Atėjus į valdžią Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, pasigirdo kategoriškų pareiškimų dėl žemdirbių mokamų mokesčių ir įmokų. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), jungianti apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariai naudoja per 60 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto ir augina apie 2/3 šių ūkių galvijų.
LŽŪBA prezidentas, Šakių rajono Griškabūdžio žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis atsakė į žurnalo ww.verslaspolitika.lt klausimus.

− Gerbiamas prezidente, kaip trumpai pristatytumėte Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociaciją?

− Šių metų birželio 30 dieną asociacija minės veiklos 25-metį, o svarbiausias jos tikslas – siekti, kad žemdirbiams, žemės ūkio įmonėms būtų sudaryta tinkama ekonominė, teisinė, finansinė ir socialinė aplinka, taip pat palankios rinkos ekonominės sąlygos.

Suprantama, daugeliu atveju požiūris į žemės ūkį, į jame dirbančius ūkininkus, žemės ūkio bendroves ir įmones priklauso nuo politinių jėgų santykio Seime, Vyriausybėje. Asociacija siekia ir toliau sieks, kad šis požiūris keistųsi gerąja linkme, – kad Lietuvoje, kaip ir visose Europos Sąjungos šalyse, žemdirbiai aktyviai dalyvautų savivaldoje.

− Ką atsakytumėte oponentams, kad ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės valstybei per mažai sumoka mokesčių?

− Šią paskleistą informaciją vertiname kaip neišsamią ir klaidinančią visuomenę, dirbtinai išpūstą dėl vieno ar kelių ūkininkų elgesio.

Visų žemdirbių kaltinimas, nepaskelbiant oficialių duomenų, kiek ir kokių mokesčių sumoka ūkiai pagal jų kategorijas, kelia daug abejonių dėl noro stiprinti valstybę. Labiau priešingai, – kelia sumaištį, susipriešinimą tarp visuomenės grupių, net ir tarp žemės ūkio produkcijos gamintojų.

Žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys moka to paties dydžio mokesčius ir įmokas, kaip ir kitų verslo sričių subjektai.

Štai 319 žemės ūkio bendrovių ir kitų žemės ūkio įmonių 2015 m. naudojo 277,8 tūkst. ha žemės ūkio naudmenų (tai sudarė 9,7 proc. visų ūkių ploto) ir jose dirbo 9,8 tūkst. darbuotojų. Pagrindinių mokesčių ir įmokų socialiniam bei sveikatos draudimui sumokėta 40 mln. eurų. 1 ha jų teko po 144 eurus, o 1 darbuotojui – po 4074 eurus (per mėn. – 339 eurus).

Didžiąją dalį išlaidų sudaro įmokos socialiniam ir sveikatos draudimui bei gyventojų pajamų mokesčiui. Bendrovės socialiniam ir sveikatos draudimui sumoka 30,98 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo. Be to, 9 proc. privaloma tvarka išskaičiuojami iš darbuotojo atlyginimo pensijai ir sveikatos draudimui.

Tai sudaro jau 40 proc. nuo viso darbo užmokesčio fondo. Tokio paties dydžio įmokas moka daugelis kitų verslo įmonių. Taip pat dar prisideda gyventojų pajamų mokestis, t. y. 15 proc. nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo – taip pat, kaip ir kitų ūkio šakų įmonėse.

Tokiu būdu, bendrovės administracija, norinti darbuotojui į rankas sumokėti bent 450 eurų per mėnesį, patiria per 718 eurų išlaidų. Tai didelė našta, kuri tiesiogiai veikia žmonių suinteresuotumą dirbti kaime ir apskritai Lietuvoje.

Bendrovės moka 5 proc. pelno mokestį. Tai vienintelė lengvata, lyginant su kitų ūkio šakų įmonėmis. Tai įtvirtinta įstatymuose, siekiant sušvelninti ES BŽŪP skirtumus naujosioms šalims. Paskutiniaisiais metais dėl kainų ir rinkos bendrovių pelnas sumažėjo iki minimumo, ir , jei nebūtų ES paramos pajamoms palaikyti, daugelis bankrutuotų.

