Gintautas Kniukšta

Šiandien palaidojau jaunystės draugą. Mirė nuo kraujo vėžio.
Dar prieš savaitę jis nesiskundė apetitu, buvo žvalus, o pirmadienį ištiko koma. Mirė ligoninėje po dviejų dienų, o šiandien atgulė amžino poilsio Liepynės kapinėse.

Kiek toli yra pažengusi medicina, kodėl nesusivienija pasaulio medikai, politikai ir nepaskelbia tikros kovos vėžiui?

• 

Kodėl šiuolaikinė medicina vis dar neranda efektyvaus metodo gydyti vėžį?
Nėra pinigų? Pinigų yra, gal tiesiog noro nėra, lengviau kalbėti apie BVP didinimą karinėms išlaidoms, o ne apie kančias, kurias patiria sergantys.

O gal tiesiog čia juodas verslas, tiesiog dideli pinigai, paskaičiuokime, kiek milijardų iškeliauja vaistų pramonei, kodėl gydytojai naudoja barbariškus metodus (chemoterapija, radiacija), nuodija žmonės ir taip kaupia beprotiškai didelius pelnus farmacijos kompanijoms?

Kam iš tikrųjų rūpi žmonių sveikata? Kas eitų pas daktarą, jeigu jis iš karto pasakytų tiesą į akis ligoniui, kiek jam dar liko gyventi?

Jis niekada tiesos nesakys, nes tiesiog neteks darbo. Jeigu būtų pateikta tikroji statistika, tai chemoterapijos, ko gero, niekas nenaudotų.

Kas turėtų rodyti pavyzdį ir telkti viso pasaulio išminčius su 21 -ojo amžiaus maru? Politikai, žinoma, taip pat, bet tikrai ne tie, kurie rodo savo bejėgiškumą, skutasi plikai ir sako, kad jie solidarizuojasi. Su kuo jūs, gerbiamieji, solidarizuojatės?

• 

Su mirtimi, su kraujo vėžiu, su žmonių skausmu, kurie netenka savo vaikų, tėvų, brolių, seserų, draugų?

…Grįžęs iš kapinių dar ilgai vaikščiojau po rudenėjantį mišką. Stebėjau, kaip krenta nuo medžių lapai, vienas po kito, iš lėto, pamažu… Žmonės kaip tie lapai, taip pat krenta vienas po kito, iš lėto, pamažu… Ir kartais tikrai nuo beprasmių mirčių.

Tik medis nemoka kalbėti, o mes, žmonės, kodėl tylime?