Margarita Pelenytė,
Kęstutis Didžiulis

Laikraštis ,,ŠIANDIEN”

Žuvų ištekliais natūraliuose vandenyse Lietuvoje imta rūpintis dar devynioliktajame amžiuje – 1873 metais Verkiuose buvo įrengta pirmoji žuvivaisos ir žuvų auginimo įmonė. 1881-1885 metais Trakų Vokėje pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose.

Šiemet į Lietuvos upes ir ežerus bus paleista daugiau kaip 23 milijonai žuvų jauniklių. Vykdant Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2017 metų planą, rengiamasi įžuvinti Neries, Šventosios, Žeimenos, Dubysos, Jūros, Bartuvos, Šventosios pajūrio ir Ventos upių baseinus, 125 valstybinius ežerus ir tvenkinius.

Žuvininkystės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos veisia 16 rūšių žuvis. Daugiausiai tai saugomos žuvys, kurių išteklius atkurti bei palaikyti reikiamame lygyje reikalauja ir tarptautiniai įsipareigojimai. Tiesa, ši tarnyba darbus atlieka už savo biudžeto lėšas, tuo tarpu Aplinkos ministerija, surinkusi pinigus, tarkim, už žvejybai skirtus leidimus, juos pasilieka sau.

Anot Valdo Gečio, Žuvininkystės tarnybos Žuvivaisos skyriaus vedėjo, kaip ir kasmet, tarnyba planuoja įveisti įvairių vertingų žuvų, tarp kurių ir lašišinės žuvys: lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, kiršliai, sykai ir seliavos. Lašišų ir šlakių įveisimo į Lietuvos upes darbai įsibėgėjo gana sparčiai. Taip pat didėja aštriašnipių eršketų reintrodukcijos darbai, tradiciškai toliau veisiami šamai, starkiai, lydekos, lynai, vėgėlės…

Ir toliau Lietuvoje bus vykdomas ES projektas – žuvinami vandens telkiniai unguriais.

Tarptautiniu lygiu Lietuvoje vykdomi žuvivaisos darbai vertinami gana gerai. „Kai kurių žuvų rūšių įveisimo darbuose mes lenkiame Lenkiją, kaimynai pas mus atvažiuoja įsigyti lašišų ikrų“, – teigia Valdas Gečys. Anot jo, Lietuvos žuvivaisos modelį, atkuriant lašišinių žuvų populiacijas, nori perimti Baltarusija, žuvivaisos pasiekimais domisi Ukrainos žuvininkystės specialistai.

Lietuvos žuvivaisos darbuotojų pastangas gausinti žuvų išteklius palaiko ir Vokietija. Pavyzdžiui, prieškaryje žvejų itin pamėgtas ir labai vertinamas aštriašnipis eršketas Lietuvoje buvo beveik visai išnykęs, tuo tarpu šios žuvies atkūrimas žuvivaisos būdu jau vyksta nuo 2011 metų. Ne viena dešimtis tūkstančių jauniklių pasiekia Baltijos jūrą, o tai labai geras ženklas prie jos įsikūrusioms valstybėms.

Žuvininkystės tarnybos planuose lašišinių žuvų veisimas siekiant valdyti populiaciją, išliks prioritetine kryptimi. Tarnyba ir jos padaliniai atlieka didžiulį darbą, pavyzdžiui, Žeimenos poskyryje auginamos lašišinės žuvys – lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai ir kiršliai.

Nepaisant to, kad daugumą lašišų populiacijų pavyko sustiprinti ir pagausinti, vis dėlto daugelyje upių vis dar nėra pasiektas pradinis tikslas – pagausinti laukinių rituolių iki 50 procentų potencialios upių produkcijos“, – sako Indrė Šidlauskienė, Žuvininkystės tarnybos vadovė.

Žuvininkystės tarnyba yra sėkmingai įvykdžiusi keletą žuvų pralaidų statybos projektų prie upėse esančių užtvankų.
Ar įžuvinimą galėtų vykdyti privatūs ūkio subjektai? Žinoma, kai kas norėtų šiuos padalinius privatizuoti, tačiau tuomet, anot žuvininkystės specialistų, bus siekiama tik pelno, o ne valstybiniame lygmenyje veisti ir auginti įvairių rūšių vertingas bei retas žuvis.

