www.siandien.info

Sąjūdis ‘Už Lietuvos miškus” 2025 m. kovo 1 d. Kražių M. K. Sarbievijaus kultūros centre organizavo Tautos sueigą dėl Lietuvos miškų išsaugojimo. Seimui pritarus Vyriausybės programai, Ministrų Kabinetas privalėjo per tris mėnesius parengti ir patvirtinti konkrečias priemones šiai programai įgyvendinti.

Išklausius dalyvių pasisakymus ir nuomones, Tautos sueiga parengė 11 reikalavimų LR Prezidentui, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Aplinkos ministerijai, LR Generalinei prokuratūrai. Gavome LR Aplinkos ministerijos atsakymą. Pateikiame visą tekstą.

Gintautas Kniukšta, sąjūdžio už Lietuvos miškus pirmininkas.

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS ATSAKYMAI

Sąjūdžiui „Už Lietuvos miškus“

Kopija

Vyriausybės kanceliarijai

Prezidento kanceliarijai

Seimo kanceliarijai

 DĖL SĄJŪDŽIO „UŽ LIETUVOS MIŠKUS“ REIKALAVIMŲ

Aplinkos ministerija gavo Sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ reikalavimus, persiųstus Vyriausybės kanceliarijos 2025 m. kovo 18 d. raštu Nr. S-1206, ir pagal savo kompetenciją teikia į juos atsakymus.

1. Vyriausybės programoje numatyta sukurti ir įteisinti Lietuvos miškų strategiją, tačiau Vyriausybė siūlo patikslinti praėjusios kadencijos Seimui pateiktą Miškų įstatymo projektą. Reikalaujame Vyriausybės parengti Lietuvos miškų strategiją, o tik tada Seimui teikti Miškų įstatymo projektą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 635 punkte minimas Lietuvos miškų strategijos parengimas numatytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 10.1.7 veiksme – „Kartu su miškų sektoriaus bendruomene ir kitais socialiniais partneriais suplanuoti ilgalaikės, nuoseklios ir subalansuotos miškų politikos pagrindines kryptis ir priemones laikotarpiui iki 2050 m.“ (terminas 2027 m. II ketv.).

Veiksmo pavadinime nėra įvardintas konkretus dokumento pavadinimas, nes pagal Strateginio valdymo įstatymą, reglamentuojantį strateginio valdymo dokumentų rengimą, tokio planavimo dokumento tipo kaip „strategija“ nėra numatyta atskiroms politikos sritims. Vyriausybės programos nuostatose strategija minima ne kaip konkretus planavimo dokumentas, o kaip krypčių nustatymas.

Planuojamas strateginis miškų politikos dokumentas savo turiniu apims plačią viso miškų ūkio sektoriaus tematiką – miškų politiką, miškų ūkį, miškų atkūrimą, genetinių miško medžių išteklių apsaugą, miško ekologiją, biologinės įvairovės apsaugą, biomasės energetiką, medieninę ir nemedieninę miško ekonomiką, miškų mokslą, miško darbuotojus, rekreaciją, turizmą ir kt.

 Dokumentas turėtų atspindėti visas tarptautines ir ES politikos tendencijas – žaliąjį kursą, aplinkosaugos, žemės ūkio ir energetikos politikas, Nacionalinio susitarimo dėl miškų nuostatas. Šio dokumento rengimas pareikalaus plačių diskusijų su visuomene, suinteresuotomis institucijomis, todėl ir jo tvirtinimas numatytas tik 2027 metais.

Įvertinus Miškų įstatymo keitimo poreikį (žinomas esamas problemas miškų srityje ir skubą kuo greičiau jas spręsti), pirmiausia koncentruojamasi į naujos redakcijos Miškų įstatymo (svarbiausio   dokumento, įtvirtinančio miškų politiką teisinėje sistemoje) priėmimą (Miškų įstatymo pakeitimas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas 10.1.6 veiksme, terminas – 2025 m. IV ketv.), įgyvendinamųjų teisės aktų parengimą.

