www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN, Gintauto Kniukštos nuotraukos

Airijos lietuviai tęsia vieno žymiausių lakūnų Lietuvos aviacijos istorijoje Felikso Vaitkaus žygį.

Prieš aštuonis  metus Vakarinėje Airijos dalyje esančiame Balinrobo mieste vyko tradicinis Airijos lietuvių festivalis „Mums vis dar reikia sparnų“. Na, o pagrindinis šventės akcentas buvo  naujo paminklo, sumažintos „Lituanica II“ lėktuvo kopijos, kurią 80-osioms skrydžio metinėms sukūrė Tarptautinis lietuvių heraldikos fondas, atidengimas.

Paminklas buvo pastatytas Airijos lietuvių lėšomis, o labiausiai prie to prisidėjo bendruomenė „L.A.B.A.S“, kuriai vadovauja šiaulietis Dainius Čepaitis.

„Festivalis vyko miestelyje, kuriame 1935 m. „Lituanica II“ lėktuvu įveikęs Atlantą nusileido Feliksas Vaitkus. Tai buvo antrasis lietuvių bandymas iš Niujorko pasiekti Kauną. Leidžiantis lėktuvas nukentėjo, tačiau F. Vaitkus tapo šeštuoju pilotu, kuris įveikė Atlantą vienviečiu lėktuvu“, – pasakojo ŠIANDIEN  D. Čepaitis, kurio vadovaujama  Airijos lietuvių bendruomenė

kartu su Lietuvos ambasada ir Tarptautiniu lietuvių heraldikos fondu organizavo visiems įsiminusią šventę.

Feliksas Vaitkus gimė 1907 m. birželio 20 d. Čikagoje. Tėvas buvo kilęs iš Lukošaičių kaimo nuo Gruzdžių, o mama Marija Stankevičiūtė gimė Žagarėje. Baigęs bendrą mokslą F. Vaitkus mokėsi Čikagos universitete, o vėliau Kalifornijos aviacijos mokykloje ir baigė aukštuosius aviacijos kursus.

JAV karo aviacijos lakūnas leitenantas Feliksas Vaitkus 1931 m. buvo  išleistas į atsargą, Viskonsino valstijoje įsteigė nuosavą aviacijos mokyklą.

Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Airijos Respublikoje Marijus Gudynas pasakojo, kad po tragiško Stepo Dariaus ir Stasio Girėno skridimo per Atlanto vandenyną tarp Amerikos lietuvių imta kalbėti apie galimą šio žygio pakartojimą.

1933 m. rugsėjo 10 dieną „Naujienų“ redakcijoje susirinkusi iniciatyvinė grupė sukūrė Amerikos Lietuvių Trans-Atlantinio Skridimo Sąjungą (ALTASS) ir išrinko jos valdybą.

Po visą Ameriką imta rengti aviacijos šventes ir rinkti aukas būsimam Felikso Vaitkaus skrydžiui.

1934 m. balandžio mėnesį į Čikagą J. Janušauskas atskraidino skrydžiui per Atlantą skirtą lėktuvą Lockheed L-5B „Vega“, kuris buvo pakrikštytas „Lituanika II“ vardu. ALTASS skridimo per Atlantą sutartį pasirašė su lakūnu Feliksu Vaitkumi.

Lėktuvo ruošimas, reikiamų skridimui bortinių prietaisų sukomplektavimas, radijo kompaso įrengimas užtruko, tad 1934 m. planuotas skridimas buvo atidėtas.

1935 m. skridimas buvo atidėliojamas kelis kartus iki rudens. Pagaliau rugsėjo 21 d. 6 val. 45 min. iš Niujorko „Floyd Bennet Fiefd” aerodromo „Lithuanika II” pakilo skrydžiui per Atlantą į laikinąją Lietuvos sostinę Kauną.

Netrukus virš Atlanto „Lituanika II” pateko į ištisinę debesų zoną. Pilotas net 17,5 valandos skrido tik pagal prietaisus, kai kur per lietų ir krintant šlapdribai. Vengdamas apledėjimo ne kartą keitė aukštį, o tai taip pat apsunkino skridimą, greičiau buvo deginamas kuras.

Išniręs iš debesų F. Vaitkus pamatė Airijos krantus. Čia jis pastebėjo sutrikusį benzino siurblio darbą ir suprato, kad likusio kuro iki Kauno neužteks. Buvo aišku, kad reikės nutūpti. Per radiją gautos meteorologinės žinios informavo Dubline ir Londone esant rūką.

Balinrobo rajone nusižiūrėjęs ganyklą F. Vaitkus nusprendė nutūpti. Jis ketino aikštelėje patvarkyti siurblį ir, pasipildęs degalų, orui pagerėjus toliau tęsti kelionę. Tačiau leidžiantis šoninio vėjo gūsis bloškė lėktuvą į šoną. Dešinysis sparnas užkabino žemę ir lėktuvą ėmė sukti. Nuo smūgio nulūžo sparno galas, buvo palaužta važiuoklė ir propeleris.

Per 21 valandą 30 minučių Feliksas Vaitkus nuskrido 5100 kilometrų. Iki tol skrisdami po vieną Atlantą buvo įveikę tik penki lakūnai – 1927 m. Charles Lindbergh, 1932 m. Amelia Earhart, 1933m. – Willy Post, 1933 m. Jimmy Mattern ir 1933 m. – James Mollison.

Po skrydžio Feliksas Vaitkus lankėsi Lietuvoje.1940–46 pašauktas į karinę tarnybą bombonešių Boeing B‑17 ir Boeing B‑29 bandytoju. Paleistas į atsargą dirbo Boeing bendrovėje.

1951 prasidėjus Korėjos karui vėl pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo Northono aviacijos bazėje, Kalifornijos valstijoje; vėliau perkeltas į Wiesbadeną (Vokietija).

Apie F. Vaitkaus skrydį 2011 sukurtas dokumentinis filmas Solo virš Atlanto (režisierė Edita Mildažytė).

1935 metais F. Vaitkus buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu.