www.siandien.info

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė oficialų vizitą Ukrainoje šiandien baigė apsilankymu Kijevo Pečorų lauroje.

Tai Lietuvos istorijai svarbi vieta, atskleidžianti mūsų šalies ir Ukrainos istorinę bendrystę. Uspenjės sobore yra palaidoti du Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo sūnūs Skirgaila ir Vladimiras, kiti Gediminaičių palikuonys.

• 

Šiame sobore ilsisi ir dar viena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) asmenybė – iškilusis LDK etmonas, Oršos mūšio prieš Maskvą nugalėtojas kunigaikštis Konstantinas Ostrogiškis.

Prezidentas aplankė ir pagerbė šio didžio karvedžio kapą. „Oršos mūšio, vykusio prieš daugiau nei 500 metų, reikšmė Europai buvo neįkainojama. LDK kariuomenė sustabdė Maskvos ekspansiją į Europą. Tai aktualu ir šiandieniniame geopolitiniame kontekste“, – sakė šalies vadovas.

1941 m. Uspenjės soboras ir jame buvęs renesansinis antkapinis paminklas K. Ostrogiškiui buvo susprogdinti. Šventovė visiškai atstatyta ir pašventinta 2000 metais. Šiuo metu baigiamas atkurti ir K. Ostrogiškiui skirtas memorialas.

Tęsdamas oficialų vizitą Ukrainoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda sakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje. Šalies vadovas kreipėsi į Ukrainos politikos lyderius ir šalies piliečius ukrainiečių kalba akcentuodamas Lietuvos palaikymą Ukrainos europinei ir euroatlantinei integracijai. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad stiprios Ukrainos vieta – stiprioje Europoje.

„Nuoširdžiai džiaugiamės dėl Ukrainos pasirinkimo siekti europinės integracijos, įtvirtintos šalies konstitucijoje. Lietuva Jus visada rems kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Geriau nei kas kitas žinome, kad Jūsų laukia sudėtingi išbandymai, ir esame pasirengę pasidalyti patirtimi“, – teigė Prezidentas.

Kalboje Prezidentas pabrėžė ilgametę Lietuvos ir Ukrainos santykių istoriją, kurią sutvirtina LDK paveldas ir bendra kova su išorės grėsmėmis. Prezidentas priminė, kad Lietuva ir Ukraina kartu gynė Europos civilizacijai brangias vertybes – pagarbą teisės viršenybei, individo laisvei ir demokratijai. Lietuvos ir Ukrainos bendrystę įkūnija bendri didvyriai – Kijeve atgulė Oršos mūšio nugalėtojas Konstantinas Ostrogiškis, o Ostrohe – Chotyno didvyris Jonas Karolis Chodkevičius.

Šalies vadovas priminė, kad Ukraina palaikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo kovą, o 2014 m. Lietuva stovėjo drauge su Ukraina Maidano metu.

• 

Prezidentas tvirtai pabrėžė, kad Krymas yra Ukraina ir kad Lietuva palaiko Ukrainos inicijuojamą Krymo platformą. Taip pat Lietuva pasisako už taiką Donbaso regione, Normandijos bei Minsko susitarimo įgyvendinimą.

Lietuvos vadovas atkreipė Ukrainos lyderių ir tautos dėmesį į bendradarbiavimo su NATO svarbą ir būtinybę sutelkti jėgas į gynybos reformų įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje

Gerbiamas Aukščiausiosios Rados Pirmininke,

Gerbiami Aukščiausiosios Rados nariai,

Mieli broliai ir seserys ukrainiečiai,

atvykau į Jūsų šalį su draugystės ir bendradarbiavimo žinia. Kreipiuosi į Jus sena ir garbinga kalba, kuri buvo ilgai persekiojama ir naikinama, tačiau nesunaikinta. Tikiuosi, kad šiandien ištarti žodžiai padės mums tiesti kelius į bendrą ateitį.

Mes visada galėsime pasiremti savo bendra praeitimi. Prieš 30 metų, kai Lietuva gynė savo laisvę per kruvinuosius Sausio įvykius, ukrainiečių savanoriai skubėjo padėti petys petin su mūsų laisvės herojais. Ir mes, lietuviai, kaskart būdavome greta, kai Ukrainos tauta stodavo ginti savo orumo.

Daugelį amžių iki tol buvome šalia vieni kitų ir net kūrėme bendrą valstybę. Mes prekiavome, vykdėme kultūrinius mainus, davėme atkirtį bendram priešui.

Mūsų tautos kartu gynė Europos civilizacijai brangias vertybes – pagarbą teisės viršenybei, individo laisvei ir demokratijai. Lietuvos ir Ukrainos bendrystę įkūnija bendri didvyriai. Neatsitiktinai būtent čia, Kijeve, amžinojo poilsio atgulė Oršos mūšio nugalėtojas Konstantinas Ostrogiškis, o Ostrohe – Chotyno didvyris Jonas Karolis Chodkevičius.

Net ir septyneriems metams praėjus nuo tarptautinę tvarką ir taiką Europoje sugriovusios karinės agresijos, mes, lietuviai, toliau tvirtai sakome: Krymas – tai Ukraina! Griežtai smerkiame neteisėtus Rusijos veiksmus, remiame Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą bei teritorinį vientisumą ir sveikiname Kijevo iniciatyvą kurti tarptautinę Krymo platformą.

