Jūs esate
Pagrindinis > Redaktorius rekomenduoja

Redaktorius rekomenduoja

Laikraštis ŠIANDIEN. Įspūdžiai po ekspedicijos į vaikiško kino sales

Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info      Esama dalykų, kurie ne tiek šokiruoja, kiek stebina ir ypač kai nepaisoma logikos. Tai nėra pasaulio pabaigos ženklai, tačiau žmogaus egzistencijai komforto jie neprideda, tad prabilti apie juos yra visiškai padoru. Sutikime, kad kai kurie gyvenimiški netikėtumai kartais išprovokuoja šūksnį Eureka (!), atseit, atradau! Šį kartą atradimas sveikinsis su negatyviu pažinimu.          Kai kurie ne itin linksmi kuriozai pasimatė apsilankius vaikiškuose kinuose, įsikūrusiuose Kauno “Akropolio” ir “Megos” prekybos ir pramogų centruose. Patirti įspūdžiai suintrigavo ir privertė susimąstyti apie tai, kokia ta

Valdas Vasiliauskas. NUOSPRENDIS: „Lįsk gyvas į žemę”

Valdas VASILIAUSKAS, ŠIANDIEN apžvalgininkas Tokio nekrologo nesu skaitęs nei aš, nei jūs, nei turbūt niekas pasaulyje. Nekrologą parašė ir išsiuntinėjo savo draugams dar sveikas ir gyvas žmogus. Ir ne bet koks žmogus ,o profesorius, vienas garsiausių Lietuvos sociologų komparatyvistų Algis Krupavičius. Tokį žingsnį profesorius žengė po teismo apeliacinės instancijos, kuri paliko galioti pirmosios instacijos apkaltinamąjį nuosprendį, pripažinusį jį kaltu dėl plagiato. Ši tariamo plagiato istorija plačiai aprašyta žiniasklaidoje: iš A.Krupavičiaus vadovajamo tyrimo projekto vienas bendradarbis, atlikės daugiau technines užduotis , buvo pašalintas, tačiau, baigus projektą ir jį paskelbus, parašė skundą, neva profesorius pasisavino

Jaunasis Dzūkijos politikas Justas Truncė: „Būtina tobulinti savivaldos įstatymą ir suteikti daugiau galių opozicijai”

Romaldas ABUGELIS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Lietuvos politologai sako, kad mūsų politiniame lauke mažoka jaunimo. Tiesa, jų po truputėlį daugėja. ŠIANDIEN žurnalistas Romaldas Abugelis pakalbino vieną iš jų – Alytaus rajono savivaldybės tarybos narį Justą TRUNCĘ. Gerbiamas  Justai, nepasiekęs nei Kristaus amžiaus, o jau turite daugiau kaip dešimties metų politinės veiklos patirtį. Kuo Jus taip sužavėjo politika? Man patinka nuolat tobulėti, semtis naujos patirties ir kurti pridėtinę vertę turinčius dalykus. Politikoje niekada nestinga pamokų ir galimybių prisidėti prie valstybės, krašto augimo, žmonių gerovės kūrimo. Būtent galimybė nuveikti kažką naudingo savo krašto žmonėms mane žavėjo labiausiai.  Norą aktyviai įsitraukti į politiką sustiprino ir jaunatviškas maksimalizmas, galimybė atstovauti Alytaus rajono jaunimo interesus. Jaunasis politikas Justas Truncė:

Paroda „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos“

www.siandien.info Seimo lankytojų centre (Gedimino pr. 60) atverta paroda „30 metų Rusijos kariuomenės išvedimui iš Lietuvos“. Lietuvos kariuomenės karių priesaikos priėmimo Visoriuose akimirka. Data - 1994 m. Fotografijos autorius: Arvydas Reklaitis. Lietuvos valstybės naujasis archyvas. Lietuvos valstybės naujojo archyvo parengtoje parodoje lankytojai kviečiami prisiminti kariuomenės išvedimo aplinkybes, patyrinėti su kariuomenės išvedimu susijusius dokumentus, iš laiko perspektyvos įvertinti to meto fotografijose įamžintas istorines akimirkas. Parodoje eksponuojami archyvuose ir Seimo kanceliarijos archyve saugomi dokumentai. Paroda Seimo lankytojų centre eksponuojama Lietuvos Respublikos Seimo nario Arvydo Anušausko iniciatyva. „Lietuvių tautos valia, kad okupantai turi nešdintis iš Lietuvos, labai aiškiai ir ne kartą

Laikraštis ŠIANDIEN. Atakos prieš valstybinę lietuvių kalbą tęsiasi

Stasys TUMĖNAS, kalbinininkas, Seimo LVŽS frakcijos narys   Kalbėsiu apie tai, ką matau ir girdžiu iš Lietuvos Respublikos Seimo varpinės. Dabartiniame Lietuvos Seime, ypač liberaliajame jo sparne, kai pritrūkstama dalykinių kompetencijų, mėgstama mesti paskutinę kortą - žmogaus teisių: "aš noriu, man reikia, aš turiu teisę"... Nesvarbu, kad ta korta nėra tūzas, nes argumentai paremti nepagrįstais norais, svajonėmis, pataikavimu daliai rinkėjų, pri(si)dengiant tariamomis žmogaus teisėmis, pragmatiniu požiūriu į gramatiką, tačiau užmerkiant akis ir nemąstant apie lietuvių kalbos sandarą, gramatiką, įstatymus ir užmirštant Seimo nario priesaiką, įpareigojusią ginti konstitucines vertybes, tarp kurių

I. Vėgėlė. Kai „sąmokslo teorijos“ virsta realybe

Ignas Vėgėlė, www.siandien.info Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr. Lygiai prieš du metus, kai visuomenė buvo supriešinta iki nesuvokiamo lygio, kreipiausi į advokatus, politikus ir geros valios žmones visuotiniame advokatų susirinkime. Kalbėjau apie neteisėtą pandemijos valdymą ir vakcinacijos prievartą. Turėjau kelis pasirinkimus: nuolankiai tylėti, nes prabilti buvo itin rizikinga ir net pragaištinga, arba elgtis ryžtingai ir nesitaikstyti su įžūliu asmenų persekiojimu bei prievarta. Rinkdamasis pastarąjį veikimą numaniau, kad bus tam tikras atsakas, juk tuo metu ėjau Advokatų tarybos pirmininko pareigas. Tačiau tokio spaudimo, kokio sulaukiau – nesitikėjau. Keturių ministrų pasmerkimas per visas televizijas, agresyvus politikų, „garbių“ visuomenės

Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Nebyliai pritarta Justino Marcinkevičiaus nukryžiavimui. “Antrasis puolimas prieš mylimiausią jaunystės laikų poetą Justiną Marcinkevičių. Tariamai dėl įvykusio konkurso paminklui Jam pastatyti. Ko gero, kai kuriems neįtiko siūloma vieta – prie šv. Jurgio bažnyčios šventoriaus, šalia Rašytojų Sąjungos. Atseit, poetas buvo per daug ateistiškas, nors nuolat rašė apieDievą”. www.prenumeruok.lt; www.siandien.info; www.prenumeruoti.lt

Laikraštis ŠIANDIEN. „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti

www.siandien.info Naujausiame ŠIANDIEN numeryje ne vienas puslapis skiriamas NATO viršūnių susitikimui, lietuvių kalbos išsaugojimui. Prisimenama ir tautos istorija. Straipsnis „Sprogdina ne tiltą – sprogdina Lietuvą“. Vytautui Šustauskui atminti, Vytautui Landsbergiui priminti. "Birželio 24 dieną amžinajam poilsiui išlydėtas Vytautas Šustauskas. Kauno miesto savivaldybė leido jį laidoti prestižinėse Petrašiūnų kapinėse, tačiau paties Vytauto valia jis palaidotas gimtuose Kražiuose. Velionio gyvenimas persipynė su kito Vytauto – Landsbergio - gyvenimu. Vytauto Landsbergio valia dėl jo laidojimo vieto dar neskelbta. Ir urna su Gražinos Ručytės-Landsbergienės, mirusios 2020 m. kovo 10 d., iki šiol, matyt, nerado amžino poilsio vietos. Anot Arvydo

Laikraštis ŠIANDIEN. Ligoniai palaukti gali, ligos – ne

www.siandien.info, laikraštis ŠIANDIEN Prof. Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas  Aegroti expectare possunt, morbi non possunt – taip rašinio pavadinimą į lotynų kalbą išvertė automatinis vertėjas, panūdęs antraštei suteikti antikinės sentencijos skambesį. Šis minties montažas bus straipsnio leitmotyvas, apie jį suksis pašnekesys, o laukimo eilės arba laukimas kaip toks, pagiriamojo žodžio nesulauks.  Mūsų aplinkoje greta džiugių permainų tarpsta ir blogio apraiškos, kurių išties nemažai. Tačiau bene dvi labiausiai išsiskiria iš kitų, prikausto dėmesį, žadina norą jomis atsikratyti.  Viena jų – herojinių pastangų reikalaujantys mėginimai prisiskambinti į įvairaus profilio

