Evaldas Labanauskas, LRT korespondentas Briuselyje, Milda Vilikanskytė, LRT korespondentė Briuselyje, www.siandien.info

Ursula von der Leyen Europos Parlamente | Europos Parlamentas

Visa ši savaitė vadinamajame Briuselio burbule sukosi aplink trečiadienio įvykį – Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinę kalbą (SOTEU) Europos Parlamente. Lietuviui, kaip ir daugumai ES rytinio pakraščio gyventojų, šių metų SOTEU turėjo glostyti ausį, nors buvo ir kritikų.

Tikėtina, kad, imant pavyzdį iš JAV prezidento metinės kalbos (SOTU), europietiškos SOTEU („State of the EU“, arba „Apie Sąjungos padėtį“) tradiciją dar 2010 m. pradėjo tuometis Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. Ši tradicija buvo sukurta tam, kad ES vykdomosios valdžios vadovas galėtų viešai pranešti apie bloko pažangą ir išdėstyti ateinančių metų prioritetus.

Šio trečiadienio SOTEU buvo pirmoji šios kadencijos metinė kalba U. von der Leyen ir iš viso 5-oji jos karjeroje. Tai, kad šį kartą daug dėmesio buvo skirta tam, dėl ko ypač nerimauja ES rytinės šalys, nulėmė keli dalykai: savaitę prieš tai U. von der Leyen aplankė šias valstybes nares ir net jos skrydis susidūrė su GPS trukdžiais, kuriuos nuolat jaučia Rusijos kaimynystėje gyvenantys žmonės, ir trečiadienio paryčiais įvykdyta rusų dronų ataka prieš Lenkiją.

Ursula von der Leyen Europos Parlamente | Europos Parlamentas

„Europa yra kovoje. Kovoje už vientisą ir taikų žemyną“, – savo kalbą ne ypač gausiai susirinkusioje Europos Parlamento posėdžių salėje Strasbūre pradėjo Eurokomisijos pirmininkė, konstatuodama tai, apie ką Lietuva ir kitos regiono šalys kalba jau seniai.

U. von der Leyen įvardino ir daugiau minčių, kurioms pritaria Lietuva, kaip kad „Ukrainos laisvė yra Europos laisvė“, o Vladimiras Putinas toliau bombarduodamas Ukrainą rodo, kad nenori taikos, ir todėl reikia toliau spausti Rusiją.

„Mums reikia priimti daugiau sankcijų [Rusijai]. Dabar, koordinuodami veiksmus su partneriais, rengiame 19-ąjį paketą. Ypač daug dėmesio skiriame greitesniam Rusijos iškastinio kuro atsisakymui, šešėliniam laivynui ir trečiosioms šalims. Kartu mums reikia suteikti daugiau paramos Ukrainai“, – kalbėjo Komisijos pirmininkė.

Ji papasakojo salėje buvusio ukrainiečio Sašos istoriją. Kai jam buvo 11 metų, jį pagrobė rusai iš Mariupolio, nuvežė į „filtracijos stovyklą“ ir bandė padaryti jį rusu – suteikti rusišką vardą, rusišką pasą ir net rusę mamą. Vis dėlto jaunuolis nepasidavė ir sugebėjo pabėgti ir vėl susitikti su savo tikra mama Liudmyla.

U. von der Leyen pasiūlė su užšaldytu Rusijos turtu (apie 210 mlrd. eurų) suteikti Ukrainai reparacijų paskolą, daugiau paramos ir bendrų programų su Kyjivu ir „kitą Europos susivienijimą“, kai Ukraina, Moldova ir Vakarų Balkanai taps ES nariais.

Kartu U. von der Leyen aiškiai pažymėjo pačios ES būtinybę stiprinti gynybą – kurti Europos gynybos sąjungą ir stiprinti Rytų pasienį, nes tai ne tik šio regiono, bet ir visos ES iššūkis.