 O strateginis dokumentas bus rengiamas lygiagrečiai, siekiant nestabdyti kitų svarbių teisės aktų pakeitimų ir taip atidėti realius pokyčius miškuose.

2. Reikalaujame atšaukti 2018 metais Vyriausybės padidintą miškų kirtimo normą ir 2024 metais Aplinkos ministro patvirtintą metodiką, kuri leistų dar labiau didinti valstybinių miškų kirtimo normą.

Informuojame, kad reikalaujama atšaukti Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu Nr. 778 patvirtinta metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma buvo nustatyta 2019– 2023 metams.

Metinė valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų norma 2024–2028 metams patvirtinta Vyriausybės 2023 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 805 – 11 850 hektarų plotas, apskaičiuotas pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą, ir jame galimybė iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Nors Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika , apskaičiavo ir pateikė Aplinkos ministerijai siūlymą šią normą 2024–2028 metams siūlyti tvirtinti didesnę, tačiau Aplinkos ministerija, siekdama išlaikyti miško naudojimo stabilumą, priėmė sprendimą siūlyti Vyriausybei kirtimų normos nedidinti ir patvirtinti ją analogišką 2019–2023 metų normai – tokią kirtimų normą Vyriausybė ir patvirtino.

Pažymėtina, kad kirtimo norma skaičiuojama pirmiausia medienos gavybai skirtuose (III ir IV grupių) miškuose, todėl ji niekaip nepaveiks gamtiškai vertingiausių (I ir IIA grupės), ar socialiniu aspektu svarbių rekreacinių (IIB grupės) miškų.

Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų minimas aplinkos ministro 2024 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. D1-461, kuriuo Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika išdėstyta nauja redakcija, įsigalios tik 2028 m. sausio 1 d.

Šiuo pakeitimu siekta atnaujinti Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką pagal galiojančius teisės aktus, patikslinti ir aprobuoti joje vartojamas sąvokas, atnaujinti ar panaikinti su kitais teisės aktais nesuderinamas nuostatas.

Naujoje metodikos redakcijoje numatytos ir gamtos apsaugai svarbios nuostatos – į kirtimų normos apskaičiavimą neįtraukiami visi II miškų grupės miškai, taip pat teritorijos, kuriose teisės aktų nustatyta tvarka identifikuotos gamtinės vertybės.

Ateityje, priėmus naujos redakcijos Miškų įstatymo pakeitimus, Pagrindinių kirtimų normos metodika bus peržiūrėta ir atitinkamai koreguojama, siekiant užtikrinti jos suderinamumą su naujuoju teisiniu reglamentavimu.

3.Reikalaujame stabdyti medienos eksportą į trečiąsias šalis. Net kraštovaizdžio draustiniuose plynai kertami miškai didžiąja dalimi išvežami į Kiniją – tai absoliučiai netvarus valstybės požiūris į patį svarbiausią Lietuvos gamtos turtą – miškus, kurie mūsų visuomenei yra reikalingi labiau nei bet kada.

2024 m. iš Lietuvos eksportuota (tiek į trečiąsias, tiek į kitas ES šalis) beveik 2,1 mln. m3 apvaliosios medienos (iš jos apie 300 tūkst. m3 sudaro malkinė mediena).

Tikslių duomenų nėra, tačiau ekspertiniu vertinimu didesnė dalis šios medienos eksportuojama iš privačių miškų (medienos rinka laisva ir mediena parduodama didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui).

Didelis medienos eksportas rodo, jog Lietuvos medienos perdirbėjus nukonkuruoja kitų šalių medienos pirkėjai – priežastys gali būti įvairios, tačiau taip pat pažymėtina, kad didžioji dalis popiermedžių (apie 700-800 tūkst. m3 ) išvežama į Skandinavijos ir kitas šalis, nes Lietuvoje neišvystyta popieriaus gamybos pramonė.

 Įvertinus šiuos skaičius (atmetus malkinę medieną ir popiermedžius), galima daryti prielaidą, kad Lietuvos pramonei perdirbimui tinkamos medienos eksportuojama apie 1 mln. m3 (ekspertiniu vertinimu pusė šio kiekio yra iš valstybinių miškų).

