Asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš vizitą į Lenkiją kreipėsi į išrinktąjį Prezidentą

• 

Lietuvių kalba besirūpinanti piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ prieš išrinktojo Respublikos Prezidento vizitą į Lenkiją, kuris numatytas š. m. liepos mėnesio viduryje, atviru laišku kreipėsi į Gitaną Nausėdą.

Pareiškime primenama, kad „piliečių asociacija „Talka kalbai ir tautai“ drauge su 100.000 piliečių pasirašė už tokio įstatymo projektą, kad užsieniečių pavardės tik išimties tvarka būtų rašomos nevalstybine kalba ir tik papildomame dokumento puslapyje.

Dabartiniai įstatymai taip ir reglamentuoja.“ Lietuvos gyventojų valia kalbos klausimu, patvirtinanti 70 tūkst. parašų, pateikta Seimui ir su 30 tūkst. parašų – Prezidento kanceliarijai.

• 

Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad „Lietuvos lenkų politikai nevengia pavardžių rašybos dokumentuose klausimo sieti su politiniu kontekstu ir save pristatyti kaip imigrantus iš Lenkijos – lyg jų tikroji tėvynė būtų ne Lietuva, o Lenkija.

Mes manome, kad nors save ir laikantys lenkais, jie yra visateisiai ir lygūs Lietuvos, o ne Lenkijos piliečiai, todėl jų reikalus dera spręsti Lietuvai.“ „Talka kalbai ir tautai“ pabrėžia, „kad šiuo metu istoriškai nėra tikslinga tęsti kelis amžius vykusio Lietuvos piliečių lenkinimo dokumentuose, todėl nesiūlome Lietuvos lenkais save laikančių mūsų piliečių pavardes dokumentuose pradėti rašyti pagal lenkiškosios rašybos taisykles.“

Piliečių asociacijos pareiškime išreiškiama viltis, kad išrinktasis Respublikos Prezidentas, viešėdamas Lenkijoje aplankys Seinų krašto lietuvius, gyvenančius savo etninėse žemėse.

• 

Kreipimesi rašoma: „Viliamės, kad vetuosite nekonstitucine dvasia, kaip daug kartų yra pasisakęs Konstitucinis Teismas, rengiamus Tautinių mažumų ir Asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymus, jei tokie Jūsų Ekselenciją pasiektų.“

Piliečių asociaciją „Talka kalbai ir tautai“ įkūrė žinomi Lietuvos mokslininkai, visuomenės ir kultūros veikėjai, menininkai, dvasininkai. Asociacijos steigėjai – kalbininkai akad. Zigmas Zinkevičius, dr. prof. Vitas Labutis, prof. Arnoldas Piročkinas, dr. Sofija Jūratė Laučiūtė, dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Laima Kalėdienė, istorikai akad. Antanas Tyla, prof. dr. Rasa Čepaitienė ir kiti.

Parengta pagal savaitraštį ŠIANDIEN.