„Nėra jokių abejonių: Europos rytinis flangas saugo visą Europą. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Štai kodėl privalome investuoti į jo palaikymą per Rytinio flango stebėjimą. Tai reiškia suteikti Europai nepriklausomą strateginį pajėgumą. (…) Privalome įsiklausyti į savo draugų iš Baltijos šalių raginimą ir pastatyti dronų sieną“, – kalbėjo Eurokomisijos vadovė.

SOTEU ji užbaigė dar viena lietuviui jautria tema, įtvirtindama mūsų istoriją kaip dalį Europos istorijos: „Nepamirškime, kad už savo laisves visada turėjome kovoti. Nuo kartos, kuri kovojo ranka rankon visame mūsų žemyne, iki pogrindinės spaudos, kuri Šaltojo karo metais Vidurio ir Rytų Europoje palaikė gyvą laisvės liepsną, arba miško brolių Baltijos šalyse, kurie kiekviename žingsnyje priešinosi sovietų priespaudai. Ši kova yra giliai įsišaknijusi mūsų, europiečių, prigimtyje.“

Dauguma Europos Parlamento narių iš Lietuvos teigiamai vertino U. von der Leyen kalbą.

„Aišku tai, kas mums be galo svarbu. Tai ir dėl tos dronų sienos, dėl gynybos investicijų, kas be galo svarbu mums ir kas skamba kaip labai aiški žinutė iš Europos Komisijos, ir dėl paramos tiems vadinamiesiems pasienio regionams, kas mums labai aktualu, kaip valstybei“, – LRT teigė Aurelijus Veryga, priklausantis opozicinei Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijai.

Aurelijus Veryga Europos Parlamente | Europos Parlamentas

Žaliųjų frakcijos Europos Parlamente narys, buvęs komisaras Virginijus Sinkevičius taip pat LRT pažymėjo: „Aš manau, Lietuvai vis dėlto yra labai svarbi žinutė dėl gynybos pajėgumų stiprinimo, dėl tos pačios labai sparčios transformacijos, kuri vyksta Europoje. (…) Kalboj pažymėta, kad bus stiprinama oro apsauga ir ypač rytinio flango stebėsena.“

Tiesa, jis pridūrė SOTEU pasigedęs platesnės ES vizijos: „Man asmeniškai galbūt pritrūko ne tiek to gaisrų gesinimo (be abejonės, to nuraminimo reikia visuomenei), kiek ES vaidmens naujajame pasaulyje [apibrėžimo], nes akivaizdu, kad naujasis pasaulis, kuris kuriasi, jis keičiasi labai smarkiai ir koks vis dėlto yra tas Europos vaidmuo?“

Petras Gražulis Europos Parlamente | Europos Parlamentas

Prorusiškos partijos „Alternatyva Vokietijai“ vadovaujamai „suverenų“ frakcijai priklausantis Petras Gražulis nepraleido progos pasisakyti savo mėgstama „genderizmo“ tema.

„Jūs sukūrėte per dešimtmetį šitas problemas, nevaldote migracijos, atsisakėte krikščioniškų vertybių ir propaguojate genderizmą. Jūs! Su jumis nesiskaito nė viena pasaulio šalis – nei Kinija, nei Indija, nei Amerika“, – diskusijos metu europarlamentarui iš U. von der Leyen Europos liaudies partijos rėžė jis.

Nuo pat Komisijos patvirtinimo kritiškai U. von der Leyen vertinęs Socialistų frakcijos atstovas, buvęs komisaras Vytenis Andriukaitis irgi turėjo priekaištų: „Deja, pranešimas buvo daugiau nukreiptas užgesinti kritiką, pabandyti pridengti silpnas vietas ir klaidas. Matėsi, kad tai daugiau yra viešųjų ryšių ir surinktų pasiūlymų ir įsipareigojimų frakcijoms rinkinys.“

Beje, jis SOTEU klausėsi ir kartais paplodavo atsistojęs, bet ne iš pagarbos, o protestuodamas. Mat pranešimo metu Kairiųjų frakcija (komunistai ir kiti radikalūs kairieji) kartu su socialistais ir kai kuriais žaliaisiais surengė protesto akciją dėl Gazos Ruožo. Jie apsirengė raudonai ir U. von der Leyen kalbos klausė atsistoję. Nė vienas europarlamentaras iš Lietuvos nepasipuošė raudonai, bet vėliau V. Andriukaitis vis dėlto prisijungė prie akcijos ir stovėjo laikydamas raudoną servetėlę.

