Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Darbuotojų Lietuvoje trūksta ne tik dėl emigracijos

Darbuotojų Lietuvoje trūksta ne tik dėl emigracijos

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt
Tai, kad Lietuvos įmonės sunkiai randa darbuotojų, lemia ne viena priežastis, nors emigracija ir demografinė padėtis tikrai svarbu, LRT RADIJUI sako premjeras Saulius Skvernelis. „Įmonėse, […] kuriose vidutinis darbo užmokestis ne minimalus, o 700, 800 arba 1200 eurų, darbuotojų stygius nejaučiamas. […] Be abejo, įmonės, kurios moka minimalų atlyginimą, o ypač tos, kurios moka minimalų atlyginimą ir dalį jo – vokelyje, darbuotojų trūkumą tikrai jaučia“, – pabrėžia S. Skvernelis.

– Nuo spalio didėja pensijos. Kas ir kiek gaus didesnes pensijas?

– Pirmiausia – nuo spalio 1 d. yra priimtas sprendimas dėl bazinės pensijos dydžio pakėlimo 10 eurų. Taigi mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensija turėtų vidutiniškai pakilti apie 13 eurų.

Žinoma, norint mokėti didesnį atlyginimą, reikia uždirbti, dėl to, kalbant apie galimybę konkuruoti, ypač eksporto rinkose, reikia kalbėti apie darbo produktyvumą ir technologijų našumą ar pranašumą.

O nuo sausio 1 d., dar įvedus indeksavimo mechanizmą, vidutinė pensija didėtų 30–33 eurais. Iš viso vidutinė pensija padidės 40–43 eurais. Tam valstybė kitais metais skirs daugiau negu 300 mln. eurų.

– Paskelbtoje naujausioje verslumo tendencijų apžvalgoje teigiama, kad ekonominė aplinka Lietuvoje palanki kurti naują ir plėsti esamą verslą. Tačiau įvardijamas pagrindinis verslumą ribojantis veiksnys, kuris kasmet vis labiau ryškėja, – tai darbuotojų trūkumas. Ir konstatuojama, kad šiuo metu kur kas lengviau įkurti įmonę nei pasamdyti darbuotojus. Kaip vertinate tokią išvadą – ar žmonių trūksta, o gal atlyginimai per maži?

– Yra priežasčių visuma. Pirmiausia taip tikrai yra dėl žmonių trūkumo – mes turime vieną sparčiausiai senėjančių visuomenių Europos Sąjungoje, o, kalbant apie gimstamumą, mūsų demografiniai rodikliai tikrai nekokie. Ir, žinoma, svarbu viską žudanti emigracija, kuri tikrai gana didelio masto.

Klausimas, ar tai susiję tik su atlyginimais. Aš, kaip vyriausybės vadovas, per savaitę bent kartą ar du važiuoju į įvairius šalies regionus. Tose įmonėse, kurių dalį kapitalo sudaro užsienio kapitalas ir kuriose vidutinis darbo užmokestis ne minimalus, o 700, 800 arba 1200 eurų, darbuotojų stygius nejaučiamas. Matyt, atlyginimas iš tikrųjų yra vienas faktorių, leidžiantis įmonėms rinktis darbuotojus.

Žinoma, norint mokėti didesnį atlyginimą, reikia uždirbti, dėl to, kalbant apie galimybę konkuruoti, ypač eksporto rinkose, reikia kalbėti apie darbo produktyvumą ir technologijų našumą ar pranašumą. Dėl to vyriausybė numačiusi nuo kitų metų palengvinti investuotojams situaciją, jeigu jie investuos į technologinį atsinaujinimą. Tai irgi leis kalbėti apie darbo produktyvumo, našumo augimą ir galimybes daugiau mokėti.

Be abejo, įmonės, kurios moka minimalų atlyginimą, o ypač tos, kurios moka minimalų atlyginimą ir dalį atlyginimo – vokelyje, darbuotojų trūkumą tikrai jaučia. Bet, kaip minėjau, padėtį lemia keletas veiksnių: ir demografija, ir emigracija, ir atlyginimai, ir kai kurių įmonių nekonkurencingumas.

 

Parašykite komentarą

Top