Justina Ilkevičiūtė, Jonas Deveikis, LRT.lt, www.siandien.info

Vyriausybė imasi ekonomikos skatinimo ir pagalbos verslui plano: siekiama padėti dėl koronaviruso ir įvesto karantino nuostolius patiriančiam verslui.

Įvedus karantiną, nuo pirmadienio dviem savaitėms sustabdyta visų kavinių, barų ir ne maisto parduotuvių veikla Lietuvoje.

Pagalbos verslui plane – 2,5 mlrd. eurų
Pirmasis tikslas – užtikrinti reikiamus resursus efektyviai sveikatos ir visuomenės apsaugos sistemų veiklai.

Taikomos priemonės:

1. Užtikrinti asmens apsaugos priemonių, reagentų, medicininės ir kitos įrangos įsigijimą (naudojamos lėšos iš Vyriausybės, Valstybės rezervo, skolintos lėšos ir ES lėšos);
2. Užtikrinti papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, įskaitant sveikatos priežiūros darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą (lėšos iš PSDF rezervo);
3. Užtikrinti pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose dirbančių sveikatos priežiūros darbuotojų ir pareigūnų papildomas socialines garantijas (lėšos iš VSDF);
4. Užtikrinti ekstremalios situacijos valdyme dalyvaujančių valstybės institucijų papildomų išlaidų, įskaitant darbuotojų atlyginimų priedų, finansavimą (lėšos iš Vyriausybės, Valstybės rezervų, skolintos lėšos);
5. Nustatyti, kad viešiesiems pirkimams, kurie ekstremalios situacijos metu būtini užtikrinti visuomenės sveikatos apsaugą, gali būti taikomos ypatingos skubos aplinkybės neskelbiamoms deryboms atlikti.
   Šio tikslo įgyvendinimui numatoma 500 mln. eurų suma.
   Antrasis tikslas – padėti išsaugoti darbo vietas ir pajamas.
   Taikomos priemonės:
6. Valstybės lėšomis solidariai iki trijų mėnesių prisidėti prie darbdavių pastangų išsaugoti darbo vietas, padengiant dalinės prastovos ar prastovos išmokos dalį darbuotojams. Darbuotojui turi būti užtikrinta ne mažesnė nei minimali mėnesinė alga. Valstybės lėšų dalis 60 proc. bet ne daugiau kaip MMA.

Žadama skirti suma – 250 mln. eurų. Jos bus skiriamos iš Garantinio fondo ir ES lėšų.

1. Užtikrinti ligos išmokas prižiūrintiems vaikus ir neįgaliuosius, kai švietimo įstaigose ar socialinės priežiūros ir užimtumo centruose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas.
   Žadama skirti suma – 200 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.
2. Iki trijų mėnesių mokėti savarankiškai dirbantiems, kurie mokėjo socialinio draudimo įmokas, fiksuotą 200 eurų dydžio išmoką per mėnesį, kai dėl nustatyto infekcijų plitimą ribojančio režimo negali vykdyti savo veiklos.
   Žadama skirti suma – 50 mln. eurų. Lėšos bus skiriamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, taip pat bus skolinamasi.
3. Prailginti būsto paskolų įmokų (išskyrus palūkanas) mokėjimo atidėjimo laikotarpį netekusiems darbo nuo 3 iki 6 mėnesių, suteikiant valstybės garantiją.
   Trečiasis tikslas – padėti verslui išsaugoti likvidumą
   Taikomos priemonės:
4. Kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba išdėstant mokesčius sutartu grafiku, netaikant palūkanų;
5. Sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais;
6. Atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų;
7. Sudaryti galimybę atidėti arba išdėstyti išskaičiuoto gyvenotjų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos sumokėjimą;
8. Padidinti Žemos ūkio paskolų garantijų fondo in INVEGA garantijų limitą 500 milijonų eurų ir išplėsti garantijų suteikimo sąlygas;
9. Mažoms ir vidutinėms įmonėms kompensuoti nuo 50 iki 100 proc. faktiškai sumokėtų palūkanų sumos;
10. Rekomenduoti savivaldybėms atleisti mokesčių mokėtojus nuo komercinės paskirties NT, žemės mokesčių.
    Ketvirtasis tikslas – skatinti ekonomiką
    Taikomos priemonės:

• Spartinti investicijų programas (1,2 mlrd. eurų) greitinant mokėjimus ir didinant skiriamo finansavimo intensyvumą (ES lėšos ir Valstybės investicijų programa);
• Perskirstyti ES investicijų lėšas sveikatos, užimtumo ir verslo sritims (ES lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;
• Spartinti valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimą (Valstybės biudžetas);
• Leisti naudoti visas Klimato kaitos programos ir Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšas ir spartinti daugiabučių namų renovacijos programą (Valstybės biudžeto, ES lėšos, kitos viešosios lėšos). Šiai priemonei numatoma skirti 250 mln. eurų;

• 

• Įsteigti COVID-19 pasekmių mažinimo fondą ir sudaryti galimybės juridiniams ir fiziniams asmenims aukoti lėšas;
• Nustatyti papildomą valstybės garantijų limitą, siekiant sukurti arba papildyti esame finansines priemones, valstybes prisiimant pirminę riziką. Šiai priemonei numatoma skirti 500 mln. eurų;
• Rekomenduoti Lietuvos bankui imtis šių kredito įstaigų reguliacinių priemonių, siekiant paididnti bankų skolinimo potencialą 2 milijardais eurų:
  o Kredito įstaigų kapitalo pakankamumo reikalavimų sumažinimas;
  o Likvidumo rezervų sumažinimas;
  o Kitų priežiūriūrinių priemonių sumažinimas.
  
• Penktasis tikslas – užtikrinti valstybės iždo likvidumą
• Suteikti teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų.
  
• V. Šapoka: neeilinė situacija
  Vyriausybė neeiliniame posėdyje Finansų ministras Vilius Šapoka sakė, kad su tokia grėsme Lietuva susiduria pirmą kartą, todėl veikti reikia atitinkamai. „Su tokia grėsme Lietuvoje susiduriame primą kartą, todėl atsakas turi būti istorinis. Parengėme solidarų, ryžtingą ir prasmingą planą. Todėl prašau kiekvieno reaguoti ir solidariai prisidėti įgyvendinant planą“, – sako V. Šapoka.
• Ministras pažymi, kad priemonių paketas sudaro 5 mlrd. eurų, o tai yra apie 10 proc. nuo šalies BVP. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tikina, kad reikėtų atsižvelgti į dar vieną problemą– lėtinėmis ligomis sergančius asmenis. Anot ministro, jie privalo eiti į darbą, tačiau tokių asmenų imuninė sistema yra silpnesnė, todėl jiems turi būti suteikia galimybė mokėti išmokas karantino metu, kad jie galėtų neiti į darbą.
  Dėl šio pasiūlymo bus dar svarstoma.

• 

Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta sako, kad prezidento nuomone, šalies ekonomika yra tvari, o 2020 m. patvirtintas šalies biudžetas yra su pertekliumi. „Numatytame plane yra daug gerų priemonių, verslo likvidumo priemonės, biudžeto išlaidų skatinimas. Plano apimtis yra didelė. Tačiau prezidento nuomone, šis planas galėtų būti dar geresnius“, – sako S. Krėpšta.

Pavyzdžiui, jis siūlo, kad 14 dienų galėtų būti atidedamos visos mokestinės prievolės. Taip pat siūloma 14 dienų atidėti visų būsto paskolų mokėjimus gyventojams. Tai būtų horizontalūs sprendimai, kure įsigaliotų 14–ai dienų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Janina Matuzienė komentuodama Vyriausybės siūlymų paketą teigia, kad planas yra tinkamas.

„Didelis dėmesys yra skiriamas darbo vietų išsaugojimui ir darbo užmokesčio kompensavimui. Tačiau norime prašyti arba pareikalauti, kad ta kompensacija būtų dalinama lygiomis dalimis. Kad kompensacija būtų dalinama tarp darbdavio ir valstybės“, – siūlo L. Matuzienė.

Ji taip pat pastebi, kad kultūros sektoriuje, kai kurie darbuotojai skatinami imti nemokamas atostogas, nors yra galimybė karantino laikotarpiu jiems neiti į darbą ir gauti dalį darbo užmokesčio.

S. Skvernelis sako, kad valstybinėse įstaigose nėra poreikio ir paskatos varyti žmones neapmokamų atostogų. Jam antrina ir finansų ministras V. Šapoka, kuris sako, kad jeigu privatus sektorius vers eiti neapmokamų atostogų arba atleidinės darbuotojus, tuomet valstybės pagalbos jie gali nesitikėti.