Šiuo metu valstybiniuose miškuose pagaminta mediena parduodama aukcionuose per elektroninę medienos pardavimo sistemą didžiausią kainą pasiūliusiems pirkėjams (aukcionų dalyviams netaikomi jokie apribojimai).

Praeityje Seimo nariai yra teikę siūlymų, kad valstybiniuose miškuose pagaminta mediena visų pirma būtų parduodama Lietuvos medienos perdirbėjams – tokiu būdu jiems atsirastų galimybė be konkurencijos su užsienio pirkėjais ar medienos prekybos tarpininkais papildomai įsigyti šiuo metu eksportuojamos apie 500 tūkst. m3 valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, tačiau pažymėtina, kad tokio pirmumo nustatymas prieštarautų ES laisvą prekių ir paslaugų judėjimą ir konkurenciją reglamentuojantiems teisės aktams.

Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu prekybos mediena sistema tobulinama ir tai turėtų prisidėti prie Lietuvos pramonės galimybių efektyviau konkuruoti dėl VĮ Valstybinių miškų urėdijos pagamintos medienos įsigijimo.

Aplinkos ministerija yra parengusi ir teikusi derinimui su visuomene Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo1 pakeitimo projektą, kuriuo būtų sudarytos sąlygos aukcionus parduodant urėdijos medieną (pusmetinėms ir ilgalaikėms sutartims sudaryti – juose parduodama ne mažiau kaip 80 proc. medienos) vykdyti pagal atviro tipo aukcionų principus (varžymosi dėl medienos įsigijimo realiu laiku), kas leistų efektyviau konkuruoti dėl medienos įsigijimo ir taip sumažinti eksportuojamos medienos dalį.

Planuojama, kad atviro tipo aukcionai turėtų būti pradėti vykdyti jau šių metų pabaigoje.

4. Reikalaujame pritaikyti laikinas apsaugos priemones, kad saugomose teritorijose, ypač regioniniuose ir nacionaliniuose parkuose, miškai nebūtų kertami, kol bus priimtas naujas Miškų įstatymas.

Lietuvos saugomų teritorijų sistema sukurta kompleksinių saugomų teritorijų pagrindu. Tai reiškia, kad Lietuvos nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, biosferos rezervatuose ir biosferos poligonuose saugomi kompleksai gamtinių, kultūrinių, kraštovaizdžio ir kitų vertybių.

Lietuvos kompleksinės saugomos teritorijos yra suskirstytos į konservacinės, atkuriamosios, ekologinės apsaugos zonas. Esant tokiai saugomų teritorijų struktūrai atkuriamosios, ekologinės apsaugos zonose ir tam tikrais atvejais konservacinėse zonose leidžiama ūkinė, tarp jų ir miškų ūkio, veikla, tačiau ja negalima sunaikinti, sužaloti saugomų vertybių.

Rengiant specialiuosius planus, privalomai išnagrinėjamas apsaugos priemonių poreikis ir ūkinės veiklos galimybės, taikant darnaus vystymosi principus, pasiūlomi tinkamiausi sprendimai. Informuojame, kad pagrindinius miško kirtimų (medienos ruošos, medienos ištraukimo) miškuose biologinius, ekologinius ir technologinius reikalavimus nustato Miško kirtimų taisyklės .

Miško kirtimų taisyklėse nustatyti miško kirtimų ir medienos ruošos laiko apribojimai miškuose aplink saugomų paukščių lizdavietes (Miško kirtimų taisyklių 1 priedas), rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose (II miškų grupėje) ir saugomose teritorijose. Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis, visuose II miškų grupei priskirtuose miškuose, III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, II ir III miškų grupių regioninių parkų miškuose ir visuose nacionalinių parkų miškuose miško kirtimai (išskyrus sanitarinius miško kirtimus dėl medžių liemenų pavojingų kenkėjų) ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

 Rengiant šį teisės aktą dalyvavo mokslo ir mokymo institucijos, nevyriausybinės aplinkosauginės organizacijos, miško savininkų ir medienos perdirbėjų asociacijos, kurios pritarė vėliau įsakymu patvirtintam reglamentavimui.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane yra numatytas 10.1.8 veiksmas, kuriuo iki 2025 m. pabaigos numatyta pakeisti Miško kirtimų taisykles ir sugriežtinti kirtimų ir atkūrimo technologinius reikalavimus, papildyti kirtimų ribojimus miškuose aptinkamų saugomų rūšių radavietėse ir augavietėse.

