www.siandien.info, lrv.lt

Nuo liepos 1 d. mažas pajamas gaunantys, sunkiai besiverčiantys senjorai ir turintieji negalią kompensuojamuosius vaistus ir jiems reikiamas medicinos pagalbos priemones (MPP) gaus nemokėdami priemokų. Tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo vaisto kainos, t. y. nesvarbu, ar anksčiau už vaistą tekdavo primokėti kelis eurus, nuo liepos 1-osios, įsigydami kompensuojamuosius vaistus, šie žmonės nebeturės primokėti nė kiek.

Šiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas.

Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, jei žmogus, turėdamas gydytojo receptą, iki šiol turėdavo vaistinėje sumokėti 3 eurų priemoką, dabar tą patį vaistą jis tiesiog pasiims vaistinėje ir nemokės nė cento.

Numatyta, kad priemokų už vaistus ir MPP neliks visiems 75 metų ir vyresniems žmonėms, taip pat senatvės pensininkams ir turintiems negalią, jei jų pajamos – pensijos, socialinės išmokos, pašalpos – nesieks 95 proc. minimalių vartojimo poreikių dydžio, t. y. išlaidų, reikalingų minimaliems žmogaus poreikiams tenkinti per mėnesį (maistui ir kt. prekėms, paslaugoms). Dabar šis rodiklis siekia 257 eurus.

• 

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, šios naujovės leis mažas pajamas gaunantiems žmonėms svariai sumažinti finansinę naštą.

„Vaistams ar kitoms medicinos pagalbos priemonėms įsigyti skiriamus pinigus mažas pajamas gaunantieji ir turintieji negalią sutaupytus pinigus galės skirti kitoms reikmėms, o jiems reikalingus vaistus įsigyti be papildomų išlaidų. Tai labai svarbi žinia, seniai norėjome įgyvendinti tokį sumanymą ir džiugu, kad pagaliau pavyko“, – sako ministras A. Veryga.

Svarbu ir tai, kad mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir turintiems negalią nereikės niekuo papildomai rūpintis, kad galėtų gauti šią kompensaciją – vaistinės pačios gaus ir matys šią informaciją elektroninėje sistemoje. Vaistinės, suteikiančios kompensuojamuosius vaistus ar MPP iš mažas pajamas gaunančių žmonių, priemokos neims, o vaistinei šis skirtumas bus kompensuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

Tokį modelį, kuris jau taikomas socialinės gerovės valstybėse, Lietuvai pasiūlė Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).

Nustatyta, kad receptų kompensuojamosios priemokos sumų kontrolės mechanizmą ir apmokėjimo tvarką nustatys Valstybinė ligonių kasa (VLK).

Preliminariais skaičiavimais, šia naujove galėtų pasinaudoti apie 250 tūkst. žmonių Lietuvoje.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė pataisoms, kuriomis užtikrinamos didesnės galimybės neįgaliesiems mokytis, dirbti ir savarankiškai gyventi bendruomenėje. Visus šiuos pokyčius atneštų plačiau teikiama individuali asmeninio asistento pagalba, o būtent tai siūloma užtikrinti įtvirtinant asmeninės pagalbos poreikį kaip vieną iš specialiųjų poreikių rūšių.

Jei įstatymo pataisos būtų priimtos Seime, neįgaliesiems taip pat taptų paprasčiau susigaudyti, kokią pagalbą jie gali gauti ir kur jos kreiptis. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba rekomenduotų asmeniui, dėl kokių specialiosios pagalbos priemonių jis gali kreiptis, pavyzdžiui, dėl būsto pritaikymo, techninės pagalbos priemonių, socialinių paslaugų, asmeninės pagalbos ir panašiai.

Pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę visiems pensinio amžiaus žmonėms, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, pasinaudoti transporto lengvatomis ir nemokėti rinkliavos už asmens tapatybės kortelės ar paso išdavimą ar keitimą.

Visi šie pokyčiai numatomi Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projekte. Toliau jis bus svarstomas Seime.

Kas yra asmeninė pagalba

2018 metais Lietuvoje pradėta įgyvendinti naujovė – asmeninio asistento pagalba neįgaliesiems. Iki šiol tai buvo bandomieji projektai, finansuojamai iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.

Asmeninis asistentas gali suteikti pagalbą namuose ar viešojoje erdvėje. Pavyzdžiui, toks asistentas gali padėti pasirūpinti asmens higiena, maistu, padėti nuvykti į reikiamą vietą, pagelbėti bendrauti, tvarkyti finansinius išteklius, orientuotis aplinkoje, organizuoti laisvalaikį ir poilsį, palydėti ir padėti nuvykti į darbo pokalbį, surasti tinkamą transporto priemonę, padėti judėti ten, kur nėra pritaikyta aplinka.

Svarbiausias asmeninio asistento uždavinys – ne atlikti veiksmus už neįgalųjį, o atlikti kartu su juo.
Bandomųjų projektu metu asmeninę pagalbą gauna asmenys nuo 16 metų, kuriems nustatytas neįgalumo lygis ar 55 proc. ir mažesnis darbingumo lygis. Projektams, susijusiems su asmeninio asistento pagalba, iš viso skirta 5,4 mln. eurų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Per laikotarpį nuo 2018 metų iki 2021 metų planuojama, kad asmeninė pagalba bus suteikta 1550 neįgaliųjų.

