Antroji Lietuva. Kuri čia šalis? Filosofė Nida VASILIAUSKAITĖ atsako į laikraščio ŠIANDIEN žurnalisto Gintauto KNIUKŠTOS klausimus  

Gerbiama Nida, pradėkime pokalbį nuo Jūsų kuriamos partijos. Kada ji gali gimti?

Tikiuosi, greitai.

Lietuvos žmonių nusivylimas partijomis – didžiulis. Nebijote, kad Jūs ištiks filosofų Arvydo  Juozaičio ar Vytauto Radžvilo likimas? Antai A. Juozaitis nekūrė savo politinės organizacijos, o  kažkodėl bandė gelbėti senjorų partiją. Jo politinis žygis baigėsi visišku fiasko – po praėjusių Seimo rinkimų jis ne tik paliko pirmininko postą, bet ir pats išstojo iš šios partijos.

Keistas palyginimas: žinoma, kad jiems tik fiasco ir tegalėjo baigtis. Niekas nebalsuos už visų pamirštą, seniai socialinį kapitalą iššvaisčiusį žmogų, kuris užmigo prieš trisdešimt metų ir buvo keliems mėnesiams pusiau pažadintas; kaip ir už žmogų, kurio vienintelė politinė bėda – kad ne jis dabar diktatorius.

Jų ketinimai – ir komunikacija, ir tikslinė auditorija, ir idėjos – labai mažai ką bendra turi su manaisiais.

Keturių žingsnių Lietuvos susigrąžinimo planas. Antrosios Lietuvos programa. Kuri čia šalis? Ta, kurios žmonės kovoja prieš galimybių pasą ir prievartinį vakcinavimą? Ar ta, kurios dauguma piliečių merdi provincijoje?

Dar keistesnė priešprieša: nėra jokio „arba-arba“. Visų laukia, provincijoje ir neprovincijoje, praradimas bent minimaliai normalaus lig šiol turėto gyvenimo, visomis prasmėmis, jei „galimybių pasui“ ir prievartiniam vakcinavimui nebus efektyviai pasipriešinta.

Absoliučiai visų. Kalbėti šiame fone pirmiausia apie ir taip esantį nedarbą ar mažas pensijas – tas pat, kaip degant namui dūsauti, kad šaldytuve pražus neišgertas limonadas.

Kodėl Jūs savo programoje tiek daug dėmesio skiriate pandemijai ir jos valdymui? Netikite, kad  „virusų era“ gerai pasibaigs?

O jūs tikite? Pažadu: savaime nepasibaigs. Tai, kas prasidėjo – anaiptol ne „virusų era“, o naujos – totalitarinės – politikos.

Jūs sieksite panaikinti galimybių pasą” ir visa, kas jį įgalina. Kodėl mūsų valdžiai jo reikia? Susiskaldžiusius žmones lengviau valdyti?

Lengviausia valdyti žmones, kurie nebeturi jokių ankstesnių politinių laisvių ir teisių, tik laikinai gauna tam tikrą jų minimumą, pervadintą „galimybėmis“, mainais už besąlygišką politinį lojalumą.

Tai jau nutiko. Susiskaldę jie tarpusavyje ar ne –  nebeaktualu.

 Programoje rašote:„Niekas neprivalo “tikėti mokslu“. Tikėjimas (bet kuo) – privatus asmens ir tik jo reikalas, į kurį nei politikai, nei statistikai, nei medicina neturi teisės kištis. Ši nuostata tiesiogiai seka iš konstitucinės teisės į žodžio ir minties laisvę“. Teisingi žodžiai, tačiau kodėl tiek daug tikinčių „mokslu“ ir skubančių į vakcinavimo punktus net su vaikais?

Tikinčių nedaug. Žmonės tiesiog pergąsdinti ir įšantažuoti.

 Iškilo reali grėsmė prarasti darbus ir pajamas, nutraukti studijas, sužlugdyti verslus, todėl tikisi paklusnumu bent laikinai tą grėsmę atitolinti.

Kaip  vertinate dabartinius valdžios žingsnius? Pavyzdžiui, siekį bet kokia kaina legalizuoti narkotikus, ratifikuoti Stambulo konvenciją ar priimti partnerystės įstatymą?

