Jūs esate
Pagrindinis > Pradžia

Pradžia

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Nepriklausomybės atkūrimo dieną filosofui V. Bartninkui įteikta Valstybės Nepriklausomybės stipendija

www.siandien.info Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino ir įteikė apdovanojimą 2023 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatui dr. Viliui Bartninkui. V. Bartninkas, atsiimdamas apdovanojimą, padėkojo už paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. „Šiems autoriams rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

VRK tapo politiniu įrankiu, panaudotu siekiant susidoroti su nepalankiais kandidatais

www.siandien. info Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą po pirmojo rinkimų etapo šalinti Kęstutį Tubį iš rinkimų vertina kaip teisinį nihilizmą ir rimtą smūgį demokratijai Lietuvoje, kuris, be kita ko, griauna pasitikėjimą rinkimais. LVŽS įsitikinimu, teismas Kęstučiui Tubiui neuždraudė dalyvauti rinkimuose ir tapti meru, tačiau VRK šį kandidatą, gavusį didžiausią Anykščių gyventojų palaikymą pirmame Anykščių mero rinkimų ture, nusprendė pašalinti iš rinkimų. VRK pirmininkę Jolantą Petkevičienę į šias pareigas pasiūlė Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė - Nielsen, kuri kartu yra ir Liberalų sąjūdžio lyderė. Kas sieja šią partiją

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Pirmasis 2023 m. savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Riba

Buvo ankstus šv. Kalėdų rytas. Nelaukiu šios šventės nuo tada, kai netekau praktiškai visos savo šeimos. Tokiomis dienomis norisi kažkur išeiti. O kur man daugiau eiti? Tik į Gamtą. Sniego nedaug, tad pasiimu žiūronus, fotoaparatą ir traukiu Girutiškio rezervato link. Rezervato ribos peržengti nedrįstu. Nesinori drumsti šio nuostabiausio Labanoro girios kampelio net žiemą. Daugumos paukščių čia jau nėra, bet yra ir kitų retų jo gyventojų, kurių apsaugai ir tyrimams pašvenčiau pusę savo jau įpusėto gyvenimo. Vilkai. Apie juos galiu pasakoti nesustodamas ir pats nesuprantu, iš kur tiek žinių. Tarsi pats būčiau

Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN vyr. redaktorius Laikraštis ŠIANDIEN Jums linki linksmų šv. Kalėdų, dėkoja už bendrystę ir nusiteikimą būti kartu ir kitais metais. Ačiū visiems už laikraščio prenumeratą ir paramą. Ačiū už dovanas. Visų pirma - Vilniaus universiteto docentei, daktarei Jolantai Mažylei, kuri redakcijai padovanojo tris legendinio žurnalisto Vytauto Gedgaudo prisiminimų knygas ,,Pirmyn arba mirk". Knygos bus įteiktos ŠIANDIEN apžvalgininkams - gamtininkui ir žurnalistui Andrejui Gaidamavičiui, už jo nenuilstamą kovą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Profesoriui Petrui Stirbiui, Niujorko mokslų akademijos nariui, daugiau nei 300 publikacijų autoriui ar bendraautoriui, išoperavusiam virš 12 tūkstančių ligonių, kuriems implantavo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Studentą iš Amerikos sudomino žemaičių kalba

Vašingtone gyvenantis Harris Mowbray, kalbininkas mėgėjas, programuotojas yra sukūręs Brailio raštą daugybei kalbų, o šiuo metu jis kuria šį raštą žemaičių kalbai. "Iš istorijos pamokų jau žinojau, kad Žemaitija yra Lietuvos regionas, apimantis daug šios šalies istorijos. Buvo įdomu sužinoti, kad šiuo metu žemaičiai tebeturi tam tikrų unikalių tradicijų, kurios daro šį regioną išskirtinį. Naudodamasis technologijomis, noriu padėti mažoms kalbinėms Europos bendruomenėms, taigi, logiška, kad galiausiai priėjau prie žemaičių tarmės. Kuriant raštą Žemaitijai, yra kalbinis barjeras, aš nekalbu lietuviškai, todėl prašiau kelių žmonių, kuriems žemaičių yra gimtoji, padėti man. Visų pirma pagelbėjo Žemaičių