Kokie pokyčiai

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektu numatoma, kad asmeninė pagalba nebebūtų laikinas projektas, o nuolatinė pagalba, reglamentuota įstatyme. Taip siekiama užtikrinti negalią turinčių asmenų teisę gyventi bendruomenėje ir jiems sudaryti tokias pat sąlygas kaip ir kitiems visuomenės nariams ugdytis, dirbti, leisti laisvalaikį, dalyvauti visuomenės ir bendruomenės gyvenime bei paskatinti sunkiausią negalią turinčius asmenis dirbti. Už asmeninės pagalbos teikimo organizavimą ir jos kokybę atsakytų savivaldybių institucijos.

Priėmus įstatymą, asmeninę pagalbą galės gauti visi neįgalieji, kuriems nustatytas toks specialusis poreikis, neatsižvelgiant į amžių, negalios sunkumą ar pobūdį.

Asmeninė pagalba įstatyme būtų reglamentuota kaip viena iš specialiųjų poreikių rūšių, o asmeninės pagalbos teikimas neįgaliajam – kaip specialiojo poreikio tenkinimo priemonė. Tokios pagalbos poreikį nustatytų socialiniai darbuotojai pagal socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą tvarką.
Jeigu neįgaliojo, kuriam reikalinga asmeninė pagalba, pajamos yra mažesnės už 250 eurų, už asmeninę pagalbą jam nereikėtų mokėti. Jeigu pajamos didesnės, neįgalusis turėtų apmokėti 20 proc. pagalbos teikimo kaštų, tačiau tai neturėtų viršyti 20 proc. jo pajamų.

• 

Įstatymas įsigaliotų 2021 metų liepą. Per pusę metų iki 2022 metų asmeninė pagalba būtų suteikta maždaug 600 žmonių, o nuo 2022 metų kasmet – maždaug 1500 neįgaliųjų.

2021 metais asmeninė pagalba dar bus dalinai finansuojama iš ES struktūrinių lėšų vykdant bandomuosius projektus, todėl kitąmet iš valstybės biudžeto prireiktų 2 mln. eurų, o nuo 2022 metų kasmet – po 10 mln. eurų.

Sukurti naują individualizuotą pagalbą bendruomenėje ir ją reglamentuoti ypač aktualu dabar, kai pertvarkoma socialinės globos sistema – globos įstaigose gyvenančius neįgaliuosius siekiama apgyvendinti savarankiškai ir sudaryti sąlygas šiems asmenims ir jų šeimoms gauti individualias bendruomenines paslaugas, taip užtikrinant neįgaliųjų savarankiškumo ir pasirinkimo laisvę.

Prognozuojama, kad užtikrinus ilgalaikę asmeninę pagalbą į darbus galės grįžti 50-70 proc. neįgaliųjų šeimos narių, kurie iki šiol užsiimdavo namiškio su negalia priežiūra. Taip pat turėtų padidėti ir dirbančių neįgaliųjų skaičius.

Visi neįgalūs senjorai galėtų pasinaudoti lengvatomis

Kai neįgalus asmuo sulaukia pensinio amžiaus, jam nustatomi specialieji poreikiai. Šiuo metu jie yra tokie:

Didelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis.
Vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis.

Nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nustatomas asmenims, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis.

Žmonės, kuriems nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, be kita ko, gali pasinaudoti transporto lengvatomis ir lengvata nemokėti rinkliavos gaminantis tapatybės kortelę ar pasą. Tačiau šiomis lengvatomis pasinaudoti negali asmenys, kuriems nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, nors jiems reikia tokios pačios pagalbos kaip ir vidutinių specialiųjų poreikių turintiems asmenims.

Kadangi norima užtikrinti galimybę lengvatomis pasinaudoti visiems asmenims, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis, įstatymu siūloma palikti tik du iš jų: didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių.

Žmonės, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytas nedidelių specialiųjų poreikių lygis, bus prilyginami turintiems vidutinių specialiųjų poreikių lygį.

Įstatymu siūloma numatyti tokius specialiųjų poreikių lygius:

Didelių specialiųjų poreikių lygis. Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 0–30 procentų darbingumo lygis.

Vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Nustatomas asmenims, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros ar pagalbos poreikis, arba asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos nustatytas 35–55 procentų darbingumo lygis.

Likus tik didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygiams, visi neįgalūs pensininkai galės įsigyti vietinio susisiekimo autobusų, geležinkelių, reguliaraus susisiekimo laivų ir keltų bilietus su 50 proc. nuolaida.

Transporto lengvatų kompensacijoms iš valstybės biudžeto prireiks apie 365 tūkst. eurų. Taip pat visiems senjorams, kuriems nustatyti specialieji poreikiai, nebereikės mokėti už paso ar tapatybės kortelės pagaminimą. Taip į valstybės biudžetą nebus surinkta 23,7 tūkst. eurų.

2018 m. didelių arba vidutinių specialiųjų poreikių lygis buvo nustatytas apie 50 tūkst. asmenų, nedidelių specialiųjų poreikių lygis – apie 15 tūkst. asmenų.