www.siandien.info; lrp.lt

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į konferencijos „Naujoji Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos vizija“ dalyvius.

• 

Nuotolinę konferenciją „Naujoji Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos vizija“ organizavo Lietuvos Respublikos Prezidentūra su programa „Kurk Lietuvai“ ir Respublikos užsienio reikalų ministerija.

Diskusija Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos tema yra tęstinis renginys, tęsiantis Prezidento dar 2019 metais inicijuotą Europos Sąjungos politikoje peržiūrą.

Renginio atidarymo kalboje šalies vadovas akcentavo, kad vystomojo bendradarbiavimo politikai Lietuvoje reikalingi pokyčiai, kurie atlieptų naujus geopolitinius iššūkius ir sudarytų prielaidas, kad vystomojo bendradarbiavimo politika taptų tvariu užsienio politikos instrumentu.

„Apie vystomojo bendradarbiavimo svarbą dar kartą priminė mus užklupusi koronaviruso pandemija. Visame pasaulyje ji nusinešė daugybę gyvybių, atnešė valstybėms sunkiai pakeliamų ekonominių ir socialinių išbandymų, padidino skurstančių ir badaujančių žmonių skaičių. Įsitikinome, kad net ir didžiausios pasaulio valstybės negali vienos susidoroti su globaliomis grėsmėmis, – tik visa tarptautinė bendruomenė pajėgi įveikti pandemiją“, – kalboje sakė Prezidentas.

Lietuva jau žengė reikšmingus žingsnius, siekdama didinti vystomojo bendradarbiavimo politikos efektyvumą – mūsų šalis įsipareigojo iki 2030 metų pustrečio karto padidinti oficialią paramą vystymuisi, taip pat Prezidentas dar pernai pasirašė Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos įstatymą, kuris sudaro prielaidas ne tik sukurti reikiamus finansinius instrumentus, bet ir paskatinti visos ekosistemos plėtrą.

Pasak Prezidento, siekdama vystomojo bendradarbiavimo politikos proveržio, Lietuva turi nusistatyti prioritetus, savo veiklą grįsti partnerysčių kūrimo modeliu, sukurti naujas viešojo ir privataus sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo formas, didinti verslo įsitraukimą, taip pat skatinti naujos, didesnę pridėtinę vertę kuriančios ekosistemos plėtrą.

„Įgyvendinant šiuos tikslus, turi aktyviai prisidėti visos suinteresuotos institucijos, o ypač mūsų ekonominė diplomatija. Didžiuojamės Lietuvos viešojo sektoriaus reformų patirtimi, informacinėmis ir ryšių technologijomis, finansinėmis technologijomis, atsinaujinančių energijos išteklių ir vandentvarkos sektoriais – išnaudokime tai!“ – paragino šalies vadovas.

• 

Prezidentas atkreipė dėmesį, kad Lietuva didžiausią dėmesį vystomojo bendradarbiavimo politikoje ir toliau turėtų skirti Rytų partnerystės šalims. Tačiau būtina nepamiršti Afrikos ir Vidurinės Azijos šalių. Jose aktyviai veikia tarptautinės organizacijos, administruojančios reikšmingas paramos programas.

Skiriamas lėšas vystomojo bendradarbiavimo politikai derėtų traktuoti kaip prasmingą investiciją, ilgainiui duosiančią politinės, ekonominės ir socialinės grąžos. Šalies vadovo manymu, Lietuva taip pat turėtų aktyviau išnaudoti galimybes veikti tarptautinėse vystomojo bendradarbiavimo institucijose, peržiūrėti delegavimo mechanizmą, inicijuoti prisijungimą prie EBPO Paramos vystymuisi komiteto.

Konferencijos metu aptarta dabartinė Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos situacija ir tolesni žingsniai siekiant stiprinti politikos efektyvumą.

Taip pat pristatyta projekto „Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikos veiksmingumo stiprinimas“ ataskaita ir rekomendacijos dėl reikalingų pokyčių vystomojo bendradarbiavimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Ataskaitos projektą paruošė programos „Kurk Lietuvai“ atstovai.