Naujas ŠIANDIEN numeris: Apie žodžio laisvę ir visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida

www.siandien.info Rytoj – naujas ŠIANDIEN numeris. Pasikalbėjimas su Lietuvos žurnalistų sąjungos, kurios suvažiavimas vyks rytoj Vilniuje, pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Gyventojų apklausos rodo, kad Lietuvoje drastiškai krito pasitikėjimas žiniasklaida. Kaip Jūs vertinate šias apklausas? Ar iš tikrųjų mūsų valstybėje varžoma žodžio laisvė? Juk teisė į informaciją yra demokratinės valstybės pagrindas. Visko turime. Tiesa, šiais metais pagal spaudos laisvės indeksą esame rekordinėse aukštumose – patekome tarp dešimties laisviausių šalių visame Pasaulyje. Tačiau ne viskas taip paprasta. Esame laisvesni nei daugelis mūsų kaimynų. Tai faktas. Bet jei visuomenė nepasitiki, tai labai svarbus signalas mums apie žmonių jausmus.

Naujas ŠIANDIEN numeris: mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis

www.siandien.info Rytoj - naujas ŠIANDIEN numeris. "Pasitikėjimas yra itin svarbi žmonijos vertybė. Lietuva išsiskiria Europos Sąjungoje žemu pasitikėjimu svarbiausiomis institucijomis. Nerimą kelia ne tik tai, kad jis yra žemas, bet dar ir turi tendenciją mažėti. Štai Vyriausybe 1998 m. pasitikėjo beveik trečdalis, o dabar pasitiki tik maždaug kas penktas gyventojas. Mažiausiai žmonės pasitiki Seimu ir partijomis. Šiuo metu Seimu pasitiki tik 9,7 proc., o partijomis – 8 proc. gyventojų. Beje, pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Seimu pasitikėjo 70-80 proc. šalies gyventojų. Panašu, kad partijos ir jų atstovai Seime pradėjo teikti prioritetą ne valstybės reikalų sprendimui,

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas”

www.siandien.info Rytoj, šeštadienį, išeina naujas ŠIANDIEN numeris. „Tradicinės vertybės yra tvirtas ir esminis tautos pagrindas, dėl ko mes gyvename, dėl ko dirbame, dėl ko ėjome į Baltijos kelią, dėl ko prieglobsčio ieškoti teko miškuose, dėl ko kovoja milijonai ukrainiečių, dėl ko sugrįžome iš Sibiro, galu gale - dėl ko esame čia. Kai sakoma, kad Lietuvoje jaučiamas stiprus vertybinis susipriešinimas ir kas galėtų padėti mūsų visuomenei labiau tarpusavyje susikalbėt, pirmiausia reikia susitarti dėl vertybinės sampratos. Per trisdešimt pastarųjų metų, pasaulis didžiuliu tempu keitėsi. Ar įmanoma rasti ryšį tarp dabarties situacijos ir idėjų, kurios skatino veikti

Naujas ŠIANDIEN numeris: „Baudžiauninko pančius pirmiausia turime nusimesti savo viduje”

www.siandien.info „Labai dažnai tenka girdėti išsireiškimą „paprasti žmonės“, tariamą su kažkokia užuojauta, motinišku rūpesčiu, bet tai sovietinė sąvoka. Sovietinė iki pat kaulų smegenų, nes tada mums nereikėjo niekuo rūpintis, valdžia viskuo pasirūpindavo pati, o mūsų užduotis buvo tik sąžiningai atlikti primestas funkcijas. Darbo liaudis. Tokiais Homo vulgaris ir likome, tik dabar mus valdo ne tik valdžia, kuriai esame tik paprasti mokesčių mokėtojai, bet ir stambus verslas, kuriam esame tik paprasti vartotojai. O sudėjus viską kartu – žmogiškieji ištekliai. Jau net ne žmonės, o žmogiena. Tad iš kur bus tas „paprastų žmonių“ gebėjimas kritiškai

