www.siandien.info; Lietuvos radijas, LRT Šarūnas Černiauskas, Siena.lt, bendradarbiaujant su „Laisvės TV“

200 tūkstančių eurų. Tokio dydžio lengvatinę paskolą premjero Gintauto Palucko verslui suteikė valstybinis plėtros bankas ILTE. Paskola suteikta G. Paluckui jau einant premjero pareigas. Negana to, Vyriausybės vadovas pats priėmė sprendimą, reikalingą maksimalaus paskolos dydžio užtikrinimui ir nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su ILTE, rodo jungtinis tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimas „Premjeras su palūkanom“. 

G. Paluckas jau penkioliktus metus vysto sėkmingą baterijų verslą. Jo kontroliuojama bendrovė „Emus“ gauna milijonines pajamas ir, 2023 metų pabaigos duomenimis, turi daugiau nei 1,7 mln. eurų nepaskirstyto pelno. Į lengvatines ILTE paskolas jauniems verslams ši įmonė pretenduoti negali. Tačiau 200 tūkstančių paskolą gavo kita premjero įmonė – bendrovė „Garnis“, įsteigta tik pernai ir veikianti tame pačiame baterijų versle.

Negana to, G. Paluckas dalyvauja priimant su ILTE susijusius sprendimus. Pareigas einantis premjeras taip pat ne sykį kalbėjo apie ILTE vaidmenį finansuojant smulkųjį ir vidutinį verslą – tokį, kokiu yra ir jo paties pernai įsteigta įmonė.

„Iš šalies susidaro įspūdis, kad yra interesų konflikto regimybė“, – teigia „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė.

Pats premjeras į klausimus apie ILTE pinigus atsakė nurodydamas, esą paskolą gavusios įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nematė. G.Paluckas patvirtino pernai gruodį, jau vadovaudamas Vyriausybei, dalyvavęs savo įmonės akcininkų susirinkime, kurio tikslas buvo užsitikrinti didesnį finansavimą iš ILTE. Tačiau tame premjeras nemato nei problemos, nei interesų konflikto.

G. Paluckas taip pat tvirtina, kad jo verslas dėl paskolos kreipėsi dar pernai vasarą. Tačiau ILTE nurodo, kad buvo kitaip. Paraiška paskolos suteikimui gauta pernai lapkritį, kelios dienos po to, kai Vilija Blinkevičiūtė pareiškė nebūsianti premjere ir savo įpėdiniu įvardijo G. Palucką. O svarbiausi sprendimai priimti jam jau einant premjero pareigas.

Be to, dvi giminingas įmones turintis premjeras paskolos galėjo ir neišvysti teigiamo sprendimo jo startuoliui. Tačiau įmonės valdymas tiesiogiai, o ne per ilgai ir sėkmingai veikiančią bendrovę, leido du tame pačiame sektoriuje veikiančius premjero verslus traktuoti kaip nesusijusias įmones.

https://youtube.com/watch?v=g0vWMjAa42A%3Fsi%3De0psLXPifAX2lFE4

Skundėsi prastomis skolinimosi perspektyvomis

ILTE – gana naujas vardas Lietuvos finansų sektoriaus padangėje. Valstybinis plėtros bankas suformuotas ant kitos institucijos pamatų. ILTE vardu praėjusiais metais, dar valdant konservatorių vyriausybei, persikrikštijo valstybės valdoma finansų bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“, daugeliui žinoma trumpesniu pavadinimo variantu – „Invega“.

Apie ILTE – arba „Invegą“ – G. Paluckas plačiai pasisakė kandidatuodamas praėjusių metų Seimo rinkimuose, kuomet socialdemokratų rinkėjai dar tikėjo, kad premjero kėdėje sėdės ne jis, o Vilija Blinkevičiūtė.

„Invegos“ jungimas dar tikrai nėra baigtas, ir procesai, kurie ten vyksta, tikrai netenkina tų asmenų juridinių, kurie ten teikia paraiškas. Nes dabar reikia gauti tris atsisakymus iš banko finansavimo – tam, kad „Invega“ galėtų tave finansuoti“, – TV3 debatuose kalbėjo būsimasis premjeras.

Apie ILTE vaidmenį kredituojant smulkųjį ir vidutinį verslą G. Paluckas kalbėjo ir jau būdamas premjeru.

„Smulkus ir vidutinis verslas… pagal pateiktų ir atmestų kreditavimo paraiškų skaičių mes pirmaujame visoje Europos Sąjungoje. Kalbant su bankų vadovais, šis klausimas buvo iškeltas. Na, jie pripažįsta, jog jų investavimo politika yra labai konservatyvi. (…) Akivaizdu, kad rizika reikia dalintis. Tu negali priversti banko skolinti. Tačiau gali ta rizika pasidalinti per finansinius instrumentus, kurios turi valstybė. Per ILTE“, – LRT laidoje „Lietuvos ateities forumas“ kalbėjo premjeras.

