www.siandien.info

Europos reikalų komiteto posėdyje Lietuvos deleguotoji Europos Audito Rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė pristatė 2022 m. Europos Audito Rūmų metinę veiklos ataskaitą ir aktualiausių veiklos auditų rezultatus.

Europos Audito Rūmų narė pabrėžė, kad 2022 m. pabaigoje beveik 1000 darbuotojų turinti institucija užbaigė antruosius savo 2021–2025 m. strategijos metus, per kuriuos padaryta didelė pažanga įgyvendinant strateginius tikslus: pagerinti su visų rūšių ES veiksmais susijusią atskaitomybę, skaidrumą ir audito tvarką, atlikti auditus tose srityse, kuriose galima sukurti didžiausią pridėtinę vertę, ir suteikti tvirtą audito patikinimą sudėtingoje ir kintančioje aplinkoje.

Auditoriai padarė išvadą, kad Europos Komisija ir visos už ES lėšų valdymą atsakingos įstaigos susiduria su skaitmeninimo sunkumais. Pažanga yra padaryta, tačiau paaiškėjo, kad pagerinti IT sistemų ir duomenų bazių sąveiką yra ypač sudėtinga. Daugelis įstaigų ES lėšas valdo per įvairias IT sistemas, todėl šiuo metu neįmanoma atlikti didelio masto testavimo, kuris padėtų apsaugoti ES finansinius interesus ir efektyviau atlikti ES išlaidų auditą.

„ES lėšų valdymo skaitmeninimas vis dar yra „statybų aikštelė“, o tai, kad ES taisyklės nereikalauja, kad visos valstybės narės ir visos valdymo įstaigos vienodai naudotų bendras IT priemones ES finansams apsaugoti, taip pat nepadeda“,  – teigė Laima Andrikienė.

Komiteto nariai domėjosi padidėjusiu, įvertintu 3 proc., klaidų lygiu 2021 m. ES biudžeto išlaidose, Rusijai taikomų sankcijų apėjimu, EAR 2022 m. lapkričio mėn. paskelbta 2023 ir vėlesnių metų darbo programa, kurioje pabrėžiami ateinančių metų audito prioritetai keturiose strateginėse srityse: klimato kaita, aplinka ir gamtos ištekliai; Sąjungos ekonominis konkurencingumas; atsparumas Sąjungos saugumui kylančioms grėsmėms ir pagarba Europos laisvės, demokratijos ir teisinės valstybės vertybėms; Sąjungos fiskalinė politika ir viešieji finansai. Programoje taip pat pateikiama išsami informacija apie 82 specialiąsias ataskaitas ir apžvalgas, kurių dalis jau paskelbta 2023 m. ir jų nušvietimas žiniasklaidoje reikšmingai padidėjo.

Komiteto nariai kėlė klausimus dėl žiedinės ekonomikos veiksmų planų ir jų veiksmingumo darant įtaką žiedinės ekonomikos veiklai Europos Sąjungoje.

Kalbėdama apie valstybių narių pažangą kuriant žiedinę ekonomiką, EAR narė atkreipė Komiteto narių dėmesį, kad Lietuva yra tarp 7 šalių, kurios 2015–2021 m. laikotarpiu patyrė regresą. EAR rekomendavo Europos Komisijai išnagrinėti priežastis, kodėl šalys narės menkai įsisavina žiediniam projektavimui skiriamą ES finansavimą, bei apsvarstyti, kaip šiuo tikslu suteikti daugiau paskatų ir pagerinti valstybių narių perėjimo prie žiedinės ekonomikos stebėseną.

Paskelbtuose 47 leidiniuose auditoriai nagrinėjo tokius klausimus kaip bendra žemės ūkio politika ir sukčiavimas, neteisėta žvejyba, ES biudžeto indėlis į klimato politiką, energijos mokesčiai ir subsidijos ES šalyse, 5G tinklo saugumas, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) konkurencingumas, teisinė valstybė Vakarų Balkanuose, ES tarpvalstybinio bendradarbiavimo programos ir naudojimasis išorės konsultantų paslaugomis Europos Komisijoje.

Auditoriai taip pat paskelbė tris su COVID-19 susijusias ataskaitas (įskaitant vieną dėl bendros vakcinų viešųjų pirkimų programos) ir pirmąją iš kelių specialiųjų ataskaitų dėl iniciatyvos „Next Generation EU“, kuria siekiama padėti įveikti ekonominius pandemijos padarinius.

Laima Andrikienė dirba penktoje EAR kolegijoje ir yra atsakinga už auditus, susijusius su Sąjungos finansiniais ir administraciniais klausimais.

EAR turi lygiavertį statusą kaip Europos Parlamentas, Europos Taryba ir Europos Komisija. Tai užtikrina jų nepriklausomumą ir autoritetą. Pagrindinė EAR užduotis – atlikti ES auditą ir taip prisidėti gerinant finansų valdymą.

EAR teikia ataskaitą Europos piliečiams apie tai, kaip leidžiamos ES lėšos.