Naujas ŠIANDIEN numeris: baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo

Gintautas KNIUKŠTA, ŠIANDIEN apžvalgininkas Pirmą kartą Lietuvos istorijoje advokatui keliama drausmės byla už valdžios kritiką. Šią savaitę laikraščiui ŠIANDIEN parengiau interviu su buvusiu Ministru Pirmininku, Seimo nariu Sauliumi Skverneliu. Jis taip pat sako, kad baimės ir persekiojimo atmosfera valstybėje įsigalėjo. Niekada taip nebuvo. Ne tik politikai, bet ir žmonės dabar bijo garsiai kalbėti. Šalyje šiandien įtempta situacija, ypač dėl išaugusių energetikos kaštų. Nacionalinis susivienijimas kvietė žmones protestuoti, tačiau į jų renginį susirinko tik keli šimtai žmonių. Kodėl tyli Seimo opozicija, kodėl ji nerengia mitingų? Na, tiesa yra tokia, kad tos pačios opozicinės partijos taiko

200 – asis ŠIANDIEN numeris: konferencija – diskusija Adomo Mickevičiaus bibliotekoje

wwww.siandien.info 200 – asis laikraščio ŠIANDIEN numeris                                                                  „Mažos tautos išlikimui moraliniai kriterijai yra kertiniai“ -                                                                                                                                                                                                                                              Vydūnas   2022 m. rugsėjo 24 d. išeis 200 – asis savaitraščio ŠIANDIEN numeris. Šia proga nuoširdžiai kviečiame į konferenciją – diskusiją, kuri įvyks š. m. rugsėjo 23 d. 17 val. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g.10, Vilnius). Programoje - dailininko Sauliaus Kruopio paroda, ekologiškų Valpainių sūrių ragavimas, apie kurių nepakartojamą skonį papasakos ūkininkė Dalia Zakarienė su dukra Aušrine, pasivaišinsime uteniškių verslininkų Vaido ir Vilmos Morkūnų rūkytomis žuvimis, kurios užbūrė pirkėjų širdis, pasiklausysime kantri muzikos

BC „Wolves“ vadovas Andrius Žiauberis: „Turime daug ką įrodyti, bet nebijome įrodinėti”

www.siandien.info (Šaltinis: Wolves) Prie naujojo BC „Wolves“ klubo vairo stojęs, Andrius Žiauberis džiaugiasi dar vienu įdomiu iššūkiu asmeninėje karjeroje. 43 metų klubo direktorius jo nevengia pavadinti beprotiškai įdomiu ir tvirtai tiki, kad sukaupta patirtis padės siekiant ambicingų klubo tikslų. Kalbėdamas apie šiuos tikslus, vadovas tikina, kad juos pasiekti norima ilgalaikėje perspektyvoje, suprantant, kad, komandai dar nesužaidus nei vienerių oficialių rungtynių, visa tai tėra tik skambūs žodžiai. Pasak A. Žiauberio, didelės klubo ambicijos sporte yra privalomos. Priešingu atveju, klubo statymo procesas būtų atliktas veltui. Išsamiame interviu „Wolves“ vadovas A. Žiauberis