Šiuos žodžius G. Paluckas pasakė šių metų balandį, praėjus dviem mėnesiams po to, kai ILTE jo verslui suteikė 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą.

Premjeras LRT laidoje „Lietuvos ateities forumas“ | LRT stop kadras

Baterijų verslui – dvi įmonės

Baterijas gaminanti premjero bendrovė „Emus“ skaičiuoja jau penkioliktus veiklos metus. G. Paluckas šią įmonę valdo kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku. Kontrolinis 51 proc. akcijų paketas priklauso G. Paluckui, kuris 2010-2017 m. laikotarpio ėjo ir šios įmonės vadovo pareigas.

Tačiau pernai sausį būsimam premjerui prisireikė dar vieno verslo, taip pat orientuoto į baterijų sektorių. Tuomet G. Paluckas su M. Milašausku įsteigė bendrovę „Garnis“, akcijas pasiskirstydami labai panašiomis proporcijomis: 51 proc. M. Milašauskui, 49 proc. – G. Paluckui.

Premjero ryšiai su bendrovėmis „Emus“ ir „Garnis“ | A. Lukošiaus / „Laisvės TV“ iliustracija

„Garnis“ finansinių ataskaitų už 2024 metus dar nėra pateikęs, taigi įmonės veiklos rezultatai ir turimas kapitalas – kol kas nežinomi. Bendrovės interneto svetainėje informacijos taip pat nedaug – tik tiek, kad „šviežiai išsiritęs“ verslo padangės paukštis ketina gaminti „į Lego panašias modulines baterijų laikymo sistemas“.

„Emus“ veikia Vilniuje, Žirmūnų g. 139A. „Garnis“ – Žirmūnų g. 139. Abiem atvejais, patalpos priklauso tam pačiam Žirmūnų verslo centro kompleksui.

Žirmūnų verslo centras, kur veikia abi premjero įmonės | S. Guobužo / „Laisvės TV“ nuotr.

Taigi abi bendroves sieja ir savininkai, ir veiklos profilis, ir adresas. Vienas ryškesnių skirtumų – tai, kad „Emus“ negali pretenduoti į lengvatinę ILTE paskolą jaunam verslui, o „Garnis“ šiuos pinigus jau gavo.

Premjero parašas – dėl maksimalios sumos

Vasario pradžioje bendrovei „Garnis“ suteikta 200 tūkst. eurų lengvatinė paskola. Pirmiausiai tai liudijančius duomenis pastebėjome atvirų duomenų platformoje „Okredo“. Pasigilinus į ILTE skelbiamą informaciją, nustatėme, kad premjero įmonei paskola skirta iš jaunoms smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms skirtos programos „Startuok“.

200 tūkstančių – maksimali suma, į kokią gali pretenduoti įmonės, per „Startuok“ besiskolinančios apyvartinėms lėšoms. Valstybinis plėtros bankas joms suteikia ir ypatingas sąlygas, pavyzdžiui – 50 proc. nuolaidą palūkanų normai. Tačiau yra ir papildomų sąlygų. Ir panašu, kad „Garnis“ jų negalėjo atitikti be išankstinio pareigas einančio premjero premjero palaiminimo.

Pagal ILTE programos „Startuok“ taisykles, paskolų prašančios įmonės turi atitikti kapitalo pakankamumo kriterijų, išreikštą per koeficientą 0,1. Paprastai tariant, šis skaičius reiškia, kad po paskolos suteikimo įmonės nuosavo kapitalo ir viso turto, įskaitant paskolą, santykis turi siekti ne mažiau 10 proc.

Kadangi bendrovė „Garnis“ dar nėra pateikusi finansinių ataskaitų Registrų centrui, vienintelis žinomas jos turtas – akcininkų suneštas įstatinis kapitalas. Dar pernai rudenį jis siekė vos 10 tūkst. eurų. Su tokiu kapitalu bendrovė niekaip negalėtų pretenduoti į maksimalią 200 tūkst. eurų paskolą. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad šios problemos sprendimas įtvirtintas pareigas einančio premjero parašu.

UAB „Garnis“ | S. Guobužo / „Laisvės TV“ nuotr.