U. von der Leyen savo kalboje nepamiršo paminėti ir Gazos temos ir pažadėjo sankcijas Izraeliui. Tradiciškai SOTEU bandyta paminėti visoms Europos Parlamento frakcijoms svarbius klausimus: nuo nelegalios migracijos stabdymo iki būsto Europoje problemos ar valstybių narių veto panaikinimo užsienio politikos srityje.

Vis dėlto ekspertai labiausiai gyrė U. von der Leyen drąsą įvardyti Europos problemas. Autoritetingo Briuselyje analitinio centro „Bruegel“ vadovas Jerominas Zettelmeyeris trečiadienį po SOTEU surengtoje nuotolinėje diskusijoje teigė: „Ji pradėjo nuo to, kad pripažino, jog Europa užrūgo savo sultyse, kad mūsų ateičiai kyla pavojus ir kad saugumas ir priklausomybės, įjungiant Jungtines Valstijas, yra esminė problemos dalis. Už tai, kad ji tai pripažino, aš duodu labai aukštą balą.“

Virginijus Sinkevičius Europos Parlamente | Europos Parlamentas

Toje pačioje diskusijoje dalyvavęs Europos universiteto instituto profesorius Simone Tagliapietra pažymėjo, kad U. von der Leyen kalba buvo „drąsi“: „Visų pirma, pirmininkė labai aiškiai įvardino, kad yra precedento neturinčioje kovoje už savo nepriklausomybę, vertybes ir demokratiją. Šis pripažinimas, manau, yra būtina pradžia kiekvienai diskusijai apie ateitį.

Antra, skirtingai nei ankstesniais metais, ji atliepė Europos piliečių nerimą dėl daugelio dalykų, nuo padėties Gazoje iki būsto krizės ir pragyvenimo kainų augimo, be kita ko didelių energijos kainų. Trečia, manau, kad ji pabrėžė, kad nostalgija – ne strategija ir Europa privalo kovoti už savo vertybes. Galiausiai, svarbu, kad ji iškėlė klausimą, ar Europa turi valios kovoti.“

Kitoje diskusijoje Europos politikos centro vyriausiasis ekonomistas Fabianas Zuleegas atkreipė dėmesį, kad daug svarbesnis klausimas, ar tai, ką planuojama daryti ES lygiu, yra pakankama, turint omeny iššūkių dydį: „Praeityje matėme atotrūkį tarp retorikos ir veiksmų – skamba puikiai, kol nereikia įgyvendinti, o įgyvendinimas gerokai nutolsta nuo anksčiau išsakytų idėjų.“

Diskusija Europos Parlamente | Europos Parlamentas

Jau kitą savaitę SOTEU į užmarštį nustums einamieji reikalai, tačiau U. von der Leyen išsakyti prioritetai ir planai liks Europos Komisijos dienotvarkėje, o jei užsimirš – juos visada primins suinteresuoti europarlamentarai ir ES šalių diplomatai. Tiesa, viskas gali užtrukti.

„Žinome, kad Europa yra labai lėtas mechanizmas, ir kai viskas keičiasi taip greitai, ir geopolitikoje, ir santykiuose su kaimyninėmis valstybėmis, ir tęsiantis karui, veiksmo reikia greito ir to, matyt, daugelis pasigenda“, – LRT teigė ir europarlamentaras A. Veryga.

ŠALTINIS:LRT