Savaitės tema: apie sienos uždarymą, Lietuvos vežėjų patiriamus nuostolius ir jų mokesčius Baltarusijos biudžetui Lietuvoje Politika Politika Užsienyje 2025-11-082025-11-08 www.siandien.info Po fiksuoto kontrabandinių balionų antplūdžio, Ministrų kabinetas nusprendė iki lapkričio 30 d. uždaryti sieną su Baltarusija. vsat.lt nuotrauka. Vyriausybės nutarime numatoma, kad uždaromi paskutiniai du pasienio kontrolės punktai su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų. Vykimas per Šalčininkų punktą bus visiškai nutrauktas. Medininkų pasienio kontrolės punkto veikla bus apribota – numatytos išimtys, kas šioje vietoje galės kirsti valstybės sieną. Po sienos uždarymo Baltarusijoje liko apie 5 tūkstančiai Lietuvos verslininkų sunkvežimių ir puspriekabių, o dėl šioje šalyje užstrigusių vilkikų vežėjai jau sumokėjo apie 5 mln. eurų Baltarusijos biudžetui. „Šiandien, šeštadienį Šalčininkų pasienio kontrolės punktas lieka uždarytas, pranešė premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas. Baltarusija penktadienio vakarą atsisakė jį laikinai atidaryti”, rašo LRT.lt „Šalčininkų PKP lieka uždarytas, bet Vyriausybė toliau ieško galimybių padėti Lietuvos vežėjams susigrąžinti savo turtą. Lietuva ragina savo vežėjus kaupti informaciją apie patiriamus nuostolius, kuriuos, įvertinus teisines galimybes, būtų galima išieškoti iš Baltarusijos ar jos valdomo turto“, – nurodė I. Dobrovolskas. Ministrės pirmininkės patarėjas sako, kad Baltarusijos valdžia toliau kuria dirbtines kliūtis Lietuvos ir Europos įmonėms susigrąžinti savo turtą. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka penktadienį pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė Baltarusijos teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Dekretas palies ir Lietuvą, ir Lenkiją. „Lietuvos žiniasklaida aktyviai cituoja Lietuvos Respublikos ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės pareiškimą apie derybas su Baltarusija dėl mūsų teritorijoje esančių Lietuvos krovinių transporto priemonių grąžinimo. Iš tiesų atitinkamas kreipimasis, jei jį galima vadinti oficialiu kreipimusi į Minską, buvo nusiųstas Lydos pasienio posto vadovybei“, – pažymi Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorius. Jis atkreipė dėmesį, kad sprendimas uždaryti Baltarusijos ir Lietuvos sieną iki lapkričio 30 dienos buvo priimtas „Lietuvos pusės vienašališkai“, todėl Baltarusija esą „neatsako už jo neigiamas pasekmes, kurios pasirodė esąs įvairiapusiškos – nuo problemų su krovininiu transportu iki didelės žalos, padarytos ne tik Baltarusijos piliečiams ir verslui, pačiai Lietuvai, bet ir trečiųjų šalių piliečiams, įskaitant ES valstybes nares“. Jis paragino Lietuvos valdžios institucijas atšaukti savo sprendimą ir atnaujinti pasienio veiklą. Premjerė Inga Ruginienė sako, kad bus kreipiamasi į Baltarusiją, siekiant užtikrinti joje įstrigusių vilkikų grįžimą atgal į Lietuvą. Vis tik ji pabrėžia, kad valstybės siena su šia valstybe išliks uždaryta. BNS nuotrauka. „Šiandien yra nuspręsta, kad bus kreiptasi į Baltarusiją, susitariant, kad lietuviški vilkikai galėtų grįžti atgal namo“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė. „Tas procesas dabar jau vyksta, susitarimas vyksta. Tai žiūrėsime, kokie bus rezultatai ir dėsime visas pastangas, kad lietuvių vilkikai sugrįžtų namo. Tačiau sienos išliks uždarytos“, – pridūrė premjerė. Vidaus reikalų ministras ir laikinasis krašto apsaugos ministras Vladislavas Kondratovičius savo ruožtu neatmeta, kad Baltarusija galimai vykdo krovininio transporto vairuotojų sabotažą ir teigia, jog šiuo metu laukia tikslios informacijos apie šalies agresorės teritorijoje