Naujasis Jungtinės Karalystės karalius Karolis III pirmą kartą kreipėsi į tautą

Karalius Karolis III su žmona Camilla© Scanpix www.siandien.info Pirmojoje savo kalboje, kaip karalius, monarchas emocingai pagerbė savo motiną. Jis dalijosi savo liūdesiu dėl mylimos mamos mirties, kuri, jo teigimu, buvo „įkvėpimas ir pavyzdys tiek jam, tiek visai šeimai“. Karalius sakė, kad jos gyvenimas buvo „nugyventas gerai“, tačiau jos bus labai gedima. Sėdėdamas šalia mamos nuotraukos, vilkėdamas juodą kostiumą ir kaklaraištį, jis sakė, kad mama „aukodavosi dėl savo pareigos“. Karolis III naujuoju JK karaliumi oficialiai bus paskelbtas šeštadienį. Karalius pasakojo, kad jis iš karalienės nuolat jautė „meilę, susižavėjimą ir pagarbą, kuri tapo jos valdymo ženklu“.  „Kaip

Naujas ŠIANDIEN numeris: ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo trečdaliu, o nuo 2003 m. – 51 procentu

www.siandien.info Rytoj- naujas ŠIANDIEN numeris. Neseniai paskelbti žemės ūkio surašymo, kuris vyko 2020 metais, duomenys. Ūkių skaičius Lietuvoje per 10 metų sumažėjo trečdaliu, o nuo 2003 m. – 51 procentu. „Ūkių mūsų šalyje mažėja žymiai sparčiau, negu Latvijoje ar Estijoje. Per dešimtmetį labiausiai sumažėjo ūkių, turinčių 2-10 ha naudojamų žemės ūkio naudmenų. Ūkių, turinčių daugiau kaip 100 hektarų žemės ūkio naudmenų, buvo 5,8 tūkst., jie sudarė 4 proc. visų ūkių ir valdė daugiau nei pusę šalies naudojamų žemės ūkio naudmenų. 2020 m. surašymo duomenimis, daugiausia ūkių buvo Lietuvoje – 64 proc. daugiau nei

Laikraštis ŠIANDIEN. Pieno ūkių nykimas: kasmet sumažėja iki 10 tūkstančių karvių

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas BIČIUS atsako į  ŠIANDIEN klausimus Lietuvos pieno gamintojų asociacijos direktorius Eimantas Bičius (kairėje) ir asociacijos prezidentas Jonas Vilionis. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Melžiamų karvių skaičius ūkininkų ūkiuose per pastaruosius penkerius metus kasmet sumažėja iki 10 tūkstančių, šių metų pradžioje jų buvo tik 226 049 tūkstančiai. Kuo galima paaiškinti tokį spartų karvių bandų nykimą, nors Žemės ūkio ministerija tvirtina, kad  yra parengusi ne vieną gyvulininkystės ir konkrečiai - pieno ūkio plėtros programą? Šiais metais Lietuvoje pagalbos sulaukė tik kiaulių ir paukščių ūkiai. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Tai

Europos vyrų krepšinio čempionatas: varžybų tvarkaraštis

www.siandien.info Šiandien, rugsėjo 1 d., prasideda  Europos vyrų krepšinio čempionatas. Beveik mėnesį truksiančiame turnyre varžysis 24 stipriausios Europos rinktinės, tarp kurių ir Lietuvos komanda. Čempionatas vyks Čekijoje, Sakartvele, Vokietijoje ir Italijoje. www.m.basketnews.lt/ Domantas Sabonis. Europos vyrų krepšinio čempionatas turėjo įvykti 2021-ųjų rugsėjo mėnesį, tačiau dėl COVID-19 pandemijos buvo nukeltas į 2022-uosius metus. Vilniuje, prie Baltojo tilto vėl gali burtis krepšinio aistruoliai, kurie turės progą drauge išgyventi įspūdingiausias krepšinio šventės akimirkas. Po atviru dangumi bus galima gyvai stebėti rungtynes – „OlyBet fanų zonoje“. Patekimas į fanų zoną -  nemokamas. Rungtynių tvarkaraštis Rugsėjo 1 d.Ispanija – Bulgarija, 14:30 val.Bosnija ir Hercegovina – Vengrija,

Laikraštis ŠIANDIEN. Pramoginė žvejyba Arvydų ekologiškos žuvininkystės ūkyje

www. siandien.info, Romas BEIŠTRAKIS, laikraštis ŠIANDIEN  Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. „Arvydų ūkyje atsiradau 2011metais, kai su

Ignas Vėgėlė. Kodėl aš žaviuosi energetikos ministru Kreiviu?

