www.siandien.info

Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui.

Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti.

„Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose.

Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio – gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos.

Anot Arvydo Juozaičio, pomirtinei šlovei atminti šis Vytautas numatęs sau vietą Kauno Karo muziejaus sodelio panteone, kur seniai turėjo stovėti paminklas Vaižgantui.

Mirus V. Šustauskui, teiravausi, kaip Seimas atsisveikins su buvusiu Seimo nariu. Nejauki tyla. Seimo valdyba posėdžiavo, klausimo nesvarstė. Įprasta, kad buvusius parlamentarus Seimas atsimena, skelbia apie jų mirtis ir laidotuvių komisiją sudaro. Šį kartą – ne.

Vytautas Šustauskas buvo rakštis visoms valdžioms. Ypač tokiai, kuri beatodairiškai šlovina Vytautą Landsbergį.

1995 m. V. Šustauskas buvo išrinktas Kauno miesto savivaldybės tarybos nariu, 2000 m. – Kauno miesto meru, o rudenį – Seimo nariu. V. Landsbergis turėjo daugiau pareigų.

Norvegų tauta, pasipiktinusi dėl Nobelio Taikos premijos skyrimo TSRS Prezidentui Michailui Gorbačiovui, Norvegų tautos taikos premiją skyrė lietuvių tautai, kuri 1991 m. sausyje apgynė Lietuvos laisvę. Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas Vytautas Landsbergis nusprendė, kad jis turi valdyti šią, lietuvių tautai skirtą, premiją.

1990 m. spalio 5 d. skulptoriaus Broniaus Vyšniausko 8 metrų bronzinę skulptūrą „Kryžkalnio motina“, vaizdavusią ąžuolo šakelę laikančią lietuvę moterį, susprogdinęs tuometinis LLL Šiaulių skyriaus vadovas Ž. Razminas paliudijo, kad tai įvykdyta V. Landsbergio nurodymu, kurį jam perdavė tuometinis LLL Kauno skyriaus vadovas V. Šustauskas.

V. Šustauskas paliudijo, kad šį V. Landsbergio nurodymą jam perdavė A. Tučkus, už tai pažadėjęs 1000 JAV dolerių. Sumokėta 500 JAV dolerių…

Knygoje „Laisvė ir kraujas“ rasite V. Šustausko patvirtinimą, kad 1991 m. sausio 13 d. Aukščiausioje Taryboje savanoriai iš Panevėžio jam siūlė imtis sunaikinti 10 pagrindinių V. Landsbergio politinių oponentų – A. Brazauską, K. Prunskienę, V. Beriozovą, B. Rupeiką…

Ranka surašytame sąraše buvo nurodytos ne tik pavardės, bet ir vietos, adresai, kur šie asmenys gali slėptis.

V. Landsbergis nebesivaldė. Politinio revanšo siekis po 1992 metais prarastos valdžios galių jam temdė akis, jis provokavo Lietuvą aukoms, grėsmėms.

1992 m. liepą Lietuvos valstybės gynimo tarybos posėdyje Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis paprašė Ministro Pirmininko pavaduotojo Z. Vaišvilos skirti lėšas lengvos ginkluotės pirkimui iš Rusijos.

Paaiškėjus, kad šis sandoris įgyvendinamas per tarpininkus privačią Genadijaus Konopliovo korporaciją „Lietverslas“ ir jo banką „GeKa“ (vėliau – „Tauro“ bankas), Z. Vaišvila šias privačias struktūras pašalino iš sandorio ir įgyvendino jį per valstybinį Lietuvos ginklų fondą.

1997 m. birželio 23 d. G. Konopliovas nusišovė. Galbūt. Neaiškiomis aplinkybėmis žuvo ir dalis „Tauro“ banko darbuotojų, prieš tai dirbusių AT Apsaugos skyriuje.

1994 metais lapkričio 6 d sprogdintas Bražuolės geležinkelio tiltas. Laimingas atsitiktinumas padėjo išvengti dviejų traukinių avarijų. Geležinkelio apsaugos būdelėje nusišovė buvęs maišto dalyvis Irmantas Ruplys.

1997 m. sausio 31 d. nužudytas Juras Abromavičius, tyręs pakaunės savanorių maištą. Šį nužudymą tyręs prokuroras A. Marcinkevičius buvo nušalintas.

1997 m. vasarą maudydamasis nuskendo maišto dalyvis Rumšiškių kuopos vadas Kornelijus Rudauskas, mirė karininkas Gediminas Pulokas. 1997 m. gruodžio 10 d. nusišovė Juro Abromavičiaus nužudymo bylos įtariamasis Vladas Grybauskas. 1998 m. Varėnoje nusišovė dar vienas maišto dalyvis Remigijus Kazokaitis.

1998 m. rugsėjo 11 d. konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos Vyriausybė pasirašė su „Williams International“ laikinąją „Mažeikių naftos“ valdymo sutartį.

2000 m. liepos 6 d. nužudyti buvęs „Mažeikių naftos“ vadovas Gedeminas Kiesus, jo sūnus Valdas ir vairuotojas Alfonsas Galminas.

G. Kiesus pagrįstai neigė blogą finansinę „Mažeikių naftos“ būklę.

2006 m. rugpjūčio 23 d. nužudytas Vytautas Pociūnas, kuris, kaip VSD pareigūnas, domėjosi Lietuvos ekonominiais klausimais. V. Landsbergis apkaltino Baltarusiją.

Praėjus savaitei po V. Pociūno žūties, Baltarusijos Generalinė prokuratūra spaudos konferencijoje paskelbė, kad ji paskelbs, kas iš tikrųjų įvyko, jei Lietuva tęs šios temos politizavimą.

2009 m. V. Landsbergis nustebino konservatorių partiją ir Lietuvą, pasiūlęs Lietuvos Prezidente rinkti Dalią Grybauskaitę, kuri, kaip paaiškėjo, iki šiol yra Rusijos Federacijos valstybės paslaptis…”

Visą straipsnį „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“ skaitykite naujausiame ŠIANDIEN numeryje. Laikraščio prenumerata visuose Lietuvos pašto skyriuose, internetu www.prenumeruok.lt; www. prenumeruoti. lt, www.siandien.info