www.siandien.info

Seime prasidėjo politinis sezonas. Nauja valdančioji koalicija dar vis dalijasi postus, o Seimo pirmininko pasikeitimas įvyko be viešo skausmo ir dvasinių traumų. 

Socialdemokratas Juozas Olekas dabar vadovaus parlamentui, o buvęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis buvo LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ studijoje.

– Rusijos dronai Lenkijos erdvėje verčia galvoti, kad tai visiškai įmanoma ir Lietuvoje. Kaip, jūsų manymu, tokiam atvejui yra pasirengusi Lietuva?

– Jau parodė du dronai, kurie įskrido į Lietuvą, kad Lietuva nėra pasirengusi. Ir tas visą laiką matėsi – noras slėpti. Po antro drono buvo pasakyta, kad jis gal neįskrido, gal perskrido, gal grybautojai kur nors miške aptiks ar gal kur nors pelkėje nukrito? Gal nebuvo visai, gal tai buvo paukščiai?

Tai matot, tas neigimas ir slėpimas nuo mūsų, bet po to buvo prikalbėta, kad mes čia dabar priimsim politinius sprendimus, ir jau iš pradžių buvo pasimetimas, kad mes čia nešaudysim į dronus taikos metu į kairę į dešinę, kaip ten citavom, o paskui sakė, jau dabar tai ryžtingai.

Ir panašu, kad tas Lenkijos pavyzdys, kuris buvo neatsitiktinis, bent jau iš tos viešos erdvės, gilesnės informacijos neturiu dar, nesu [Nacionalinio saugumo ir gynybos] komiteto narys… Tai buvo panašu, kad tikslinė provokacija, buvo adaptuoti dronai Lenkijos oro erdvei, buvo testavimas labai aiškus, ir Lenkija pasielgė ryžtingai.

Saulius Skvernelis | D. Umbraso / LRT nuotr.

Mes galim diskutuoti – laiku, ne laiku – bet tikrai buvo ryžtas, iš valstybės politikų pirmiausia. Pas mus – nežinau, kiek yra tiesos, kol kas mes remiamės tik tarptautine žiniasklaida, kad visgi dronai buvo kirtę ir Lietuvos sieną.

– Gal kas nors daugiau žinoma – buvo įskridę ar ne?

– Ne, kol kas ne, bet manau, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas turėtų labai aiškiai savo artimiausioje darbotvarkėje šitą klausimą iškelti ir gauti labai aiškius atsakymus, nes tai, ką mes matome, yra baugu.

Aš tikrai neabejoju mūsų kariuomene, mūsų kitomis žinybomis, kurios šiandien „Zapad“ pratybų metu sustiprintai saugo mūsų sieną, bet aš labai dvejoju ir man kėlė nerimą politikų, pirmiausia, noras slėpti.

– Jūs kalbate apie politikus, tai…

– Aš kalbu apie Krašto apsaugos ministeriją ir ministrę. Noras slėpti visą tą informaciją ir neadekvačiai reaguoti į iškilusias grėsmes yra, manau, didelė grėsmė mūsų visų saugumui, nes kada žmonės nebepasitiki tuo, kas jiems yra pasakojama, bandant galbūt, nežinau, kokiais tikslais, kad jų nereikia gąsdinti?

Saulius Skvernelis | D. Umbraso / LRT nuotr.

Nieko nereikia gąsdinti, turbūt geriausias negąsdinimas yra Lenkijos pavyzdys – kažkas įskrido, nesvarbu, kiek tai kainuotų, prisiminkite antrą droną, kai buvo pas mus – mes nenumušinėsime drono, kuris ten kainuoja kelis šimtus eurų su raketa, kuri kainuoja 300 tūkstančių eurų. Tai Lenkija parodė, kad žmogaus gyvybė ir sveikata Lenkijos piliečių yra neįkainuojama. Ir naikintuvai pakelti ir buvo, matyt, mušama ir šaudoma, kuo tiktai galėjo, ir neskaičiavo.

– O jūs sakote, kad galbūt nesako tiesos. Jūs turit kažkokių įrodymų ar tiesiog spėjimas?