− Vadinasi, klaidinami net aukščiausieji šalies vadovai, skelbiantys, kad ūkiai gavo per milijardą pajamų, o mokesčių sumokėjo vos vieną procentą. Nejaugi nebėra šalia jų specialistų, kurie paaiškintų, nuo kokių pajamų ir kokie mokesčiai bei įmokos mokami?

− Paaiškinu, kad pajamoms uždirbti žemdirbiai perka ir sunaudoja daug gamybai reikalingų išteklių ir kad jų kainos, neatsižvelgiant į žemdirbiams mokamas kainas už produkciją, auga už jas žymiai sparčiau. Pirkdami reikalingus produktus žemdirbiai už juos moka, kaip ir visi, 21 proc. PVM.

Ne vienas žemės ūkio mokesčių sistemos kritikas mokesčių lengvatai priskiria ir tiesioginių bei kompensacinių išmokų neapmokestinimą, neatsižvelgdamas į tai, kad minėtos išmokos žemdirbiams yra pačios mažiausios ES ir kad didžioji jų dalis mokama iš kitų šalių mokesčių mokėtojų sumokėtų lėšų.

Vyriausybės programoje numatyta siekti šių išmokų suvienodinimo, t. y. padidinimo bent iki ES vidurkio. Įdomu, kaip galėtume paaiškinti kitoms šalims donorėms, jei jų lėšomis papildytume savo šalies biudžetus?

Pritariu ankstesnėms Finansų ministro V. Šapokos nuostatoms, kad peržiūrint mokesčių sistemą tai bus daroma kompleksiškai įvertinus kiekvieną ūkio šaką ir kiekvieną lengvatą.

− Ko daugiau Lietuvos kaime – ūkininkų, šeimos ūkių, ar akcinių, kooperatinių bendrovių?

− Ūkininkų. 2015 metais 137,8 tūkst. gyventojų deklaravo 2 mln. 473 tūkst. ha žemės ūkių, o 1012 bendrovių – 394 tūkst. ha arba 13,7 proc. viso visų ūkių deklaruoto ploto.

Bendrovių, kurių veikla pagrįsta privataus kapitalo koncentracija, pajamos iš žemės ūkio produkcijos ir paslaugų sudaro dominuojančią dalį, t. y. per 300. Tokios vienos bendrovės naudojamos žemės plotas – daugiau kaip 1000 ha.

− Ką įvardintumėte žemės ūkio bendrovių ekonomikos varikliu?

− Jis buvo ir yra gamyba, naudinga žmonėms, valstybei ir kraštovaizdžiui. Naudodamos per 13 proc. šalies žemės ploto, bendrovės pagamina 27-28 proc. visos šalies ūkių bendrosios žemės ūkio produkcijos.

Per paskutiniuosius penkerius metus bendrovės ne mažino, o didino pagrindinių rūšių gamybą: grūdų – 2 kartus, rapsų – 15 proc., mėsos – 35 proc., pieno – 33 proc. Bendrovių deklaruotas naudojamos žemės plotas per penkerius metus padidėjo 10,7 proc., o bendroji žemės ūkio produkcija išaugo 38,4 proc. Už parduotą augalininkystės ir gyvulininkystės produkciją, skaičiuojant 1 ha, bendrovės gavo 3,4 karto daugiau nei kiti ūkiai.

Skaičiai ir faktai:

319 bendrovių, pateikusių ataskaitas, dirbo 9817 žmonių. Už darbą (be socialinio ir sveikatos draudimo įmokų) jiems išmokėta per 71,1 mln. eurų. Vienam darbuotojui per metus teko 7242 eurai, per mėnesį – vidutiniškai po 604 eurus.

Valstybės ir savivaldybių funkcijoms vykdyti minėtas skaičius bendrovių į biudžetus pervedė apie 34 mln. eurų mokesčių (gyventojų pajamų, pelno, žemės) ir įmokų (socialinio ir sveikatos draudimo). 1 ha tokių mokesčių teko po 121 eurą.

Bendrovės buvo „įdarbinusios“ 191 mln. eurų komercinių bankų paskolų ir jiems per metus uždirbo per 4,4 mln. eurų.