Jūs esate
Pagrindinis > Interviu > Laikraštis ŠIANDIEN. Konvencijų paradoksas

Laikraštis ŠIANDIEN. Konvencijų paradoksas


Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas, laikraštis ŠIANDIEN

Ekocidas yra panašus į genocidą, tik naikinami ne žmonės, o gamta. Tapome liudininkais reiškinio, už kurį ateityje bus teisiama. Kaip ir už genocidą. Ir nesvarbu, kad visas tas gamtos naikinimas yra teisėtas. Teisėtas, bet neteisingas.

Iki šiol įvairiuose kraštuose vykdomi genocidai yra paremti tų valstybių teisės aktais. Kaip rašė šviesios atminties Vilniaus rektorius prof. Rolandas Pavilionis: „Nėra didesnės neteisybės už tą, kuri įteisinta įstatymais“. Ir kaip matysite vėliau, prieš tuos vietinius įstatymus visokie tarptautiniai susitarimai yra bejėgiai.

Tūkstantmečių sandūra pasižymės didžiausiu istorijoje ekocidu, nežiūrint į didžiausią istorijoje kiekį konvencijų ir kitokių tarptautinių susitarimų, ginančių gamtą. Šis paradoksas dar neturi pavadinimo, tai pavadinsiu jį Konvencijų paradoksu.

Dabar daug triukšmo dėl Stambulo konvencijos, bet, nesiveldamas į ginčą dėl jos turinio, pasakysiu, kad aš nežinau NĖ VIENOS Lietuvoje ratifikuotos konvencijos, kuri būtų įgyvendinta.

Pavyzdžiui, Orhuso konvencija dėl teisės gauti informaciją ir kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimais. Jau dvejus metus su kolega Vaideniu Čapskiu bandau Lietuvos teismuose šia teise pasinaudoti. Visi teismai, taip pat net Aukščiausiasis, atmetė mūsų norą ginti saugomas teritorijas, nes, neva, mes neturime reikalavimo teisės.

Todėl jau antrą kartą kreipiausi į Žmogaus teisių teismą Strasbūre ir neseniai gavau atsakymą, kad mūsų skundą priėmė nagrinėti. Bet kaip išnagrinės – dar neaišku.


Taigi, ar Orhuso konvencija Lietuvoje įgyvendinama? Tikrai dar ne. Žinau daugybę organizacijų, kurios bandė ja pasinaudoti, bet nepadėjo nei teismai, nei Europos Komisija.

Kitas pavyzdys – Berno konvencija dėl Europos laukinės gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio apsaugos. Ji Lietuvoje ratifikuota 1996 metais. Ar nuo to laiko Lietuvoje padaugėjo laukinės gamtos ir natūralaus kraštovaizdžio?

Natūralus kraštovaizdis Lietuvoje toliau žalojamas ir „valgomas“ godaus stambiojo verslo, neretai prisidengus žaliosiomis iniciatyvomis. Pavyzdžiui, prie Šatrijos kalno ruošiamasi pastatyti vėjo jėgainių parką, o vienos jėgainės aukštis 270 metrų.

Varnių regioninis parkas parašė protestą, bet dabar bijo, kad už tai „gaus per galvą“. Kaip gavo Kurtuvėnų regioninis parkas, kuris parašė skundą dėl karjero, kasamo greta parko, o iš Aplinkos ministerijos gavo įspėjimą, kad nesikištų. Iš dabartinės ministerijos ir dabartinio ministro. Tad kuo Simonas Gentvilas geresnis už Kęstutį Mažeiką, kuris irgi nuolat „auklėjo“ saugomų teritorijų darbuotojus?

Berno konvencija saugo ir vilkus, bet Lietuvoje jie naikinami labiau nei sovietmečiu. Pamenu, kai nebuvo jokių medžioklės kvotų ir nebuvo tos Berno konvencijos, vilkų sumedžiodavo po 50-80 kasmet. Pastaruoju metu buvo nustatyta 175 vilkų „kvota“.

Mano iškovotas kvotos rajonavimas (kad vilkai nebūtų šaudomi ten, kur nedaro žalos), panaikintas, nes mano gimtasis universitetas (dabar VDU Žemės ūkio akademija) pasiskundė, kad negauna vilkų mėsos iš Labanoro girios ir kitų regionų, kur jie nemedžiojami.

O mėsos prireikė jų mokslui, genetiniams tyrimams. Mano iškovota vilkų apskaita, kai vieną dieną visi Lietuvos miškininkai kartu su visuomenės savanoriais eidavo skaičiuoti pėdų, irgi panaikinta.

Žinote, kaip dabar „skaičiuoja“ vilkus? Išdrasko nušautoms patelėms gimdas ir pagal jas žiūri, kiek ji turėjo palikuonių. Paskui pritaiko baltarusiškas formules ir nustato visos Lietuvos vilkų „prieaugį“. Mokslas, kuriam reikia kažką nužudyti, manau, turėjo išnykti jau praėjusiame amžiuje.

Lenkijoje tie patys tyrimai atliekami nežudant, bet Lietuvoje svarbiausia yra „medžioklės tradicija“ ir, kaip anksčiau buvo sakoma – derinti malonumą su nauda („приятное с полезным“). Gal dėl to Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija buvo pirmoji organizacija pakviesta pokalbiui su naujai paskirtu ministru S. Gentvilu, o tik po to galėjo tikėtis ministro dėmesio ir likusios nevyriausybinės organizacijos…

Yra ir daugiau neįgyvendintų konvencijų: Bonos konvencija (dėl migruojančių paukščių apsaugos, nors tuos migruojančius paukščius toliau šaudo visa Vakarų ir Pietų Europa), Vašingtono konvencija (dėl draudimo prekiauti ir pervežti per sieną retų gyvūnų dalis, nors Lietuvos turčiai kasmet didžiausiais glėbiais atsiveža retų gyvūnų trofėjų iš Afrikos),

Tarptautinė šikšnosparnių apsaugos sutartis (praėjusios kadencijos valdžia pusę Lietuvoje gyvenančių šikšnosparnių išbraukė iš saugomų rūšių sąrašo), Istorinių želdynų chartija (visokios Lietuvos parkų „rekonstrukcijos“ už ES lėšas yra akivaizdžiausias šios chartijos pažeidimas).

Biologinės įvairovės konvencija („Greenpeace“ teigia, kad popieriaus pavidalu, skirtu šiai konvencijai reklamuoti, miško sunaikinta daugiau nei ta konvencija sugebėjo išsaugoti). Galėčiau vardinti ir vardinti… Konvencijų paradoksas.

Parašykite komentarą

Top