Praėjusių metų gruodžio 30 d. surengtas „Garnio“ akcininkų susirinkimas. Jame G. Paluckas ir M. Milašauskas sutarė įstatinį kapitalą padidinti iki 40 tūkst. eurų, išleidžiant naują akcijų emisiją ir įsigyjant akcijas pagal esamą proporciją. M. Milašauskas įsigijo 51 proc. naujai išleidžiamų akcijų, o premjero pareigas tuo metu jau ėjęs G. Paluckas – 49 proc.

Beje, „Garnio“ akcininkų susirinkimo premjero darbotvarkėje tądien nebuvo. Viešai skelbtoje darbotvarkėje – tik Vyriausybės posėdis, interviu LNK televizijai ir dalyvavimas Chanukos žvakės įžiebimo ceremonijoje.

Su šia situacija supažindinome „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovę Ingridą Kalinauskienę. Jos vertinimu, premjero parašas pirmiausiai parodo, kad jis aktyviai dalyvauja savo verslo valdyme, kartu eidamas ir Vyriausybės vadovo pareigas. O jei premjero parašas tiesiogiai susijęs su paskola iš ILTE, situacija tampa dar sudėtingesnė.

„Jeigu yra pasirašomi dokumentai, dalyvaujama akcininkų susirinkime, priimami strateginiai sprendimai – tai yra dalyvavimas savo įmonės veikloje. Tą dalyvavimą pagal [premjero] pasirašytus dokumentus galima matyti. Klausimas, kokie žingsniai sekė po to ir ar buvo svarstomi sprendimai nacionaliniu lygmeniu, susiję su ILTE arba su kitomis sritimis, kuriose veikia pati įmonė. Nes klausimai gali būti ir daug platesni: kiek apie tai buvo žinoma ir kolegoms, kuruojantiems korupcijos prevencijos sritį, kokios rekomendacijos buvo teiktos, kiek buvo atsitraukiama nuo tam tikrų sprendimų svarstymo“, – kalbėjo I. Kalinauskienė.

Atsakymą į klausimą apie sprendimus, susijusius su ILTE, jau turime. Vyriausybės darbotvarkėje po solidžios paskolos gavimo buvo bent du klausimai, susiję su valstybiniu plėtros banku. Premjeras nuo jų svarstymo nenusišalino.

Įžvelgia aibę rizikų

„Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą, premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo variantą, bet ir pats priiminėjo su valstybiniu banku susijusius sprendimus. Pavyzdžiui, vasario mėnesį Vyriausybė – su premjero pritarimu – Seimui pateikė ILTE veiklą tiesiogiai reglamentuojančio įstatymo pataisas. O kovą G. Palucko vadovaujamas Ministrų kabinetas patvirtino centrinės valdžios subjektų skolinimosi limitus, tarp jų – ir limitus ILTE bankui.

Sprendimus su ILTE priima ir banko steigėja – Finansų ministerija. Tame tarpe – ir premjerui pavaldus finansų ministras Rimantas Šadžius.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės vertinimu, tokia situacija kvepia viešųjų ir privačių interesų konfliktu.

„Visų pirma, norėtųsi dekonstruoti tą situaciją ir pažiūrėti iš pradžių. Pirma – ar yra pranešta apie turimus interesus? Pažiūrėję į premjero privačių interesų deklaraciją, informaciją apie įmones, kurių akcininkas jis yra, rasime. Tai pirmas žingsnis yra žengtas. Akcijų dalis yra pakankamai didelė – tiek vienoje, tiek kitoje įmonėje.

Natūraliai kyla klausimas, ar yra aktyviai dalyvaujama tų įmonių veikloje. Ir jeigu pasirinktas toks variantas, kai ir aktyviai dalyvaujama, ir tuo pačiu yra einamos premjero pareigos, tada yra aukšto pilotažo reikalaujantis veikimas. Nes turi nuolat susimąstyti apie priimamus sprendimus: kur tu dalyvauji ir kiek tai gali tau sukelti galimą interesų konfliktą arba jo regimybę. Nes aukštas pareigas užimantiems asmenims mes taikome aukštesnį standartą“, – pabrėžė I. Kalinauskienė.

Ingrida Kalinauskienė | Š. Rudžio / „Laisvės TV“ nuotr.

Pasak jos, premjeras privalėjo arba nusišalinti nuo su ILTE susijusių sprendimų, arba gauti antikorupcijos specialistų patvirtinimą, kad interesų konflikto šie sprendimai nekelia.

„Jeigu žiūrėti tiktai pačią situaciją – aš suprantu, kodėl iš šalies gali kilti klausimas, ar premjeras neatsidūrė galimame interesų konflikte ir ar buvo tikrai imtasi prevencinių priemonių. (…) Bet kokiu atveju, jeigu atsiduri galimame interesų konflikte, turi pranešti apie tą situaciją ir apie savo norą nusišalinti“, – aiškino „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.

