai bus trisdešimt metų, kai mes, laisvi šios šalies piliečiai, švęsime Vasario 16 -ąją.

Jei švęsime linksmai ir išradingai, mums šalies prezidentė padovanos valstybės vėliavą. Bent tokią žinią mums dabar kasdien siunčia valstybinė Lietuvos televizija….