Mieli Ukrainos žmonės,

Lietuva mato nenuilstamas Ukrainos pastangas siekti politinio konflikto sprendimo Donbase. Nedviprasmiškai raginame Rusiją ir jos remiamas grupuotes nedelsiant įgyvendinti Minsko susitarimų reikalavimus. Rusijai taikomos sankcijos privalo tęstis tol, kol ji nepasitrauks iš neteisėtai užimtų Ukrainos teritorijų.

Neabejojame, kad stiprios Ukrainos vieta – stiprioje Europoje. Nuoširdžiai džiaugiamės dėl Ukrainos civilizacinio pasirinkimo siekti europinės ir euroatlantinės integracijos, įtvirtinto šalies konstitucijoje.

Lietuva Jus visada rems kelyje į Europos Sąjungą ir NATO. Geriau nei kas kitas žinome, kad Jūsų laukia sudėtingi išbandymai, ir esame pasirengę pasidalyti patirtimi.

Mano šalis nebūtų tapusi Europos Sąjungos ir NATO nare, jei ne apsisprendimas siekti bendrų užsienio politikos tikslų. Taip pat patyrėme, kad bet kuriai permainų siekiančiai vyriausybei būtinas dialogas su pilietine visuomene.

Siekdami narystės Europos Sąjungoje, nepamirškite, kad reformų sėkmė pirmiausia reikalinga žmonių gerovei ir pačios valstybės stabilumui užtikrinti.

Tikiuosi liepą Vilniuje vyksiančioje Ukrainos reformų konferencijoje betarpiškai išgirsti, ką Ukrainos valdžios, pilietinės visuomenės ir verslo atstovai, tarptautiniai partneriai ir ekspertai galvoja apie Jūsų šalies ateitį.

Mano šalies verslas taip pat nekantriai laukia galimybių prisidėti prie Ukrainos gerovės kūrimo. Lietuva siekia plėtoti ryšius su Ukraina telekomunikacijų, informacinių technologijų ir inovacijų srityse. Tikiu, kad glaudesnė mūsų šalių sąveika kuriant skaitmeninę ekonomiką galėtų atverti naudingų galimybių Ukrainos pramonės raidai, verslams ir piliečiams. Šiemetinis Lietuvos ir Ukrainos verslo forumas, tikiu, taps dar viena proga sustiprinti esamus ir kurti naujus tvarius ryšius.

Nors šiuo metu patiriame laikinų sunkumų, nulemtų koronaviruso pandemijos, tikiu, kad šią krizę įveiksime pasitelkę masinį vakcinavimą. Todėl asmeniškai siekiu, kad Europos Sąjungos lyderiai sutartų dėl solidarumo mechanizmo dalinantis vakcinomis su Rytų partnerystės šalimis.

Gerbiamieji,

leiskite man pridurti keletą žodžių apie bendrus rūpesčius, kurių mums kelia pernai lapkritį pradėjusi veikti nesaugi Baltarusijos atominė elektrinė. Elektrinės statytoja, Rusija, ne tik rizikuoja regiono šalių gyventojų sveikata, bet ir siekia išnaudoti atominės elektrinės projektą savo įtakos plėtrai.

Augantis Baltarusijos pažeidumas reiškia tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos interesams. Todėl šiandien noriu viešai paprašyti Ukrainos valdžios ir jos žmonių palaikyti Baltijos šalių poziciją dėl Baltarusijos atominės elektrinės ir nepirkti Astrave pagamintos elektros energijos.

• 

Su didelėmis viltimis žvelgiame ir į Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektą. Lietuvos požiūriu, kiekvienai mūsų regiono valstybei, siekiančiai sumažinti Rusijos įtaką, būtina stiprinti energetinę nepriklausomybę. Pasakysiu atvirai: savalaikės investicijos leido Lietuvai sumažinti naujų Rusijos energetinių projektų, tokių kaip „Nord Stream-2“ dujotiekis, keliamą tiesioginę grėsmę.

Todėl mes džiaugiamės girdėdami, kad ir Ukraina ketina pasukti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa keliu.

Mielieji,

bendros istorijos amžiai išmokė lietuvius gerbti laisvę mylinčią ukrainiečių tautą ir branginti Jūsų nepriklausomą būdą. Šiandien mes su dideliu džiaugsmu stebime Jūsų šalį atsinaujinant ir atgimstant kaip orią, savo vertę žinančią Europos valstybę.

Lietuva gali padėti Jums reformų kelyje, ir būtinai tą darys ateityje.

Ukrainos žmonės nusipelno viltį žadinančių permainų. To nusipelno ir buvęs mano jaunystės dienų choro vadovas, didžiai gerbiamas Albertas Rožė, prieš 35 metus pasirinkęs Ukrainą savo antraisiais namais. To nusipelno visi ukrainiečiai, kad ir kokios kilmės jie būtų ar kur begyventų.

Tegyvuoja Ukraina!

Gitanas Nausėda, Lietuvos Respublikos Prezidentas