– Aš tiktai remiuosi ne geltonąja užsienio spauda, bet pakankamai solidžiu mūsų sąjungininkų valstybės leidiniu, kuris tą patvirtino. Kariuomenė paneigė, bet vėlgi – klausimas. Nes žinome, kad kariuomenė daug ką neigia arba tyli vien dėl to, kad yra tokia ministrės Šakalienės valia ir nurodymas.

Dovilė Šakalienė | J. Stacevičius / LRT

Jau tampa vieša paslaptis, kas vyksta Krašto apsaugos ministerijoje, tiesiog tampa vieša paslaptimi, kaip yra elgiamasi, kaip yra daroma, koks daromas spaudimas, ir kaip yra kariuomenės karininkai, generolai šokdinami, kad būtų informacija dozuojama, jokiu būdu nepakenkiant įvaizdžiui ministrės.

– Apie vieną ministrę jau kaip ir pasakėte, ką galvojate. O apskritai apie naująją Vyriausybę koks yra jūsų įspūdis, nes formuojama ji buvo ganėtinai chaotiškai. Ir čia ne mano nuomonė, tai yra politologų nuomonė ir ne vieno žmogaus nuomonė, kad iš tikrųjų daug buvo chaoso, sklandumo pritrūko. Ką jūs manote apie dabar naująją Vyriausybę, kuri dar ne visai pilna?

– Akivaizdu, kad tas chaosas, kuris šiek tiek lydėjo ir Gintauto Palucko vyriausybę, ypač „aušriečių“ ministrus, kurie irgi buvo Palucko paskirti, trys tie žmonės, dabar yra dar blogiau.

Vėlgi turime analogišką situaciją su „aušros“ ministrais, kurie jų negali turėti. Turime situaciją, kad dabar renkami ministrai tokie, jog jie būtų be politinės patirties, būtų nedirbę toje srityje, už kurią bus atsakingi.

Saulius Skvernelis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Tai tokie kriterijai keisti, profesionalumas irgi nebereikalingas. Panašu – išeinam į gatvę ir ieškom žmonių, prieinam ir sakom, ar jūs čia esate koks nors žemės ūkio specialistas? Ne, aš esu politologas. Tai tiksite į žemės ūkio ministrą, gal ten kokį nors gydytoją pakvieskime į susisiekimo ministrą.

Tai tokiu principu formuojama, ir kad vis dar jos nėra, tai irgi rodo tam tikrą chaosą. Bet yra ir žmonių, kurie tikrai palieka gerą įspūdį. Mes kalbėjome su keletu ministrų, iš jų kaip pavyzdys – žemės ūkio ministras arba finansų naujasis ministras, tikrai profesionalūs, gebantys atsakyti dalykiškai į klausimus konkrečiai, o ne „diskutuosime, svarstysim“. Ne šypsenėlėm apsikeisti, bet labai aiškiai atsakyti, profesionaliai, į klausimus. Tai, matyt, tam kabinete bus įvairių ministrų.

– Žygimantas Vaičiūnas jūsų deleguotas buvo ministras – jūs sutiktumėte, kad jis vis dėlto liktų, nepaisant to, kad jūsų koalicijoje nėra?

– Pirmiausia, ne dėl Vaičiūno, o kova vyksta dėl mūsų šalies energetinės nepriklausomybės. Kad šitas sektorius, kurį visą laiką išnaudojo Rusija Lietuvos atžvilgiu kaip spaudimo priemonę, kad paklupdytų Lietuvą, ką sėkmingai daro su Vengrija, Slovakija, kad šitas sektorius, labai svarbus, atitektų ne tai politinei jėgai, kuri turi kitokias intencijas ir kitokias mintis.

Žygimantas Vaičiūnas | D. Umbrasas / LRT

Tai šito intereso vedamas aš tikrai palaikau prezidentą, kuris nori palikti Žygimantą Vaičiūną tose pozicijose. Taip, man galbūt apmaudu, kad mūsų deleguotas ministras lieka, deja, Vyriausybėje, ir bus deleguotas… na, jeigu nuo prezidento, viskas tvarkoj, mes sutinkame su tuo, bet tikrai aš peržengiu kažkokias savo partijos politines ambicijas, jis tikrai yra aukščiausio lygio profesionalas. Jis pasirinko tokį kelią, atsiribos nuo mūsų, viskas yra tvarkoje, suprantama.

