www.siandien.info LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt

Gitanas Nausėda | E. Blažio / LRT nuotr.

Baigėsi pirmieji antrosios Gitano Nausėdos kadencijos metai. Ryškiausiai per juos skambėjo prezidentūros iniciatyva gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) ir šalies vadovo santykiai su valdančiaisiais. 

Jis klaida vadino Nemuno Aušros dalyvavimą koalicijoje, tačiau neskubėjo vertinti premjero Gintauto Palucko verslo aplinkybių. Apžvalgininkai sako, kad Nausėda per pirmuosius metus įsipatogino poste. Jie pasigenda jo, kaip tautos vienytojo, vaidmens.

Lygus visiems?

Prieš metus G. Nausėda pradėjo antrąją kadenciją ir sakė, kad pirmosios patirtis užaugino storesnę odą.

„Atėjau į šiuos rūmus ne tam, kad būčiau patogus. Ir ne tam, kad slėpčiausi už kasdien man braižomų linijų“, – sakė šalies vadovas.

„Dabar jam nei linijų kas braižo, nei verčia būti patogiam. Iš principo jis dabar yra toks, koks greičiausiai ir yra, kaip politikas“, – sako VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.

Tačiau to priežastis – ne tik antroji ir paskutinė G. Nausėdos kadencija. „Didelę jo atsipalaidavimo priežastį galime matyti jo santykiuose su dabartine Seimo dauguma“, – pažymi L. Kontrimas.

„Jis buvo pavargęs po toksiškų santykių su dešiniųjų valdžia ir norėjo gero santykio, turėti sukalbamus socialdemokratus“, – antrina T. Ignatavičius.

„Prezidentas vis dėlto prieš šitą koaliciją jaučiasi esąs šiek tiek aukštesnis“, – taip pat teigia manantis L. Kontrimas.

Socialdemokratams prezidentas rodė palankumą ir per rinkimų kampaniją. Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas sveikino partiją su pergale. Nors prezidentas ir nepartinis, ir turėtų būti lygus visiems.

„Jis rodė politinę valią, kad tokia koalicija būtų. Jis lyg ir prisidėjo prie to formavimo proceso“, – pastebi apžvalgininkas Paulius Gritėnas.

Nors nepritarė „Nemuno aušros“ pakvietimui į koaliciją ir viešai apsižodžiavo su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu dėl jo pasisakymų socialiniuose tinkluose ir susitikimuose su rinkėjais.

„Prezidentas savo pasisakymais, savo pozicija vis dar labiau lieka ne politikos dalyvis, o jos stebėtojas, apžvalgininkas“, – sako P. Gritėnas.

Apžvalgininkai pastebi, kad prezidentas yra ne toks griežtas premjerui G. Paluckui dėl vis naujų pasirodančių tyrimų apie jo verslą ir turtų kilmę.

„Kol kas daug, kaip jūs sakote, regimybių. Ta regimybė gražus lietuviškas žodis. Tarptautinis „haliucinacija“ gali būti kaip sinonimas. Artimas sinonimas“, – Žinių radijui kalbėjo F. Jansonas ir sakė, kad žurnalistinių tyrimų neužtenka, laukia atsakymų iš tarnybų.

„Jie į visą tai žiūri išvis su humoru. Neįsitempkime. Rodo, kad yra ramūs ir savo bunkeryje visi yra saugūs“, – sako L. Kontrimas.

Būtent visuomenės vienijimo apžvalgininkai pasigenda. „Blogiausia, kad prezidentas, turėdamas bent jau teoriškai rinkėjų deleguotą moralinį autoritetą, jo neišnaudoja vienydamas atskiras visuomenės grupes“, – sako P. Gritėnas.

Tad proteste dėl G. Palucko verslo istorijos ir reakcijos į ją – plakatuose ir prezidentas užrištomis akimis. Ir vėl ironija iš prezidento patarėjo.

„Reikalavimo pigesnės latės kavos ar kad marsiečiai naudotų ekologinį kurą“, – apie protestuotojų reikalavimus kalbėjo F. Jansonas.

„Norėtųsi galbūt, kad prezidentas vykdytų konstitucinius įgaliojimus ir pakiltų virš politinių simpatijų bei galbūt reaguotų stipriau“, – akcentavo Klaipėdos universiteto lektorė Gabrielė Burbulytė.

Tiesa, iki skandalų prezidento šypseną sutinkant Palucką pakeitė santūrus veidas ir patarimas įmonės akcijas perleisti kitiems. Tačiau po trečios žurnalistinių tyrimų dalies – kol kas griežčiausia prezidento kritika.

Dienos tema: Gitanas Nausėda | E. Blažio / LRT nuotr.

„Tai, kas pastaruoju metu vyksta, tikrai negali džiuginti. Taip, galima skųstis, kad klausimai yra tendencingi arba mėginama išprovokuoti premjerą. Tačiau nėra blogų klausimų – yra netinkami atsakymai. Tie atsakymai kelia abejonių, nes jie ne visiškai atitinka tuos atsakymus, kurie buvo pateikti anksčiau“, – nurodė G. Nausėda.

Apžvalgininkai sako, kad Nausėda neskubėjo kritikuoti Palucko ir dėl to, kad jam naudingas premjeras, kuris nuolat turi aiškintis.

„Tai duoda prezidentui daugiau kortų, kaip mėgsta Trumpas sakyti, į rankas. Jis dabar valdo pagrindinius kozirius“, – pažymėjo L. Kontrimas.

„Reputacinės problemos spaudžia jį patį, kad jis laidavo už jį ir nematė reputacinių problemų, nežinojo apie jas, nepasidomėjo“, – pridūrė P. Gritėnas.

Tad ekspertai prezidentą vadina tyliuoju ar ketvirtuoju koalicijos partneriu. „Prezidentas toje politinėje hierarchijoje ir dėl savo įtakos, ir dėl užimtos pozicijos yra būtent tas patronas, kuris gali sukelti audrą, jei atsuktų žvilgsnį į bet kurį iš svarbiausiųjų politikų“, – sako L. Kontrimas.

Be santykių su Palucku ir koalicija ryškiausiai per pastaruosius metus nuskambėjo iniciatyva skirti 5 proc. BVP gynybai.

„Jam taip pavyko įsipatoginti Lietuvos politikoje, kad jis tik apžvelginėja reikalus. Prezidentas labiau saugo savo veidą, o ne valstybės demokratinę struktūrą“, – pabrėžia P. Gritėnas.