Tokiu veiksmu siekiama nustatyti artimesnės gamtai miškininkystės principų įgyvendinimo reikalavimus, apriboti plynuosius miško kirtimus, apsaugoti ne tik miško plėšriuosius paukščius, bet ir kitas saugomas rūšis.

Manome, kad dabartiniai apribojimai sudaro prielaidas suderinti kartais skirtingus ir prieštaringus visuomenės interesus ir užtikrinti miško ekologinių, ekonominių ir socialinių funkcijų pusiausvyrą, todėl negalime uždrausti miško kirtimų saugomose teritorijose kol to nenumato Miškų įstatymas. Tačiau sutinkame, kad galiojantys reikalavimai miško kirtimams saugomų teritorijų miškuose turėtų būti peržiūrėti.

Atsižvelgiant į tai ir buvo parengtas Miškų įstatymo naujos redakcijos įstatymo projektas , šiuo metu svarstomas Seime. Pažymėtina, kad derinimo metu šiam projektui pateikta daug, dažnai prieštaringų pastabų. Aplinkos ministerija šiuo metu rengia Vyriausybės išvados projektą dėl šio Miškų įstatymo pakeitimo projekto atitikties Devynioliktosios Vyriausybės programos nuostatoms (toliau – LRV išvados projektas) ir dar kartą vertina gautas pastabas.

 5. Reikalaujame pilna apimtimi įgyvendinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį, pagal kurią visai ūkinei veiklai miškuose, o ne daliai jų turi būti atliekamas poveikio NATURA 2000 teritorijoms reikšmingumas.

 Atkreipiame dėmesį, kad Jūsų minimas teismo sprendimas nagrinėjo konkretų atvejį, susijusį su VĮ Valstybinių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomų, Ignalinos regioninio padalinio administruojamų, miškų vidinės miškotvarkos projekto poveikio vertinimo procedūromis.

Kitose Lietuvos Natura 2000 teritorijose ir esant kitoms aplinkybėmis (pvz., esant kitokioms planuojamų miško kirtimų rūšims ir apimtims) gali būti taikomi kitokie vertinimai.

 Priimant sprendimus, visų pirma, vadovaujamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Saugomų teritorijų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimais.

 Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 str. 1 p. 3 papunktis nurodo, kad aplinkos ministrui suteikta diskrecija nustatyti planuojamas ūkinės veiklos rūšis, kurių poveikis aplinkai gali būti reikšmingas.

 Tokias reikšmingas veiklas (miško kirtimų rūšis) aplinkos ministras yra nustatęs Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos apraše .

Informuojame, kad Aplinkos ministerija kartu su Vyriausybe skiria didelį dėmesį saugomų teritorijų apsaugos sustiprinimui: parengtas naujos redakcijos Miškų įstatymo projektas, pradėtas biologinei įvairovei reikšmingų privačių miškų plotų išpirkimas, tobulinama kompensacijų privačios žemės savininkams saugomose teritorijose mokėjimo tvarka, steigiamos naujos ir plečiamos esamos saugomos teritorijos (apimant ir privačias saugomas vietoves), rengiamasi Gamtos atkūrimo reglamento įgyvendinimui ir kt.

 6. Reikalaujame peržiūrėti Aplinkos ministerijos nustatytus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar planuojamas kirtimas yra reikšmingas NATURA 2000 teritorijai. Dabar net plynieji kirtimai vertinami kaip nereikšmingi, kas yra absurdiška. Keli kirtavietėje papildomai paliekami medžiai biologinei įvairovei ir sutrumpintas miškų kirtimo sezonas negali atstoti tos žalos, kuri yra padaroma plynais kirtimais buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Sutinkame su Jūsų pasiūlymu dėl poreikio peržiūrėti ir tobulinti nustatytus paukščių , buveinių ir rūšių geros apsaugos būklės kriterijus (toliau – GAB), kuriais vadovaujantis priimamas sprendimas ar planuojamas miško kirtimas yra reikšmingas Natura 2000 teritorijai. GAB nustatymo darbai pradėti tik prieš kelis metus ir dėl mokslinių, praktinio taikymo žinių trūkumo yra poreikis juos periodiškai peržiūrėti, esant poreikiui keisti.