– O kaip jūs apskritai vertinate prezidento aktyvumą formuojant būtent šitą, Ingos Ruginienės, Vyriausybę, nes jūs ir pats buvote premjeras ir suprantate, kaip vyksta procesas? Kaip jūs vertinate prezidento aktyvumą ir ar ultimatumais Žemaitaičio galima paveikti prezidento nuomonę ir ar verta iš viso pradėti tą daryti?

– Tokio chaoso niekada nebūdavo, daugybė vyriausybių formavosi, bet visą laiką buvo ministro pirmininko bendravimas su kandidatais. Tada ministras pirmininkas pasirenka kandidatą, kuris, galvoja, kad tinkamas, tada atliekama patikra preliminari, tada kalbama neoficialiai su prezidentais – ar tai buvo Dalia Grybauskaitė, kaip man teko, ar Gitanas Nausėda. Ir tuomet, kada jau daugiau mažiau matome, kad išsiskyrimo nuomonių nėra, atitinka profesionalumo, skaidrumo standartus turintys idėjas, galintys jas įgyvendinti, tada vedi pas prezidentą.

Gitanas Nausėda | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Dabar buvo daroma kitaip – pirma ėjo pas prezidentą arba ištraukiama, kaip sakoma, neaišku iš kur, todėl prezidento aktyvus dalyvavimas būtinas čia yra. Bet ar ultimatumais galima su prezidentu kalbėti? Visko būna, bet man atrodo, šitoj vietoj prezidentas turėtų dabar tikrai nebestumti pastos jokios atgal į tūbelę, turėti tvirtą stuburą, nes kalbama apie ypač energetiką, bet ir apie aplinką, pozicijas, kurias jau buvo išsakęs, labai griežtai išsakęs.

Prezidento žodis turi būti visgi ateityje vertinant, maža, ką jis pasakys, o gal vis tiek persigalvos, nes čia panašu, kad tų pokyčių per tuos trejus metus gali būti kabinete ne vienas ir ne du, tai aš tikiuosi, kad prezidentas laikysis tos pozicijos, ir šantažas, kurį daro dabar „Nemuno aušra“ „socdemų“ atžvilgiu, tai, ką mums vadino „ultimatumai“, tai buvo gėlės. Mes kėlėm ne ultimatumus, bet labai aiškias pozicijas, vertybines dėl korupcijos nelegitimizavimo, dėl laikymosi sutarties, dėl negalėjimo dirbti premjerui, kuris, deja, susikompromitavo, bet čia keliami reikalavimai dėl postų, dėl pozicijų ir nuo pat pirmos dienos. Tai prezidentui toks šantažas, manau, neturi jokios perspektyvos ir nepaveikus bus.

– Nemažai žmonių prognozuoja, kad Vyriausybė neišsilaikys trejų metų iki pabaigos. Jūs sakote, kad dar daug chaoso, greičiausiai, matysime ir galbūt ministrų kaitos, bet jūs manot, išbus Vyriausybė iki pabaigos, visus trejus metus?

– Aš nenoriu prognozuoti, bet dažnai tokiais dalykais sulipdyti dariniai, ne visai tokiais švariais, jie turi taisyklę išsilaikyti, nebūtinai politikoj. Tai čia gali būti tas faktorius, kad išlaikys, bet, manau, artėjame prie biudžeto, ir, jeigu ir praeis šitas etapas su ministrais, tai kalbant apie biudžetą, reikės labai atidžiai stebėti, ypač opozicijai.

Kadangi poreikis ir reketo požymiai tikrai bus didžiuliai išsimušti savo politinėms partijoms arba vienas politinei partijai lėšas kažkuriems jiems, labai svarbiems projektams savivaldybėms bus didelis. Todėl opozicija turėtų žiūrėti ne tik bendras eilutes su išlaidom-pajamom, bet ir, dabar kitaip jau yra vadinama, anksčiau vadinamą Investicinę programą pažiūrint, kiek tai kainuos tenkinant partnerių užgaidas, kadangi partneriai žino, kad jų balsai yra auksiniai ir be jų biudžetas bus nepriimtas.