„Tai yra tiesos akimirka verslui. Turime elgtis atsakingai, tai yra laikas tą įrodyti veiksmais“, – tvirtina V. Šapoka.

Resursai bus naudojami siekiant užtikrinti ir verslo likvidumą. Bus taikomas mokesčių atidėjimas, išieškojimų stabdymas. Bus svarstoma galimybė atleisti nuo žemės ir nekilnojamojo turto mokesčių. Garantijos dėl bankų paskolų apyvartinėms lėšoms, dalinis palūkanų kompensavimas“, – dar šeštadienį posėdžio metu žadėjo ministras.

LRT.lt primena, kad lengvatas verslui žada ir sostinės valdžia. Ji informavo, kad žadama, jog paslaugų teikėjų verslo liudijimai galės būti pratęsti, atidedamas viešbučių, restoranų bei kitų nuostolių patiriančių įmonių mokamas žemės, jos nuomos ar nekilnojamojo turto mokestis.

Taip pat pranešime buvo rašyta, kad savivaldybės patalpų nuomininkai, kurių verslą paveikė suvaržymai, galės laikinai nemokėti mokesčio, nebus taikomos jokios sankcijos renginių organizatoriams, taip pat rangovams, negalintiems vykdyti viešųjų pirkimų sutarčių. Šias priemones dar turės patvirtinti miesto taryba.

Ekonomistai ragino Lietuvą skolintis

Sekmadienį BNS skelbė, kad Lietuvai bandant suvaldyti plintantį koronavirusą ekonomistai skatina Vyriausybę pasinaudoti galimybe rinkose pasiskolinti už neigiamas palūkanas ir taip kovoti su viruso padariniais ekonomikai.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad nepasinaudoti galimybe pasiskolinti už neigiamas palūkanas būtų nelogiška, o finansų analitikas Marius Dubnikovas sake, kad tokia galimybe reikia pasinaudoti, tačiau šie pinigai turėtų būti panaudojami kaupiant skolos rezervą.

Lietuvos verslo konfederacija siūlė:
-Atleisti įmones nuo įmokų „Sodrai“ arba kompensuoti įmonėms šias įmokas ekstremalios situacijos laikotarpiu.
-Sumažinti PVM iki 5 proc. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugoms ekstremalios situacijos laikotarpiu.

-Atleidžiamam darbuotojui išeitinę išmoką mokėti iš specialaus valstybės fondo (rezervo).
-Karantine esantiems darbuotojams mokėti nedarbingumo pašalpą nuo pirmos dienos iš „Sodros“ lėšų.
-Ekstremalios situacijos laikotarpiu skirti tiesiogines subsidijas darbo užmokesčiui dalinai kompensuoti – po 1 MMA darbuotojui kas mėnesį.
-Sutrumpinti (laikinai pakeisti) darbo kodekso nuostatas dėl darbuotojų įspėjimo termino apie atleidimą.
-Rekomenduoti savivaldybėms atleisti įmones nuo NT mokesčio mokėjimo 2020 m.

-Ekstremalios situacijos laikotarpiu įmones atleisti nuo esamų mokestinių įsipareigojimų VMI (GPM ir PVM) arba suteikti 2 metų kreditą esamiems įsipareigojimams. Taip pat prašoma netaikyti priverstinio mokestinių nepriemokų nurašymo (inkaso) iš bendrovės sąskaitų.

VMI nukėlė avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą įmonėms
Sekmadienį Valstybinė mokesčio inspekcija pranešė dviems savaitėms, iki kovo 30 d. nukelianti avansinio pelno mokesčio deklaravimo terminą.

„Įmonės, kurios šiuo metu dėl COVID-19 susidūrė su veiklos iššūkiais ir nori avansinio pelno mokestį mokėti pagal numatomus rezultatus, pateikti deklaraciją turės ir daugiau laiko.

Pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, visoms įmonėms, kurios per mokestinį laikotarpį apskaičiuoja mokestinį nuostolį, suteikiama galimybė perkelti susidariusius mokestinius nuostolius į kitus mokestinius laikotarpius ir jais susimažinti tais mokestiniais laikotarpiais apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną“, – buvo rašoma pranešime.

Taip pat VMI svarsto galimybę šiemet pailginti 2019 metų gyventojų pajamų deklaravimą.