Jos vertinimu, su viešai prieinamu kontekstu susidaro įspūdis, kad premjero situacijoje matoma „bent jau interesų konflikto regimybė“. Būtent dėl interesų konflikto regimybę akcentuojančios etikos sargų išvados prieš 14 metų iš posto pasitraukė konservatorių ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tačiau potencialus interesų konfliktas – ne vienintelis šios istorijos aspektas. Premjeras lengvatinę paskolą gavo iš startuoliams skirtos programos, kai jis pats turi penkioliktus metus tame pačiame sektoriuje veikiančią įmonę, niekaip negalinčią pretenduoti į programos „Startuok“ finansavimą. Verslo struktūrų atstovai, kuriuos „Siena“ ir „Laisvės TV“ supažindino su šia situacija, pirmiausiai akcentavo būtent šį aspektą – nes susidaro įspūdis, kad „Garnis“ įsteigtas kaip įrankis lengvatinio finansavimo gavimui, o ne kaip naujas verslas. Visgi viešai apie premjero situaciją šie verslo organizacijų atstovai kalbėti nepanoro.

Savo ruožtu, I. Kalinauskienė stebisi, kodėl premjeras pats nepranešė apie lengvatinės paskolos gavimą.

„Man iš šono žiūrint atrodo, kad tai yra tiesiog labai rizikingas veikimas. Tada [reikia] įsivertinti, kad tikrai kils klausimų, tikrai išlįs į dienos šviesą. (…) Nes tikėtis, kad niekas neiškels ir neišlįs į dienos šviesą, būtų naivu“, – konstatavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.

Premjeras: „Versle nedalyvauju“

Trečiadienį, po Vyriausybės posėdžio, premjeras sutiko atsakyti į „Sienos“ ir „Laisvės TV“ klausimus. Jis patvirtino žinantis apie „Garniui“ neseniai suteiktą 200 tūkst. Eurų ILTE paskolą.

„Įmonės veikloje aš jokia forma nedalyvauju. Ūkinėje veikloje, aš turiu galvoje. Ir apie paskolą aš be jokios abejonės žinau, nes įmonė kreipėsi dėl tos paskolos, man atrodo, praėjusių metų vasarą“, – kalbėjo G. Paluckas.

Visgi ILTE taisyklėse aiškiai nurodyta, kad sprendimas priimamas per 30 dienų nuo dokumentų pateikimo. Šio aspekto premjeras teigė negalintis komentuoti.

„Įmonės veikloje aš nedalyvauju“, – kartojo Vyriausybės vadovas.

Paprašytas pakomentuoti gruodį vykusį akcininkų susirinkimą, 49 proc. „Garnio“ akcijų paketą turintis premjeras akcentavo esantis „mažasis akcininkas“ ir sprendimo padidinti įmonės įstatinį kapitalą nesureikšmino.

„Aš esu mažasis akcininkas, ir tuos sprendimus, kuriuos reikia priimti, mes priimam kaip akcininkai“, – tęsė G. Paluckas.

Paprašytas patikslinti, ar gruodžio mėnesį buvo informuotas, dėl ko yra didinamas „Garnio“ įstatinis kapitalas, pašnekovas atsakė abstrakčiai: „Reikia padidinti įstatinį kapitalą, tam, kad įmonės vadovas atliktų tam tikras ūkines operacijas“.

Vėliau premjeras visgi patvirtino, kad „tam tikros operacijos“ – tai didesnės ILTE paskolos užsitikrinimas: „Tikrai taip“.

Gintautas Paluckas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Paklaustas, ar šioje situacijoje nemato interesų konflikto, G. Paluckas patikino nematęs jokio pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE.

„Tikrai nematau jokių tiesioginių sąsajų tarp įmonės veiklos, kurios interesus aš esu deklaravęs, ir minėtų teisės aktų projektų, kurie niekaip tarpusavyje nėra susiję“, – sakė premjeras.

Paprašytas pakomentuoti situaciją, kai jauniems verslams skirto ILTE finansavimo prašo šviežia jo įmonė, kurios veikla labai artima kitam, seniai veikiančiam ir sėkmingam premjero verslui, pašnekovas teigė nemanantis, kad jo įmonė padarė skriaudą kitiems smulkiems verslams, kuriems taip pat gali prisireikti ILTE paskolų.

„Tikrai aš nemanau, kad tai yra kažkokia tai skriauda. Pirmas dalykas – įstatinį kapitalą „Garnio“ formavo „Emus“, t.y. Iš savo finansinių srautų. Antras dalykas – visiems juridiniams asmenims yra vienodos teisės kreiptis lengvatinių paskolų. Ir aš jokios įtakos tam procesui neturėjau“, – tvirtino G. Paluckas.