užstrigusių automobilių skaičių. „Galvojame, kaip padidinti pralaidumą. Atsiranda ribojimai iš Baltarusijos pusės, kurie neleidžia tiems automobiliams judėti per Baltarusijos teritoriją, tad mes tikrai kalbėsime su vežėjais ir ieškosime, kaip tai būtų įmanoma padaryti. Tikėtina, kad iš Baltarusijos pusės gali būti koks nors sabotažas šiuo atveju“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Kondratovičius. „Skirtingi vertinimai yra tam tikrų dalykų. Transporto priemonių priekabų ir puspriekabių yra tam tikras kiekis, kuris yra išbarstytas po visą Baltarusiją. (…) Turime sulaukti tikslios informacijos iš vežėjų“, – teigė jis. Jis sako, jog jei problemos nepavyks išspręsti artimiausiu metu, Baltarusijoje užstrigusių vilkikų klausimas galėtų būti įtrauktas į kitos ar dar kitos savaitės Vyriausybės posėdžio darbotvarkę. „Dabar nuolat bendrauju su LINAVA. Susirašinėjau su asociacijos viceprezidentu ir aptarėme, kokios grėsmės yra pačioje Baltarusijoje, kad žinotume, kaip su jomis tvarkytis ir spręsti situaciją. Artimiausiu metu pateiksime tam tikrus sprendimus, o jei reikės Vyriausybės sprendimo tam – klausimas bus įtrauktas į Vyriausybės posėdį“, – tikino V. Kondratovičius. „Apie režimo sušvelninimą tikrai nekalbame – kalbame tik apie papildomų galimybių grįžti sudarymą tiems asmenims, kurie turi teisę atvažiuoti į Lietuvą“, – pridūrė Ministrų kabineto narys. Kaip skelbta anksčiau, anot LINAVA, į Lietuvą negali įvažiuoti 2 tūkst. vilkikų ir 3 tūkst. puspriekabių, kuriuos vairuoja asmenys, turintys teisę grįžti į šalį. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ viceprezidento Olego Tarasovo manymu, neteisinga, jog uždarius sieną su Baltarusija nuostolius patiria vilkikų vairuotojai, tačiau kroviniai toliau gabenami traukiniais. „Mes vertiname, kad tai yra vis tiek kažkokios konkurencijos pažeidimas“, – penktadienį žurnalistams teigė O.Tarasovas. „Vis tiek mes konkuruojame su geležinkeliais ir jeigu su jais prekės ligi šiol gabenamos, jokių nėra jam trukdžių, tai akivaizdu, kad transporto sektorius dabar turi labai didelius nuostolius, o geležinkeliai kaip važiavo taip ir važiavo. Ir atvirkščiai, mano duomenimis, tai ir padidino srautus“, – tęsė jis. Vežėjų atstovo nuomone, vienodi reikalavimai turėtų būti taikomi visuose keliuose. „Baltarusija nėra atsakinga už neigiamas pasekmes“ „Ne man duoti patarimus Vyriausybei, ką daryti. Tačiau, mano asmenine nuomone, tai visiems – jeigu mes spaudžiame, tai spaudžiame visuose keliuose. Kodėl vieni važiuoja, o kiti turi tik nuostolius turėti“, – sakė jis. ELTA primena, kad spalio mėnesį kelis kartus fiksuoti kontrabandą gabenę meteorologiniai balionai iš Baltarusijos, sutrikdę oro uostų veiklą. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, Vyriausybė nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija. lrytas.lt nuotrauka. Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis. Kaip skelbta anksčiau, Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė Baltarusijos teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje. Prie laikinai uždaryto Šalčininkų pasienio posto Baltarusijos pusėje laukia keli šimtai transporto priemonių, iš viso Baltarusijoje yra keli tūkstančiai Lietuvoje registruotų vilkikų ir puspriekabių. Šiemet jau perimti 546 oro balionais iš Baltarusijos į Lietuvą skraidinti rūkalų kroviniai. Standartinis tokios siuntos dydis yra 3 baltarusiškų cigarečių dėžės, t. y. 1 500 pakelių, nors pasitaiko tiek mažesnių, tiek didesnių siuntų. Paprastai prie jų būna pritvirtinti GPS įrenginiai. Pernai per visus metus buvo 226 atvejai, kai sulaikytos oro balionais iš Baltarusijos skraidintos nelegalios cigaretės. 