Nuo 2024 m. sausio minimalioji mėnesinė alga didės 84 eurais

www.siandien.info Vyriausybės sprendimu, nuo 2024 m. sausio minimalioji mėnesinė alga didės 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Nutarta, kad minimalusis valandinis atlygis bus didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14  euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc. Tokiam siūlymui gegužės pradžioje pritarė Trišalė taryba. Kartu taryba pasiūlė neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) didinti 20 proc. nuo dabar esančių 625 eurų iki 750 eurų. Dėl NPD didinimo turės apsispręsti Seimas. Jei sprendimas būtų teigiamas, nuo ateinančių metų pradžios MMA „į rankas“ sieks 709 eurus

Naujas ŠIANDIEN numeris: nacionalinės žiniasklaidos saulėlydis per prezidentės Dalios Grybauskaitės dešimtmetį

www.siandien.info Rytoj – naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris. „Viskas pakrypo į nuokalnę apie 2008 metus. Pirmiausia – dėl objektyvių priežasčių. Užgriuvusi 2008 -2009 m. pasaulinė finansinė krizė kirto per žiniasklaidos reklamos pajamas, o tradicinė popierinė žiniasklaida, gavusi mirtiną smūgį nuo interneto ir medijų skaitmeninės revoliucijos, jau niekad neatsigavo visame pasaulyje. Bet Lietuvoje politikai besikapanojančiai nekenčiamai tradicinei žiniasklaidai parišo po kaklu dar ne vieną papildomą akmenį. Andriaus Kubiliaus Vyriausybės iniciatyva buvo priimtos PVM ir Viešųjų pirkimų įstatymų pataisos, pagal kurias leidinys, pažeidęs etiką, praranda teisę į PVM lengvatą ir negali dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Korumpuoti valdininkai,

Naujas ŠIANDIEN numeris. Apie dešrą „EKSTRA” su lašinukais. Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

www.siandien.info Ne viskas auksas, kas auksu žiba, - byloja lietuvių liaudies išmintis. Tuo įsitikinau artimiau susipažinęs su aukščiausios kokybės virta dešra EKSTRA su lašinukais. Lašiniai, pieno miltai, sirupas, mielės... Daugiau kaip pusė dešros sudedamųjų dalių – maisto priedai. Jų net penkiolika. Keturi iš jų yra tirštikliai. Tai natrio alginatas, saldžiųjų ceratonijų derva, guaro derva ir ksantano derva. Produkto etiketėje puikuojasi ne tik storulis žodis EKSTRA, bet ir kuklesnėmis raidėmis dešros kokybę giriantis žodžių duetas „aukščiausia rūšis“. Tokia nesaikinga kalbos raiška neturėtų stebinti – juk visi vaikosi pelno. Tad gamintojas, siekdamas pritraukti neišmanų pirkėją sąmoningai

„Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“

www.siandien.info Šiandien Seime, Konstitucijos salėje vyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubo ir savaitraščio „ŠIANDIEN“ organizuota konferenciją – diskusiją „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Lietuvos Respublikos Konstitucijos I skirsnio ,,Lietuvos valstybė“ 14 straipsnyje yra įtvirtinta: ,,Valstybinė kalba – lietuvių kalba“ – taip lietuvių kalbai suteikiamas valstybinės kalbos statusas. Konstitucija suteikia visiems šalies piliečiams teisę turėti savo nuomonę, draudžia persekioti už kritiką. Konferencija – diskusija „Apginsime laisvą žodį ir kalbą – apginsime valstybę“. Pranešimus skaitė filosofas Krescencijus Stoškus, kalbininkas dr. Stasys Tumėnas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, žurnalistas Vytautas Budnikas,

Programišiai puolė nesirinkdami – ekspertai tai vadina tik lengvu apšilimu prieš Vilniuje organizuojamą NATO viršūnių susitikimą

www.siandien.info, pranešimas spaudai Praėjusią savaitę per Lietuvą nusiritusi paskirstytųjų paslaugų trikdymo (DDoS) atakų banga dar kartą priminė, jog šiuo metu internete saugiai jaustis nebegali nė viena organizacija. Šįkart programišiai puolė nesirinkdami – jie kirto ir valstybinėms institucijoms, ir didesnių bei mažesnių verslo atstovų sistemoms. Visgi ekspertai tai vadina tik lengvu apšilimu prieš liepą Vilniuje organizuojamą NATO viršūnių susitikimą ir pateikia kelis patarimus, kaip pasiruošti galimai dar labiau išaugsiančiam DDoS atakų skaičiui. Programišiai puolė nesirinkdami – jie kirto ir valstybinėms institucijoms, ir didesnių bei mažesnių verslo atstovų sistemoms. Visgi ekspertai tai vadina tik

Naujas ŠIANDIEN numeris: planą įvykdė – Lietuva laisvėja…

www.siandien.info „1989 m. vasaris. Menininkų namuose (dabartinė Prezidentūra) susitinka Algimantas Norvilas, Rolandas Paulauskas, Audrius Butkevičius, Vytautas Česlovas Stankevičius, Vytautas Landsbergis – vyksta paskutiniai Sąjūdžio Seimo nario priesaikos derinimai. Tekste žodžiai „Tegyvuoja laisva, nepriklausoma Lietuvos valstybė“. V.Lansbergis išbraukia žodžius „nepriklausoma Lietuvos valstybė“ ir įrašo „laisvėjanti Lietuva“. A. Butkevičius sako: „profesoriau, laisvėjantys gali būti tik viduriai.“ Profesorius nesutinka. „Nepaisėme profesoriaus pataisų, pasiėmėme savo tekstą ir skaitėme – „laisva ir nepriklausoma Lietuvos valstybė“ – prisimena A .Butkevičius, rašoma Istorijos ir kultūros žurnale „Nepriklausomybės sąsiuviniai“ . 2023 metai. Neįtikėtina, bet tenka pripažinti, kad sovietinis profesorius savo tikslus pasiekė –

Laikraštis ŠIANDIEN. Elektros depozito naudą apsukruoliai gaudo

Prof. Petras STIRBYS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas Daugelis namų ūkių jau turi privilegiją gamintis elektrą patys, savo reikmėms pajungdami saulės siunčiamą energiją. Valstybės teikiama finansinė parama skatina saulės baterijų diegimą, pigina elektros savikainą, mažina namų ūkių išlaidas. Tos išlaidos galėtų būti dar mažesnės, o gaminama elektra galėtų nešti kur kas apčiuopiamesnį pelną, jei ne realizacijos apsunkinimai. Išties, nieko nekainuojanti saulės energija yra patraukli žaliava elektros gamybai tegul ir nedidelėmis apimtimis, tačiau elektrą gaminantis vartotojas patiria nemažai iššūkių.  Gausūs elektrotechniniai  reikalavimai saulės energijos pradiniame įdarbinimo procese šeimininkams kelia finansinių ir kitokių rūpesčių. Susiduriama su

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė: „Tai labai sukrėtė prokuratūrą, sukrėtė visą visuomenę”…

www.siandien.info Paskelbus apie nuteisto jaunuolio liudijimą, jog galimai su juo santykių siekė prokuroras Dainius Kunigėlis, generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, jog šios žinios labai sukrėtė prokuratūrą. „Tai labai sukrėtė prokuratūrą, sukrėtė visą visuomenę, toks elgesys tikrai yra netoleruotinas ne tik prokurorams, bet ir prokuratūros darbuotojams. Atliksime išsamų tyrimą ir tikrai informuosime visuomenę apie tai, koks sprendimas priimtas“, – penktadienį žurnalistams sakė N. Grunskienė. Generalinės prokuratūros pastatas. Prokurorui D. Kunigėliui pasiprašius būti atleistam, generalinės prokurorė teigė su juo nesiaiškinusi dėl jo šio sprendimo motyvų. „Jis prašo paties prašymu atleisti. Negaliu komentuoti, kokiomis

Valdas Vasiliauskas. Krizių metu išvystame tikruosius politikų veidus

Valdas  VASILIAUSKAS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Į konservatorių laivą trenkė žaibas iš giedro dangaus- juoda  neganda juos užgriuvo dėl menkų kišenpinigių, nors iki tol be didesnės atsakomybės vartė milijonus ir milijardus. Dar  labiau buvo  netikėtina , kad pirtį jiems užkūrė jų favoritas Andrius Tapinas. Suglumę apžvalgininkai suko galvas, kodėl „visuomenininkas“  ūmai pradėjo kandžioti jį  dosniai maitinusią ranką? Pagrindinė versija: neva tai rimta paraiška Prezidento rinkimams. Atsarginė versija: ministrei smogta keršto sumetimais dėl nelaimėto viešojo pirkimo konkurso. Jeigu ir buvo  kam kerštaujama, tai  savivaldai  ir savivaldybėms, kurių rinkimus Tėvynės sąjunga-

Vilniečiai prie nukirsto šimtamečio ąžuolo neša gėles ir žvakes

www.siandien.info, Vilniečiai prie nukirsto šimtamečio ąžuolo neša gėles ir žvakes. Sekmadienio vakarą vilniečiai pasidalijo vaizdais dėl surengtos savotiškos akcijos. Prie vadinamųjų „Maskvos namų“ Vilniuje nukirstas ilgaamžis medis. Pasak mero Valdo Benkunsko, toks veiksmas yra „vandalizmas ir nusikaltimas prieš vilniečius“. Sostinės centre prie nukirsto šimtamečio ąžuolo žmonės padėjo gėles ir žvakes, ant įmonės tvoros pakabintas ir plakatas „medžių žudikams“. Vilniaus miesto meras tikino, kad nekilnojamo turto vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo. Prezidentas Gitanas Nausėda ąžuolo nukirtimą pavadino barbarišku išpuoliu - „Vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų“. Barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis

„Pasaulis girdi mūsų poziciją”

www.siandien.info JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį Hirošimoje paskelbė apie JAV ruošiamą naują ginklų paketą Kijevui. Šią naujieną jis pranešė susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. CNN praneša, kad naujasis karinės pagalbos paketas apima ir mokymus Ukrainai. Jo vertė – 375 mln. JAV dolerių. Volodymyras Zelenskis© Zuma Press / Scanpix .Susitikimas su prezidentu Bidenu. Karščiausias fronto taškas jau kurį laiką yra rytinėje Donecko srityje esantis Bachmutas ir jo apylinkės. Britų žvalgyba teigia, kad Rusija per pastarąsias keturias dienas rajone perdislokavo „iki kelių batalionų“ po to, kai ukrainiečiai pasiekė taktinių laimėjimų iš esmės sugriauto miesto

Ingrida Šimonytė: „Aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene”

Ingrida ŠIMONYTĖ, Ministrė Pirmininkė; www.siandien.info, Ingrida Šimonytė. Nuotr. iš asmeninio archyvo. Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą. Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia. Natūralu, kad po ataskaitų, parengtų ir pateiktų pagal Kauno miesto tarybos reglamentą paviešinimo, kurio paprašė pati Jurgita, kilo įvairių diskusijų, kurių pagrindinis klausimas - čia daug ar mažai,

Nuotolinės konsultacijos dėl žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimo

www.siandien.info Žemės ūkio ministerija, siekdama užtikrinti sklandų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimą, ketvirtadieniais nuo 8 iki 10 val. rengia nuotolines konsultacijas, skirtas žemės ūkio naudmenų, pasėlių ir ūkinių gyvūnų deklaravimui. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Taip pat kilus bet kokiems su deklaravimu susijusiems neaiškumams ar klausimams, galima kreiptis specialiu el. paštu tiesiogines@zum.lt. Daug atsakymų į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su pasėlių deklaravimu, galima rasti ir nuolat pildomoje ŽŪM interneto svetainės rubrikoje „Dažniausiai užduodami klausimai“. Kviečiame aktyvuoti šią nuorodą: https://zum.lrv.lt/lt/dazniausiai-uzduodami-klausimai-3 Informacija teikiama ir ŽŪDC bendruoju telefonu (8 5) 266 0620 arba e. paštu pagalba@zudc.lt. Dėl klausimų, susijusių su PPIS veikimu, galima kreiptis e.

Gegužės 1-ąją pradėjo galioti Susisiekimo ministerijos teikti ir Vyriausybės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimai ir patobulinimai

www.siandien.info Gegužės 1-ąją pradeda galioti Susisiekimo ministerijos teikti ir Vyriausybės priimti Kelių eismo taisyklių pakeitimai ir patobulinimai. Gintauto Kniukštos nuotrauka. Pakeitimuose numatyta, kad vairuotojams dalyvaujantiems viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi) draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis. Išimtis numatyta tais atvejais, kai mobiliojo ryšio priemonės valdomos naudojant laisvų rankų arba transporto priemonės įrangą, arba kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje. Pabrėžiama, kad išimtis dėl naudojimosi, kai transporto priemonė stovi, galioja tik sustojus ilgesniam laikui, tačiau nėra taikoma, kai sustojama spūstyje, prie raudono šviesoforo signalo, praleidžiant pėsčiuosius

Laikraštis ŠIANDIEN. Siekiama žemaičių kalbą įteisinti ne kaip antrąją Valstybinę kalbą, o kaip istorinio Žemaitijos regiono regioninę kalbą

Prof. dr. Juozas  PABRĖŽA, laikraštis ŠIANDIEN, www.siandien.info   Pastaraisiais metais pirmą kartą per visą atkurtos Nepriklausomybės laikotarpį stipriai suaktyvėjo žemaičių kalbos klausimo kėlimas ir problemos sprendimas. Daromi rimti žingsniai, darbai dėl žemaičių kalbos išsaugojimo, įtvirtinimo ir įteisinimo. Siekiama žemaičių kalbą įteisinti ne kaip antrąją Valstybinę kalbą, o kaip istorinio Žemaitijos regiono regioninę kalbą. Ypač pastebimai tuo klausimu ledai pajudėjo po 2020 m. Telšiuose ir Kuršėnuose Žemaičių kongreso metu priimtos rezoliucijos „Dėl žemaičių kalbos, istorinio Žemaitijos regiono įteisinimo, išsaugojimo ir integracijos“. Rezoliucija buvo svarstoma LR Seimo Kultūros komitete, ne viename išplėstiniame Seimo Laikinosios