Paklaustas, ar apie paskolos gavimą informavo finansų ministrą Rimantą Šadžių, kurio vadovaujamai ministerijai pavaldus ILTE bankas, politikas kartojo nedalyvaujantis „Garnio“ veikloje.

„Jokių sąsajų tarp savo veiklos, kaip Ministro pirmininko, ir įmonės veiklos nematau“, – akcentavo Vyriausybės vadovas.

G. Paluckas taip pat akcentavo nedaręs jokio poveikio ILTE sprendimams.

ILTE: prašymas paskolai – po triumfo rinkimuose

Valstybinis plėtros bankas ILTE raštu pateiktame komentare paneigė Vyriausybės vadovo žodžius, esą „Garnis“ dėl finansavimo kreipėsi pernai vasarą, kai G. Paluckas dar nesimatavo premjero kėdės.

ILTE pateiktais duomenimis, „Garnis“ dėl finansavimo kreipėsi praėjusių metų lapkričio 4 d. – jau po to, kai socdemai triumfavo Seimo rinkimuose. Patikslinti dokumentai 200 tūkst. eurų paskolos gavimui pateikti gruodžio 4 d., o teigiamas atsakymas premjero verslui priimtas jam dar nepasirašius ant įstatinį kapitalą padidinusio akcininkų susurinkimo protokolo.

„Sprendimas dėl paskolos suteikimo priimtas 2024-12-13, paskolos sutartis su klientu buvo pasirašyta 2025-02-03“, – nurodo ILTE.

Anot banko, teikiant paraišką buvo tinkamai deklaruota, kad įmonės akcininkas yra aukštas pareigas einantis valstybės politikas.

„Vadovaujantis finansų įstaigas reglamentuojančių įstatymų nuostatomis, užmezgant dalykinius santykius su politiškai paveikiamais asmenimis papildomai vertinamos ir politikoje dalyvaujančio asmens galimos kelti rizikos. Atsakingai įvertinus visas galimas rizikas ir projekto gyvybingumą, buvo priimtas sprendimas užmegzti dalykinius santykius su įmone „Garnis“, – teigiama ILTE komentare.

Valstybinis plėtros bankas ILTE | S. Guobužo / „Laisvės TV“ nuotr.

Be to, bankas nurodo vieną svarbų aspektą. Jei „Garnis“ būtų jau veikiančios G. Palucko įmonės dukterinė bendrovė, valdoma per „Emus“, o ne tiesiogiai kontroliuojama įmonės akcininkų, ji būtų vertinama kitaip.

„Kai Verslo subjektui paskola teikiama vadovaujantis Bendrosios išimties reglamento nuostatomis, Verslo subjekto veiklos vykdymo laikotarpis vertinamas pagal ilgiausiai veikiančią įmonę įmonių grupėje (taikoma, jei Verslo subjektas priklauso įmonių grupei).

Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymu, įmonių grupe yra laikoma patronuojančioji įmonė ir jos patronuojamosios įmonės, todėl jūsų minimos įmonės nėra traktuojamos kaip susijusių įmonių grupė“, – nurodo ILTE.

Balansuojama ant labai plonos ribos

Vertindamas žinią apie galimai lengvatinei paskolai gauti įsteigtą premjero Gintauto Palucko įmonę, advokatas Andrius Lukašonokas atkreipia dėmesį, kad naujų įmonių steigimas siekiant paprastesnio valdymo iš esmės yra teisėta verslo praktika, tačiau tokiais atvejais gali būti balansuojama ant labai plonos ribos.

G. Palucko valdomas verslas jau penkiolika metų veikia baterijų gamybos srityje – tai įmonė „Emus“, kurioje jam priklauso 51 proc. akcijų. Nuo 2010 iki 2017 m. G. Paluckas buvo ir šios įmonės vadovu.

Pernai sausį būsimas premjeras įsteigė dar vieną verslą, taip pat orientuotą į baterijų sektorių. Tuomet G. Paluckas su M. Milašausku įsteigė bendrovę „Garnis“, akcijas pasiskirstydami labai panašiomis proporcijomis: 51 proc. M. Milašauskui, 49 proc. – G. Paluckui, rašoma tyrime.

Abu verslai įsikūrę tame pačiame verslo centre, o jų veiklos pobūdis, akcininkai ir, kaip skelbiama, adresas iš esmės sutampa.

Vienas esminis skirtumas – „Emus“ negalėjo pretenduoti į valstybės teikiamas lengvatines paskolas jauniems verslams, o „Garnis“ – galėjo ir gavo maksimalią 200 tūkst. eurų paskolą pagal ILTE programą „Startuok“.