Informuojame, kad Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Metodinis analitinis centras nuolat dirba rengiant ir tobulinant GAB.

 Taip pat informuojame, kad Natura 2000 teritorijos nevertintinos kaip ypač griežtos apsaugos saugomos teritorijos, kuriose neleidžiami miško (kai kuriais atvejais ir plynieji) kirtimai.

 Daugelyje Natura 2000 teritorijų siekiama suderinti ir gamtos apsaugos poreikius, ir ūkinę veiklą. Aplinkos ministerija siekia, kad griežtos apsaugos saugomų teritorijų plotas didėtų.

Per pastaruosius metus ženkliai išplėstas Punios gamtinio rezervato plotas, nustatyti nauji rezervatų plotai Sartų, Ventos, Kurtuvėnų regioniniuose parkuose. Aplinkos ministerija šiuo metu rengiamame LRV išvados projekte siūlo I miškų grupei priskirti ir dalį draustinių miškų, kuriuose aptinkamos saugomos gamtinės vertybės.

Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, prašome Jūsų organizacijos viešos nuomonės ir pasiūlymų dėl gamtinių rezervatų plėtros poreikio šiuo metu pradėtoms (ar numatytoms) planuoti saugomoms teritorijoms: Panemunių, Pavilnių, Gražutės, Biržų regioniniuose parkuose.

 7. Lietuvos miškų būklė kasmet blogėja, valstybė neužtikrina miškų apsaugos, vėluojama didinti miškingumą, ta pati institucija (Aplinkos ministerija) formuoja miškų politiką, vykdo ūkinę veiklą ir kontroliuoja, todėl reikalaujame Vyriausybės ir Seimo atkurti Lietuvos Respublikos miškų ūkio ministeriją, kuri vykdytų politiką miškų ūkio srityje bei siektų didinti miškų produktyvumą.

Pažymime, kad miškų politika Lietuvoje formuojama remiantis darnaus miškų tvarkymo ir naudojimo principais – Lietuvoje veikia visa sistema priemonių, kurios užtikrina visų Lietuvos miškų tinkamą apsaugą ir naudojimą.

Šią sistemą sudaro teisinis miškų ūkio reguliavimas, institucinė sąranga (įskaitant miškų kontrolę), ekonominis reguliavimas (mokesčiai ir finansinis skatinimas).

Ši sistema leidžia užtikrinti, jog miškai Lietuvoje tvarkomi pagal visuotinai pripažintus darnaus miškų ūkio principus, kai suderinami ir subalansuojami ekologiniai, ekonominiai ir socialiniai su miškais susiję visuomenės poreikiai, tuo pačiu išsaugant miškų potencialą ir ateities kartoms.

Pagrindinis tvarų miškų naudojimą parodantis rodiklis – miško kirtimų santykis su medienos prieaugiu. Jau daug metų šis santykis Lietuvoje siekia apie 71 proc., kas rodo, jog pakankamai racionaliai panaudojami priaugantys medienos ištekliai, bet kartu paliekamas reikšmingas medienos kiekis biologinei įvairovei (negyvoji mediena) ir augančios medienos tūris kaupimui ateities kartoms.

 Dėl siūlymo įsteigti atskirą Miškų ūkio ministeriją, manome, kad esama institucinė sąranga, kai miškų, saugomų teritorijų ir kiti aplinkosauginiai valstybinio reguliavimo klausimai sutelkti ir integruotai sprendžiami vienoje ministerijoje, geriausiai atspindi visuomenės lūkesčius dėl miškų daugiafunkcinės naudos visuomenei ir valstybei.