2022 m. tokio kontrabandos skraidinimo balionais atvejų nebuvo, o 2023 m. fiksuoti 3 tokie bandymai. Skaičiuojant šiemet pamėnesiui, spalį yra perimti 66 oro balionai su cigaretėmis ir GPS įrenginiais, rugsėjį – 68, rugpjūtį – 33, liepą – 62, birželį – 17, tai buvo mažiausias toks skaičius. Gegužę pasieniečių sandėliuose atsidūrė 69 balionai su cigaretėmis ir GPS, balandį – 46, kovą – 77 (tai buvo rekordinis šiemet mėnuo), vasarį – 45, sausį – 63. Šiemet pasieniečiai nutupdė ir 50 kontrabandininkų dronų, kurie iš Baltarusijos į Lietuvą buvo įskridę su nelegaliais rūkalais. Pernai perimti 54 tokie dronai su kontrabanda. Šiemet dronais ir oro balionais iš kaimyninės šalies buvo skraidinta ir į pasieniečių sandėlius pateko daugiau kaip 891 tūkst. pakelių cigarečių. Be to, pasieniečiai šiemet sulaikė 101, įtariama, su oro keliu gabenta kontrabanda susijusį asmenį. Pernai tokių buvo 46. Po kontrabandos gabenimo oro balionais atvejų tyrimų į teismus buvo perduota 16 bylų. Viso išnagrinėta 12 bylų, nagrinėjamos 4 bylos. Teismai kaltais pripažino 18 asmenų. Buvo skirtos 5 laisvės atėmimo bausmės, tarp jų yra ir 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimas, o tokių bausmių vidurkis yra 1 metai ir 5 mėnesiai. Piniginės baudos nuteistiesiems skirtos nuo 1300 iki 19 400 eurų. Tarp yra ir 17 200 eurų, 11 800 eurų, nemažai tarp 5800 ir 8000 eurų baudų. Iš viso paskirta baudų už daugiau kaip 111 tūkst. eurų. Kaltais pripažintųjų ir skirtų bausmių statistika augs, nes šiuo metu dar vykdomas 21 toks ikiteisminis tyrimas ir yra nustatyta 50 įtariamųjų. Politologas Tomas Janeliūnas feisbuke apie sienos su Baltarusija uždarymą rašo: „O jums nekeista, kad valstybės politikai nekalba aiškiais argumentais, kodėl iki šiol siena su Baltarusija neuždaryta visai. Būtent VISIŠKAI? Ji ne tik neuždaryta, bet yra siaubingai atvira. Dar prieš porą mėn. vien autobusų maršrutų nuo Vilniaus į Minską buvo po 40 (!) per parą. Faktiškai, kas pusvalandį. Nepatinka rusų kalba Vilniaus senamiestyje? Didžioji dalis tų rusiškai kalbančių – baltarusiai. Jei skraidote dažnai iš Vilniaus oro uosto, turbūt subjektyviai jaučiate, kad iki trečdalio ten esančių keleivių yra rusakalbiai, didžioji dalis – vėl gi baltarusiai. Vilniaus oro uostas daugumai jų tapo atraminiu tašku tolesnėms kelionėms į Europą. KODĖL mes neuždarome iki šiol sienos su Baltarusija? Ekonominiai sumetimai? Suprantama, tie baltarusiai palieka kažkiek pinigų Lietuvoje. Jei tai sudaro kokį 1/3 Vilniaus oro uosto apkrovos, tai ir skrydžių bendrovės gali būti suinteresuotos palaikyti atvirą sieną. Bet tuomet reikėtų aiškiai įvertinti – uždarome sieną, netenkame kažkiek milijonų, Vilniaus kavinės ir viešbučiai negauna kažkiek pajamų. Galime tuos praradimus priimti, ar čia per sudėtinga mums? Gyventojų mobilumas? Pasienio regione yra kažkiek „padalintų” giminių, kažkam gal tikrai svarbu lankyti vieni kitus. Bet netikiu, kad tas skaičius būtų didelis. Galiausiai, galima suteikti išimtis, jei tikrai patvirtina poreikį „giminių susijungimui” ar pan. Politinis atvirumas? Gal jau praėjome tą etapą, kai reikėjo priimti politinius Lukašenkos kritikus ir bėgančius nuo režimo represijų? Visi, kas ketino išvažiuoti iš Baltarusijos, jau išvažiavo. Parama smulkiajai kontrabandai? Net ir be balionų per sieną vežamos cigaretės, alkoholis ir kt. Kažkas neva „privačiam vartojimui”, bet realiai – tai smulkioji kontrabanda. Kam mums palaikyti šitą srautą? Kokie dar realūs argumentai, kad reikėtų tą sieną su Baltarusiją palikti atvirą?” Šaltinis: ELTA, BNS, LRT Share on Facebook Share Share on TwitterTweet Share on Pinterest Share Share on LinkedIn Share Share on Digg Share