Ignas VĖGĖLĖ, www.siandien.info Pastaruoju metu nuolat pašaipiai linksniuojamas Energetikos ministras Kreivys, o aš juo žaviuosi: vienintelis ministras pasakė tiesą. Nežinau, ar sąmoningai, ar suveikė Froido dėsnis. Gyvename nuolatiniuose paradoksuose. Sakydamas net užsikirto: gal ir pačiam norėjosi riebiai nusikeikti. I. Vėgėlė. Redakcijos archyvo nuotr. Prieš porą metų dauguma rinkėjų atidavė balsą už dešinio sparno politines jėgas, o gyvename valdomi naujos kairės politikų. Tiesa, nei politologai, nei tradicinės medijos nedrįsta esamų politinių partijų priskirti ten, kur joms vieta. Pavyzdžiui, JAV, jei pritari demokratams, esi labiau už kairę, jei respublikonams – už dešinę. Dabartinė Lietuvos dauguma

Naujas ŠIANDIEN numeris: Lietuvos sveikos gyvensenos guru

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN „-Gerbiamas Dainiau, kaip atrodo Jūsų įprastinė darbo diena? -Penktą valandą dieną pradedu rytine mankšta. Po dušo - radijas, naujienos, dienos reikalų sudėliojimas. Nuo 8 val. iki 18 val. įvairūs darbai, po to pramogos, bendravimas su pasauliu. 22 val. - ant šono (šypsosi). -O ar išleidžiate kada nors savo kūną atostogų? -Pačios geriausios atostogos kūnui- kai širdis valandą plaka iki 140 dūžių ir srūva prakaitas (juokiasi). Deja, tai ne kasdien pavyksta. -Pasaulį šiuo metu vargina daugybė krizių, o liberalizmo įsiūbuotos globalizmo bangos baigia nušluoti tokias visuotinas vertybes, kaip teisingumas, pareigos

Laikraštis ŠIANDIEN. „Dievas mums davė derlingą žemę, vadinasi, ją turime dirbti…“

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko  Kazimiero  Starkevičiaus išskirtinis interviu ŠIANDIEN "Dievas mums davė derlingą žemę, vadinasi, ją turime dirbti...“ Gintautas KNIUKŠTA, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas ŠIANDIEN pašnekovas – Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos įkūrėjas Kazimieras Starkevičius – ne tik ūkininkas ir politikas, bet ir Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas. Jis turi Tarptautinio olimpinio komiteto prezidento Chuano Antonijaus Samarančo padėką už nuopelnus garsinant sportą, apdovanotas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto olimpine žvaigžde, o kauniečiai jį buvo  išrinkę Kauno miesto metų žmogumi. Kazimiero Starkevičiaus apdovanojimų kolekcijoje ir Popiežiaus Jono Pauliaus II vizito atminimo medalis, ir Norvegijos Karaliaus karališkasis Komandoro ordinas, ir

Laikraštis ŠIANDIEN. Kauno “Žalgirio” fanė Saulė nepavargsta kurti

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas Kaunietę Saulę Stančiauskaitę piešimas, rankdarbiai, įvairūs dailūs darbeliai traukė nuo mažens. Sveikinimo atvirutes, gimtadienio ar kalėdines dovanas visuomet darydavo pati, iš širdies. Jai pasisekė, nes vidurinėje mokykloje turėjo nuostabią darbų mokytoją, kuri ir išmokė siuvinėti, siūti, megzti, nerti vąšeliu, dirbti su šiaudais, pinti įvairius kūrinėlius iš virvelių ir net gaminti maistą ir ruošti vaisius žiemai. Saulė Stančiauskaitė sugeba suderinti aistrą menui, matematikai ir sportui. Asmeninio archyvo nuotr.jpg "Baigusi aštuonias klases labai norėjau stoti į meno profesinę mokyklą, bet deja, kadangi buvau pirmūnė, tai į “profkę” manęs neišleido tėvai, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Biokuras: Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims

www.siandien.info „Biokuro, paremto miškų kirtimais, pramonei toliau plečiantis, nevyriausybinės organizacijos iškėlė į viešumą faktą, kad Baltijos šalys tapo žaliavos tiekėjais Skandinavijos ir Vakarų Europos šalims. Ypač daug biokuro, medienos granulių pavidalu, iš Estijos keliauja į Olandiją, Daniją. Estijoje niekam jau nekyla abejonės dėl to, kad miškai ten kertami ir dėl biokuro, o ne tik kitoms reikmėms. Dabar biokurui naudojama net ir ta mediena, kuri puikiai tinka gaminti aukštesnės pridėtinės vertės produktus – popierių, medienos plokštes, medienos padėklus ir kt. Biokuro pramonės atstovai dievagojasi, kad miškai dėl biokuro nekertami ir jie naudoja tik tai, kas

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“

www.siandien.info Rytoj naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos žuvininkystė“.    „Arvydai žinomi jau nuo XVI a., kai LDK valdovas Žygimantas Senasis šias žemes padovanojo Vilniaus pinigų kalyklos vedėjui U. Hozijui. Sovietmečiu dvare buvo įsteigtas žuvininkystės ūkis, 1950–1992 m. kaimas buvo žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Šiuo metu Arvydų tvenkiniai – tai ekologiškos žuvininkystės ūkis, jau daugiau kaip šešiasdešimt metų puoselėjantis senąsias žuvies auginimo tradicijas. Žuvininkystės ūkiui jau daugiau kaip dešimtmetį vadovauja Adomas Banikonis. Ūkis turi net 660 ha ploto teritoriją, todėl šiltuoju metų laiku visas jėgas darbuotojams tenka skirti sveikos bei ekologiškos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Durbės mūšis – kas vadovavo žemaičių pajėgoms?

www.siandien.info "Durbės mūšis, kurį žemaičiai laimėjo prieš Vokiečių ordiną 1260 m. liepos 13 d. – tai pergalė, be kurios nebūtų buvę nei Žalgirio, nei Lietuvos – bent jau jokių jos vakarinių sienų, kokias esame įpratę matyti žemėlapyje. Pastaraisiais metais jo reikšmės suvokimas vis giliau skverbiasi į mūsų istorinę sąmonę. Durbės mūšio diena įtraukta į atmintinų dienų sąrašą, vyksta jo minėjimai įvairiose Žemaitijos vietovėse, gražia tradicija tampa ir kelionės į Latvijos Durbės miestelį. Vis dėlto Durbės mūšį vis dar gaubia daugybė klausimų ir netgi nesusipratimų, kilusių iš klaidingų šaltinių interpretacijų. Vienas svarbiausių klausimų, –

Naujas ŠIANDIEN numeris: tikrasis tikslas – dar labiau susilpninti gamtos apsaugą

www.siandien.info „Asvejos regioniniame parke iš darbo pasitraukė visas kolektyvas, liko tik direktorė ir darbininkas. Ženklus nubyrėjimas ir kituose parkuose. Nuo šių metų liepos 1 d. įvyko saugomų teritorijų valdymo reforma. Urėdijų pavyzdžiu parkų ir rezervatų direkcijos buvo sujungtos ir iš daugiau nei 30 direkcijų liko 5. Pažiūrėkite, kas atsitiko su miškais po urėdijų reformos. Dabar vyrauja grynas pelno siekimas, paminant tiek gamtosauginius interesus, tiek prievolę visuomenei išlaikyti palankią miškų būklę. Baisu net pagalvoti, kas atsitiks su miškais po dar vienos reformos – nuo lapkričio urėdija turėtų virsti akcine bendrove. Sąžiningi miškininkai jau pasitraukė