8. Vyriausybė savo programoje yra numačiusi diegti priemones, skatinančias artimiausiais metais didinti Lietuvos miškingumą bent iki 35 proc. šalies teritorijos, todėl reikalaujame atkurti miškų urėdijas regionuose – Vyriausybės nustatytos teisinės formos valstybės valdomos įmones, patikėjimo teise valdančias valstybinius miškus ir vykdančias juose kompleksinę miškų ūkio veiklą. Reikalaujame stabdyti girininkijų naikinimą, kurių skaičius pastaraisiais metais drastiškai sumažėjo.

Lūkestį, kad VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – VMU) turi stengtis išsaugoti darbo vietas regionuose ir padėti mažinti socialinę atskirtį, kad ekonominiai kriterijai ir tikslai neturėtų būti vienintelis faktorius priimant sprendimus dėl struktūrinių pertvarkymų, kad labai svarbu, jog girininkija išliktų esminiu įmonės teritoriniu struktūriniu vienetu, kuris vykdytų pagrindinius miškininkystės ir miško apsaugos darbus, Aplinkos ministerija yra nurodžiusi 2022 m. rugsėjo 21 d. lūkesčių rašte VMU.

 Visi struktūriniai pokyčiai ar funkcijų centralizavimas įmonėje planuojami siekiant išlaikyti specialistus regionuose.

Tokiu principu remiantis buvo vykdyta ir girininkijų pertvarka, šiuo principu vadovaujamasi ir įmonei stiprinant centrinės administracijos kolektyvą. 2018-2019 VMU atlikus struktūrinių padalinių ir veiklos pertvarkymą, visuose regioniniuose  padaliniuose centralizuota medienos ruoša ir prekyba, dėl šios priežasties iš esmės pasikeitė girininkijose vykdomų darbų specifika ir apimtys.

 Iki girininkijų optimizavimo darbuotojų skaičius vienoje girininkijoje vidutiniškai buvo 2,5 specialisto etato, tai sudarė esmines darbo organizavimo problemas (darbo krūvio netolygumas, negalėjimas organizuoti priešgaisrinio budėjimo/būdravimo namuose, specialistų pavadavimo negalimumas ir kt.).

Todėl 2022-2023 m. buvo vykdoma VMU girininkijų pertvarka, kurios metu įvertinti girininkijų miškininkams tenkantys darbo krūviai, parengta metodika nustatant darbo krūvį įtakojančius veiklos rodiklius, pagal kuriuos nustatytos girininkijų veiklos apimtys visuose VMU regioniniuose padaliniuose.

Šiuo metu girininkijose patvirtinta 715 etatų, iš jų šiuo metu laisvi 40 etatų – 3 girininkų, 37 specialistų. Girininkų ir girininkijų specialistų kaitos rodiklis yra mažesnis už įmonės vidurkį.

Aplinkos ministerija nemato jokio pagrindo skaidyti VMU į atskiras valstybės įmones.

Prisitaikymo prie klimato kaitos iššūkių, geresnės biologinės įvairovės apsaugos užtikrinimo ir įvairių visuomenės poreikių miškuose tenkinimo kontekste vienos valstybinius miškus valdančios įmonės egzistavimas kaip tik užtikrina racionalesnį ir vienodais metodais pagrįstą įmonės finansinių, technologinių ir žmogiškųjų išteklių panaudojimą valstybės prioritetų įgyvendinimui ir valstybinių miškų tvarkymui pagal darnaus miškų valdymo principus, tarpusavyje suderinant ekologines, ekonomines ir socialines miškų funkcijas.

 9. Prioritetinis Valstybinių miškų urėdijos tikslas – užtikrinti, kad valstybiniai miškai būtų prižiūrimi, tvarkomi ir saugomi pagal darnaus miškų ūkio principus, tarpusavyje derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas, tačiau urėdija neužtikrina tinkamos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsaugos. Reikalaujame atlikti Valstybinių miškų urėdijos auditą, spręsti klausimą dėl dabartinio direktoriaus V. Kaubrės tinkamumo eiti šias pareigas.