Laikraštis ŠIANDIEN. Teleloto laimėjimų anatomija

Stebint žaidimą ekrane, susidaro įspūdis, kad pagrindinis naudos gavėjas yra žaidėjai, tačiau taip nėra, nes įvairios rinkliavos nustekena žaidėjų suneštą gėrį. Prof. Petras STIRBYS, Niujorko mokslų akademijos narys, ŠIANDIEN apžvalgininkas. www.siandien.info Įsigilinti į Teleloto žaidimą verta. Žaidžiamas jis jau seniai – daugiau nei 25 metus ir galimai dėl to, kad įdomus, priešingu atveju ši pramoga pasitrauktų iš akiračio. Ne visi žaidėjai susigaudo, kad jų lūkesčiai galėtų būti kur kas didesni, jei žaidimo organizatoriai nesiimtų gudrybių, todėl žaidimo entuziastai taip ir levituoja nuo vieno lošimo tiražo iki kito. Bet kokį žaidimą lydi ne

Švęsk savo gerumą – skirk 1,2 proc. laikraščio ŠIANDIEN leidybai

www.siandien.info Kauniečių Editos ir Mindaugo Rumševičių šeima įvairiuose renginiuose kviečia Lietuvos žmones skaityti ir prenumeruoti ŠIANDIEN,  prisipažino, kad net tik nekantriai  laukia kiekvieno naujo savaitraščio numerio, bet ir pasidžiaugė  ŠIANDIEN skleidžiamomis tauriomis idėjomis, įdomia ir vertinga informacija įvairaus amžiaus skaitytojams.  Mieli nacionalinio savaitraščio ŠIANDIEN  skaitytojai,               skirkite 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio, paremkite ŠIANDIEN leidybą Laikraštis ŠIANDIEN išsikovojo skaitytojų pasitikėjimą ir jau gyvuoja septintus metus. Tik nuo mūsų priklauso, kokioje Lietuvoje gyvens mūsų vaikai ir anūkai. Tik kartu veikdami galime išsaugoti tikėjimą, šeimą ir tautinę valstybę.                   Pandemija, karas Ukrainoje ir kitos krizės apsunkino laikraščio

Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“

www. siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris ir naujas laikraščio priedas „Lietuvos vietos savivalda“. Tauragės rajono savivaldybėje šią savaitę vyko paskutinis šios kadencijos tarybos posėdis. Kitą trečiadienį, balandžio 26-ąją, prisieks naujai rajono gyventojų išrinkti tarybos nariai ir antrą kadenciją rinkimus laimėjęs meras Dovydas Kaminskas. Jis yra Liberalų sąjūdžio narys. Tauragės rajono savivaldybės taryboje daugumą taip pat laimėjo liberalai. Laimėjo liberalizmas ar žmonės? Aktyvus tauragiškis, Ekstremalų asociacijos prezidentas Vidas Stašaitis sako, kad mero ir savivaldybės tarybos rinkimus laimėjo ne liberalizmas, o patys kandidatai – žmonės: „Ir labiausiai dėl paties mero. Dovydas Kaminskas yra daug kam priimtinas kaip žmogus.

Laikraštis ŠIANDIEN. K. Sabaliauskaitės Mankurtų aikštė

Valdas VASILIAUSKAS, laikraščio ŠIANDIEN apžvalgininkas, www.siandien.info Elektas (išrinktasis) Vilniaus meras Valdas Benkunskas dar tik rengėsi prisiekti ir perimti miesto raktus, o jau buvo užkardytas bene populiariausios šiuo metu lietuvių rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės. Kadangi V. Benkunskas – menkas žemės vabalėlis, madinga „viešoji intelektualė“ nesismulkino, viešu laišku kreipėsi į visus Vilniaus merus- buvusius, esamus ir būsimus- matyt , nuo amžių amžinųjų, tarkim, nuo 1387 m. , kai Vilniui buvo suteiktos Magdeburgo teisės, iki Paskutinio teismo dienos. Tikrai karališkas, o gal ir imperatoriškas mostas, paskelbtas, kaip ir pridera, valdančiųjų oficioze- LRT interneto svetainėje

Naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė)

www.siandien.info Rytoj-naujas ŠIANDIEN numeris ir jo priedas „Žemaitija“ (Mona Žemaitėjė). Žemaitijos kūrėjai. Kiekvienas kūrėjas visuomenės kultūroje yra svarbi asmenybė, besidalinanti tuo, ką turi savyje tauriausio. O kas tauriau už meilę gimtai kalbai ir savam kraštui – Žemaitijai? Laikraščiui ŠIANDIEN džiugu pristatyti dvi naujas Žemaitijos kūrėjos Irenos Stražinskaitės-Glinskienės knygas, pirmuosius skaitytojus pasiekusias š. m. vasario mėnesio pabaigoje – Knygų mugėje-2023. Tai žemaičių kalba parašyta knyga šeimai „Augo so žemaitiu kalbo“ ir iliustruota pasakų knygelė „Boružėlės pasakėlės“. Idėja žemaičių kalba parašytas pasakas išversti į lietuvių kalbą gimė neatsitiktinai. Pasakų iliustratorei palangiškei Rūtai Savickienei paapgailestavus, jog tokių gražių

Valstybė be valstybinės kalbos?