G. Paluckui iš dalies priklausanti įmonė gavo lengvatinę paskolą pagal valstybės remiamą finansinę priemonę „Startuok“, skirtą smulkiajam ir vidutiniam verslui ir startuoliams. Šios programos paskolos teikiamos su mažesnėmis nei rinkos palūkanomis.

Kad atitiktų paskolos suteikimo kriterijus, „Garnis“ turėjo padidinti įstatinį kapitalą nuo 10 tūkst. iki 40 tūkst. eurų. Tiesa, įstatinis kapitalas buvo padidintas po to, kai buvo patvirtinta maksimali paramos suma.

Skelbiama, jog kapitalo didinimo sprendimas buvo priimtas akcininkų susirinkime, kuriame, anot tyrimo, dalyvavo ir jį pasirašė pats premjeras. Be šio žingsnio įmonė nebūtų galėjusi gauti maksimalios paskolos, nes būtų pažeidusi kapitalo ir turto santykio reikalavimus.

Nors „Garnis“ oficialiai laikoma nauja įmone, žurnalistinio tyrimo autoriai atkreipia dėmesį, kad jos steigimo aplinkybės kelia abejonių, esą įmonė galėjo būti sukurta ne savarankiškam verslui, o tam, kad gautų lengvatinį finansavimą, kuriam keliamų sąlygų nebeatitiko „Emus“.

Pats premjeras, turintis 49 proc. „Garnio“ akcijų, vadina save mažuoju akcininku ir teigia, jog nemano, kad jo veiksmai pakenkė kitiems smulkiesiems verslininkams ar startuoliams.

Jis pranešė, kad kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, tačiau interesų konflikto pats neįžvelgia. Žurnalistų tyrimą G. Paluckas pavadino „pritemptu samprotavimu“ ir teigia atsistatydinti nesvarstantis.

Teisininkas: riba yra labai plona

Nors formaliai nedalyvauja įmonės valdyme ir yra laikomas nesusijusiu su įmone, teisininko A. Lukašonoko teigimu, akcininkas bet kuriuo atveju turi didelį suinteresuotumą.

Gintautas Paluckas | E. Blaževičiaus / LRT.lt nuotr.

„Akivaizdu, jog jei bendrovei sekasi, akcininkas – net ir nedalyvaujantis jos veikloje – gauna realią naudą, t. y. pelno dalį. Todėl būti akcininku sėkmingoje įmonėje neabejotinai yra naudinga“, – LRT RADIJUI sako advokatas.

Teigti, kad įmonės „Emus“ ir „Garnis“ yra tarpusavyje nesusijusios bendrovės, advokato manymu, nebūtų tikslu, nes abi jos yra susijusios per galutinius naudos gavėjus.

„Abiejų įmonių akcininkai – tie patys asmenys, skiriasi tik jų turimų akcijų kiekis. Ši sąsaja per galutinius naudos gavėjus egzistuoja ir yra labai aiški bet kuriuo atveju“, – pabrėžia A. Lukašonokas.

Kalbant apie tai, ar šios įmonės galėtų būti laikomos susijusiomis įmonėmis, pavyzdžiui, dukterinėmis ar patronuojančiosiomis, advokatas atsako, kad teisiškai ne. Tokiu atveju naujai įsteigtos įmonės akcininke turėtų būti jau veikianti senoji įmonė.

„Šiuo atveju matome, kad to nebuvo, to nebuvo galbūt sąmoningai dėl tos priežasties, kad tai nebūtų dukterinė įmonė įstatymo prasme, tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia sąsajos apie naudos gavėjus“, – teigia jis.

Paklaustas, ar naujoji premjero įmonė galėjo būti įsteigta vien tam, kad būtų galima pasinaudoti lengvatine paskola, ir ar tokie scenarijai tarp verslininkų dažni, A. Lukašonokas pabrėžia, kad pirmiausia reikia atsižvelgti į aiškias ILTE lengvatinių paskolų teikimo sąlygas. Viena iš jų – kad įmonė turi būti naujai pradėjusi veiklą.

„Akivaizdu, kad verslo žmonės turi galvoti, kaip šią sąlygą atitikti. Tai, kas buvo padaryta, negaliu sakyti, jog tai klasikinis atvejis, bet priešingu atveju nebūtų galima tos sąlygos turėti, tai buvo vienintelis būdas. Iš kitos pusės, taip, tai yra įprastas būdas versle, kai vykdant naują veiklą yra steigiama nauja bendrovė, kad būtų lengviau valdomos rizikos, kad būtų aiškesnis ir paprastesnis valdymas.