Nesutinkame su nepagrįstu teiginiu, kad VMU neužtikrina tinkamos miškų ir juose esančių gamtinių vertybių apsaugos.

 VMU sukurti ir standartizuoti miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir gamtotvarkos darbų organizavimo procesai, rangos paslaugų pirkimo specifikacijos ir kainodara, nuolatos didinama gamtosauginių veiklų/gamtotvarkos darbų, atliekamų valstybiniuose miškuose, apimtis, didelis dėmesys skiriamas kitoms biologinės įvairovės gausinimo ir miško ekosistemų išsaugojimo veikloms, nuosekliai vykdoma medelynų optimizavimo programa, kurios tikslas – kokybiškų miško sodmenų išauginimas valstybinių ir privačių miško savininkų poreikių aprūpinimui.

Siekiant užtikrinti, kad VMU vykdytų ne tik ekonomiškai naudingiausias, bet ir socialiai bei ekologiškai vertingas veiklas valstybiniuose miškuose, Aplinkos ministerijos rengiamame LRV išvados projekte į kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką siūloma įtraukti veiklą, susijusią su miško ekosistemų atliekamų funkcijų saugojimu, atkūrimu ir naudojimu, ir nustatyti, kad miškų urėdija užtikrintų valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą, prioritetą teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. Informuojame, kad VMU auditas yra suplanuotas ir įtrauktas į Aplinkos ministerijos 2025 metų vidaus audito planą.

11. Reikalaujame stabdyti ESO siautėjimą miškuose. Reikšmingai padidinus apsaugos juostų plotį nuo elektros perdavimo linijų, ruošiamasi iškirsti tūkstančius hektarų miško visoje Lietuvoje, neatsižvelgiant į miško savininkų protestus, saugomas teritorijas, europinės svarbos buveines. Tokie kirtimai vykdomi be leidimų, be jokio ramybės laikotarpio paukščių apsaugai. ESO atsisako investuoti į požeminius kabelius, tuo tarpu elektros vartotojų permoka, kurią ESO išsidalino dividendų pavidalu ir kurią dabar turės gražinti, buvo skirta būtent infrastruktūrai plėtoti.

Informuojame, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (9.1.7 veiksmas) numatyta padidinti elektros skirstomojo tinklo atsparumą iki 2028 m. III ketvirčio, pakeičiant 2 000 km 10 kV elektros oro linijų kabeliais po žeme miškingose vietovėse (t. y. daugiau kaip 30 proc. visų miškingose vietovėse esančių oro linijų).

Šiems darbams atlikti nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose numatoma panaudoti ES fondų paramą ir Klimato kaitos programos lėšas. Siekiant įgyvendinti minėtą Vyriausybės programos tikslą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 6 m. kovo 12 d. pasitarime nutarta siūlyti AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirti prioritetinį dėmesį saugomoms teritorijoms, draustiniams ir (ar) elektros linijoms, kurias atjungus dėl ekstremalių gamtos reiškinių nukentėtų daugiausia energijos vartotojų.

Todėl tikėtina, kad nacionalinių parkų ir kraštovaizdžio draustinių miškuose esančios elektros oro linijos jau artimiausiu metu bus pakeistos kabeliais po žeme ir miškai elektros oro linijų apsaugos zonose nebus kertami.

Pažymime, kad Aplinkos ministerija visada siekia glaudaus bendradarbiavimo tarp visų visuomenės grupių, mokslo, verslo ir politikos, nes tik bendras visų darbas ir pastangos gali užtikrinti būtinų pokyčių Lietuvos miškuose ir miškų sektoriuje įgyvendinimą.

Kviečiame aktyviai dalyvauti tolesniame Miškų įstatymo keitimo svarstyme, naujo miškų sektoriaus strateginio planavimo dokumento rengime.

Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis

V. Masaitienė, tel. +370 695 74 949, el. p. vilija.masaitiene@am.lt

D. Vaikasas, tel. +370 696 49 889, el. p. donatas.vaikasas@am.lt

T.Tukačiauskas, tel. +370 686 17 499, el. p. tomas.tukaciauskas@am.lt