Eugenijus JOVAIŠA, Seimo narys, www.siandien.info 2022 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo naujos vardų ir pavardžių užrašymo asmens dokumentuose taisyklės. Lietuvos visuomenė puikiai žino, apie ką kalbama. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos rūpesčiu Seime įteisintą lotyniškų raidžių – „W“, „X“ ir „Q“ – vartojimą užrašant vardus ir pavardes. Deja, tačiau nemenka dalis Lietuvos visuomenės nemato tų trijų raidžių galimo poveikio valstybinei – lietuvių – kalbai. Bet viena bėda – ne bėda. Dabar veikiančio įstatymo priėmimo metu tos pačios jėgos padarė viską, kad nustotų galioti ir valstybinei kalbai būdingos

Naujas ŠIANDIEN numeris. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris. Atėjo pavasaris - su kokiomis nuotaikomis pieno gamintojai pasitinka artėjančias Jurgines? „Nuotaikos prastos. Ne visi ūkininkai išgins karves į laukus. Dalis jų dar palaikys kol turi žiemai sukaupto pašaro, o po to ruošiasi parduoti. Užsidarys kelios dešimtys fermų, kurios laiko po 50 – 300 karvių. Laukia labai skaudūs išsiskyrimai, gaila įdėtų investicijų ir ilgamečio triūso, neskaičiuojant darbo valandų. Kai kurie pieno ūkiai gauna už pieno kilogramą net ir mažiau nei 20 eurocentų už kilogramą. Be to, jau girdisi kalbų, kad žaliavinio pieno kaina gali sumažėti dar kokiais penkiais centais. Tokios tendencijos ūkininkus

Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą

www.siandien.info Naujas savaitraščio ŠIANDIEN numeris.  Apie etninės kultūros griovimą. Etninė kultūra yra mūsų tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė, nacionalinės kultūros pamatas. Valstybės vidaus politika privalo ugdyti tautinę savimonę, globoti etninę kultūrą ir vietos tradicijas. Kuo didesnį ryšį asmuo jaučia su savo kultūrinėmis šaknimis, tuo gilesniu patriotizmu pasižymi ir visuomenė, tuo ji yra atsparesnė. Vilniuje, Užgavėnių šventės metu, Morė šiemet nebuvo sudeginta, bet išsiųsta … į povestuvinę kelionę, į Tailandą. Taip ši tautos tradicija buvo įžūliai iškreipta, pakeista jos giluminė prasmė. Bet juk tradicijos gali gyvuoti tik esant tradicijų tęstinumui ! Labai

Laikraštis ŠIANDIEN. Prastėjanti maisto kokybė skatina rinktis ekologiškus produktus 

Romaldas ABUGELIS, ŠIANDIEN apžvalgininkas                       Neseniai paskelbti Organinio žemės ūkio tyrimų instituto (FiBL) duomenys už 2021 metus atskleidžia tolesnį ekologiškų produktų pardavimų augimą. Ekologiškos maisto prekės jau tampa įprastiniu vartotojų pirkiniu.                                                                                                                                        Daugiau kaip 3,7 mln ūkininkų ekologiškai ūkininkauja jau 191 valstybėje, o bendras tokių pasėlių plotas pasiekė 76 mln hektarų arba 1,6 proc. bendro žemės ūkio naudmenų ploto.                       Ekologiško ūkininkavimo nauda yra neabejotina. Taip ūkininkaujantys prisideda prie dirvožemio ir vandens kokybės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo ir aplinkos teršimo mažinimo. Ekologiniame ūkyje užtikrinamas natūralus ūkio gyvūnų elgesys, nenaudojami antibiotikai ir augimo