Laikraštis ŠIANDIEN. „Dirvos ” redaktoriaus Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę

Vytauto Gedgaudo kūrybinis palikimas: atsigręžę į praeities darbus, galime kalbėtis apie dabartį ir ateities perspektyvas. Tai, kad Lietuvos žurnalistų sąjungos valdybos sprendimu šiemet Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos minėjimas  surengtas V. Gedgaudo gimtuosiuose Mažeikiuose, svarbu visai žurnalistų profesinei bendruomenei ir Mažeikių kraštui -  tai tarsi Vytauto Gedgaudo dvasinis sugrįžimas į tėviškę, kurią jisai paliko daugiau nei prieš aštuonis dešimtmečius, 1939-ųjų vasarą, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. www.siandien.info; Angelina LIAUDANSKIENĖ, laikraštis ŠIANDIEN, Arūno SARTANAVIČIAUS nuotraukos Pagerbdami žurnalisto ir ilgamečio JAV tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus Vytauto  Gedgaudo 110-ąsias gimimo metines Lietuvos žurnalistų

Laikraštis ŠIANDIEN. Privačios bažnyčios savininkas K. Masilionis: sekasi tiems, kurie moka dalintis

Svajonę skraidyti K.Masilionis įgyvendino būdamas 71 metų. A.Staponkaus nuotr. Privačios bažnyčios savininkas Kazimieras Masilionis: sekasi tiems, kurie moka dalintis K.Masilionio pastatyta Rokonių Šv. Kazimiero bažnyčia. lt.wikipedija nuotr. www.siandien.info Romaldas ABUGELIS Laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Kas su meile duoda, tam su meile grįžta                       Kalbėdamas su Šeduvos krašto ūkininku Kazimieru Masilioniu iš Rokonių jaučiausi labai panašiai, kaip ir kažkada skaitydamas Džono Templetono knygą „Gyvenimo dėsniai“. Seras Džonas Templetonas buvo vienas turtingiausių pasaulio žmonių, didžiulės verslo imperijos įkūrėjas ir labdarys. Šioje knygoje - paties autoriaus moraliniai ieškojimai, jo kilnios idėjos ir nuoširdus noras padėti žmonėms. Kas su meile

Naujas ŠIANDIEN numeris: miškininkų pelnas – iš tūkstančių pražudytų perinčių paukščių

"Dabartinis Respublikos Prezidentas nuolat kaltinamas neryžtingumu, bet aš neatsimenu, kad bet kuris iš ankstesnių Lietuvos prezidentų savo metinėje kalboje būtų bent paminėjęs miškus. O Gitanas Nausėda ne tik paminėjo Punios šilą, bet ir sukritikavo užstrigusį Nacionalinio miškų susitarimo procesą, į kurį vilčių dėjo daug visuomeninių organizacijų bei politikų. Maža to, birželio 16 dieną Seime skaitytame pranešime Prezidentas užsiminė, kad, norint sukurti žalią ir jaukią Lietuvą, reikia įveikti ne tik biurokratines kliūtis, bet ir verslininkų pasipriešinimą. Tai aiški žinutė Nacionalinį miškų susitarimą sužlugdžiusiems medienos verslo atstovams, kurie savo destrukcinį darbą pabaigė spaudos

Išėjo Regimantas Adomaitis

www.siandien.info;lrt.lt Regimantas Adomaitis / I. A. Stanio nuotr. Pasak teatrologės Daivos Šabasevičienės, nors prieš 5 metus Regimantas Adomaitis gydėsi nuo kitos ligos, aktoriaus mirties priežastis – infarktas. Jis ištiko birželio 20-osios rytą. Anot pašnekovės, šią vasarą sūnus Mindaugas kas savaitę išveždavo tėvą į sodybą prie Molėtų, vieno namuose nepalikdavo. „Regimantas labai brangino gyvenimą, nepaisant to, jo kūnas buvo labiau nualintas negu siela. Man yra pasakojęs, kad buvo nukritęs ir labai gailisi, kad buvo pastatytas ant kojų, jam liepta gyventi: tiek privargau, sakė, be reikalo mane atstatė...“, – aktoriaus žodžius prisimena teatrologė. Regimantas Adomaitis /