Apie Stambulo konvenciją rašiau viešai ir vienareikšmiškai dar prieš tris metus, taip pat yra atitinkamas punktas programoje: jokiu būdu neratifikuoti. „Bet kokia kaina“ narkotikų legalizuoti, žinoma, nereikia, tačiau pasmerkti paauglį kalėjimui už suktinę „žolės“ ar LSD tabletę – blogiau nei nužudyti: tokia drakoniška sankcija tik sužlugdys gyvenimus; tas pat, kaip galvos skausmą gydyti nukertant galvą. Dekriminalizuoti lengvus narkotikus – nereiškia skatinti ar platinti.

O dėl partnerysčių irgi ne kartą jau rašiau: tai tik teisinė susinteresuotų asmenų sutartis dėl bendro turto valdymo, paveldėjimo, lankymo ligoninėje ir panašiai, nepartnerių ji partneriais nepadarys, o kartu gyvenantiems žmonėms aktualu, todėl taip, jie turėtų įgyti tokią galimybę. Kokiomis konkrečiai sąlygomis – kitas, techninis klausimas.

Kaip sieksite išsaugoti grynuosius pinigus? Kodėl jų panaikinimas, Jūsų nuomone, veda į politinės kontrolės stiprinimą ir labai padeda “galimybių pasui”?

Todėl, kad virtualius pinigus ir jų cirkuliavimą kur kas lengviau sekti bei kontroliuoti. Todėl, kad bet kurią akimirką banko sąskaita galės būti susieta su „galimybių pasu“ (o su jūsų tapatybe jau yra seniai susieta), taip visiškai išstumiant nelojalius piliečius už visuomenės ribų ir atimant net minimalias išgyvenimo galimybes.

Kaip išsaugoti grynuosius? Tai jau turbūt politiškai įsipareigojant išsaugoti J. Nepriimant ir nepasirašant priešingų įstatymų bei tarptautinių susitarimų.

Nė viena valdžia nesiryžo panaikinti biudžeto finansavimo Nacionaliniam transliuotojui (LRT)? Kodėl Jūs to žadate siekti? Mums nebereikia mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikomo žiniasklaidos kanalo?

Todėl, kad LRT nevykdo žadėtos misijos, nekuria nešališkos objektyvios kokybiškos produkcijos ir de facto yra ne nacionalinis, o partinis.

 Visuomenė neprivalo išlaikyti vienos partijos propagandinio kanalo – tuo užsiimti derėtų pačiai partijai.

Kaip žadate mažinti valstybės kontrolę verslui?

Pirmiausia – mažinti perteklinį biurokratinį reglamentą ir kliūtis smulkiam bei vidutiniam verslui.

Kodėl nereikia jokios valstybinės propagandos švietimo sistemoje (įskaitant “lytinį švietimą”) ir būtinumą nutraukti valstybinį finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms?

Todėl, kad propaganda yra informacijos, žinių ir švietimo priešybė (panašiai skambėtų klausimas „O kodėl nereikia valstybės lėšomis žmonių indoktrinuoti?“ arba „O kuo blogai meluoti?“).

Nevyriausybinėms organizacijoms – todėl, kad, valstybės finansuojamos, jos liaujasi būti nevyriausybinėmis ir tampa vyriausybinėmis. Tai nereiškia, kad jos negali ar neturi gauti finansavimo kitais – privačių rėmėjų – keliais.

„Nida Vasiliauskaitė , Robertas Grigas, Ignas Vėgėlė – drąsūs, Dievą ir Tėvynę mylintys žmonės, už kuriuos noriu melstis nuolat. Kviečiu ir Jus!“ Tokių komentarų socialiniuose tinkluose  yra labai daug.  Kaip Jūs  juos vertinate? Taip pat ir tuos, kuriuose gausu neapykantos žodžių asmeniškai Jums?

Džiaugiuosi ir stengsiuosi nenuvilti pasitikėjimo.

Ir paskutinis klausimas: kokie Jums buvo  2021 metai? Ko verta iš jų pasimokyti, ko negalima  greitai pamiršti?

„Sąmokslo teorijų“ pildymosi, distopijos artėjimo, neįmanomų net įsivaizduoti dalykų normalizacijos, Overtono lango plėtimo, visų pagrindinių institucijų ir ypač save „šviesuomene“ laikančio sluoksnio negrįžtamos diskreditacijos laikas, kai „melas“ už mėnesio tampa tiesa, bet viliamasi, kad niekas nepastebėjo ir galima meluoti toliau.

Šių metų nei vienas nebepamiršime, o visuomenė niekada nebebus tokia, kokia buvo: nerašyta „socialinė sutartis“ nutraukta.