Naujas ŠIANDIEN numeris: ekologinis ūkininkavimas – nuo Latvijos atsiliekame beveik du, o nuo Estijos – beveik tris kartus

www.siandien.info „Ekologiškų produktų pardavimas nuolat auga. Covid – 19 pandemija taip pat paskatino žmones rinktis natūralesnius, sveikesnius produktus ir taip stiprinti savo imunitetą. Vartotojai reaguoja ir į prastėjančią maisto kokybę, kurią lemia itin gausus cheminių priemonių naudojimas įprastiniuose ūkiuose bei maisto priedų naudojimas gaminant maisto produktus. Daugumą žmonių atgraso ir šių metų pradžioje pasirodžiusi informacija apie svirplių miltelių naudojimą maisto produktuose. Lietuva pagal ekologišką žemės ūkio naudmenų dalį (9 proc.) pasaulyje yra 23 vietoje, ES vidurkis yra 10 procentų. Taigi, esame vidutiniokai ir turime dar daug galimybių augti šioje srityje. Pagal minėtą santykinį rodiklį nuo

Naujas ŠIANDIEN numeris: „A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje”

 Šiandien prekyboje – naujas ŠIANDIEN numeris.                      "A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Kaskart, kai imame kalbėti apie tarpukario Lietuvos gimimą, brendimą ir skaudų likimą, neišvengiamai esame priversti paminėti ir A. Smetoną. Visa savo esybe jis tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis. Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų. Iš tiesų A. Smetona,

Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos

www.siandien.info Pasaulis sparčiais žingsniais artėja prie naujos pinigų formos. Skaitmeninis euras jau netolimoje ateityje gali pakeisti ir mums įprastą eurą. Lietuvos bankas dar 2019 m. suaktyvino savo veiklą centrinių bankų skaitmeninių valiutų kūrimo srityje. Svarbių su tuo susijusių sprendimų priėmimas Europoje planuojamas jau šiais metais. 1922 m. spalio mėn. pasaulio valiutų sąrašą papildė Lietuvos nacionalinis pinigas Litas. Pinigų pavadinimas buvo renkamas iš daugelio pasiūlymų: doleris, markė, muštukas, vytis, lyra, arfa ir kai kurių kitų. Galiausiai buvo pasirinktas litas, kaip artimas mūsų šalies lotyniškam pavadinimui. Kelis dešimtmečius Lietuvoje cirkuliavo rubliai, kol 1993 m. birželio mėn. litas

Apie Lietuvos didvyrius

Apie Lietuvos didvyrius. Dariaus ir Girėno žygdarbis tapo daugelio poetų, rašytojų, dailininkų, skulptorių, muzikų įkvėpimo šaltiniu. Kaunietis Aurimas Valujavičius, vienviete irkline valtimi siekiantis perplaukti Atlanto vandenyną nuo Europos iki Šiaurės Amerikos žemyno, savo žygį skiria 90 -osioms S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio metinėms.  Apie kokybės kontrolę, esminį, bet kurio gamybos proceso etapą... „Augant broko kiekiui, gamybos technologas iš naujo įvertina technologinį procesą, ieškodamas priežasčių. Tai yra normalu, taip turėtų būti. Tik ne Lietuvoje, kurioje politikoje, sveikatos apsaugoje, švietime brokas pasiekė protu sunkiai suvokiamus dydžius. Ir niekas nieko nedaro. Net įvertinti, kas yra brokas, o

Laikraštis ŠIANDIEN. Apie miško kirtimą ir darbo vietas

Andrejus GAIDAMAVIČIUS, gamtininkas ir žurnalistas Naujienų tarnybos nuolat praneša, kad didžiausias nedarbas Lietuvoje yra Rytų Lietuvoje, ypač Ignalinos ir Zarasų rajonuose. O juk tai patys miškingiausi rajonai su pačiomis vaizdingiausiomis vietomis! Lygiai prieš ketverius metus, 2018 metų gruodžio 13 dieną, Vyriausybė priėmė nutarimą, kad čia, Labanoro girioje, vietoje regioninio parko būtų nacionalinis parkas, kad bent plynieji miško kirtimai būtų uždrausti. Bet iki šiol jokio nacionalinio parko nėra, tik kas keli šimtai metrų šviežiai iškirsto miško rietuvės. Ir kaip neprisiminsi stambių medienos pramonės atstovų ir politikų kalbas, kad miškų kirtimas sukuria dešimtis tūkstančių darbo

Naujas ŠIANDIEN numeris. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti

www.siandien.info Naujas ŠIANDIEN numeris - jau prekyboje. Prieš 32 metus, 1991 m. sausio 13 d., sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, Televizijos bokštą, žuvo 14 laisvės gynėjų, dar beveik tūkstantis žmonių buvo sužeista ar kitaip nukentėjo. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę nuo sovietų imperijos, pasaulis neskubėjo jos pripažinti, o okupacinės sovietų valdžios administracinės struktūros ir kariuomenė neplanavo pasitraukti iš šalies. Lietuvos nepriklausomybę pirmoji pripažino Islandija - 1991 m. vasario 11 d., o sovietų kariuomenė buvo išvesta tik 1993 m. rugpjūčio 31 dieną. Siekdama užgesinti lietuvių

Top