Ta riba yra labai plona, vertinant tikslą, ar tai buvo tikslas tik gauti paramą, ar tai buvo prieš tai mano paminėtas tikslas. Ta riba tikrai labai plona“, – dėsto advokatas Andrius Lukašonokas.

Seimo opozicija: „Premjeras susikompromitavo“

Gintautas Paluckas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ paskelbus tyrimą, kurio epicentre – premjeras Gintautas Paluckas ir valstybinis plėtros bankas ILTE, suteikęs jo verslui lengvatinę 200 tūkstančių eurų paskolą, reaguoja Seimo opozicija.

„Panašu, kad Ministras Pirmininkas politiškai susikompromitavo“, – po šio tyrimo pasirodymo socialinėje erdvėje rašo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Jis priduria – įmonės „Garnis“ parama gauta jau G. Paluckui einant pareigas atrodo skandalingai.

„Kreipsimės į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kad ši ištirtų, ar nebuvo supainioti viešieji ir privatūs interesai. Tačiau ir be VTEK, politinės atsakomybės klausimas privalo būti keliamas. Nemažai ministrų traukėsi paaiškėjus abejotiniems faktams dėl jų veiklos ir be VTEK vertinimo“, – teigia politikas.

Mindaugas Lingė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Pasak M. Lingės, situaciją pirmiausia turi vertinti pats premjeras ir prisiimti atsakomybę.

„Paraleliai parlamentiniame lygmenyje reikia išsiaiškinti visas paramos skyrimo premjero įmonei aplinkybes ir jei pateikti faktai pasitvirtins – liks atsakomybės reikalavimo kelias“, – rašo konservatorius.

Buvusi Vyriausybės vadovė Šimonytė prisiminė seną istoriją ir kreipėsi į Nausėdą

Po pasirodžiusio tyrimo, buvusi Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė taip pat sureagavo ir prisiminė ankstesnę istoriją, kuri buvo susijusi su finansų viceministru, po kurios jam teko palikti savo postą. Ji socialinėje erdvėje retoriškai kreipėsi į šalies vadovą Gitaną Nausėdą.

Ingrida Šimonytė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

„Ar G. Nausėda atsimena, kaip principingai vertino tik labai tolimai panašią situaciją, kai kalba ėjo apie finansų viceministrą? Ir ne, ten kalba nėjo apie nuosavą verslą, tik apie „Ignitį“, kurio rezultatą turėdamas tikslą maksimizuoti kaip akcininkas, visada jį maksimizuosi ir didžiausiam akcininkui – valstybei“, – rašo I. Šimonytė.

LRT.lt primena, kad 2023-aisias finansų viceministras Gediminas Norkūnas traukėsi iš užimamų pareigų po to, kai sulaukė nepalankios VTEK išvados.

G. Norkūnas tuomet teigė nesutinkantis su VTEK išaiškinimu – dėl sprendimų „Ignitis grupės“ atžvilgiu jis esąs ramus, nes niekada nedalyvavo rengiant, svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su grupės pelnu bei dividendais, taip pat niekada su tuo susijusių neteikė pasiūlymų.

Tiesa, jis pripažino, jog susiklosčiusi situacija tik gilino tuometinę priešpriešą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, todėl buvo priimtas sprendimas pasitraukti iš užimamų pareigų.

Kasčiūnas: nepraėjus nė pusmečiui matome paskelbtus faktus, kurie kelia rimtus klausimus

TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas „Facebook“ teigė, kad frakcija Seime prašys premjero, socialdemokratų lyderio G. Palucko bei finansų ministro socialdemokrato Rimanto Šadžiaus pateikti detalius paaiškinimus dėl šios suteiktos paskolos bei Vyriausybės vadovo verslo interesų apskritai.

Laurynas Kasčiūnas | D. Umbraso / LRT nuotr.

„Jei Ministro Pirmininko ir finansų ministro paaiškinimai neįtikins, imsimės kitų teisinių procedūrų (kaip parlamentinis tyrimas arba interpeliacija) siekdami atsakymų ir asmeninės atsakomybės, jei tokiai bus nustatytas pagrindas“, – rašė politikas.

Jis minėjo, kad, tvirtinant G. Palucko kandidatūrą Seime, jam buvo keliami klausimai dėl jo privačių verslo interesų.

„[Buvo] prašoma užtikrinti, kad jie nebūtų painiojami su viešaisiais. Nepraėjus nė pusmečiui matome paskelbtus faktus, kurie kelia rimtus klausimus, ar G. Paluckas nesinaudoja aukštu postu tiesiog rūpintis savo verslu ir asmenine gerove, o jo partijos kolegos Vyriausybėje jam talkina“, – rašė L. Kasčiūnas.

Čmilytė-Nielsen: tikrai neskanu

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen skelbė, kad, peržiūrėjus „premjero ir paskolos“ istoriją, „tikrai neskanu“.

„Dabar kyla klausimų, ar tarp socdemų ir jų partnerių bus prisiminti aukšti politiniai standartai, kuriais labai drąsiai mojuota praėjusią kadenciją būnant kairiesiems opozicijoje? Įdomu ir kokį standartą premjero istorijai su ILTE paskola taikys prezidentas? Labai nesinorėtų kad tikrai būtų tiek grįžtama „prie ištakų“ ir viską uždengti „vsio zakono“ burtažodžiu“, – rašė politikė.

Pasak jos, VTEK tikrai turės darbo.

„[Tai] tikrai ne tokia istorija, kurią galima ramiai po kilimu sušluot apsimetant, kad nieko reikšmingo neįvyko“, – skelbė ji.

Viktorija Čmilytė-Nielsien | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Žemaitaitis premjero atsakomybės nemato, tyrimą dėl paskolos vadina juokingu

Valdančiųjų „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tyrimą vadina juokingu bei teigia nematantis Vyriausybės vadovo politinės atsakomybės ar interesų konflikto.

„Premjerui viskas pavaldu. (…) Seimo nariams irgi ILTE pavaldi, nes Seimo nariai skiria ministrą pirmininką (…) ir balsuodami už kažką gal irgi gaus. Reikėtų dabar patikrinti, ar nors vienas Seimo narys yra gavęs ILTE paskolą, ar Nacionalinė mokėjimų agentūra yra kam nors kokią paskolą suteikusi, ar kreditą, ar projektą kokį laimėjo…“, – BNS trečiadienį teigė R. Žemaitaitis, paklaustas, ar nemato premjero interesų konflikto.

„Jeigu būtų paimti pinigai, įsisavinti pinigai, negrąžinti pinigai, pavogti pinigai, pražaisti pinigai, tai aš visą tą suprantu. Bet žinot, 40 mln. eurų Baltcap’o Mortos skrido į orą, tai juokingai kažkaip atrodo“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

R. Žemaitaitis sakė nematantis politinės premjero atsakomybės ir teigė klausimo koalicijoje dėl to nekelsiantis.

„Jeigu įmonė dalyvauja, gauna-negauna tą paramą ir įgyvendina projektą ir sukuria pridėtinę vertę ir Lietuvos žmonėms iš to yra geriau, tai duok Dieve, kad toliau taip visi dirbtų“, – teigė „aušriečių“ lyderis.

Remigijus Žemaitaitis | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

Tyrimą jis vadino „absurdu“ ir „cirku“ bei teigė, kad, jeigu kažkas būtų rimto, šia situacija būtų susidomėjusi teisėsauga.

„Šiandien STT jau būtų kratos atliktos, FNTT būtų įsijungusi, visos spec. tarnybos būtų įsijungusios, jau būtų visas procesas lėkęs“, – sakė R. Žemaitaitis.

„Giliai juokiuosi ir suprantu, kad Lietuvoje ant tiek viskas yra švaru, sąžininga, mes ant tiek esame nekorumpuota valstybė, kad mes turime kažkokią pikų damą, kuri atlieka tyrimą ir sako: „Jėzau, žiūrėkit skandalas, kažkas Lietuvoje atsitiko, žiūrėkite į mane, dar paaukokite pusę euro cento ar procento nuo mano atlyginimo“, – kalbėjo jis.

Pats premjeras žurnalistams teigė, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato.

Tyrime taip pat pabrėžiama, kad „Garniui“ jau gavus 200 tūkst. eurų lengvatinę paskolą premjeras ne tik viešai kalbėjo apie ILTE kaip galimybę finansuoti smulkųjį ir vidutinį verslą, bet ir pats priėmė su nacionaliniu banku susijusius sprendimus.

ELTA primena, kad Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“.

Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Politikas „Emus“ vadovavo 2010–2017 metais.

Gintautas Paluckas | D. Umbrasas / LRT

Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso Mindaugui Milašauskui, jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.

Spalį kandidatu į premjerus buvęs G. Paluckas tikino, kad eidamas pareigas neketina atsisakyti keliuose versluose turimų akcijų. Tačiau politikas kartu akcentavo, kad nusišalintų nuo balsavimo Seime ar Vyriausybėje, atsiradus interesų konflikto regimybei.

# Gintautas Paluckas# Mindaugas Lingė# Ingrida Šimonytė# VTEK# Remigijus Ž