Laikraštis ŠIANDIEN pristato: „Kultūros naktis“ suteiks progą vilniečiams ir miesto svečiams virš 90 skirtingų kultūros ir meno renginių

www.siandien.info; www.madeinvilnius.lt Pristatome šio savaitgalio (birželio 17-19 d.) Vilniuje TOP 10 renginių anonsą. 1. Kultūros naktis Kur? Įvairios vietos Kada? Birželio 17 d. (penktadienis) Penktadienį, birželio 17-ąją, vyksiantis kasmetinis kultūros ir meno festivalis „Kultūros naktis“ suteiks progą vilniečiams ir miesto svečiams virš 90 skirtingų kultūros ir meno renginių – koncertų, parodų, instaliacijų, spektaklių, kūrybinių dirbtuvių ir ekskursijų. Kaip ir kasmet, renginių programa natūraliai atspindi svarbiausius lūžius kultūros lauke – todėl 2022-ųjų metų Kultūros naktis su viltingu šūkiu „Šviesa visada laimi“ kviečia apsilankyti solidarumą su Ukraina išreiškiančiuose renginiuose. Renginių programą rasite čia. 2. Ačiū tau, Islandija Kur? Islandijos gatvė Kada? Birželio 17 d. (penktadienis) Jau rytoj, penktadienio

Gedulo ir vilties diena: „Europos viduryje, vėl prievarta tūkstančiais tremiami, kankinami, kalinami ir žudomi nekalti žmonės. Mūsų sesės ir broliai”…

www.siandien.info Lituanistės, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės kūrybos į vokiečių kalbą vertėjos, Vytenės Saunoriūtės Muschick kalba minėjime, skirtame Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti: Lituanistė Vytenė Saunoriūtė Muschick: „Jaučiu atsakomybę kalbėti apie tai, kas buvo, jaunesnei kartai, kalbėti jai suprantama kalba. Ugdyti atmintį – ypač dabar, kai praeitis, deja, vėl taip šiurpinančiai aktualizuojasi“ www.lrs.lt nuotr. "Mieli tremtiniai ir politiniai kaliniai, garbingi minėjimo dalyviai, Šiandien minime Gedulo ir vilties dieną. Gedulo, nes 1941 metų birželio 14 dieną prasidėjo pirmieji masiniai trėmimai iš Lietuvos. Apie juos aš daugiausiai sužinojau versdama į vokiečių kalbą tremtinės, gydytojos, bet

„Betsafe-LKL“ apdovanojimai: krepšinio metų treneris – G. Žibėnas

LKL nuotr. www.siandien.info, lkl.lt Vilniuje Nacionalinėje dailės galerijoje uždarytas 2021-2022 m. „Betsafe-LKL“ sezonas Per iškilmingą apdovanojimų ceremoniją čempionų titulą iškovojusiems Vilniaus „Ryto“ krepšininkams buvo įteikti aukso žiedai, Panevėžio „Lietkabelis“ pasidabino sidabro, o Kauno „Žalgiris“ – bronzos medaliais, taip pat buvo įteikti ir kiti individualūs bei komandiniai apdovanojimai. Finalo serijos MVP tapo sostinės ekipos kapitonas Arnas Butkevičius. 29-erių puolėjas, iki tol net šešiskart tapęs lygos vicečempionu, šįkart savo komandą atvedė į 12 metų lauktas aukštumas. Serijoje prieš „Lietkabelį“ krepšininkas vidutiniškai pelnydavo po 11 taškų, išdalindavo 3 rezultatyvius perdavimus, atkovodavo 5,6 kamuolio ir rinkdavo

Top