Specialistų nuomone, tokių vertingų ir retų žuvų kaip lašišos, šlakiai, margieji upėtakiai, aštriašnipiai eršketai veisimas ir auginimas jokiu būdu negali būti perduoti privatiems ūkio subjektams, kuriems pirmiausia rūpi pelnas. Privatūs ūkiai be dotacijų iš valstybės biudžeto tokios veiklos vykdyti negalėtų.

Kartu ši veikla reikalauja ilgamečio ir kruopštaus įdirbio, pagaliau, dalies šių žuvų reproduktorių gaudomi natūralioje gamtoje pagal specialius leidimus su tam tikrais įrankiais vadovaujantis pirmiausia ne pelno, bet atsakingo požiūrio į gamtą principo.

Kaip įžuvinamos Lietuvos upės ar ežerai akylai stebi iš įvairių institucijų sudarytos komisijos, žinoma, malonu, kad tai tampa švente ir mūsų mažiesiems piliečiams. Pavyzdžiui, gegužės pabaigoje Vilniaus moksleivai padėjo žuvivaisos specialistams įžuvinti Nerį lašišaitėmis.

Ne vienas buvo nustebęs, kad juos pasveikino žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė. Vaikai padėjo į vandenis išleisti apie 5 000 trijų mėnesių amžiaus lašišaites.
Dirbtinis veisimas Lietuvoje – neatsiejama lašišinių žuvų išteklių valdymo plano dalis, pagal kurią sėkmingai atkuriama nykstanti lašišų ir šlakių populiacija. Šlakiai buvo išbraukti iš Lietuvos raudonosios knygos sąrašo, o lašišos 2011 m. perkeltos į Rs (restored) kategoriją.

Lietuvos upių lašišų ir šlakių gausumo tyrimai, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centro bei Žuvininkystės tarnybos darbuotojai, rodo žymų išteklių augimą. Per pastaruosius 16 metų žuvų rituolių produkcija vidutiniškai padidėjo beveik šešis kartus (perkopė 35 000 vienetų), atitinkamai kasmet daugiau šių žuvų buvo išleidžiama į upes.
,,Preliminarūs praėjusių metų duomenys rodo, kad ir artimiausiais metais išliks augimo tendencijos“, – tvirtina Žuvininkystės tarnybos direktorė Indrė Šidlauskienė.

Pastaraisiais metais Lietuva garsėja kaip itin stambių lašišų kraštas – sulaukta žvejybos aistruolių iš Norvegijos, Latvijos ir kitų valstybių. Šio reiškinio ištakos – 19 metų trunkantis dirbtinis lašišų veisimas Žuvininkystės tarnybos Žeimenos poskyryje.

Šiais metais į Neries baseino upes planuojama išleisti 84 tūkst. vnt. šių žuvų.,,Visai neseniai Žeimenos poskyryje išveista 10 tūkstančių lašišų ir 6 tūkstančiai šlakių jauniklių, kurie atsidūrė Vilnelės upėje“, – teigė vyriausiasis specialistas Egidijus Leliūna.

Žinomas mokslininkas „Šiandien“ sakė, kad kasmet išauginama ir į vandenis išleidžiama 200 tūkstančių lašišų ir 250 tūkstančių šlakių jauniklių.

,,Dirbtinis veisimas nebuvo vienintelė priemonė, padėjusi atsistatyti ir sustiprinti lašišinių žuvų populiacijas. Kompleksinis požiūris į problemą turėjo įtakos ir kitiems sprendimams. Kasmet rengiamos akcijos, kurių metu saugomos lašišų ir šlakių nerštavietės, sugriežtinama atsakomybė už brakonieriavimą ir žvejybos pažeidimus, sustabdomi kai kurie upių tvenkimo darbai“, – pasakojo E. Leliūna.